2020-05-06 Nr. AB-9157-3-62-3-00447-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-309-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00447-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. B., atstovaujama įgalioto asmens Ž. T., kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 2SD-234-(14.2.3); 2) įpareigoti NŽT atlikti procedūras ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jos pageidaujamu būdu.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir atsižvelgdamas į ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažymėjo, kad teismui pateiktą skundą pareiškėjos vardu pasirašė Ž. T., kuriam 2019 m. lapkričio 19 d. notaro patvirtintu įgaliojimu suteikta teisė teisme atstovauti pareiškėjos interesus. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo Ž. T. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (kai atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui)), t. y. , kad jis atitinka ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies reikalavimus,

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad skundą pareiškėjos vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja L. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad asmeniškai ji pati pateiktame atskirajame skunde aiškiai išreiškia savo valią tiek dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I3-3301-402/2020 apskundimo, tiek dėl jos vardu pirmosios instancijos teismui pateikto skundo. Pareiškėja pažymi, kad jos atstovo Ž. T. paduotas skundas jai yra žinomas, atitinka jos valią kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir jos interesus bei asmeniškai prašo tą skundą priimti nagrinėti teisme. Pareiškėjos teigimu, siekiant operatyvaus bylos išnagrinėjimo, taip pat įgyvendinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, šiuo atveju turėtų būti sudaryta galimybė pašalinti minėtą pirmosios instancijos teismui pateikto skundo trūkumą, dėl ko tikslinga skundžiamą nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, kaip tai buvo išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog ji kreipėsi į teismą prašydama išnagrinėti ginčą, kilusį itin jautrioje srityje – piliečių nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas dėl valstybės valdžios institucijų kaltės užsitęsė gana ilgą laiką. Taigi būtų neteisinga, kad sąžiningai siekusi apginti savo pažeistas teises ir laiku padavusi skundą (kuris nebuvo priimtas dėl netinkamo įgalioto atstovo), pareiškėja prarastų teisę į skundo išnagrinėjimą. Pareiškėja pažymi, kad jos atstovas Ž. T. skundą teismui išsiuntė 2020 m. vasario 17 d., o teismas jį gavo 2020 m. vasario 21 d. Pareiškėja pabrėžia, kad jeigu teismas, 2020 m. vasario 21 d. gavęs jos skundą, būtų (bent jau telefonu) informavęs, jog skundą padavė netinkamas įgaliotas atstovas, pareiškėja būtų nedelsiant pasirūpinusi tinkamu atstovavimu ar pati padavusi skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundą pareiškėjos vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. <...> Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tuo tarpu, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti (žr., pvz., 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010).

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktą skundą pareiškėjos L. B. vardu pasirašė ir pateikė Ž. T.. Byloje kartu su skundu buvo pateikta notarės išduoto įgaliojimo, kuriuo Ž. T. suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjos L. B. interesus teismuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kopija. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad Ž. T. kartu su skundu nepateikė įrodymų, jog jis atitinka ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Kaip jau buvo minėta, terminas skundo trūkumams šalinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi būti nustatomas tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų. Byloje pateikta 2019 m. lapkričio 19 d. įgaliojimo kopija patvirtina Ž. T. suteiktus įgaliojimus atstovauti pareiškėjos interesus Lietuvos Respublikos teismuose, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar Ž. T. gali atstovauti L. B. ABTĮ nustatyta tvarka. Jeigu suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė įgaliojimus turintis, bet neaišku ar galintis pagal ABTĮ atstovauti asmuo, proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti užkertama teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus ar turimą išsilavinimą, t.y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-64-261/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017, 2013 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑74/2013, 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-705/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1052/2013.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. B. vardu Ž. T. paduotą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos L. B. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius