2017-06-26 Nr. AB-12746-3-61-3-04409-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3604-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04409-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti priimtą sprendimą įrašyti A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje (toliau – ir Apylinkės prokuratūra) sąrašą, taip pat panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. P–677 „Dėl A. B. paskyrimo į prokuroro pareigas“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1–193 „Dėl pretendentų atrankos į atsilaisvinančias prokuroro pareigas paskelbimo“, 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo pradėta atranka į Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas. Atrankoje dalyvavo šeši kandidatai, įskaitant ir pareiškėją. Prokurorų atrankos komisija sudarė kandidatų sąrašą ir padarė išvadą, kad tinkamiausi kandidatai užimti Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas yra A. B., R. S. ir R. Š.. Pareiškėjos teigimu, kandidatų sąrašas sudarytas padarius procedūrinį pažeidimą, nes A. B. iki atrankos paskelbimo dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) nebuvo įrašytas į Karjeros registrą (į Karjeros registrą A. B. įrašytas 2016 m. rugpjūčio 17 d.). Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1–239 patvirtintų Prokurorų ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 ir 42 punktai. Pareiškėja pažymėjo, kad Nuostatų 42 punkte įtvirtintas imperatyvas dėl asmenų įrašymo į pretendentų sąrašą išimtinai siejasi su įrašymo į Karjeros registrą momentu. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1–287 patvirtinto Įrašymo į karjeros registrą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktu ir nurodė, jog net A. B. pateikus prašymą įrašyti jį į Karjeros registrą prieš paskelbiant atranką, šio prašymo pateikimas negali būti prilyginamas priimtam sprendimui įrašyti į Karjeros registrą. Pareiškėjos manymu, priimto sprendimo data yra įrašymo į Karjeros registrą data. Pareiškėja pažymėjo, kad apie galimybę įsirašyti į Karjeros registrą A. B. buvo žinoma nuo 2014 m. lapkričio 21 d., A. B. yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, kuriam turėjo būti žinoma, kokias pasekmes gali sukelti procedūrinių normų pažeidimas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. spalio 4 d. atranka vyko į dvi lygiavertes Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybes. Atranka į pirmą pareigybę, atsilaisvinančią 2016 m. rugpjūčio 31 d., buvo paskelbta generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1–193 „Dėl pretendentų atrankos į atsilaisvinančias prokuroro pareigas paskelbimo“ ir pradėta 2016 m. rugpjūčio 8 dieną. Atranka į antrą pareigybę, atsilaisvinančią 2016 m. spalio 4 d., buvo paskelbta generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 240 „Dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 8 d.

įsakymo Nr. 1–193 „Dėl pretendentų atrankos į atsilaisvinančias prokuroro pareigas paskelbimo“ pakeitimo“. Atsakovas pažymėjo, kad juridinės technikos požiūriu antroji atranka buvo paskelbta pakeitus įsakymo dėl pirmosios atrankos paskelbimo 1 punktą ir nenurodžius antrosios atrankos pradžios datos. Tačiau, atsakovo manymu, yra akivaizdu, kad atranka į antrą pareigybę, paskelbta 2016 m. rugsėjo 28 d., negalėjo prasidėti nuo 2016 m. rugpjūčio 8 dienos. Atsakovo vertinimu, A. B. pagrįstai ir teisėtai buvo įrašytas į pretendentų sąrašą ir galėjo dalyvauti atrankoje į antrą pareigybę, nes, kaip numatyta Nuostatų 42 punkte, jis buvo įtrauktas į Karjeros registrą iki atrankos paskelbimo 2016 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. 1–240 dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 17 dieną. Atsakovas pažymi, kad faktas, jog atrankos į antrą Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybę, atsilaisvinančią 2016 m. spalio 4 d., pradžios data tiesiogiai nebuvo nurodyta generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. 240, formaliai galėtų būti laikoma procedūriniu netikslumu, tačiau šis formalus netikslumas negali būti vertinamas kaip pagrindas panaikinti Generalinės prokuratūros sprendimus kaip neteisėtus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 3 punktą dėl pagrindinių procedūrų pažeidimo.

Atsakovas paaiškino, kad generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. P–677 „Dėl A. B. paskyrimo į prokuroro pareigas“, taip pat Generalinės prokuratūros sudarytas ir paskelbtas abėcėlinis atrankoje ketinančių dalyvauti pretendentų sąrašas nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, nes jais pareiškėjai nenustatyta valinių patvarkymų. Atsakovas pabrėžė, kad apie skundžiamą sprendimą įrašyti A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinančias pareigas sąrašą pareiškėja sužinojo vėliausiai 2016 m. spalio 4 d. (Prokurorų atrankos komisijos posėdžio diena).

Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja pateikė 2016 m. lapkričio 10 d., sprendimas dėl konkrečių kandidatų į Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas paskyrimo priimtas 2016 m. spalio 27 d., o pareiškėjos skundas panaikinti sprendimą įrašyti A. B. į pretendentų į Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas sąrašą su visomis iš to kilusiomis pasekmėmis pateiktas 2016 m. spalio 31 d. (prašymo išnagrinėjimo terminas baigiasi 2016 m. lapkričio 28 d.). Atsakovas darė išvadą, kad skundas teismui pateiktas nepraėjus pareiškėjos skundo nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje terminui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad sprendimas įrašyti jį į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinančias prokuroro pareigas Apylinkės prokuratūroje sąrašą nesutrukdė pareiškėjai dalyvauti atrankos procedūroje, t. y. nesukėlė jokių neigiamų teisinių padarinių, todėl teigė, jog pareiškėjos teisės dalyvauti atrankos procedūroje nebuvo pažeistos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti priimtą sprendimą įrašyti A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinančias prokuroro pareigas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje sąrašą nutraukė. Likusioje dalyje teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad sprendimu, kuriuo nuspręsta įrašyti A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas Apylinkės prokuratūroje, pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas joks konkretus sprendimas ar įpareigojimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog tam tikro fakto pripažinimas (konstatavimas) ir jo teisinis įvertinimas nėra administracinių teismų veiklos tikslas ir savaime nesukelia ABTĮ numatytų teismo sprendimo pasekmių, t. y. neapgina į teismą pasikreipusio asmens tariamai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų, todėl reikalavimas teismui konstatuoti, kad A. B. nepagrįstai buvo įrašytas į kandidatų sąrašą užimti Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, teismo vertinimu, negali būti savarankišku ginčo dalyku ir yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti.

Teismas, įvertinęs, jog pareiškėja dalyvavo atrankoje į Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, tačiau į šias pareigas buvo paskirtas kitas kandidatas, darė išvadą, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, t. y. pareiškėja nebuvo paskirta į pageidaujamas užimti pareigas. Nors tiesiogiai jokie patvarkymai pareiškėjos atžvilgiu nėra priimti, tačiau iš esmės ginčas kyla dėl to, kad atranka įvyko padarius esminius procedūrinius pažeidimus. Teismas konstatavo, jog skundžiamas įsakymas gali būti šios bylos dalyku.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą dalyje dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo, iš esmės buvo nagrinėjama, ar buvo pagrįstai priimtas sprendimas įrašyti A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas Apylinkės prokuratūroje. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, taip pat įvertinęs, kad atranka į antrąją pareigybę paskelbta 2016 m. rugsėjo 28 d., o A. B. į Karjeros registrą įrašytas 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. iki atrankos paskelbimo, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kurio pagrindu turėtų būti panaikinamas skundžiamas įsakymas.

III. Pareiškėja R. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą panaikinant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. P–677 „Dėl A. B. paskyrimo į prokuroro pareigas“.

Pareiškėjos manymu, teismas savo sprendime klaidingai vertino generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 1–240 turinį, nurodydamas, kad šiuo įsakymu skelbiama papildoma atranka į vieną 2016 m. spalio 4 d. atsilaisvinančią Apylinkės prokuratūroje prokuroro pareigybę. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog minėtu įsakymu buvo paskelbta papildoma atranka, tačiau teisinis reglamentavimas (Nuostatų 57, 58, 59, 60 p.) aiškiai išdėsto papildomos atrankos skelbimo, vykdymo tvarką ir aiškiai suformuluoja principą, kad papildoma atranka gali būti skelbiama tik po pirminės įvykusios atrankos. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada dėl paskelbtos dar vienos atrankos ir pažymi, kad būtent generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 1–240 priėmimo diena laikytina atrankos į 2016 m. spalio 4 d. atsilaisvinančią Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybę paskelbimo diena. Pareiškėja daro išvadą, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, nes šio įsakymo pagrindu nebuvo įtvirtintos ir pradėtos papildomos atrankos procedūros, šiuo įsakymu nebuvo papildomai nustatytas terminas dokumentams paduoti, nebuvo sudaryta galimybė atrankoje dalyvauti nei vienam naujam pretendentui, nebuvo išpildyti visi atrankos skelbimo ir vykdymo procedūriniai reikalavimai, todėl šis įsakymas negali būti vertinamas kaip papildomos atrankos paskelbimo požymių turintis įsakymas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad vien prašymo dalyvauti teismo įvardintoje papildomoje atrankoje nebuvimas patvirtina, jog jokios papildomos ar naujos atrankos paskelbta nebuvo, todėl teismo padarytos išvados dėl papildomos atrankos yra klaidingos.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad lingvistiniu metodu aiškinant sprendimo turinį, matyti, jog teismas konstatavo, kad generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1–240 buvo paskelbta ne papildoma atranka į tas pačias pareigas, o dar viena, tai yra nauja atranka į kitą prokuroro pareigybę. Atsakovo teigimu, remtis Nuostatų 57–60 punktais, reglamentuojančiais papildomos atrankos procedūras, nagrinėjamu atveju negalima, nes tai yra kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, nesusiję su ginčo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pati pareiškėja neteisingai aiškino ir taikė Nuostatų turinį byloje nagrinėjamai situacijai, tokiu būdu klaidindama teismą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl reikalavimo panaikinti priimtą sprendimą įrašyti A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas Apylinkės prokuratūroje sąrašą.

Pareiškėja R. S. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas prašo prašymą atmesti arba prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Pareiškėjos manymu, prašymas yra nepagrįstas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad A. B. trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas teismo iniciatyva, todėl turėjo teisę, o ne pareigą pateikti atsiliepimus. Pareiškėja pažymi, kad A. B. yra teisininkas, todėl galėjo pats surašyti atsiliepimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo sprendimo įrašyti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujantį A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinsiančiais prokuroro pareigas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje ir generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. P-677 „Dėl A. B. paskyrimo į prokuroro pareigas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti sprendimą įrašyti A. B. į pretendentų užimti laisvas ir atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas Apylinkės prokuratūroje sąrašą nutraukė. Apeliaciniu skundu pareiškėja šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies iš esmės neskundžia. Patikrinusi bylos medžiagą ABTĮ 140 straipsnio tvarka, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo sprendimu pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas joks konkretus sprendimas ar įpareigojimas ir toks sprendimas negali būti savarankišku ginčo dalyku, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią administracinės bylos dalį nutraukė.

Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su likusia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. P-677 „Dėl A. B. paskyrimo į prokuroro pareigas“, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. I-240 priėmimo diena laikytina atrankos į 2016 m. spalio 4 d. atsilaisvinsiančią Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybę paskelbimo diena, ir tai, kad šiame įsakyme tiesiogiai nenurodyta atrankos į atsilaisvinančią pareigybę data, yra tik formalus netikslumas, nesudarantis savarankiško pagrindo panaikinti Įsakymą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartotinai atkreipia dėmesį, kad A. B. į Karjeros registrą įrašytas tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., todėl, jos manymu, negalėjo dalyvauti atrankoje, paskelbtoje ir prasidėjusioje 2016 m. rugpjūčio 8 dieną. Pareiškėjos teigimu, generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. I-240 negali būti vertinamas kaip papildomos atrankos paskelbimo požymių turintis aktas, todėl šio įsakymo pagrindu neįtvirtinus ir nepradėjus papildomos atrankos procedūros buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. I-286 patvirtinti Prokurorų ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatai nustato Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų sudarymo, veiklos organizavimo, atrankos skelbimo ir vykdymo tvarką, pretendentų vertinimo kriterijus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad atrankose gali dalyvauti tik asmenys, generalinio prokuroro nustatyta tvarka įrašyti į Karjeros registrą. Nuostatų 7 punkte apibrėžta pretendento sąvoka, nurodant, kad tai yra asmuo, pasisiūlęs į bet kurias laisvas ar atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas ir įrašytas į Karjeros registrą.

Nuostatų 38 punkte nustatyta, kad pretendentų atranka į laisvas ar atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas pradedama generalinio prokuroro sprendimu. Pranešimą apie atranką ir informaciją apie privalomus pateikti dokumentus parengia ir prokuratūros interneto svetainėje bei vidiniame tinklalapyje (intranete) paskelbia, taip pat į Karjeros registrą įrašytus pretendentus elektroniniu paštu informuoja Personalo ir teisės skyrius. Pranešime turi būti nurodoma, į kokias pareigas bus vykdoma atranka, data, iki kurios bus sudarytas atrankoje ketinančių dalyvauti pretendentų sąrašas (Nuostatų 39, 40 p.). Nuostatų 42 punkte nustatyta, kad į pretendentų sąrašą įtraukiami tik generalinio prokuroro nustatyta tvarka iki atrankos paskelbimo dienos į Karjeros registrą įrašyti pretendentai.

Generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. I-193 buvo paskelbta atranka į vieną Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybę. Apie tai Generalinės prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 17.2.-9288 (b. l. 32) buvo informuoti pretendentai į prokuroro pareigas ir prašoma asmenų, pageidaujančių užimti nurodytas pareigas ir įrašytų į Karjeros registro pretendentų į prokurorus duomenų bazę, Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui iki 2016 m. rugsėjo 9 d. imtinai el. paštu pateikti atitinkamus dokumentus. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. I-240 (b. l. 33) buvo pakeistas generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. I-193 1 punktas nustatant, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. pradedama atrankos į vieną laisvą ir vieną 2016 m. spalio 4 d. atsilaisvinančią Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybes procedūra.

Kaip matyti, generaliniam prokurorui 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmus įsakymą Nr. I-240, vėliau buvo vykdoma atranka nebe į vieną, bet į dvi lygiavertes Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybes. Atranka į vieną iš šių pareigybių, atsilaisvinsiančių 2016 m. rugpjūčio 31 d., buvo pradėta 2016 m. rugpjūčio 8 d., todėl, kaip teisingai nurodo pareiškėja, A. B., būdamas įrašytas į Karjeros registrą 2016 m. rugpjūčio 17 d., šioje atrankoje negalėjo dalyvauti. Kita vertus, 2016 m. rugsėjo 28 d. pradėjus atranką į antrąją Apylinkės prokuroro pareigybę, A. B. jau buvo įtrauktas į Karjeros registrą. Įvertinus šią aplinkybę bei tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo išreiškė norą dalyvauti šioje atrankoje, 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikdamas prašymą, pareiškėjos teiginiai, jog jis negalėjo būti pretendentas į atsilaisvinsiančias 2016 m. spalio 4 d. Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, taip pat kad buvo pažeistas Nuostatų 42 punktas, nėra teisingi. Pritarimas tokiai pareiškėjos pozicijai ir ginčijamo įsakymo, kuriuo A. B. paskirtas į prokuroro pareigas, panaikinimas, šiuo atveju pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teisę pretenduoti į Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybę, atsilaisvinsiančią 2016 m. spalio 4 dieną.

Atmestini kaip nereikšmingi ir apeliantės teiginiai dėl Nuostatų 57-60 punktų, reglamentuojančių papildomos atrankos procedūrą, pažeidimo, kadangi nagrinėjamu atveju buvo organizuojama papildoma atranka ne į tas pačias atsilaisvinsiančias 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareigas, bet į naujas, t. y. 2016 m. spalio 4 d. atsilaisvinsiančias pareigas. Tai, kad nauja atranka buvo vykdoma ydingai, t. y. ne priimant atskirą generalinio prokuroro įsakymą dėl pretendentų atrankos į atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas paskelbimo, bet 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu pakeičiant generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą dėl tokios atrankos paskelbimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad atranka į Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, atsilaisvinsiančias 2016 m. spalio 4 d., buvo pradėta 2016 m. rugpjūčio 8 d., A. B. dar nesant įrašytam į Karjeros registrą. Kaip minėta, šią dieną buvo paskelbta atranka tik į vienas Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybes, atsilaisvinsiančias 2016 m. rugpjūčio 31 dieną. Tai, kad paskelbus antrąją atranką nebuvo nurodyta data, iki kurios bus sudarytas atrankoje ketinančių dalyvauti pretendentų sąrašas, neatitinka Nuostatų 40 punkto reikalavimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos ginčijamų klausimų kontekste toks neatitikimas nelaikytinas tokiu procedūriniu pažeidimu, kuris sudarytų pagrindą naikinti šioje byloje ginčijamą generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. P-677. Kaip minėta, atranka vyko į dvi Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigybes, iš byloje esančios Prokurorų atrankos komisijos 2016 m. spalio 11 d. išvados Nr. 6.1.8-27 (b. l. 34-35) matyti, jog atrankoje dalyvavo šeši pretendentai. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjos galimybės atrankos metu užimti 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsilaisvinusiais Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas nebuvo paneigtos trečiajam suinteresuotam asmeniui dalyvaujant atrankoje Apylinkės prokuratūros prokuroro pareigoms, atsilaisvinsiančioms 2016 m. spalio 4 d., užimti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. pateikė prašymus dėl išlaidų advokatės teisinei pagalbai šioje byloje atlyginimo. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas teismo iniciatyva, todėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys administracinėje byloje yra tie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra besąlyginis tokio teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos administracinis teismas byloje, be kita ko, turėjo įvertinti, ar pareiškėjos skunde suformuluotas ginčo dalykas nėra susijęs su atitinkamų asmenų teisėmis ir pareigomis, kurių pareiškėja nenurodė savo skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimus, susijusius su A. B. pretendavimu ir vėlesniu paskyrimu į laisvas ir atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas Apylinkės prokuratūroje. Tokie pareiškėjos reikalavimai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad A. B. buvo suinteresuotas, jog pareiškėjos skundas nebūtų tenkintas, kadangi tokiu atveju būtų pripažintas neteisėtu trečiojo suinteresuoto asmens paskyrimas į Apylinkės prokuroro pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarė jį įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismo sprendimu buvo apgintos ne pareiškėjos, bet trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl pareiškėja privalo atlyginti A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo bei protingumo principais, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir trečiojo suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teisme, taip vienu metu išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1277/2013).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymus atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į R. S. skundą parengimo, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo (b. l. 80, 92). Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitai (b. l. 93, 94). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą.Trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti sumos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimaliai galimo priteisti užmokesčio už atsiliepimo į skundą bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžių, nepažeidžia šių rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis. Trečiojo suinteresuoto asmens procesinis elgesys buvo tinkamas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjos R. S. priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjos R. S. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas