Legislator Case Law & Legislation
2bad6899-edec-46c8-b66c-d1141350fcd7 AI generated

2bad6899-edec-46c8-b66c-d1141350fcd7 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 2bad6899-edec-46c8-b66c-d1141350fcd7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijos, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Legislator headnote

AI generated

2bad6899-edec-46c8-b66c-d1141350fcd7 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 120 000 Lt. Tokie veiksmai sukelia pergyvenimus, žalÄ ir mano, kad teismas tai įvertins pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas turėtų suformuoti, kaip turėtų elgtis Å iaulių RAAD darbuotojai, kad jie nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Jie ne darbo metu negali naudoti naktinio matymo prietaisų. Jei teismas pasakytų, kad galima taip elgtis nedarbo metu, paprastas pilietis tokius veiksmus galėtų užkardyti. Tačiau yra vykstama į gyvenamÄ vietÄ , nedarbo metu vyksta į reidÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinės bylos NrAdministracinės bylos Nr. I-212-289/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00224-2012-9             Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. Å ., dalyvaujant pareiÅ¡kėjo P. Å . atstovui R. J.,dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui E. S.,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. Å . skundÄ bei patikslintus skundus, kuriais praÅ¡oma priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. Å . kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu ir patikslintais skundais, kuriais praÅ¡oma priteisti P. Å . 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento. Skunde ir patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas P. Å . nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. vienas Å iaulių r. Sukmedžio m/b medžioklės plotuose medžiojo bokÅ¡telyje.

Ä® medžioklę atvyko savo automobiliu, kurį paliko prie krÅ«mų. Prietemoje apie 23 val. pastebėjo apie jo automobilį judant Å¡ešėlius ir pamanė, jog tai vagys kėsinasi į jo automobilį, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ bokÅ¡telio ir su užtaisytu Å¡autuvu ėjo prie savo automobilio. Likus iki automobilio 3–4 metrams, iÅ¡ krÅ«mų iššoko du vyrai, kurie prisistatė kaip gamtos apsauga, pradėjo reikalauti parodyti Å¡autuvÄ . Jis parodė Å¡autuvÄ ir išėmė Å¡ovinius iÅ¡ Å¡autuvo.

Kodėl tie vyrai vaikščiojo apie jo automobilį, jam neatsakė, bet surašė jam protokolÄ . GinklÄ laikė užtaisytÄ tik dėl savo saugumo, norėdamas apsaugoti save ir savo turtÄ â€“ automobilį. Vyrai, vaikščioję apie jo automobilį, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono departamento darbuotojai V. V., V. Č., V. L., P. T.. Nurodė, jog Å iaulių regiono departamento darbuotojai aplinkos apsaugos inspektoriai sekė jo namus ir laukė, kol jis eis medžioti, jam išėjus medžioti aplinkos apsaugos inspektoriai sekė jį naudodami naktinio matymo prietaisÄ nuo jo namų iki medžioklės vietos ir visÄ medžioklės laikÄ .

Jo sekimas ir naktinio matymo prietaiso panaudojimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas ir niekaip nereglamentuotas įstatymais. PrieÅ¡ pradedant sekti, sekimo metu jis jokio pažeidimo nedarė ir sekimo bei naktinio matymo prietaiso panaudojimas negali bÅ«ti pateisinamas tuo, jog jis dažnai teisėtai medžioja. Taip pat nurodė, jog reidÄ savavaliÅ¡kai nedarbo dienÄ organizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono departamento darbuotojas V. V., pats save pasiskyręs reido vadovu. V. V. reidÄ savavaliÅ¡kai organizuodamas nedarbo dienÄ ir pats save pasiskirdamas reido vadovu pažeidė Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 15 p., patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. D1-484, ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005 m. spalio 20 d. įsakymo dėl valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos ŠRAAD-e Nr. V-167 2 p. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono departamento darbuotojai jo sekimu bei naktinio matymo prietaiso panaudojimu 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1, 3, 4 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., o jo sekimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas bei niekaip nereglamentuotas įstatymais, tuo buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str.

Pabrėžė, jog LR CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimo II dalies 5 punkte pažymėta, kad „... asmuo pagal KonstitucijÄ turi teisę reikalauti neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt“.

Savo patikslintame skunde pabrėžė, kad dėl to, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. reidÄ savavaliÅ¡kai nedarbo dienÄ organizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono departamento darbuotojas V. V., pats save pasiskyręs reido vadovu, ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono departamento darbuotojai sekė jį, panaudojo naktinio matymo prietaisÄ , sekimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas bei niekaip nereglamentuotas įstatymais, jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 120000 Lt (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties tÅ«kstančių litų) neturtinė žala (b.l. 2, 5, 88).

PareiÅ¡kėjas P. Å . teismo posėdžio metu nurodė, jog skundÄ palaiko. Konfliktas vyksta nuo 2006 m. Jis pradėjo kelti į vieÅ¡umÄ visas negeroves, vykstančias Aplinkos apsaugos departamente. Tai tęsinys bylos, vykusios lapkričio 9 d. pas teisėjÄ L. Kartanaitę. Tai kerÅ¡tas už iÅ¡keltas negeroves – laukimus, sekimus. Jis nebesijaučia namuose saugus. Sveikata tik blogėja nuo tokių dalykų. Sveikata labai stipriai pablogėjo, tai galės pagrįsti dokumentais. Jam ir gydytojai Vilniuje pasakė, kad vartos iki gyvenimo pabaigos vaistus, nes kraujospÅ«dis nebekrenta iÅ¡ 200.

Jam reikės labai rimtai užsiimti, kad nustatytų diagnozę (b.l. 133, 134). PareiÅ¡kėjo P. Å . atstovas R. J. nurodė, kad atsakovo atstovas savo veiksmų teisėtumÄ bando paaiÅ¡kinti tuo, jog pareiÅ¡kėjas buvo padaręs ATPK pažeidimÄ , kurį pareiÅ¡kėjas yra apskundęs EŽTT. NereiÅ¡kia, kad neetatinių pareigÅ«nų veiksmuose viskas buvo teisėta. Prašė aiÅ¡kintis, ar teisingai elgėsi etatinis ir neetatiniai aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Mano, kad jie elgėsi nuo pat pradžių neteisingai, ne taip, kaip numatyta aplinkos ministro 2005-10-25 įsakyme.

V. V. ne savo darbo metu pats pasiskyrė reido vadovu, suorganizavo reidÄ . Teisė pildyti reidų žurnalo nepaneigė tos aplinkybės, kad jis pats pasiskyrė reido vadovu. Å i teisė suteikta jo vadovui Laciui. Jei Lacis bÅ«tų paskyręs jį reido vadovu, viskas bÅ«tų teisėta, jis bÅ«tų atÅ¡aukęs iÅ¡ iÅ¡eiginių. Ä® reidÄ vyko neteisėtai, naudojo priemones. PareiÅ¡kėjas pažeidimo nedarė, jo nereikėjo užkardyti. O tas pažeidimas – jis neišėmė Å¡ovinio ir nuėjo prie savo maÅ¡inos.

Tai vyko miÅ¡ke, tamsiu paros metu, o ne mieste. Nori, kad bÅ«tų įvertinti pareigÅ«nų veiksmai ir nuo to priklausys atsakovo atstovų elgesys. Taip pat pabrėžė, jog CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Dėl tokių veiksmų, kuriuos 2010-08-25 organizavo Å iaulių RAAD darbuotojas V. V., pats save pasiskyręs reido vadovu, ir sekė pareiÅ¡kėjÄ , pasitelkę naktinio matymo prietaisÄ sekimas nebuvo reglamentuotas.

PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 120 000 Lt. Tokie veiksmai sukelia pergyvenimus, žalÄ ir mano, kad teismas tai įvertins pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas turėtų suformuoti, kaip turėtų elgtis Å iaulių RAAD darbuotojai, kad jie nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Jie ne darbo metu negali naudoti naktinio matymo prietaisų. Jei teismas pasakytų, kad galima taip elgtis nedarbo metu, paprastas pilietis tokius veiksmus galėtų užkardyti. Tačiau yra vykstama į gyvenamÄ vietÄ , nedarbo metu vyksta į reidÄ .

Prašo atriboti pareiškėjo ir pareigūnų elgesį ir jį įvertinti. Neprašo įvertinti pareiškėjo elgesio, o prašo įvertinti atsakovo elgesį. Jei tas elgesys neteisėtas, prašo įvertinti, ar tai neturtinė žala ir tai apibrėžti pinigais (b.l. 133, 134).Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovas E. S. dėl pareiškėjo argumentų, kad jo atžvilgiu buvo panaudotos neteisėtos priemonės, t. y. naktinio matymo prietaisai, žiūronai, kad jų pagalba vyko sekimas, nurodė, jog, administracinėse bylose buvo pasisakyta šiuo klausimu ir teismas konstatavo, kad sekimo nebuvo.

Vadovaujantis LR AM 2005-10-07 įsakymu Nr. B1-484, patvirtintu Gyvosios gamtos kontrolę vykdančių institucijų pareigÅ«nų veiklos organizavimo instrukcijos 6.7 p., pareigÅ«nas, vykdydamas savo veiklÄ , gali naudoti stebėjimo priemones – naktinio matymo prietaisus ir žiÅ«ronus. Čia nieko neteisėto nėra. Jei registravimo žurnale buvo užregistruotas tikslas tikrinti MeÅ¡kuičių medžioklės plotus, tÄ pareigÅ«nai atliko. Pažeidimo fiksavimo metu pareigÅ«nas atliko savo darbinę funkcijÄ , yra specialus žurnalas, kuriame įraÅ¡as 114 ir įraÅ¡yta, kad 2010-08-25 buvo atliekamas reidas, jame dalyvaujantys asmenys, reido pradžia, pabaiga ir rezultatai.

Pabrėžė, kad ABTĮ 58 str. 2 d. nurodo, kad faktui įsiteisėjus vienoje administracinėje, civilinėje byloje, iš naujo jie neįrodinėjami. Visi pareiškėjo argumentai dėl 120 000 Lt neturtinės žalos buvo išsakyti ir išnagrinėti administracine tvarka dėl pareiškėjo padaryto administracinio pažeidimo. Jie nebeturėtų būti nagrinėjami, nes faktas nustatytas dėl prietaisų naudojimo. Vien dėl to pareikštas ieškinys Lietuvos Respublikai nepagrįstas. Buvo informacija ir todėl buvo greitai organizuotas reidas.

Patikrinimas buvo netikėtas. Vedėjas Lacis tuo metu ėjo virÅ¡ininko pareigas ir jis informuodavo žodžiu. Nebuvo konkreti informacija (dėl Å ontos), reidas buvo, siekiant patikrinti medžioklės plotus. Buvo gauta informacija, kad tuose plotuose medžiojama (b.l. 133, 134). Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raÅ¡ytiniame atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Å iaulių RAAD pareigÅ«nų veiksmų.

Skunde nurodoma, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai už pažeidimÄ , kurio pareiÅ¡kėjas skunde neįvardija, surašė administracinių teisės pažeidimų protokolÄ . Pažymėtina, kad tokia aplinkos apsaugos valstybinių kontrolės pareigÅ«nų teisė, be kitų Å¡ių pareigÅ«nų teisių, kurias jie turi vykdydami savo pareigas, yra įtvirtinta LR aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje. Nurodė, kad LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis įtvirtina neturtinės žalos definicijÄ , kuria neturtinė žala apibÅ«dinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – Å¡iuo atveju teisingumo principas yra pažeidžiamas. Atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos nustatytos CK 6.271 straipsnyje. Pagal nurodytÄ teisės normÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tačiau vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti yra bÅ«tinos kitos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijos, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl to, kad pareigÅ«nai jį neva neteisėtai sekė ir naudojo naktinio matymo prietaisÄ , jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodė, kad tokių savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad atlikdami skunde nurodytus veiksmus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai veikė neteisėtai.

PareiÅ¡kėjas taip pat niekaip nepagrindžia ir praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs (pvz. 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A -320/2011), kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbÅ«s įrodomieji faktai. Nagrinėjamu atveju į bylÄ nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl emocinės depresijos, sielvarto ar kitų pakankamai intensyvių iÅ¡gyvenimų, patirtų dėl skunde nurodomų neva neteisėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų veiksmų, ir jog nurodomÄ neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, sielvartÄ patyrė bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų.

Taip pat pažymėjo, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodymas, jog patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ yra nepakankami konstatuoti žalos padarymo faktÄ ir priimti sprendimÄ dėl tokios žalos atlyginimo. Nurodė, kad, Aplinkos ministerijos nuomone, skundas yra nepagrįstas, į bylÄ nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo nurodomus faktus, todėl, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu, teismo praÅ¡o skundo netenkinti (b.l. 41-42).PareiÅ¡kėjo P. Å . skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo P. Å . reikalaujamos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ teigia patyręs dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, konkrečiu atveju dėl Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų veiksmų, t. y. dėl Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«no V.

V., neetatinių gamtos apsaugos darbuotojų V. Č., V. L., P. T. veiksmų 2010 m. rugpjūčio 25 d. suraÅ¡ant P. Å . administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 d. už medžioklės taisyklių pažeidimus. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. Å iaulių rajone Sukmedžio m/b medžioklės plotuose gamtos apsaugos departamento pareigÅ«nai medžioklės metu neteisėtai jį sekė, sekimo metu neteisėtai naudojo naktinio matymo prietaisÄ , sekimas nebuvo sankcionuotas.

Dėl tokių pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 120 000 litų neturtinė žala (b.l. 2, 5, 88). Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.) ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.).

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009). Taigi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti yra pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, todėl sprendžiant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusiÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Taigi pirmiausia siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti nustatyti pareigÅ«nų neteisėti veiksmai kaip bÅ«tina deliktinės atsakomybės sÄ lyga pagal CK 6.271 straipsnį. Pažymėtina, jog teismo sprendimo paskirtis – iÅ¡spręsti konkretų Å¡alių ginÄÄ . Teismas turi nustatyti, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo savo kompetencijos.

Å iuo atveju siekiant byloje nustatyti, ar yra pagrindai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, surinkti įrodymai, tarp jų ir patvirtinantys ar paneigiantys tariamus neteisėtus veiksmus, ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 6 dalimi, įrodymai turėtų bÅ«ti vertinami teismo pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylÄ Nr. A858-1591/2012).Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje ginčo nėra, jog P. Å . įvykdė medžioklės taisyklių pažeidimus, t. y., kad jis 2010 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. Å iaulių r. Sukmedžio medžiotojų bÅ«relio medžioklės plotuose medžiojo tykojant, medžiotojas P. Å . medžiojo individualiai, pasibaigus medžioklei, iÅ¡lipdamas iÅ¡ bokÅ¡telio neiÅ¡siėmė Å¡ovinių iÅ¡ medžioklinio Å¡autuvo lizdo ir užtaisytu Å¡autuvu (Å¡ovinys buvo lizde) grįžo prie maÅ¡inos. 2010 m. rugsėjo 6 d.

Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio teisės pažeidimo nutarimu P. Å . buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt dydžio bauda (b.l. 15-16). Administracinė nuobauda pagal suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ AM Nr. 045576 yra įsiteisėjusi, Å iaulių apygardos administracinis teismas pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir 2010 m. rugsėjo 6 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimÄ paliko nepakeistÄ , o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1591/2012 paliko nepakeistÄ Å iaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį (b. l. 17-23, 24-27).

Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje yra baigtas (b.l. 28). Taigi nurodyto administracinio teisės pažeidimo faktas bei aplinkybės yra neįrodinėtinos (ABTÄ® 58 str.). Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui P. Å . pareigÅ«nų veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala ir jis nepateikė jokio reikalavimo atsakovei dėl žalos ar nuostolių atlyginimo pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia tik reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjas P. Å . bei jo atstovas nurodė, kad neteisėti pareigÅ«nų veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad gamtos apsaugos departamento pareigÅ«nai medžioklės metu neteisėtai jį sekė, sekimo metu neteisėtai naudojo naktinio matymo prietaisÄ , sekimas nebuvo sankcionuotas. Dėl tokių pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 120 000 litų neturtinė žala (b.l. 2, 5, 88).

Sveikata labai stipriai pablogėjo, pastoviai laikosi aukÅ¡tas kraujospÅ«dis, tai galės ateityje pagrįsti dokumentais (b.l. 133, 134).Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 str. 1 d. numato, jog vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į Å¡ias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu.

Minėto įstatymo 12 str. 4 ir 5 d. numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jÅ«roje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nams aplinkos ministras iÅ¡duoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų galių sustabdymo ir atėmimo atvejus bei tvarkÄ nustato aplinkos ministras.

LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 75-2995) patvirtinto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos apraÅ¡e (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 05 23) numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų galios sustabdomos, kai: 7.1. pradedama tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no veiksmų (neveikimo), turinčių Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo požymių; 7.2. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nÄ , kuris įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , nutartimi laikinai nuÅ¡alina nuo pareigų, o kai byla perduota teismui, – teismas, kurio žinioje yra byla (7 punktas).

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų galios atimamos, kai jų atžvilgiu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų (8 punktas). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų galios sustabdomos arba atimamos Tvarkos apraÅ¡o 3–6 punktuose paminėtiems pareigÅ«nams iÅ¡leidus įsakymÄ .

Ä®sakyme nurodomas galių sustabdymo arba atėmimo pagrindas, motyvai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no tarnybos vieta (darbovietė), pareigos, vardas, pavardė (9 punktas).Byloje nėra įrodymų, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. valstybinio inspektoriaus V. V. įgaliojimai buvo sustabdyti ar atimti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos apraÅ¡e nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog pareigÅ«nas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių nepraranda atostogų ar poilsio metu ir konstatuoja, jog įvykio dienÄ valstybinis inspektorius V.

V. turėjo įgaliojimus ir, kaip matyti iÅ¡ Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinę Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-47, 3 punkto, (b.l. 124), privalėjo vykdyti regiono teritorijos gyvÅ«nijos bei kitų gamtos iÅ¡teklių naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos valstybinę kontrolę.Valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkÄ nustato Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija, kuri patvirtinta LR AM 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. D1-484 (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 4 punkte numatyta, jog reidas – netikėtas patikrinimas tam tikroje vietovėje tam tikru laiku siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si. Instrukcijos 22 punktas numato, jog organizuojami reidai registruojami Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale. Byloje yra pateiktas Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalas (b.l. 9-12), iÅ¡ kurio matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. medžioklės plotuose įvyko patikrinimas – reidas.

Instrukcijos 18 punktas nurodo, jog reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai (arba vienas pareigūnas kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, arba su policijos darbuotoju, arba su kitais asmenimis (stebėtojo teisėmis), kurie instruktuojami nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje reide dalyvavo Šiaulių RAAD valstybinis inspektorius V. V. ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai V. L., V. Č., P. T.. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-843-2012 konstatavo, jog pareigūnų veiksmai reido metu atitiko aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. D1-484 patvirtintos Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos nuostatas (b.l. 26).Nagrinėjamu atveju reidas buvo atliekamas pareigÅ«no V. V. darbo dienÄ (b.l.

29) tik po darbo valandų (po 19 val.) ir jis buvo tinkamai įformintas. Tai patvirtina Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale esantys pareigūno V. V. atlikti įrašai (b.l. 9-12). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V-47 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos“ 4 punktu atsakingu už Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalo pildymo kontrolę, be kitų asmenų, buvo paskirtas ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas V.

V. (b.l. 123). Instrukcijos 6 punktas nustato gyvosios gamtos apsaugos pareigÅ«nų veikloje naudojamų priemonių nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä . Instrukcijos 6.7. papunktis numato, kad pareigÅ«nai savo veikloje gali naudoti stebėjimo priemones (žiÅ«ronus, naktinio matymo prietaisus ir kt.). Instrukcijos 46 punktas nurodo, kad „Reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi, techninėmis priemonėmis (joms esant) fiksuoja galimÄ pažeidimÄ , nesukeldami įtarimo jiems ar aplinkiniams, stengdamiesi įsitikinti, ar tikrai Å¡ie asmenys daro pažeidimus. <<...>>“.

AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ numato ir Tvarkos apraÅ¡o 31 punktas (b.l. 126). Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad tikrinimÄ atlikę pareigÅ«nai bÅ«tų vykdę operatyvinę veiklÄ . PareigÅ«nų vykdytÄ P. Å . stebėjimÄ medžioklės metu, naudojant tam tikslui naktinio matymo prietaisÄ , laikyti neteisėtu veiksmu pagrindo nėra, nes nagrinėjamu atveju pareigÅ«nų veiksmai buvo nukreipti į tai, kad patikrintų P. Å . medžiojimo teisėtumÄ .

Pareiškėjui žala nebuvo padaryta, nes patys teisės pažeidėjo persekiojimo veiksmai buvo teisėti – tokia yra įstatymų nustatyta procedūra, tiriant ir aiškinant padarytus administracinius teisės pažeidimus. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 nurodoma, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-320/2011 nurodoma, jog kreipimasis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo bÅ«das. Pažymėtina, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbÅ«s įrodomieji faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Å iaulių apygardos administraciniam teismui bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl emocinės depresijos, sielvarto ar kitų pakankamai intensyvių iÅ¡gyvenimų, patirtų dėl „procesų teismuose“ su atsakove metu, ir jog nurodomÄ neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, sielvartÄ patyrė bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodymas, jog patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ yra nepakankami priimti sprendimÄ dėl tokios žalos atlyginimo.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

Tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo P. Å . reikalavimas dėl 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atmestinas kaip nepagrįstas.              Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a :             PareiÅ¡kėjo P. Å . skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dėl 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius