2baeeb52-2c27-4e16-9ce9-4fc97bd2e79a · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-64-1020/2019 Proceso Nr. 1-01-1-58810-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.5; 1.1.9.2.; 1.1.9.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R.

J. (R. J.) gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymÄ , vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta, paskiriant R.

J. baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 ir 71 straipsniuose: uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 24 d., bei paskirta 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ R. J. įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

R. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant ribotai pakaltinamam, dėl to, kad 2017 m. lapkričio 11 d. apie 00.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,61 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeisti iÅ¡ dalies: 1) sumažinti jam paskirtÄ Ä¯mokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir iÅ¡dėstyti paskirtos įmokos sumokėjimÄ dalimis, kuo ilgesniam laikotarpiui;

2) sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

3. Apeliantas sutinka ir neprieÅ¡tarauja, jog jam bÅ«tų atimta teisė vairuoti, tačiau jis pageidauja, kad, pagal galimybes, Å¡is terminas bÅ«tų sumažintas. R. J. manymu, jam paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis yra per didelis ir neproporcingas. Jis yra tik iÅ¡ dalies darbingas, o netekto darbingumo pensija Å¡iuo metu siekia tik 203,79 EUR. Daugiau jokių pajamų ar turto, iÅ¡ kurių galėtų padengti paskirtÄ Ä¯mokÄ , jis neturi, Å¡ių pinigų pasiskolinti negali. Tokioje situacijoje jam paskirtas įmokėti dydis į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ prieÅ¡tarauja proporcingumo principui.

4. Teismo posėdyje R. J. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis, kuria atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones ir paskirta 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , yra teisinga ir pagrįsta. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nustatydamas konkrečiÄ Ä¯ minėtÄ fondÄ mokėtinÄ sumÄ ir 10 MGL sumÄ prilygindamas 500 EUR, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , padarė klaidÄ ir nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas.

6. BK 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Taigi pats įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, yra bÅ«tina (imperatyvu) skirti baudžiamojo poveikio priemones arba priverčiamÄ sias medicinos priemones.

7. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. J. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu, jam paskyrė dvi, pakankamai Å¡velnias, baudžiamojo poveikio priemones: R. J. skirto teisės vairuoti atėmimo trukmė lygi BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui, o skirta įmoka į minėtÄ fondÄ yra artima galimam skirti minimumui – 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi BK 71 straipsnio redakcija (t. y. įsigaliojusi iki R. J. inkriminuojamos veikos padarymo) numato galimybę skirti įmokÄ , kurios dydis svyruoja nuo 5 iki 125 MGL. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad R. J. anksčiau jau yra baustas ir už kitus KET pažeidimus (už greičio virÅ¡ijimÄ 39 km/h; už automobilio techninės apžiÅ«ros dokumento nepateikimÄ (b. l. 33), o tai taip pat svarbu sprendžiant dėl ginčijamų poveikio priemonių teisingumo.

8. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, taigi jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo, nors toks sprendimas, pagal įstatymÄ , taip pat galėjo bÅ«ti priimtas (remdamasis BK 18 straipsnio 2 dalimi, apylinkės teismas turėjo galimybę ne nutraukti bylÄ , o nuteisti apeliantÄ ir taikyti BK 59 straipsnio nuostatas bei tik suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę (bÅ«tent tokio sprendimo baigiamųjų kalbų metu prašė prokuroras (b. l. 98)).

Be to, atsižvelgdamas į R. J. konstatuotÄ riboto pakaltinamumo bÅ«klę, apylinkės teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju nėra proporcinga taikyti nei vairuoto automobilio, nei jo vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, kas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose taip pat paprastai taikoma. Taigi minėtas dviejų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas, t. y. 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir teisių atėmimas dvejiems metams Å¡ioje situacijoje, yra pakankamai humaniÅ¡kas, ne per griežtas ir proporcingas, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje yra teisingas.

9. Visgi, teisėjų kolegija, svarstydama apelianto praÅ¡ymÄ dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydžio sumažinimo, atkreipė dėmesį į neteisingai Å¡ioje byloje pritaikytÄ MGL dydį (pirmosios instancijos teismas 1 MGL prilygino 50 EUR sumai). R. J. inkriminuota veika buvo padaryta 2017 m. lapkričio 11 d., o tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimÄ â€žDėl LRV 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, Lietuvos Respublikoje galiojęs MGL dydis buvo lygus 37,66 EUR.

IÅ¡ to akivaizdu, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , pagal apelianto veikos padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo lygi ne 500, o 376,60 EUR (vienas MGL prilyginamas 50 EUR tik nuo 2018 m. sausio 1 d.). Taigi galutinis įmokos dydis skundžiamu nuosprendžiu buvo netinkamai nustatytas, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

10. Turėdamas omenyje Å¡ia nutartimi sumažintÄ mokėtinos įmokos dydį, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo iÅ¡ iÅ¡dėstyti Å¡ios įmokos mokėjimÄ dar ilgesniam nei 4 mėnesių terminui. Viena vertus Å¡ia nutartimi iÅ¡taisius skundžiamame nuosprendyje esantį apsirikimÄ finansinė naÅ¡ta R. J. sumažėjo beveik ketvirtadaliu, kita vertus, nors R. J. Å¡iuo metu ir nedirba, iÅ¡ turimų duomenų akivaizdu, kad dirbti jis gali ir tai praeityje darė – veikos padarymo metu jo vairuotas automobilis priklausė įmonei, kurioje jis dirbo; byloje yra pateikta jo, kaip Å¡ios įmonės darbuotojo, teigiama darbinė charakteristika. Taigi net ir turint omenyje, jog Å¡iuo metu vienintelis R. J. pragyvenimo Å¡altinis yra gaunama netekto darbingumo pensija ir ligos iÅ¡moka (b. l. 118), jis turi galimybes tiek susirasti darbÄ , tiek sumokėti sumažintÄ piniginę sumÄ .

11. Atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. atžvilgiu paskirti baudžiamojo poveikio priemones – 2 metų trukmės uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones ir 10 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€“ yra teisėtas ir pagrįstas. Visgi minėtu nuosprendžiu nustatytas mokėtinas įmokos dydis, piniginės iÅ¡raiÅ¡kos prasme, yra neteisingas ir mažintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendį dalyje dėl R. J. paskirtos įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydžio pakeisti ir įpareigoti R. J. sumokėti 10 MGL, t. y. 376,60 EUR, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Kitos nuosprendžio dalies, taip pat ir dalies dėl paskirtos įmokos sumokėjimo termino, nekeisti.

Teisėjai Arūnas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas Rimšelis