2bad416b-30fa-46d0-8114-d3bb50f0d3a2 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-634/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41402-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui M. K., nuteistajai D. D., jos gynėjui advokatui E. S., nukentėjusiajai K.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytas įpareigojimas: per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. D. sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 1.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 15.21 val., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. D. nuteista Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu už tai, kad bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.15 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtÄ savo Å¡eimos nario - nepilnametės globotinės K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smÅ«giavo per kojas, tokiu bÅ«du sukeldama jai fizinį skausmÄ , ir dėl kraujosruvos kairėje Å¡launyje ir odos pažeidimo kairėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nepilnametės nukentėjusiosios K. B. sveikatÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad: 1.1. D. D. kaltė dėl nežymaus nukentėjusiosios K. B. sveikatos sutrikdymo yra visiÅ¡kai įrodyta ir tai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. 1.2. Nors kaltinamoji D. D. neigė savo kaltę, nurodydama, jog įvyko tik žodinis konfliktas ir jokių smÅ«gių su prailgintojo elektros laidu nukentėjusiajai K. B. nėra sudavusi, tačiau liudytojų E. D., E. Č., G. D., J. G., R. A., A. K., A. N., Mindaugo J. A., E. Č., V. K., R. K., E. P. ir I. T. parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiÅ«ros protokolai, tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji D. D. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ K. B.

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios D. D. gynėjas advokatas E. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir D. D. atžvilgiu priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių, o jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistoji D. D. tyčia panaudojo fizinį smurtÄ K. B. atžvilgiu, Å¡ioje byloje nėra. Pati K. B. Å¡iÄ aplinkybę neigia bei nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nematė D.

D. smÅ«gių elektros prailgintuvo laidu K. B. per kojas sudavimo momento. 3.2. Nukentėjusioji K. B. iÅ¡ karto po įvykio, ir po to ikiteisminio tyrimo metu, nei karto nėra davusi parodymų apie tai, kad D. D. 2019 m. rugsėjo 26 d. prieÅ¡ jÄ smurtavo, nors buvo kviečiama į apklausas, o apklausiama teismo posėdžio metu kategoriÅ¡kai paneigė tokiÄ aplinkybę. K. B. po įvykio nesikreipė nei į teisėsaugos institucijas, nei į medicinines įstaigas, o kai jos kaimynė E. D. paėmusi iÅ¡ K.

B. telefonÄ , paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iÅ¡ pokalbio garso įraÅ¡o girdėti, kad pati K. B. iÅ¡sakė pozicijÄ , jog jai pagalbos nereikia. 3.3. Nukentėjusioji K. B., apklausiama 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje nuosekliai paaiÅ¡kino, kad nežymÅ«s sužalojimai jos kojoje atsirado ne dėl tyčinių D. D. veiksmų, o dėl to, kad D. D. norėjo atimti iÅ¡ jos kompiuterį ir, kai tempė kompiuterio pakrovėjÄ netyčia laidu kliudė jos kojÄ . Å ių K. B. parodymų, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, dėl ko liko netirta pačios nukentėjusiosios K.

B. nurodyta aplinkybė. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esanti iÅ¡vada, jog nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, kad K. B. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku, neatitinka faktinių aplinkybių, nes pati nukentėjusioji įvardino sužalojimų atsiradimo jos kÅ«ne aplinkybes, neturinčias nieko bendra su tyčiniu ir smurtiniu D. D. elgesiu. 3.4. Nukentėjusioji K. B. 2019 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokole nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieÅ¡ globėjÄ D.

D. Tokia formuluotė vertintina kaip atsisakymas duoti parodymus ne apie patį įvykį, o prieÅ¡ D. D. bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog K. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ galėjo bÅ«ti organizuojama bÅ«tent su tikslu gauti parodymus, kaltinančius D. D., o ne tam, kad objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas įvykio aplinkybes. 3.5. Liudytoja E. D., kuri iniciavo šį ikiteisminį tyrimÄ , yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi D. D. atžvilgiu, to ji neslėpė akistatos, atliktos tarp E. D. ir D.

D. metu. Liudytoja E. D. yra akivaizdžiai suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi, siekdama atkerÅ¡yti D. D. už kažkokias vaikystėje patirtas nuoskaudas. Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai negali bÅ«ti laikomi neginčijamu D. D. kaltės įrodymu, lemiančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ . 3.6. Liudytoja E. Č. yra artimiausia E. D. draugė, kuri palaiko E. D. ir jos siekį atkerÅ¡yti D. D.. Å ių liudytojų parodymai sutampa net smulkmenose, o tai reiÅ¡kia, kad dvi geriausios draugės Å¡ioje byloje parodymus duoda susitarusios, kad jų parodymai sutaptų.

Liudytojos E. Č. parodymų nepatikimumÄ parodo jos 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje duoti parodymai, jog K. B. buvo atbėgusi basa, tik su pižama, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigė visi kiti liudytojai po įvykio matę K. B.. Taigi, liudytojos E. D. ir E. Č. siekia apkalbėti D. D. ar jÄ nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. 3.7. Ä®vykio dienÄ bendruoju pagalbos telefonu skambino ne nukentėjusioji K. B., o E. D.. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams apie įvykį papasakojo taip pat ne nukentėjusioji K.

B., o E. D. ir E. Č., ir tik vėliau policijos pareigÅ«nai pasikvietė K. B. Tačiau į Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino nei liudytojų E. D. ir E. Č. parodymų patikimumo, nei policijos pareigÅ«nų, perpasakojusiųjų iÅ¡girstus kitų asmenų pasakojimus, Å¡altinių patikimumÄ . 3.8. Visi kiti liudytojai davė parodymus ne apie tai, kÄ jie patys matė ar patyrė, o apie tai, kÄ jie iÅ¡girdo iÅ¡ kitų asmenų, tai yra jie tik perpasakojo kitų asmenų pasakytus žodžius, kartais net iÅ¡ konteksto iÅ¡imtų frazių nuotrupas.

Negalima atmesti ir tos aplinkybės, kad visų Å¡ių liudytojų, o ypatingai tų, kurių darbo sritis - vaiko teisių apsauga, parodymus paveikė ir vieÅ¡ai publikuoti straipsniai apie Å¡ioje byloje tiriamÄ Ä¯vykį, kuriuose buvo labai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta pareigÅ«nų nuomonė. Visi Å¡ioje byloje inkriminuojami D. D. nusikalstami veiksmai buvo iÅ¡samiai apraÅ¡yti ir įvertinti spaudoje. VieÅ¡ai publikuojami straipsniai su konkrečiai cituojamomis atsakingų pareigÅ«nų mintimis vienareikÅ¡miai įtakojo ir kitų liudytojų duotus parodymus. 3.9.

D. D. ne kartÄ kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos specialistus nurodydama, kad turi didelių problemų dėl nepilnametės K. B. elgesio - jos intymios draugystės su suaugusiu vyru, su kuriuo K. B., bÅ«dama nepilnamete, lytiÅ¡kai santykiavo, ir pas kurį bėgo iÅ¡ namų. D. D. akivaizdžiai nurodė, kad jos globojamos K. B. atžvilgiu buvo atliekami veiksmai, turintys nusikalstamų veikų požymių bei konkrečiai įvardino asmenį, atlikusį Å¡ias veikas. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V.

K. patvirtino aplinkybes, kad dar iki Å¡ioje byloje tiriamo įvykio D. D. kreipėsi pagalbos dėl aukščiau nurodytų problemų, tačiau jai tebuvo pasiÅ«lyta nueiti pas psichologÄ , kuris padėtų suprasti nepilnametės K. B. elgesį. Jokios pagalbos D. D. nesulaukė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų sustabdytas nepilnametės K. B. seksualinis iÅ¡naudojimas, todėl Å¡ių atsakingų specialistų - liudytojų siekis yra eilinį D. D. ir K.

B. konfliktÄ , kilusį bÅ«tent dėl jų neatsakingo požiÅ«rio į savo pareigas, pateikti kaip D. D. smurto proveržį. 3.10. 2020 m. spalio 16 d. prieÅ¡ teismo posėdį, D. D. teismo koridoriuje iÅ¡girdo iÅ¡kviestų į apklausÄ liudytojų I. T. ir E. P. pokalbį, kurio metu viena iÅ¡ jų nurodinėjo kitai, ko negalima sakyti teismui. To paties teismo posėdžio metu liudytoja I. T. patvirtino, jog prieÅ¡ teismo posėdį ji kalbėjosi su E. P. apie parodymus Å¡ioje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus Å¡ioje byloje vertino tendencingai, iÅ¡skirtinai nuteistosios D. D. nenaudai, o kai kurios liudytojų nurodytos esminės aplinkybės apskritai nėra aptartos skundžiamame nuosprendyje. 3.11. 2020 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) tarnybos darbuotojas E. Č. paaiÅ¡kino, kad atvykus į įvykio vietÄ , jis pamatė dvi, o gal ir tris mergaites, kurios nebuvo nuskriaustos - tai matėsi iÅ¡ jų elgesio.

Tačiau Å¡ių liudytojo E. Č. parodymų teismo nuosprendyje apskritai nėra. 3.12. 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas J. A. nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietÄ , D. D. buvo neblaivi, strigo jos kalba. Kai J. A. pabandė paklausti D. D. apie įvykį, D. D. blaÅ¡kėsi, negalėjo sukoncentruoti dėmesio, paklausus vieno klausimo, ji nuvesdavo temÄ Ä¯ kitÄ . J. A. nurodė, kad jam krito į akis greita D. D. emocijų kaita, kalbos nenuoseklumas, dažnas temos keitimas.

Liudytojas patvirtino, kad D. D. dėl dėl savo bÅ«senos galėjo nesuprasti jai užduodamų klausimų esmės. Ä®tarti liudytojÄ J. A. Å¡aliÅ¡kumu nuteistosios naudai nėra jokių prielaidų. Liudytojo J. A. nurodyta aplinkybė yra esminė vertinant Å¡ioje byloje apklaustų kitų liudytojų parodymus apie tai, kad D. D. kategoriÅ¡kai neigė smurtavusi prieÅ¡ K. B., tačiau tuo pat metu, kai kuriuos jos atsakymus girdėję liudytojai galėjo suprasti juos kaip smurto prieÅ¡ K. B. pripažinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas vienareikÅ¡miai ignoravo Å¡iÄ liudytojo J. A. nurodytÄ aplinkybę apie D. D. bÅ«senÄ Ä¯vykio dienÄ ir iÅ¡skirtinai nuteistosios D. D. nenaudai vertino kitų liudytojų parodymus apie tariamÄ D. D. prisipažinimÄ smurtavus. 3.13. Liudytojas R. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) pagalbos stoties paramedikas - vairuotojas parodė, kad mergaitės, kurios palydėjo nukentėjusia mergaitę, jam pasakė, jog nukentėjusi mergaitė galimai sumuÅ¡ta prailgintojo laidu savo globėjos.

Tačiau jis negirdėjo kÄ jo kolegė ir nukentėjusi mergaitė kalbėjo. Tokie liudytojo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip D. D. kaltės įrodymas, nes Å¡is liudytojas ne tik nematė paties įvykio, bet net ir negirdėjo, kÄ nukentėjusioji apie įvykį pasakojo. 3.14. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas policijos patrulis A. K. parodė, kad D. D. neigė padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡io liudytojo parodymų dalies nuosprendyje nėra, nors teismas grindžia savo nuosprendį aplinkybe, jog kiti asmenys girdėjo D.

D. prisipažinimÄ . Tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai ir iÅ¡skirtinai D. D. nenaudai vertino Å¡ioje byloje surinktus įrodymus. 3.15. Nuosprendyje konstatuojama, kad D. D. kaltė yra įrodyta ir liudytojo A. N. parodymais, kuris yra (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nas, tačiau Å¡is liudytojas apklausiamas 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje parodė, kad matė namo viduje D. D., kuri buvo pasimetusi, iÅ¡sigandusi, bet su ja pats nekalbėjo. Tokie parodymai tikrai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys D.

D. kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. 3.16. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad K. B. pasakojo apie tÄ symÄ už plaukų (tokia veika D. D. nėra inkriminuojama), kalbėjo necenzÅ«riÅ¡kai, tačiau apie fizinį smurtÄ , jos muÅ¡imÄ nepasakojo. Taigi, Å¡i liudytoja patvirtino, kad nukentėjusioji K. B. po įvykio nesiskundė ir nepasakojo, kad D. D. bÅ«tų jÄ muÅ¡usi. 3.17. 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu liudytoja E. P. analogiÅ¡kai parodė, kad iÅ¡ karto po įvykio, vežant K.

B. į globos namus, ji neprisimena, jog K. B. bÅ«tų pasakojusi apie D. D. smurtÄ jos atžvilgiu. Taigi, Å¡ios liudytojos parodymuose nėra jokių duomenų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip D. D. kaltės įrodymai. 3.18. Tiesiogiai įvykį, dėl kurio buvo nuteista D. D., mačiusių asmenų Å¡ioje byloje nenustatyta. Apklaustų liudytojų parodymai yra iÅ¡vestiniai, pagristi ne tiesioginių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių patyrimu, o vien iÅ¡imtinai nukentėjusiosios K. B. parodymų perpasakojimu.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi, nes ji pati juos kategoriškai paneigė apklausiama teisme, šioje byloje apklaustų liudytojų parodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis D. D. atžvilgiu. 3.19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nenurodydamas pagrįstų motyvų, nesivadovavo pačios nukentėjusiosios K. B. parodymais, atmesdamas juos vien dėl to, kad ji buvo D. D. globotinė. Nesurinkus neginčytinų įrodymų, jog nuteistoji D.

D. tyčia panaudojo fizinį smurtÄ K. B. atžvilgiu, laikytina, kad D. D. veiksmuose neįrodytas bÅ«tinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymis - fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. 3.20. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl D.

D. kaltės.

4. Atsiliepimų į nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundÄ negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad D. D. pripažintina kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant D. D. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir yra baudžiamas viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausme. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sužalojimÄ , konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: muÅ¡imu arba kitokiu smurtavimu, tačiau dėl to nukentėjęs asmuo turi pajusti skausmÄ ar kitas fizines kančias.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji D. D. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ K. B. nesmurtavo, o teismas jos kaltę grindė tik kitų asmenų, kurie nematė paties įvykio, parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, liudytojų duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje ir su byloje esančia medžiaga. Be to, pati nuteistoji D. D. pripažino bei patvirtino, kad įvykio dienÄ namuose tarp jos ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu K. B. griebė už kompiuterio. Nuteistosios nurodyta versija, kad ji nesudavė nukentėjusiajai K. B. elektros prailgintojo laidu per kojÄ , atmetama kaip gynybinė, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. D. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

10. Nukentėjusioji K. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ ji susipyko su savo globėja D. D., jos pradėjo rėkti viena ant kitos. D. D. iÅ¡ jos bandė atimti kompiuterį ir temdama kompiuterio pakrovėjÄ , netyčia jai su kabeliu sudavė per kojÄ . Kadangi pas jÄ kambaryje yra žemos lubos, ji imdama kompiuterį su galva trenkėsi į lubas, dėl ko atsirado guzas. Po konflikto ji norėjo pasiimti daiktus ir eiti miegoti pas E. D. į namus. Tada ji pasakė savo draugėms, kad jÄ D.

D. mušė ir parodė sumuÅ¡tÄ kojÄ . Pagalbos telefonu paskambino jos draugė E. D., kuri pareigÅ«nui pasakė, kad jÄ (K. B.) sumušė D. D.. Nurodė, kad joms laukiant policijos lauke, D. D. užsirakino namus ir jų neįleido. Patvirtino, kad atvykus policijai ji pasakė, jog D. D. trenkė jai su kabeliu. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad ji pyko ant savo globėjos D. D., todėl policijos pareigÅ«nams įvykio dienÄ papasakojo kitokias sužalojimo aplinkybes, nei buvo iÅ¡ tiesų, nors jai per kojÄ buvo suduota netyčia.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios K. B. parodymai apie tai, kad D. D. netyčia sudavė jai elektros prailgintuvu per kojÄ , vertinami kaip noras padėti D. D. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Su Å¡iais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka. Nukentėjusiosios duotus parodymus apie netyčinį jos sveikatos sutrikdymÄ bei nuteistosios parodymus akivaizdžiai paneigia byloje esančių liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

12. Liudytoja E. D. parodė, kad įvykio dienÄ D. D. ir jos motina G. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Jų praÅ¡ymu ji ir jos draugė K. B. joms parvežė alkoholio, po to išėjo namo. Tačiau naktį jai paskambino K. B. ir paprašė atidaryti duris. Atidariusi duris pamatė, kad K. B. buvo basa, tik su maikute ir Å¡ortukais, nors tuo metu lauke buvo Å¡alta. K. B. verkė, sakė, kad ji susipyko su savo globėja D. D., kuri jÄ sumušė laidu. Ji matė, kad nukentėjusiajai ant blauzdos yra sužalojimai, kurie atrodė lyg bÅ«tų suduota ir paraudę.

Tai galėjo bÅ«ti nuo laido likę žymės. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda ir pakauÅ¡yje. Ji suprato, kad K. B. skauda dėl to, jog jai sutrenkė galvÄ jos globėja D. D.. Tuomet ji su E. Č. ir K. B. nuėjo pas D. D. Nukentėjusioji pasiėmė kuprinę su savo daiktais, kadangi norėjo nakvoti pas jÄ . D. D. ant jų Å¡aukė, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, o po to liepė eiti iÅ¡ jos namo ir jas iÅ¡varė. Liudytoja pasiÅ«lė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus ir nukentėjusioji sutiko.

Ji paskambino policijos pareigÅ«nams ir papasakojo visÄ situacijÄ . Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, D. D. buvo namuose užsirakinusi duris. Ji yra girdėjusi iÅ¡ nukentėjusiosios K. B., kad prieÅ¡ jÄ globėja D. D. yra smurtavusi ir ankščiau.

13. Liudytoja G. D. parodė, kad įvykio dienÄ ji su D. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte jos dukra E. D. papasakojo kas naktį įvyko tarp D. D. ir K. B.. Dukra pasakojo, kad atbėgo K. B. pas juos į namus po 24.00 valandos ir jai pasakė, kad K. B. nuskriaudė D. D.. Jos dukra E. D., K. B. ir E. Č. iÅ¡kvietė policijÄ . Dukra pasakojo, kad K. B. mušė D. D. su laidu per kojas.

14. Liudytoja E. Č. parodė, kad įvykio dienÄ ji atvažiavo su drauge E. D. pas K. B. į namus, kur virtuvėje pamatė neblaivias D. D. ir G. D.. Apie 23.00 val. jos išėjo namo pas E. D.. Kai grįžo į namus, vėliau pas jas atbėgo basa K. B., tik su pižama, apsiverkusi. K. B. pasakojo, kad jÄ sumušė globėja D. D. su prailgintojo laidu per kojas. Ji skundėsi, kad jai galvoje yra guzas, o ant kojos matėsi žaizda. Jos visos trys nuėjo iki D. D. namų. K. B. nuėjo į savo kambarį susirinkti daiktų, nes ruošėsi likti pas E. D. namuose.

Ji kalbėdamasi su D. D., jos paklausė, kodėl taip pasielgė su K. B., ir D. D. atsakė, kad jos namai ir ji gali elgtis su savo vaiku, kaip nori ir tai ne jos reikalas. Po to, kai jos pasakė D. D., kad iÅ¡kvies policijÄ , ji pasakė ,,kvieskit“. Policijos pareigÅ«nams atvykus, ji ir E. D. jiems papasakojo apie įvykį. Po to, policijos pareigÅ«nai pasikvietė ir K. B. pasikalbėti. K. B. buvo pakviesta apžiÅ«rai pas medicinos darbuotojus į automobilį.

15. Liudytojas Mindaugas J. A. parodė, kad įvykio dienÄ jis dirbo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje budėtoju, kai buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad yra smurtas artimoje aplinkoje prieÅ¡ nepilnametį ir įtariama, jog yra neblaivi globėja. Atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusi sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, buvo susijaudinusi. Po to jis klausė medikų apie mergaitės bÅ«klę, kurie nurodė, jog mergaitė kalbėjo apie galvoje esantį kažkokį smurto ženklÄ ir minėjo apie ant kojos esančius sužalojimus.

Mergaitė sakė, kad jÄ mušė neblaivi globėja. Jis paklausė policijos pareigÅ«no, kas čia įvyko, jie pasakė, kad jiems paskambino mergina ir nurodė, kad yra fizinis smurtas, jiems atvykus į įvykio vietÄ jų niekas neįsileidžia. Nukentėjusi mergaitė jiems visiems sakė, kad jÄ mušė globėja ir sakė, kad ji iÅ¡sisuko nuo smÅ«gio, todėl globėja pataikė į sienÄ , bei minėjo, kad globėja naudojo kažkokį baltÄ laidÄ . Tuomet vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pateko į patalpÄ , jį nusivedė mergaitė ir po to grįžo su baltos spalvos prailgintojo laidu.

Matėsi, kad globėja buvo neblaivi, strigo jos kalba, matėsi emocionalus fonas, dažnas temų keitimas. Paklausus D. D. ar ji mušė mergaitę, ji jiems atsakė, kad K. B. iÅ¡vedė jÄ iÅ¡ kantrybės ir gal kokį vienÄ kartÄ sudavė mergaitei. Kieme buvusios kitos dvi mergaitės sakė, kad nukentėjusi mergaitė atbėgo pas jas muÅ¡ama globėjos ir jis iÅ¡kvietė policijÄ . Vykstant į vaikų globos namus nukentėjusioji mergaitė pasakojo, kad jos ir globėjos santykiai buvo įtempti, jos nesutarė, konfliktavo, teigė, kad globėja jai siÅ«lė žudytis, nes jai be jos bÅ«tų mažiau problemų.

16. Liudytoja J. G. parodė, kad įvykio dienÄ ji dirbo (duomenys neskelbtini) stotyje bendruomenės slaugytoja, kai buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl sumuÅ¡tos nepilnametės. Jiems atvykus įvykio vietoje jau buvo prieÅ¡gaisrinės tarnybos pareigÅ«nai, o nukentėjusioji laukė su dviem draugėmis lauke. Nukentėjusioji nurodė, kad jos motina yra užsirakinusi namuose ir jos neįleidžia į namus. Nukentėjusioji jai pasakė, kad jÄ motina sumušė su laidu, buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. Automobilyje ji apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ ir ant jos kairės Å¡launies matė muÅ¡imo laidu žymę, kuri atrodė kaip juosta. Nukentėjusioji minėjo, kad jai galvoje yra guzas, tačiau ji nieko nepastebėjo. Nusprendus, kad nėra tikslinga vežti į gydymo įstaigÄ nukentėjusioji buvo perduota vaiko teisių apsaugos tarnybai.

17. Liudytojas R. A. parodė, kad įvykio dienÄ jis dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbos paramediku – vairuotoju, kai vyko į Å¡eimyninį konfliktÄ . Jiems atvykus jau buvo atvykę prieÅ¡gaisrinės tarnybos pareigÅ«nai ir policijos pareigÅ«nai. Kieme stovėjo dvi merginos ir nukentėjusi mergina. Matėsi, kad nukentėjusi mergaitė buvo iÅ¡sigandusi, verkianti, stresinėje bÅ«senoje. Mergaitė krÅ«pčiojo, buvo Å¡alta, todėl pasiÅ«lė jai eiti į automobilį, kur jÄ apžiÅ«rėjo kolegė J. G. Kitos ten buvusios mergaitės jam pasakė, kad nukentėjusi mergaitė galimai sumuÅ¡ta prailgintojo laidu savo globėjos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo R. A. parodymus jis patvirtino, kad paklausus nukentėjusiosios kÄ skauda, kokiu daiktu jÄ mušė, kiek smÅ«gių sudavė ir per kurias kÅ«no vietas, mergaitė atsakė, kad jÄ mušė globėja prailgintojo laidu per galvÄ ir kojas.

18. Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dienÄ jis dirbo su reagavimo skyriaus tyrėju R. J., kai gavo praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame buvo nurodyta, kad globėja sumušė savo globotinę. PrieÅ¡ patenkant į namo vidų nukentėjusi mergaitė sakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtauja jos globėja ir nurodė, kad jai globėja sudavė su prailgintojo rozete į galvÄ . Jiems patekus į namo vidų ten rado moterį, kuri gynėsi, kad nieko globotinei nepadarė, ji buvo neblaivi, nustatytas 1,23 promilių girtumas. Jis su kolega D. D. namuose rado prailgintojo laidÄ su sulaužyta rozete, su kuriuo, kaip nukentėjusioji nurodė, buvo muÅ¡ama.

19. Liudytojas A. N. parodė, kad įvykio dienÄ jis dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje, kai gavo praneÅ¡imÄ , kad policijos pareigÅ«nams reikia padėti įeiti į namo vidų. Jiems atvykus į įvykio vietÄ kieme stovėjo policijos pareigÅ«nai ir trys merginos. Policijos pareigÅ«nai nurodė, kad moteris, esanti namo viduje, sumušė merginÄ ir jiems reikia patekti į namo vidų. Jie su laužtuvo pagalba atidarė langÄ bei įleido policijos pareigÅ«nus į namo vidų. Namo viduje policijos pareigÅ«nai rado D. D., ji atrodė pasimetusi, greičiausiai buvo iÅ¡gėrusi.

20. Liudytojas E. Č. parodė, kad įvykio dienÄ gavo praneÅ¡imÄ , jog turi padėti policijos pareigÅ«nams patekti į patalpas. Atvykę į įvykio vietÄ rado policijos pareigÅ«nus, kurie pasakė, kad namo viduje yra užsirakinęs žmogus. Ä®vykio vietoje buvo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, vaiko teisų apsaugos tarybos specialistai, taip pat trys mergaitės. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų suprato, kad namo viduje yra užsirakinusi namo Å¡eimininkė ir neįsileidžia mergaitės į namo vidų. Su kolega A. N. atidarė namo langÄ ir į vidų įleidę policijos pareigÅ«nus iÅ¡važiavo.

21. Liudytoja E. P. parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡ policijos buvo gautas praneÅ¡imas, jog neblaivi globėja veja iÅ¡ namų globotinę. Nuvykus į įvykio vietÄ buvo rasta neblaivi globėja D. D.. Kadangi D. D. buvo neblaivi, jie iÅ¡vežė K. B. į globos namus, nes niekas kitas ja negalėjo pasirÅ«pinti.

22. Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje. 2019 m. rugsėjo 27 d. į duomenų sistemÄ , gavo informacijÄ , kad nepilnametė K. B. buvo paimta iÅ¡ nesaugios aplinkos ryÅ¡ium su globėjos D. D. neblaivumu bei galimu smurtu ir apgyvendinta globos namuose. Buvo gauta informacija, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto panaudojimo ir K. B. bus atlikta teismo medicininė ekspertizė. Su K. B. vyko į ekspertizių centrÄ , po to pas jos tetÄ A. P., kad jos pasikalbėtų. Pokalbio metu K. B. pasakė, kad jai galvoje yra guzas, bet sužalojimas nėra didelis. TÄ dienÄ mergaitė buvo įsitempusi, audringa, suirzusi, visÄ laikÄ naudojosi telefonu, tikrino informacijÄ , kas apie jÄ raÅ¡oma spaudoje.

23. Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) Å¡eimos namuose. Å is atvejis buvo fiksuotas 2019 m. rugsėjo 27 d. ryte, kai jai atėjus į darbÄ auklėtojos pranešė, kad naktį į Å¡eimos namus atvežė K. B.. Nukentėjusioji pasakė, kad jÄ sumušė globėja, parodė kojÄ ant kurios buvo matyti raudonas dryžis ir guzÄ galvoje, kuris atsirado trenkiant D. D. jai su prailgintojo laidu.

24. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos I. T. parodymai, iÅ¡ kurių nustatyta, kad įvykio dienÄ ji iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog neblaivi globėja smurtavo prieÅ¡ nepilnametį globojamÄ vaikÄ . Atvykę sužinojo, kad D. D. užsirakinusi namuose, jos globotinė K. B. buvo medicinos pagalbos automobilyje. Ä® įvykio vietÄ buvo atvykę policijos pareigÅ«nai ir gaisrinės gelbėtojai, kurie bandė patekti į vidų.

Nukentėjusioji K. B. jai paaiÅ¡kino, kad santykiai tarp jos ir globėjos yra įtempti, kad žodinis konfliktas virto į fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir, kad globėja prailgintuvo laidu jai sudavė per kojÄ . Medikai minėjo, kad K. B. galvoje yra guzas, kaip jis atsirado, nukentėjusioji nepasakojo, tačiau ji tÄ guzÄ jos galvoje užčiuopė liesdama ranka galvÄ . K. B. pasakojo, kad ji pabėgo basa, su pižama, pas netoliese gyvenančiÄ kaimynę. Patekus į namo vidų, K. B. parodė pareigÅ«nams kurioje vietoje viskas vyko ir kuriuo laidu jÄ mušė.

Globėja taip pat buvo patalpoje ir rėkavo. Ji paėmė nukentėjusiÄ jÄ ir iÅ¡vyko į globos namus, kur nukentėjusioji buvo laikinai apgyvendinta.

25. Abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iÅ¡ esmės paneigiančių nuteistosios D. D. parodymus ir betarpiÅ¡kai patvirtinančių jos kaltę, pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklÅ«s bei atitiko nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojai, tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais.

Nors Å¡ie liudytojai tiesiogiai ir nematė D. D. nusikalstamų veiksmų, tačiau kaip nustatyta, nukentėjusioji K. B. net septyniems liudytojams (draugei E. D., draugei E. Č., vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui M. J. A., greitosios medicinos pagalbos slaugytojai J. G., policijos pareigÅ«nui A. K., globos namų darbuotojai R. K. bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei I. T.) tiesiogiai papasakojo apie prieÅ¡ jÄ pavartotÄ smurtÄ netrukus po Å¡ių veiksmų atlikimo. Kiti Å¡ioje byloje parodymus davę liudytojai (nukentėjusiosios draugės motina G.

D., greitosios medicinos pagalbos paramedikas – vairuotojas R. A., globos namų darbuotoja E. P., priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai A. N. ir E. Č. bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė V. K.) taip pat nuosekliai atpasakojo tos dienos įvykius, kurie sutapo su bylos medžiaga. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti D. D. nusikalstamos veikos padarymu ar būtų jos atžvilgiu šališki.

26. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad liudytoja E. D. yra suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi, nes siekia atkerÅ¡yti D. D. už kažkokias vaikystėje patirtas nuoskaudas, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. NatÅ«ralu, kad E. D. prieÅ¡iÅ¡kÄ reakcijÄ galėjo sukelti D. D. padaryti smurtiniai veiksmai jos draugei, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi bei sutapo su kitų liudytojų parodymais. Pabrėžtina, kad iki Å¡io įvykio nebuvo nustatyta jokių liudytojos E. D. ir nuteistosios nesutarimų, kurių pagrindu Å¡i liudytoja galėtų apkalbėti D. D.

27. Å iuo pagrindu atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojos E. Č. ir E. D. yra susitarusios duoti vienodus parodymus, nes jų parodymai sutampa net smulkmenose. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ių liudytojų parodymai visiÅ¡kai sutampa todėl, kad jų parodymai yra neiÅ¡kraipyti bei betarpiÅ¡kai atspindintys tikruosius tos dienos įvykius. Be to, Å¡ios liudytojos buvo kartu, kai K. B. atėjo naktį praÅ¡yti pagalbos, abi liudytos matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kojų ir padėjo jai iÅ¡kviesti pagalbÄ . Taigi akivaizdu, kad Å¡ios liudytojos tos dienos įvykius pasakoja nurodydamos vienodas aplinkybes, ir tai tik dar labiau patvirtina jų parodymų patikimumÄ .

28. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinio skundo motyvas, jog pati K. B. nesikreipė pagalbos į institucijas, o tai padarė E. D., paėmusi iÅ¡ K. B. telefonÄ , neÅ¡alina D. D. baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju aplinkybė, kuris asmuo iÅ¡kvietė pagalbÄ nukentėjusiajai, neturi jokios įtakos vertinant nuteistosios D. D. padarytus veiksmus. Apeliacinio skundo argumentas, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai - liudytojai siekia eilinį D. D. ir K. B. konfliktÄ , kilusį dėl jų neatsakingo požiÅ«rio į savo pareigas, pateikti kaip D.

D. smurto proveržį, atmetamas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ankstesni nuteistosios D. D. ir nukentėjusiosios K. B. nesutarimų atvejai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas ir neturi jokios tiesioginės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl D. D. inkriminuotos nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip manipuliavimÄ faktais, kurie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje.

29. Pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kai tais įrodymais nustatyti faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ sekÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl D. D. padarytos nusikalstamos veikos.

30. Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad praneÅ¡ime užfiksuoti smurtÄ patyrusios K. B. sužalojimai, pažymėta, kad ji labai susijaudinusi, smurtu įtariama D. D. - akivaizdžiai neblaivi (1 t., b. l. 14-15). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad apžiÅ«ros metu rastas ir paimtas prailgintuvas (1 t., b. l. 7-11). Alkotesterio duomenys patvirtina, kad D. D. 2019 m. rugsėjo 27 d. (01.17 val.) buvo nustatytas 1,23 promilių girtumas (2 t., b. l. 2). Byloje esantis Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp operatorės ir liudytojos E. D., kuri iÅ¡kvietė pagalbÄ , patvirtina apie praneÅ¡imÄ , kad K. B. neblaivi motina mušė prailgintuvu (1 t., b. l. 64-66).

31. IÅ¡ Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Kauno apskrities VTAS) informacijos apie K. B. gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. dėl rÅ«pintojos neblaivumo bei smurto prieÅ¡ K. B., nukentėjusioji paimta iÅ¡ nesaugios aplinkos ir apgyvendinta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Å¡eimos namuose (1 t., b. l. 71-72). Kauno apskrities VTAS grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa patvirtina, kad nustatytas antras lygis ir priimtas sprendimas vaikÄ paimti iÅ¡ atstovų (1 t., b. l. 95-102). IÅ¡ akistatos tarp liudytojo M. J. A. ir nuteistosios D. D. protokolo nustatyta, kad liudytojas M. J. A. patvirtino, jog D. D., paklausus, ar mušė globotinę, pasakė nesusivaldžiusi (2 t., b. l. 77-79).

32. Tiek nukentėjusiosios K. B. pirminius parodymus iš karto po įvykio, tiek liudytojų parodymus dėl K. B. padarytų sužalojimų, betarpiškai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 metų rugsėjo 27 d. specialisto išvada, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Išvadoje konstatuota, kad K. B. nustatyta kraujosruva kairėje šlaunyje bei odos pažeidimas kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių.

Taip pat nustatyta, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija ir pobÅ«dis rodo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku (2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.15 val.). Å ie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 27). Duomenų, kad nukentėjusioji bÅ«tų susižalojusi pati kitomis aplinkybėmis ar, kad jÄ galėjo sužaloti kas nors kitas, ar kokiu nors kitu laiku, byloje nenustatyta.

33. Ä®vertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistosios D. D. kaltės padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai K. B. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad D. D. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. tyčia, panaudojo fizinį smurtÄ savo Å¡eimos nario - nepilnametės globotinės K. B. atžvilgiu, tai yra elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smÅ«giavo per kojas, tokiu bÅ«du sukeldama jai fizinį skausmÄ , ir dėl kraujosruvos kairėje Å¡launyje ir odos pažeidimo kairėje blauzdoje sukėlė nukentėjusiajai K. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, nuteistosios D. D. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

34. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad D. D. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo paneigti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistosios kaltės ir yra tik nuteistosios savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Tokiu bÅ«du, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ar padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

35. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formÄ ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos stadijÄ , – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ? nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į nuteistosios asmenybę, ? administracine tvarka bausta 2019 m. rugsėjo 24 d. už tai, kad nesiėmė priemonių nepilnametei globotinei prižiÅ«rėti ir auklėti, t. y. bÅ«dama neblaivi, panaudojo globėjo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, neteista, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai.

36. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai D. D. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis – žymiai mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas gali bÅ«ti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, o nuteistajai paskirta 6 mėnesiai), nelaikytinas aiÅ¡kiai per griežtu ar neproporcingu, o paskirtas įpareigojimas - nustatytu laiku bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neprieÅ¡tarauja proporcingumo ir teisingumo principams.

37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog D. D. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo iÅ¡vadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė