2021-06-09 Nr. AB-12475-3-61-3-02371-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2224-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02371-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vupsina“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (prašymą teismui padavusi ginčo šalis) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 21R-454(AG-393/05-2020 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. LVPA paaiškino, kad Komisija savo sprendimu panaikino LVPA 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. R4-2248 (toliau – ir LVPA sprendimas), kuriuo buvo atmesta pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vupsina“ (toliau – ir pareiškėjas) paraiška. LVPA įvertino, kad pareiškėjas yra priskiriamas sunkumus patiriančių įmonių kategorijai (dėl sukauptų nuostolių prarado daugiau kaip pusę pasirašytojo kapitalo) ir paraišką atmetė kaip neatitinkančią Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – ir Aprašas) 1 priedo 4.5.2 papunkčio ir Aprašo 18 punkto reikalavimų.

3. LVPA teigimu, Komisija nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo sunkumų patyrimą. Teisės aktuose – 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/1084 (toliau – ir Reglamentas) (preambulės 14 punktas, 2 straipsnio 18 punktas ir kituose straipsniuose) yra aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdinti sunkumus patiriančias įmones charakterizuojantys kriterijai. Apraše (žr. 4.12 papunktį, 17 ir 109 punktus) nustatyta, jog šis institutas taikomas pareiškėjo (partnerio) atžvilgiu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 5.1 papunktyje nustatyto lygiateisiškumo principą, pagal kurį visoms tam tikro kvietimo teikti paraiškas projektams turi būti taikomi vienodi vertinimo principai, būtų visiškai nepagrįsta bandyti plečiamai aiškinti sunkumų patiriančios įmonės institutą. Šiuo atveju pareiškėjas neatitiko Aprašo, kuriuo remiantis administruota paraiška, reikalavimų.

4. Atsakovas neginčijo fakto, kad pareiškėjas turi smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą. Atsakovas, vertindamas paraišką, vadovavosi Reglamentu, kuris nenumato galimybių lanksčiai atlikti vertinimą taikant kokius nors nuokrypius – toks lankstumas nėra leidžiamas. Todėl nepagrįsta Komisijos išvada, kad atsakovas neva plečiamai taikė teisės aktų nuostatas ir (ar) pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, gero administravimo principus. Pažymėtina, kad viešai paskelbta medžiaga, su kuria gali susipažinti kiekvienas, kurioje matyti, kaip atsakovas vertina paraiškas, kad sunkumai yra vertinami tiek pareiškėjo, tiek ekonominio vieneto, kuriam priklauso pareiškėjas.

5. LVPA taip pat nesutiko su Komisijos argumentais, kuriais ji grindė tai, kad atsakovas turėjo pervertinti pareiškėjo paraišką, vadovaujantis naujais duomenimis apie pareiškėjo finansinę būklę. Pareiškėjo paraiškos vertinimas atliktas vadovaujantis aktualiais teisės aktais ir faktiniais duomenimis, kurie galiojo LVPA sprendimo priėmimo metu. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. gegužės 5 d., iki sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo suteikta galimybė patikslinti ir papildyti trūkstamą ar neaiškią informaciją, kaip nustato PAFT 118 punktas. Nors pareiškėjas teigia, kad 2020 m. balandžio 30 d. buvo patikslinti jo 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau šie dokumentai atsakovui pateikti nebuvo, o, vadovaujantis viešai prieinama informacija, Juridinių asmenų registrui dar kartą patikslinti 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti jau po to (2020 m. gegužės 8 d.), kai atsakovas informavo pareiškėją apie LVPA sprendimą. Pareiškėjas skunde Komisijai nepateikė jokių papildomų dokumentų ar paaiškinimų, kurie nebuvo įvertinti paraiškos vertinimo metu, ir kurie galėtų turėti įtakos paraiškos vertinimo rezultatams ir LVPA priimtam sprendimui.

6. Pareiškėjas atsiliepime į LVPA prašymą prašė bylą nutraukti, nustačius LVPA prašymas priimtas praleidus įstatymo nustatytą jo pateikimo terminą, arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad nėra pagrindo naikinti Komisijos sprendimą, kadangi Komisija teisingai aiškino ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad vertindama pareiškėjo finansinius duomenis LVPA, pripažinusi, kad pareiškėjas yra maža ir vidutinė įmonė, turėjo vertinti ne tik pareiškėjo, bet ir susijusios įmonės UAB „Limmo“ (pareiškėjo akcininko) finansinius rodiklius. LVPA išvada, kad pareiškėjos finansiniai duomenys turi būti vertinami izoliuotai nuo su ja susijusių asmenų, nėra pagrįsta teisės aktais. Teigdama, kad tik pareiškėjo atžvilgiu taikomi kriterijai, nustatyti siekiant įvertinti, ar pareiškėjas nėra sunkumų turinti įmonė, yra padaryta plečiamai aiškinant Aprašo 4.12, 17 ir 109 punktus. Ir Reglamentas, ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (toliau – ir SVVPĮ) paramos gavėjais laiko mažą ir vidutinę įmonę, kurios vertinamos ne kaip izoliuotas įmonės, o kartu su susijusiomis ir (arba) partnerinėmis įmonėmis (tuo atveju, kai tokios įmonės yra). Todėl teigti, kad Aprašu šis reguliavimas buvo pakeistas, nėra jokio teisinio pagrindo.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad LVPA savo išvadas grindžia metodine informacine medžiaga, kurios teisinė reikšmė nėra aiški ir kuria nesiremiama LVPA sprendime. Šiame sprendime nėra nurodyta teisės normų, kuriomis remiantis padaryta išvada, jog sprendžiant, ar pareiškėjas yra sunkumų patirianti įmonės, vertinami išimtinai tik įmonės finansiniai rodikliai.

9. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija pagrįstai pripažino, jog realios faktinės situacijos neatitinkantis LVPA sprendimas turi būti panaikintas, prioritetą suteikiant teisingumui, o ne formaliam teisėtumui. Pareiškėjo nuomone, LVPA apskritai turėjo parodyti iniciatyvą išspręsti ginčą taikos sutartimi ar kitu būdu (kaip pagrįstai nurodyta Komisijos sprendime), o ne siekti formalaus teisėtumo inicijuojant ilgai trunkančius ginčus ir atitolinant teisingo sprendimo dėl paraiškos priėmimą. Esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui turi rašytiniais įrodymais pagrįsta faktinė aplinkybė, kad LVPA sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas faktiškai nebuvo sunkumų turinti įmonė, t. y. nebuvo trūkumo net dėl 38 Eur, dėl kurių paraiška buvo atmesta

10. Pagrįsdamas prašymą nutraukti bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 pagrindu, pareiškėjas nurodo, kad LVPA per nustatytą terminą nepadavė ABTĮ reikalavimus atitinkančio prašymo, per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, teismas pats neskundžiama nutartimi terminą atnaujino, tačiau LVPA nebuvo pateikusi atitinkamo prašymo ir svarbių bei pagrįstų pateisinimų. Kadangi teismo nutartis, kuria priimtas LVPA prašymas neskundžiama, todėl atsiliepime reiškiamas prašymas bylą nutraukti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo ir paramos agentūros prašymą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė Vadovaujantis šias reikšmingas faktines aplinkybes:

12.1. Pareiškėjas pateikė LVPA 2020 m. vasario 2 d. paraišką (registracijos Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0049) dėl projekto „Sprendimas biodųjų gamintojams: inovatyvi multipakopinė digestato valymo technologija (IMDUT)“ finansavimo (toliau – ir Paraiška).

12.2. LVPA, įvertinusi Paraišką, priėmė LVPA sprendimą, kuriuo atmetė Paraišką kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunkčio ir Aprašo 18 punkto reikalavimų, nes, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo steigimo metai yra 2012, t. y. ji įsteigta daugiau nei prieš trejus metus, o 2019 metais gauta neigiama suma (–(duomenys neskelbtini)) viršijo pusę įstatinio kapitalo, pripažino, kad pareiškėjas yra sunkumų patirianti įmonė.

12.3. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl LVPA sprendimo panaikinimo Komisija sprendimu panaikino LVPA sprendimą ir įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėjo paraišką į tinkamumo finansuoti vertinimo etapą. Įvertinusi ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka nustatytas faktines aplinkybes Komisija padarė tokias išvadas:

12.3.1. Vertindama, ar pareiškėjas yra sunkumų patirianti įmonė, LVPA visų pirma turėjo nustatyti, ar pareiškėjas yra maža ir vidutinė įmonė (toliau – ir MVĮ), ar tokia nėra, kadangi nuo šios faktinės aplinkybės priklauso ir finansinių duomenų skaičiavimas. Tai reiškia, jog pagal SVVPĮ atsakovas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas turi susijusių įmonių ir, jei turi, pagal atitinkamus kriterijus įvertinti pareiškėjo statusą. Šios aplinkybės nustatymui turi būti imami visų susijusių įmonių duomenys. Todėl nustatant, ar pareiškėjas yra patirianti ar nepatirianti finansinių sunkumų, turi būti atsižvelgta ir į pareiškėjo, ir į susijusios įmonės finansinius duomenis. Šiuo pagrindu Komisija nepritarė LVPA pozicijai, kad sprendžiant dėl to, ar pareiškėjas nėra sunkumų patirianti įmonė, yra vertinami tiek pareiškėjo (atskirai kaip įmonės), tiek bendri pareiškėjo ir susijusių įmonių (ekonominio vieneto) duomenys. Šiuo atveju LVPA, nustačiusi, kad pareiškėjas ir UAB „Limmo“ yra susijusios (ginčo dėl to nėra), vertindama, ar pareiškėjas yra ar nėra sunkumų turinti įmonė, turėjo sumuoti šių įmonių finansinius duomenis, o ne vertinti juos izoliuotai.

12.3.2. Komisijos nuomone, vertindama vien tik pareiškėjo finansinės atskaitomybės duomenis, LVPA pasielgė formaliai, nes visapusiškai neįsitikino, jog sprendimas atmesti Paraišką vos dėl 38 Eur sumos (kuri nulėmė pareiškėjo, kaip finansinių sunkumų turinčio įmonės, kvalifikavimą) yra pagrįstas faktine situacija. Nors LVPA sprendimas ir grindžiamas jo priėmimo dieną turėtais duomenimis, tačiau jis iš esmės neatitinka faktinių tą dieną egzistavusių aplinkybių, kadangi iš Juridinių asmenų registro viešai teikiamos informacijos matyti, jog pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentai 2020 m. balandžio 30 d. buvo pakoreguoti, pareiškėjas pateikė prašymą įregistruoti 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ir aiškinamąjį raštą ir tą pačią dieną šie dokumentai buvo įregistruoti. Vadinasi, net ir nevertinant pareiškėjo ir susijusios įmonės duomenų bendrai, pareiškėjas faktiškai LVPA sprendimo priėmimo metu nebuvo sunkumų turinti įmonė. Komisijos vertinimu, LVPA, praėjus vos kelioms dienoms po ginčijamo sprendimo priėmimo, gavusi duomenis, kad faktiškai pareiškėjo finansinė situacija yra (buvo) kitokia nei nustatyta LVPA sprendimo priėmimo metu, turėjo vadovautis protingumo, proporcingumo, objektyvumo ir gero administravimo principais.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčas keliamas dėl išankstinės ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimo, todėl darė išvadą, kad šios administracinės bylos dalykas būtent Komisijos sprendimo teisėtumo patikra ir nurodė, kad ginčas materialiąja prasme kilo dėl LVPA sprendimo, kuriuo Paraiška buvo atmesta, nes pareiškėjas pripažintas sunkumų turinčia įmone.

14. Tikrindamas Komisijos sprendimo išvados dėl LVPA atlikto vertinimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi Reglamentu (Paraiškos pateikimo metu galiojusia Reglamento redakcija), visiems viešojo administravimo subjektams taikomu VAĮ (Paraiškos pateikimo metu galiojusi redakcija), Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu (2019 m. birželio 13 d. redakcija) bei paraiškos pateikimo metu galiojusiu Aprašu.

15. Aptaręs VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui, teismas nurodė, kad pagal Reglamento 2 straipsnio 18 dalį kad sunkumų patirianti įmonė laikoma įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių. Šios dalies a pastraipoje nurodyta, kad ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES (1) I priede, o „akcinis kapitalas“, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus, yra laikoma įmone susiduriančia su sunkumais.

16. Teismas pažymėjo, kad SVVPĮ nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas (2 straipsnio 15 dalis, 3 straipsnis). Apraše, kuriuo vadovautasi priimant LVPA sprendimas, įtvirtintos įmonių sąvokos. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad finansavimas gali būti skiriamas pareiškėjams ir partneriams visose srityse, išskyrus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir de minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (kai vykdoma Aprašo 10.3 papunktyje nurodyta veikla) ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 2–5 dalyse, 4 ir 13 straipsniuose (kai vykdomos Aprašo 10.1 ir (arba) 10.2 papunkčiuose nurodytos veiklos) ir 14 straipsnio 16 dalyje nustatytus apribojimus (kai vykdoma Aprašo 10.2 papunktyje nurodyta veikla). Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas pareiškėjui ir (arba) partneriui (-iams), jei jie yra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. Pagal Aprašą finansavimas neteikiamas, jeigu pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) nėra sugrąžinęs anksčiau gautos valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.

17. Įvertinęs teisinį reguliavimą nustatytų aplinkybių kontekste, teismas priėjo prie išvados, jog nenustatė pagrindo nesutikti su teisės aiškinimu, kurį pateikė Komisija, t. y. kad LVPA, spęsdama, kad pareiškėjas yra sunkumų patirianti įmonė, turėjo, visų pirma, atlikti vertinimą, ar pareiškėjas yra maža ar vidutinė įmonė SVVPĮ prasme, ir tuomet įvertinti ne tik jo finansinius duomenis, bet kartu ir susijusios įmonės finansinius duomenis. Teismas sutiko su pareiškėjo pastebėjimu, kad LVPA nei prašyme teismui, nei LVPA sprendime, nenurodė teisės normos, kuri leistų daryti priešingą išvadą.

18. Teismas pažymėjo, kad LVPA prašyme teismui pateikta informacinė medžiaga, nesaisto teismo, nes tai nėra teisės šaltinis, kuriuo remiantis gali būti daromos išvados sprendžiant konkretų individualų ginčą. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas, kuriuo LVPA sprendimas panaikintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad nepasisakys dėl kitų LVPA argumentų, kuriais atsakovas nesutinka su Komisijos sprendimu ir LVPA prašymą atmetė.

19. Teismas nevertino pareiškėjo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

III. 20. Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – LVPA prašymą patenkinti.

21. Atsakovas, nurodydamas Paraiškos vertinimo aplinkybes ir teisinį reguliavimą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas.

22. LVPA nesutinka su teismo išvada, kad ji, vertindama, ar pareiškėjas yra sunkumų patirianti įmonė, yra sunkumų patirianti įmonė, turėjo, visų pirma, atlikti vertinimą, ar pareiškėjas yra maža ar vidutinė įmonė SVVĮ prasme, ir tuomet įvertinti ne tik pareiškėjos finansinius duomenis, bet kartu ir su ja susijusios įmonės finansinius duomenis. LVPA vertinimu, finansavimas negali būti skiriamas tiek kai pats pareiškėjas, tiek kai ekonominis vienetas, kuriam priklauso pareiškėjas, patiria sunkumus, t. y. ir pareiškėjas, ir visas ekonominis vienetas neturi patirti sunkumų. Įmonės finansinė būklė turėtų būti vertinama ir pačios įmonės, ir ekonominio vieneto, kuriam ji priklauso, lygmenyje, o finansavimas projektui galėtų būti teikiamas tik tuo atveju, kai nei pats pareiškėjas, nei ekonominis vienetas, kuriam jis priklauso, nėra patiriantys sunkumų. Nustačius, jog pareiškėjo įmonė patiria sunkumus, ekonominio vieneto, kuriam priklauso pareiškėjas, sunkumai toliau yra nevertinami ir paraiška yra atmetama.

23. LVPA akcentuoja, kad Reglamento 2 straipsnio 18 punkte yra apibrėžta sunkumus patiriančios įmonės samprata ir vadovaujantis Reglamente nurodytais kriterijais yra vertinamos įmonės. LVPA teigimu, ir Komisija, ir teismas, netinkamai aiškino du institutus – įmonės priskyrimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų grupei ar didelės įmonės kategorijai bei įmonės sunkumų vertinimo sampratą. Apraše nustatyta, kad reikalavimas nebūti sunkumų patiriančia įmone taikomas pareiškėjui (parneriui), pagal Aprašą galimi pareiškėjai, be kita ko, yra privatieji juridiniai asmenys (išskyrus mokslo ir studijų institucijas). Remdamasi Aprašo ir PAFT nuostatomis, LVPA tvirtina, jog už Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus atsakomybę prisiima tik pareiškėjas, todėl visiškai nepagrįsta būtų vertinti, jog pareiškėjui, kuris patiria sunkumus, galėtų būti skiriamas finansavimas, jeigu ūkio subjektas, kuriam priklauso pareiškėjas, nepatiria sunkumų, nes ūkio subjektas, kuriam priklauso pareiškėjas, neprisiima jokių su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų ir jam netaikoma atsakomybė už pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymą.

24. LVPA teigimu, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktas aiškinimas prieštarauja Reglamento, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 10 daliai, PAFT ir Aprašo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, LVPA apeliacinės instancijos teismo prašo išaiškinti, ar vertinant pareiškėjų, su kuriais sudaromos projektų sutartys dėl Europos Sąjungos fondų projektų įgyvendinimo, sunkumus, pakanka įvertinti viso ūkio subjekto, kuriam priskiriamas pareiškėjas, sunkumus, ar, visų pirma, turi būti įvertinama, ar pats pareiškėjas, kuris vienintelis prisiims įsipareigojimus ir atsakomybę ir už gauto Europos Sąjungos fondų finansavimo tinkamą panaudojimą, nepatiria sunkumų, ir tik tuo atveju, jei pareiškėjas nepatiria sunkumų, įvertinti kitų įmonių, kurios priklauso ūkio subjektui, sunkumus.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, ar LVPA, vertindama pareiškėjo paraišką, turėjo atsižvelgti į pakoreguotus ir po LVPA sprendimo priėmimo Juridinių asmenų registrui pateiktus 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ir pervertinti paraišką pagal pakoreguotus duomenis. Pareiškėjas paraiškos vertinimo metu turėjo galimybę tikslinti ir tikslino finansinės atskaitomybės duomenis. Iki LVPA sprendimo pareiškėjui buvo sudarytos galimybės patikslinti ir papildyti trūkstamą ar neaiškią informaciją kaip nustato PAFT 118 punktas, o LVPA priimdama sprendimą vadovavosi sprendimo priėmimo metu aktualia ir pareiškėjo raštu patvirtinta informacija (tuo metu galiojusiais dokumentais). Tik toks paraiškų vertinimas užtikrina visų paraiškas padavusių asmenų lygiateisiškumą ir procedūros skaidrumą.

26. Pareiškėjas atsiliepime į LVPA apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Pareiškėjas palaiko atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad neteikė apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo, kadangi buvo apgintos pareiškėjo teisės, tačiau buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nutraukti dėl praleistų procesinių terminų, ką turėtų įvertinti apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjo teigimu, LVPA inicijuoja teisminį procesą ir vilkina paramos pareiškėjui skyrimą, nors pokalbių dėl susiklosčiusios situacijos metu žadėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo neskųsti.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad Paraiška, kuria prašyta skirti 1 685 292,74 Eur paramos sumą, atmesta dėl 38 Eur sumos, kuri neva nulėmė pareiškėjo, kaip finansinių sunkumų turinčios įmonės, kvalifikavimą ( ((duomenys neskelbtini)= 38). Pareiškėjo nuomone, apeliaciniame skunde LVPA neįrodė, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinę teisės normas, taip pat nenurodė konkrečios teisės akto normos, kuri tiesiogiai numatytų, kad paramos gavėjo dydis vertinamas kaip ekonominio vieneto kartu su susijusiomis įmonėmis, o paramos gavėjo sunkumai vertinami kaip izoliuoto ūkio subjekto, kuris tarsi jau nepriklauso tam ekonominiam vienetui. Apeliaciniame skunde pateikta atskirų teisės normų apžvalga ir subjektyvus atsakovo aiškinimas.

29. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vertindama paraišką LVPA turėjo pareigą vertinti ne pareiškėjo, kurią pripažino MVĮ, izoliuotus finansinius rodiklius, o viso ekonominio vieneto – pareiškėjo ir susijusios įmonės UAB „Limmo“ rodiklius. Pareiškėjas SVVPĮ prasme neturėjo finansinių sunkumų, kaip jie apibrėžiami teisės aktuose. Tokius sunkumus (išimtinai formalius) LVPA nustatė plečiamai aiškindama Aprašo normas iš iškreipdama jomis nustatyto teisinio reguliavimo turinį. Be to, LVPA ginčijamo sprendimo motyvus nurodė ne pačiame individualiame akte, o vėliau ginčą nagrinėjant teisme. LVPA sprendime nėra nurodyta jokia teisės norma, kuri leistų patvirtinti LVPA išvadą, kad pareiškėjo finansiniai rodikliai turėjo būti vertinami atskirai nuo susijusios įmonės finansinių rodiklių. Nepriklausomai nuo to, ką LVPA nurodė apeliaciniame skunde, LVPA sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas teisės aktų normomis, nes teismas turėtų vertinti tik ginčijamą administracinį aktą, o ne vėliau išdėstytus motyvus.

30. Apraše, kurio nuostatomis LVPA grindžia savo poziciją, minima pareiškėjo (partnerio) sąvoka savaime nereiškia, kad šis pareiškėjas Aprašo prasme suprantamas kitaip, nei tuo pačiu paramos gavimo tikslu suprantama MVĮ, apibrėžta įstatymo lygmens teisės akte. Sąvoka pareiškėjas nepaneigia fakto, kad šis paramos gavėjas gali būti arba savarankiška įmonė, arba įmonė, turinti susijusių ir / ar partnerinių įmonių. Ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiame tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), ir SVVPĮ paramos gavėjais laikomos MVĮ, kurios vertinamos ne kaip izoliuotos įmonės, o kartu su susijusiomis ir / arba partnerinėmis įmonėmis (tuo atveju, kai tokios įmonės yra). Todėl teigti, kad Aprašu šis reguliavimas buvo pakeistas, nėra jokio teisinio pagrindo (Aprašas negali pakeisti įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo).

31. Pareiškėjas kritikuoja LVPA argumentus, susijusius su patiriamų sunkumų vertinimu dviem etapais.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiame ginče taip pat svarbu, pagal kokio laikotarpio informaciją gali būti vertinami įmonės finansiniai rodikliai (pvz., grąžinus paraišką vertinti iš naujo) ir šiuo klausimu prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimo. Pareiškėjo įsitikinimu, panaikinus LVPA sprendimą, Paraiška turėtų būti vertinama pagal aktualius duomenis to laikotarpio, kurį Paraiška įsiteisėjusiu teismo sprendimu grąžinama į vertinimo etapą, kadangi situacija gali pasikeisti iš esmės.

33. Pareiškėjo teigimu, esminę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui turi rašytiniais įrodymais pagrįsta faktinė aplinkybė, kad LVPA sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2020 m. gegužės 5 d., pareiškėjas nebuvo sunkumų turinti įmonė, t. y. nebuvo 38 Eur trūkumo, dėl kurių Paraiška buvo atmesta. LVPA nepagrįstai sureikšmina lygiateisiškumo principą – ginčijamo sprendimo pakeitimas niekaip nepažeis kitų asmenų teisių, kadangi minėtas trūkumas atsirado dėl buhalterinės klaidos, kuri nebuvo pastebėta dokumentų teikimo LVPA metu, neįtraukiant vienos iš sąskaitų. LVPA buvo žinomos aplinkybės, susijusios su per klaidą neįtraukta sąskaita už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą. Įvertinus aplinkybių visumą, atsakovo pareigą savo veikloje vadovautis gero administravimo, proporcingumo, protingumo ir kitais principais, akivaizdu, kad neproporcinga ir neteisinga neskirti pareiškėjui milijoninės paramos dėl 38 Eur trūkumo, kurio faktiškai nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra pirmosios instancijos teismui apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 21R-454(AG-393/05-2020, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. R4-2248 atmesti pareiškėjo paraišką, o atsakovas įpareigotas grąžinti pareiškėjo paraišką dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0049 „Sprendimas biodujų gamintojams: inovatyvi multipakopinė digestato valymo technologija (IMDUT)“ į tinkamumo finansuoti vertinimo etapą.

35. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ginčas keliamas dėl Komisijos (išankstinės ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos) sprendimo, todėl šios administracinės bylos dalykas yra Komisijos sprendimo teisėtumo patikra.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

37. Pareiškėjas pasinaudojo neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl ginčijamo atsakovo sprendimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri panaikino atsakovo sprendimą ir įpareigojo jį grąžinti pareiškėjo paraišką į tinkamumo finansuoti vertinimo etapą.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 21R-454(AG-393/05-2020 teisėtumo ir pagrįstumo ne tik neteisingai apibrėžė nagrinėjamo ginčo dalyką, tačiau spręsdamas administracinį ginčą iš esmės apsiribojo tik šio išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu.

40. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 straipsniai).

41. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti tai kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

43. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, t. y. pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė