2ba9bca8-4da4-4075-bd32-a173f396b7b8 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                                              Nuorašas Pranešėja J. Damanskienė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A – 276/2012 Teisėjas T.Volkovskis                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00387-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                    2.4.2., 2.4.7.                                                         VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. gegužės 10 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai,gynėjams advokatams D.

S. ir S. S.,nuteistiesiems V. K. ir R. F.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. F. gynėjo adv. D. S. ir nuteistojo V. K. bei jo gynėjo S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26  d. nuosprendžio, kuriuoV. K. (V. K.) nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. – 80 parų areÅ¡tu;- pagal BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4,7,8 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V.

K. paskirta 3 (trijų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. R. F. nuteistas: - pagal BK 294 str. 2 d. – 80 parų areÅ¡tu;- pagal BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du bei iÅ¡ dalies sudedant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartimi paskirta bausme ir R. F. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.Å iuo nuosprendžiu nuteisti J.

K. ir I. M., tačiau jų atžvilgiu skundų negauta. Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. K. ir R. F. nuteisti už tai, kad kartu su J. K. ir I. M., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos ir panaudodami psichinę bei fizinę prievartÄ nukentėjusiajam, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ teisę, o bÅ«tent:jie, 2010 m. kovo 11 d., apie 23.30 val. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ I.

M. teisę susigrÄ Å¾inti turtÄ , neva iÅ¡ I. M. R. L. pavogtÄ auksinį žiedÄ panaudodami fizinę ir psichinę prievartÄ ir padarė didelę žalÄ R. L. ir A. R. teisėms ir teisėtiems interesams. G. I. M. neteisėtÄ nurodymÄ atvesti į jos namus, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A. R. namų R. L., V. K., R. F., J. K. 2010-03-11 apie 23.30 val. atėjo pas A. R. į namus, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ nukentėjusiojo A. R. reikalavo atiduoti pinigus už neva R.

L. pavogtÄ I. M. priklausantį žiedÄ .Po to jie, panaudojo psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. L. ir jos sugyventinį A. R., pasireiÅ¡kusiÄ R. L. įžeidinėjimu necenzÅ«riniais keiksmažodžiais, reikalavimu lipti iÅ¡ lovos, apsirengti ir eiti su jais bei grasinimu iÅ¡vesti iÅ¡ namų R. L..Po to panaudodami fizinę prievartÄ R. F. ir J. K. kumščiais sudavė smÅ«gius A. R. į įvairias kÅ«no vietas- į galvÄ , į veidÄ , į pilvÄ , R. F. galva smogė A. R. į veidÄ .

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , V. K. kartu su R. F. lauke surado prieÅ¡ tai iÅ¡ A. R. namo pabėgusiÄ ir pasislėpusiÄ prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., R. L., kuriÄ prieÅ¡ jos valiÄ , jėga nuvedė pastarÄ jÄ Ä¯ I. M. namÄ , esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kur jÄ laikė prievarta prieÅ¡ jos valiÄ ir kartu su R. F. išžagino. 2010-03-12 apie 02.00 val., A. R. atėjus parsivesti nukentėjusiosios R. L., I. M. namuose, V. K., J. K. ir R. F. panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ A.

R., t.y. jie smÅ«giavo rankomis pastarajam į įvairias kÅ«no vietas, R. F. galva smogė nukentėjusiajam A. R. į veidÄ .Po to V. K. kartu su R. F. ir J. K. spardė nukentėjusįjį A. R. kojomis į deÅ¡inę kÅ«no dalį, tuo bendrais veiksmais padarydami A. R. tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. daugybines poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus, iÅ¡ jų 5 nubrozdinimus, lokalizuotus virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje (2 nubrozdinimai), deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės Å¡launies srityje ir 9 poodines kraujosruvas, lokalizuotas virÅ¡ugalvio ir pakauÅ¡io kairėje pusėje, po dvi kraujosruvas iÅ¡ abiejų pusių krÅ«tinėje, deÅ¡inio žasto bei deÅ¡inės kojos iÅ¡orinės kulkÅ¡nies ir Achilo sausgyslės srityje.Po R.

L. išžaginimo ir A. R. sumuÅ¡imo, 2010-03-12 apie 02.00 val., J. K. ranka tris kartus smogus R. L. į žandikaulio deÅ¡iniÄ jÄ pusę ir sukėlus fizinį skausmÄ , o I. M. vienÄ kartÄ smÅ«giavus nukentėjusiajai į veidÄ , tampius jÄ už plaukų ir pargriovus ant grindų bei ant jos atsisėdus ir jÄ purtant, bendrais veiksmais V. K., R. F., J. K. ir I. M., padarė nukentėjusiajai R. L. poodines kraujosruvas rankose, deÅ¡inėje krÅ«tyje ir kairio kelio srityje, t. y. tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Be to 2010-03-12 apie 2.30 val. atvykus į I. M. kiemÄ policijos pareigÅ«nams, V. K. panaudojo psichinę prievartÄ , pasireiÅ¡kusiÄ tuo, kad reikalavo nukentėjusiosios R. L. neiti į kiemÄ ir likti I. M. namuose bei grasino jÄ perduoti savo draugams. Be to, R. F. bendrininkų grupėje su V. K. išžagino žmogų, o bÅ«tent:jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, po to, kai savavaldžiavimo metu prieÅ¡ R. L. buvo panaudota psichinė prievarta, pasireiÅ¡kusi jo, R. F. ir J. K. atėjimu nakties metu 2010-03-11 apie 23.30 val.

į A. R. namus, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) A. R. sumuÅ¡imu, jos įžeidinėjimu necenzÅ«riniais keiksmažodžiais, žeminimu bei neteisėtu reikalavimu lipti iÅ¡ lovos, apsirengti ir eiti kartu su jais, o taip pat nukentėjusiosios bauginimu nakties metu jos pabėgusios ieÅ¡kant lauke, ir panaudota fizinė prievarta, pasireiÅ¡kusi nukentėjusiosios R. L. prievartiniu vedimu nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. į I. M. namus, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jos laikymu nakties metu prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių asmenų aplinkoje, ko pasėkoje nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi bei negalėjo aktyviai prieÅ¡intis, t.y. palaužus nukentėjusiosios valiÄ , jis, panaudodamas fizinę prievartÄ , jėga suėmęs už deÅ¡inio žasto nuvedė R.

L. į kitÄ kambarį.             Apeliaciniu skundu nuteistojo R. F. gynėjas advokatas D.Skebas praÅ¡o panaikinti 2011-10-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl R. F. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 294 str. 2 d., 149 str. 2 d. ir R. F. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik nukentėjusiųjų R. L. ir A. R., kurie suinteresuoti bylos baigtimi, prieÅ¡taringais parodymais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad R.

F. prisidėjo prie savavaldžiavimo, nes nėra žinoma kas konkrečiai mušė A. R., kas ir kiek smÅ«gių sudavė ir kada jį žalojo. Nėra nustatyta nuteistųjų vieninga tyčia muÅ¡ant nukentėjusįjį realizuoti ginčijamÄ I. M. teisę, kadangi konflikto dalyviai iÅ¡ esmės vieningai nurodo, kad muÅ¡tynės kilo ne dėl Å¡ios priežasties. Anot apeliantų, R. F. kartu su K. tik nuėjo pas A. R. ir ten įsivėlė į muÅ¡tynes, nes nukentėjusysis elgėsi agresyviai, pats puolė. Nuteistieji neturėjo iÅ¡ankstinio susitarimo muÅ¡ti A.

R.. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistųjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad jie atėjo pas R. L. ir norėjo, kad Å¡i nueitų pas I. M. aiÅ¡kintis dėl žiedo. Teigiama, kad R. F. veiksmai yra kvalifikuoti neteisingai - nukentėjusiojo sumuÅ¡imas nesusijęs su savavaldžiavimu, todėl nuteistųjų veika kvalifikuotina pagal 140 str. 1 d.              Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. F. išžagino nukentėjusiÄ jÄ .

Nurodo, kad pirminis nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas paduotas jÄ paveikus jos sugyventiniui A. R., Å¡is tyrimo pradžioje padarytas procesinis pažeidimas turėjo įtakÄ tolimesniam nukentėjusiosios elgesiui byloje. Teigia, kad nukentėjusiajai teko nurodyti tariamai buvus išžagintai, nes, prieÅ¡ingu atveju, ji sulauktų sugyventinio smurto už neiÅ¡tikimybę. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios nurodyta lytinio santykiavimo eiga nebÅ«dinga asmens valios palaužimui, nukentėjusioji patvirtino, jog R.

F. jos nemušė, o pastarosios nurodyta aplinkybė apie iÅ¡reikÅ¡tÄ nenorÄ santykiauti yra nepakankama vertinti R. F. veiksmus kaip išžaginimÄ . Nurodo, jog teismas nevertino, kad nukentėjusioji skirtingų apklausų metu skirtingai nupasakojo lytinio akto eigÄ , nusirengimo aplinkybes. Teigia, jog byloje nėra duomenų ir apie galimybės prieÅ¡intis atėmimÄ ar pasinaudojimÄ bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle. PrieÅ¡ingai - byloje yra duomenų, kad Funikov su nukentėjusiÄ jÄ kalbėjosi, po to pasimylėjo abipusiu sutikimu ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja D.

T., mačiusi Å¡iÄ scenÄ per langÄ . Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ menkina nestabili jos psichologinė bÅ«klė - 2003 m. jai diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas, ji anksčiau bausta už vagystę, vartojo alkoholį, narkotikus. Apeliantai pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji teisme patvirtino, jog ji atleido R. F. dėl jo veiksmų, jų santykiai geri. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad veikos padarymo metu nuteistasis nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, iÅ¡laiko sugyventinės mažametį vaikÄ , yra vienintelis šeimos maitintojas.             Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

K. ir jo gynėjas advokatas S. S. praÅ¡o 2011-10-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl V. K. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 294 str. 2 d., 149 str. 2 d. panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė klaidingas iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , V. K. nuteisė už baudžiamÄ jÄ veikÄ , kurios jis nepadarė ir paskyrė per griežtÄ bausmę.

Teigia, jog nuosprendis priimtas ir veika kvalifikuota pagal BK 149 str. 2 d. faktiÅ¡kai remiantis tik nukentėjusiosios ir liudytojų, kurie patys nieko nei matė, nei girdėjo, o tik perpasakojo D. T. papasakotÄ Ä¯vykių versijÄ , parodymais. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant pas tyrėjÄ ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ tvirtino, kad jÄ K. išžagino „viena ranka visÄ laikÄ laikydamas jos rankas užlaužtas virÅ¡ galvos, o kita ranka numaudamas kelnes ir kelnaites".

Teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad to neįmanoma padaryti pačiai nukentėjusiajai nepadedant, tačiau dėl Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kintasi nebuvo.              Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neatsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, kad ekspertizės akte pažymėta, jog nukentėjusiosios lytiniuose organuose K. DNR požymių nenustatyta: nustatyta tik ant nukentėjusiosios megztinio užpakalinės virÅ¡utinės pluoÅ¡to dalies ir džinsinių kelnių, kurie galėjo atsirasti nuo lovos, nes prieÅ¡ dienÄ toje lovoje apeliantas santykiavo su kita mergina.

Teismas Å¡ių parodymų netyrė ir prieÅ¡taravimo nepaÅ¡alino. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji nuteistÄ jį K. apkalbėjo, stengdamasi pasiteisinti prieÅ¡ savo sugyventinį ir apsaugoti pastarÄ jį, kad nebÅ«tų apkaltintas melagingu praneÅ¡imu apie sunkų nusikaltimÄ â€“ išžaginimÄ , apie kurį jis pranešė net nekalbėjęs su nukentėjusiÄ jÄ . Pažymi, jog nukentėjusioji, tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisme ir atliekant ekspertizę aiÅ¡kino, kad buvo labai iÅ¡sigandusi, pasimetusi, tačiau ji pas I.

M. namuose elgėsi įžūliai, mušėsi, keikėsi ir visiÅ¡kai neatrodė iÅ¡sigandusi ar pasimetusi. Teigia, kad K. ir R. F. nukentėjusioji apkalbėjo siekdama iÅ¡ nuteistųjų gauti dar ir materialinės naudos, kadangi atvykus policijos pareigÅ«nams ji nieko nesakė apie išžaginimÄ , o tik nuėjusi pas A. R. į namus, pareiÅ¡kė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl išžaginimo. Apeliantas nurodo, jog byloje nė vienas liudytojas neparodė, kad K. smurtavo prieÅ¡ A. R. ar R. L. A. R. namuose.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent jis naudojo psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, Vien tik faktas, kad jis buvo kartu su R. F. ir savo broliu A. R. namuose, nereiÅ¡kia, kad padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ pagal BK 294 str. 2 d.Apeliacinės instancijos posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymo R. F. ir V. K. nuteisti pagal BK 294 str. 2 d ir 149 str. 2 d. Pagal LR BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.      BK 294 str. 1 d. iÅ¡dėstyta savavaldžiavimo pagrindinė sudėtis, o to paties straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuojamos aplinkybės – psichinės ar fizinės prievartos nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui panaudojimas.Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, kaip jau minėta, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavaliÅ¡kai, o kai toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savavaldžiavimÄ . Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Taigi taip veikdamas asmuo, bÅ«tinu atveju nesikreipdamas į teismÄ , tarsi imasi pats vykdyti teisingumÄ . (2K-7-111/2011)                                                                      Byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymu visuma pilnai įrodo, kad nuteistieji V. K. ir R. F., kartu su J. K., I. M., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę prievartÄ savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ I.

M. teisę susigrÄ Å¾inti turtÄ , panaudodami fizinę prievartÄ A. R. ir R. L. atžvilgiu norėjo priversti nukentėjusiÄ jÄ R. L. grÄ Å¾inti žiedÄ . Nukentėjusysis A. R. nuosekliai ir kategoriÅ¡kai patvirtino, kad nuteistieji V. K., J. K., R. F. įvykio metu pasakė, kad atėjo dėl žiedo, puolė jį muÅ¡ti. Nukentėjusysis apie tÄ Å¾iedÄ nieko nežinojo. Taip pat nukentėjusysis A. R. parodė, kad jį mušė rankomis, kojomis, jam smÅ«giavo į galvÄ , veidÄ , pilvÄ , nugarÄ .

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad į namus įsiveržė V. K., J. K. ir R. F.. Å ie pradėjo A. R. muÅ¡ti. Jie pasakė, kad muÅ¡a už žiedÄ , kurį neva ji pavogė iÅ¡ I. M.. Ji tuo metu gulėjo lovoje su apatiniais rÅ«bais. Kai jai pasakė apsirengti, ji atsikėlė ir apsirengė. Ji labai iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į laukÄ , bei pasislėpė už kaimyno namų. V. K. ir R. F. priėjo prie jos ir nutempė į I. (M.) namus. I. (M.) rėkė dėl žiedo, reikalavo grÄ Å¾inti, po to vienÄ kartÄ kumščiu smogė jai į veidÄ , griebė jÄ už plaukų ir pradėjo tampyti, nuo smÅ«gių juto fizinį skausmÄ .

Kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, jie buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jokių įrodymų, kad nukentėjusieji bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius, nėra. Nors R. F. gynėjo skunde nurodoma, kad nukentėjusieji buvo suinteresuoti bylos baigtimi, kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis procese visada yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau tai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusieji Å¡ioje baudžiamojoje byloje nurodė klaidingas aplinkybes ir davė melagingus parodymus.

Å is gynėjo skundo teiginys yra deklaratyvus.Nuteistųjų V. K. ir R. F. kaltę taip pat patvirtina liudytojos J. L. parodymai, kad ji girdėjo triukÅ¡mÄ , kažkas jų namuose keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat buvo susistumdymo garsai. Ji išėjo pažiÅ«rėti kas vyksta. A. R. kambario durys buvo atidarytos. Kai priėjo prie virtuvės, pamatė gulintį, sumuÅ¡tÄ A. R.. Pastarojo veidas buvo kruvinas. V. K. pagrasino, kad su savimi pasiims R. L., ir pasodins pastarÄ jÄ Ä¯ savo didelį rÅ«sį.

Suprato, kad jis nori iÅ¡vežti R. (L.) pas save į N. V.. Liudytojai N. P. ir S. S. taip pat patvirtino, kad matė ir girdėjo, kad I. M. barėsi su R. L. dėl aukso. Nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ patvirtina ir 2010-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 881/10(01), kurioje nurodyta, kad A. R. nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2010-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 857/10(01) nurodyta, kad R.

L. nustatyti Å¡ie kÅ«mo sužalojimai: poodinės kraujosruvos rankose, deÅ¡inėje krÅ«tyje ir kairio kelio srityje. Sužalojimai rankose, krÅ«tyje padaryti kietais, bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, galimai sugriebus ir suspaudus pirÅ¡tais.Nusikaltimas, numatytas LR BK 294 str. 2 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Neabejotinai nustatyta, kad V. K. ir R. F. veikė tiesiogine tyčia. Jie suvokė, kad panaudodami fizinę prievartÄ A. R. ir R. L. atžvilgiu, savavaliÅ¡kai vykdo I. M. ginčijamÄ teisę susigrÄ Å¾inti turtÄ , ir norėjo taip veikti.

R. F. gynėjas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistųjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad jie atėjo pas R. L. ir norėjo, kad Å¡i nueitų pas I. M. aiÅ¡kintis dėl žiedo. Kolegija šį argumentÄ vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. R. F. gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad jo veiksmai yra kvalifikuoti neteisingai neva nukentėjusiojo sumuÅ¡imas nesusijęs su savavaldžiavimu, todėl nuteistųjų veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 294 str. 2 d. yra speciali norma BK 140 str. atžvilgiu, kurioje fizinė prievarta naudojama kaip priemonė savavaldžiaujant. Nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 str. 2 d. R. F. pozicija dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 1 d. vertintina kaip siekis suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 2 d., padarymo Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 2 punkte nurodoma, jog lytinis santykiavimas LR BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra, vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. BK 149 str. 2 d. numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, kai asmuo išžaginamas bendrininkų grupe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 15 p. nurodyta, jog iÅ¡­Å¾a­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas yra lai­ko­mi pa­da­ry­ti ben­dri­nin­kų gru­pės, kai iÅ¡­Å¾a­gi­nant ar sek­su­a­liai prie­var­tau­jant su­si­ta­rę da­ly­vau­ja ke­li as­me­nys, iÅ¡ ku­rių bent du yra iÅ¡­Å¾a­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­jai.

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, po to, kai savavaldžiavimo metu prieš R. L. buvo panaudota psichinė prievarta, pasireiškusi jo, R. F. ir J. K. atėjimu nakties metu 2010-03-11 apie 23.30 val. į A. R. namus, esančius Vilniaus r., Pagirių sen., Skurbutėnų k., J. H. g. 18, A. R. sumušimu, jos įžeidinėjimu necenzūriniais keiksmažodžiais, žeminimu bei neteisėtu reikalavimu lipti iš lovos, apsirengti ir eiti kartu su jais, o taip pat nukentėjusiosios bauginimu nakties metu jos pabėgusios ieškant lauke, ir panaudota fizinė prievarta, pasireiškusi nukentėjusiosios R.

L. prievartiniu vedimu nuo namo, esančio J. H. 53, Skurbutėnų k., Pagirių sen., Vilniaus r. į I. M. namus, esančius Vilniaus r., Pagirių sen., Skurbutėnų k., J. H. g. 55, jos laikymu nakties metu prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių asmenų aplinkoje, ko pasėkoje nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi bei negalėjo aktyviai prieÅ¡intis, t.y. palaužus nukentėjusiosios valiÄ , jis, panaudodamas fizinę prievartÄ , jėga suėmęs už deÅ¡inio žasto nuvedė R. L. į kitÄ kambarį. 2010-03-12 apie 00.30 val.

I. M. namuose, esančiuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) V. K. reikalavo R. L. nusirengti. Pastarajai atsisakius nusirengti, panaudojęs fizinę prievartÄ , ranka smogė R. L. į kairįjį skruostÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir, reikalaudamas tylėti, pargriovė nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, jėga nuėmė nukentėjusiosios kelnes, pakelė nukentėjusiosios palaidinę ir nukentėjusiÄ jÄ apnuogino, po ko pastarajai pradėjus prieÅ¡intis, viena ranka sugriebė R. L. už abiejų rankų riešų, užlaužė rankas virÅ¡ jos galvos, nukentėjusiÄ jÄ prispaudęs savo kÅ«no svoriu prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯vedė nukentėjusiajai į makÅ¡tį savo lytinį organÄ ir lytiÅ¡kai su ja santykiavo.

Taip pat byloje neabejotinai įrodyta, kad R. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje su V. K., po to, kai savavaldžiavimo metu prieš R. L. buvo panaudota psichinė prievarta, pasireiškusi jo, V. K. ir J. K. atėjimu nakties metu 2010-03-11 apie 23.30 val. į A. R. namus, esančius Vilniaus r., Pagirių sen., Skurbutėnų k., J. H. g. 18, A. R. sumušimu, jos įžeidinėjimu necenzūriniais keiksmažodžiais, žeminimu bei neteisėtu reikalavimu lipti iš lovos, apsirengti ir eiti kartu su jais, o taip pat nukentėjusiosios bauginimu nakties metu jos pabėgusios ieškant lauke, ir fizinė prievarta, pasireiškusi nukentėjusiosios R.

L. prievartiniu vedimu nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. į I. M. namus, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jos laikymu nakties metu nukentėjusiosios atžvilgiu prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių asmenų aplinkoje, ko pasėkoje nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi bei negalėjo aktyviai prieÅ¡intis, t.y. anksčiau iÅ¡dėstytais veiksmais nuteistieji palaužė nukentėjusiosios valiÄ . Po to, kai V. K., R. F. girdint, iÅ¡sakė savo ketinimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su R. L., jėga suėmė nukentėjusiÄ jÄ už deÅ¡inio žasto ir nuvedęs jÄ Ä¯ kitÄ kambarį, išžagino, jis (R.

F.), V. K. raginimu tęsdamas pastarojo pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat siekdamas patenkinti savo lytinę aistrÄ su R. L., užėjo pas R. L. į kambarį, kurios valia po V. K. atlikto prievartinio lytinio akto buvo visiÅ¡kai palaužta, liepė R. L. nusirengti. Pastarajai atsisakius nusirengti ir papraÅ¡ius prie jos nelįsti, panaudojo fizinę prievartÄ , sugriebęs R. L. už rankų ir užlaužus jas virÅ¡ jos galvos, pargriovė nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, pakartotinai liepė pastarajai nusirengti.

Bijodama bÅ«ti sumuÅ¡ta, R. L. pakluso ir nusirengė savo džinsines kelnes, po ko jis vėl užlaužė jos rankas virÅ¡ galvos ir užgriuvęs R. L. įvedė nukentėjusiajai į makÅ¡tį savo lytinį organÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su R. L. prieÅ¡ jos valiÄ ir išžagino jÄ , tokiu bÅ«du, jis (R. F.), bendrininkų grupėje kartu su V. K. išžagino R. L.. BK 149 str. dispozicijoje nurodyti veikos padarymo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s, tai yra, pakanka vieno iÅ¡ jų, kad nusikaltimas bÅ«tų laikomas baigtu.

V. K. išžagino R. L., panaudodamas psichinį (atėjo nakties metu į namus, įžeidinėjo, žemino, reikalavo lipti iÅ¡ lovos, jos pabėgusios ieÅ¡kojo lauke) bei fizinį smurtÄ (jėga suėmė už deÅ¡inio žasto, nuvedė į kambarį, jai atsisakius nusirengti, ranka smogė į kairįjį skruostÄ , jėga nuėmė kelnes, pakėlė palaidinę, nukentėjusiajai pradėjus prieÅ¡intis, viena ranka sugriebė jÄ už abiejų rankų riešų, užlaužė rankas virÅ¡ galvos, prispaudė savo kÅ«no svoriu).

R. F. išžagino R. L., panaudodamas psichinę prievartÄ (atėjo nakties metu į namus, įžeidinėjo, žemino, reikalavo lipti iÅ¡ lovos, jos pabėgusios ieÅ¡kojo lauke, pasinaudojo tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta po V. K. išžaginimo) ir fizinę prievartÄ (nukentėjusiajai atsisakius nusirengti, sugriebė jÄ už rankų ir užlaužė jas virÅ¡ jos galvos, pargriovė ant lovos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ nurodoma, kad iÅ¡­Å¾a­gi­ni­mo vyk­dy­to­ju pri­pa­Å¾Ä¯s­ta­mas as­muo, ku­ris da­rant nu­si­kal­ti­mÄ nau­do­jo fi­zi­nį smur­tÄ , gra­si­ni­mus ar ki­tais veiks­mais at­Ä—mė nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­Å¡in­tis ir ly­tiÅ¡­kai san­ty­kia­vo su nu­ken­tė­ju­siuo­ju.

IÅ¡­Å¾a­gi­ni­mo vyk­dy­to­ju lai­ko­mas ir toks as­muo, ku­ris nau­do­jo fi­zi­nį smur­tÄ , gra­si­no ar ki­tais veiks­mais at­Ä—mė nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­Å¡in­tis, bet ly­tiÅ¡­kai su nu­ken­tė­ju­siuo­ju ne­san­ty­kia­vo. Taip pat vyk­dy­to­ju lai­ko­mas as­muo, ku­ris nors ir ne­nau­do­jo smur­to, ne­gra­si­no nu­ken­tė­ju­sia­jam, ta­Äiau, ki­tiems ben­dri­nin­kams pa­lau­Å¾us nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­si­prie­Å¡i­ni­mÄ ar­ba pa­si­nau­do­jant be­jė­giÅ¡­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo bÅ«k­le, ly­tiÅ¡­kai san­ty­kia­vo su juo.

Neabejotinai abu nuteistieji – V. K. ir R. F. yra nusikaltimo vykdytojai – panaudoję psichinę ir fizinę prievartÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su R. L. prieÅ¡ jos valiÄ . Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas už­trau­kia bau­džia­mÄ ­jÄ at­sa­ko­my­bę tik tais at­ve­jais, kai tai da­ro­ma prieÅ¡ nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­liÄ . Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas prieÅ¡ nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­liÄ yra ta­da, kai tai da­ro­ma ne­su­tin­kant vie­nam iÅ¡ as­me­nų, da­ly­vau­jan­Äių ly­tiÅ¡­kai san­ty­kiau­jant ar ten­ki­nant ly­ti­nę aist­rÄ .

Vie­no iÅ¡ as­me­nų ne­su­ti­ki­mas tu­ri bÅ«­ti iÅ¡­reikÅ¡­tas ir kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti ki­to as­mens ne­su­ti­ki­mÄ . As­mens ne­su­ti­ki­mas ga­li bÅ«­ti iÅ¡­reikÅ¡­tas žo­džiais – pa­sa­kant apie as­mens ly­ti­nių san­ty­kių ne­no­rÄ , Å¡au­kiant pa­gal­bos, ar­ba ki­to­kio po­bÅ«­džio veiks­mais – ver­kiant, at­stu­miant kal­ti­nin­kÄ , sten­gian­tis nuo jo pa­bėg­ti, nau­do­jant prieÅ¡ jį fi­zi­nį ar psi­chi­nį po­vei­kį, ar­ba ki­tais bÅ«­dais.

Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas nu­ken­tė­ju­sio­jo va­liai pa­lauž­ti nau­do­ja fi­zi­nį smur­tÄ , gra­si­ni­mus ar­ba pa­si­nau­do­ja be­jė­giÅ¡­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo bÅ«k­le ar ly­ti­nių san­ty­kių sie­kia ke­li kal­ti­nin­kai, nu­ken­tė­ju­sy­sis ga­li iÅ¡­oriÅ¡­kai ne­iÅ¡­reikÅ¡­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mo dėl pa­nau­do­to prieÅ¡ jį smur­to, su­kel­to skaus­mo ar bai­mės pa­tir­ti fi­zi­nį smur­tÄ , ar be­jė­giÅ¡­kos bÅ«k­lės, ta­Äiau kal­ti­nin­kas ar­ba kal­ti­nin­kai tu­ri su­vok­ti, kad ly­ti­niai san­ty­kiai ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas vyks­ta prieÅ¡ nu­ken­tė­ju­sio­jo va­liÄ .

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta – iÅ¡ pradžių ji pabėgo iÅ¡ namo, paskui nuteistiesiems nutempus jÄ Ä¯ I. M. namus, V. K. ir R. F. liepus jai nusirengti, atsisakė tai daryti. Nuteistųjų kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kur ji paaiÅ¡kino, kad V. K. ir R. F. jai pasakė jos ir V. R. namuose apsirengti, ji atsikėlė ir apsirengė. Ji labai iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į laukÄ , pasislėpė už kaimyno namų. V. K. ir R.

F. rado jÄ ir nutempė į I. namus. V. K. nuvedė jÄ Ä¯ kambarį ir pasakė nusirengti. Ji nesutiko, o jis jÄ ranka pastÅ«mė, dėl ko nugriovė į lovÄ . Valentinas užlaužė į viršų virÅ¡ galvos jos rankas. Viena ranka laikė jos rankas, o kita jÄ nurenginėjo. nukentėjusioji nesiprieÅ¡ino, nes bijojo, kad nesumuÅ¡tų, be to ji fiziÅ¡kai silpnesnė. VisÄ laikÄ jos rankos buvo laikomos virÅ¡ galvos, V. K. jÄ Å¾emino, keikė necenzÅ«riniais žodžiais, jai kelnes nuiminėjo viena ranka, po to įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinius organus.

Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme vienodai ir nuosekliai aiÅ¡kino visas anksčiau iÅ¡dėstytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuteistųjų kaltę taip pat patvirtina liudytojas N. R., kuris parodė, kad D. T. papasakojo, kad A. R. mergina pavogė iÅ¡ I. M. auksinį žiedÄ , o dabar visi vaikinai, esantys pas I. M.: „puskajut jejo po krugu“; liudytojos G. V. parodymai, kad kai ji buvo A. R. name D. T. papasakojo, kad iki tol kol ji atėjo pas I. M., Å¡ios namuose A.

R. merginÄ išžagino. Tai, kad kaltinamieji su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ , be pačios nukentėjusiosios parodymų, patvirtina liudytojų S. S., N. P. parodymai, kad kai jie atvažiavo pagal iÅ¡kvietimÄ pamatė merginÄ , kuri buvo apsiverkusi, pasimetusi, iÅ¡sigandusi. Jie paklausė, ar ji išžaginta, ji tik apsiverkė. 2010-05-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 144/10(01) nurodyta, kad ant R.

L. megztinio (2 obj.), yra sperminis skystis. Kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,999999999% tikimybė.Išžaginimo sudėtis yra formali. Ä®statymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktÄ . V. K. ir R.

F. padarė baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 149 str. 2 d. Tiek V. K., tiek R. F. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistieji suprato, kad atlieka lytinį aktÄ prieÅ¡ R. L. valiÄ , panaudodami psichinį ir fizinį smurtÄ ir norėjo taip veikti. Nuteistieji suvokė, kad R. L. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ lytiÅ¡kai santykiauti.Nuteistojo R. F. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirminis nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas paduotas jÄ paveikus jos sugyventiniui A. R., Å¡is tyrimo pradžioje padarytas procesinis pažeidimas turėjo įtakÄ tolimesniam nukentėjusiosios elgesiui byloje bei kad nukentėjusiajai teko nurodyti tariamai buvus išžagintai, nes, prieÅ¡ingu atveju, ji sulauktų sugyventinio smurto už neiÅ¡tikimybę.

Å ie apeliacinio skundo teiginiai yra niekuo nepagrįsti samprotavimai, kuriuos paneigia byloje surinkti, iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti įrodymai.R. F. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nukentėjusioji patvirtino, jog R. F. jos nemušė, o jos nurodyta aplinkybė apie iÅ¡reikÅ¡tÄ nenorÄ santykiauti yra nepakankama vertinti jo veiksmus kaip išžaginimÄ . Kolegija pabrėžia, kad nukentėjusiojo valia išžaginimo sudėtyje nebÅ«tinai turi bÅ«ti palaužta muÅ¡imu. Byloje įrodyta, kad R.

F. prieÅ¡ R. L. panaudojo psichinę ir fizinę prievartÄ (tai aptarta anksčiau). O tai, kad nuteistasis nemušė R. L., dar neįrodo, jog jis jos neišžagino. Pabrėžtina, kad R. L. valia jau buvo palaužta po to, kai jÄ išžagino V. K.. O tam tikri neatitikimai, kaip skunde nurodoma, nukentėjusiajai pasakojant apie nusirengimo aplinkybes yra nereikÅ¡mingi, kadangi nukentėjusiosios parodymai esminėse detalėse sutampa ir jais netikėti kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat R. F. gynėjo skunde nurodoma, kad byloje yra duomenų, jog R.

L. su juo kalbėjosi, tada mylėjosi abipusiu sutikimu, ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina liudytoja D. T., mačiusi Å¡iÄ scenÄ per langÄ . Å is skundo teiginys visiÅ¡kai nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ minėtos liudytojos parodymų, ji lytinių santykių tarp R. L. ir nuteistųjų apskritai nematė, o įeidama į namÄ matė per langÄ R. F. ir R. L. kambaryje apsirengusius. Tačiau tai jokiais bÅ«dais nepaneigia išžaginimo fakto. Minėta liudytoja tiesiog negali nei patvirtinti, nei paneigti lytinio akto buvimÄ .R.

F. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ menkina nestabili jos psichologinė bÅ«klė - 2003 m. jai diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas, ji anksčiau bausta už vagystę, vartojo alkoholį, narkotikus. Kolegija pažymi, kad 2010-06-08-07-07 pirminės, kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2010 iÅ¡vadose nurodyta, kad R. L. nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo metu buvo psichiÅ¡kai sveika.

R. L. galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę. Byloje nagrinėjamo įvykio metu R. L. gebėjimÄ pilnai ir visapusiÅ¡kai suvokti bei įsiminti visas įvykio detales galėjo apriboti ne jos pažintinės veiklos ypatybės, o fiziologinė ( buvo apsvaigusi nuo alkoholio) ir emocinė bÅ«sena ( pasak tiriamosios, „ buvau iÅ¡sigandusi“, „labai bijojau“, „aÅ¡ buvau Å¡oko bÅ«senoje, todėl nelabai gerai prisimenu“), tačiau esmines įvykio aplinkybes ji galėjo suvokti, įsiminti ir gali duoti apie tai parodymus.

Atsižvelgiant į situacines aplinkybes (tiriamosios bei jos draugo atžvilgiu pavartotas fizinis ir psichinis smurtas, akivaizdus fizinis įtariamųjų pranaÅ¡umas) bei tiriamosios emocinę bÅ«senÄ Ä¯vykio metu (buvo iÅ¡sigandusi, jautė baimę dėl grėsmės savo sveikatai, jautėsi bejėgė pakeisti esamÄ padėtį), ji negalėjo aktyviai prieÅ¡intis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams. R. L. amžiui nebÅ«dingas padidintas polinkis fantazuoti. Polinkis meluoti nėra individuali psichologinė ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinamas.

Nenustatyta, jog po 2010-03-11 - 2010-03-12 įvykio buvo sutrikdyta tiriamosios psichikos sveikata. Å io akto tiriamojoje dalyje ekspertai užfiksavo nukentėjusiosios R. L. paaiÅ¡kinimus dėl jos atžvilgiu padarytos veikos, kurie yra identiÅ¡ki jos apklausoms. Taip pat ekspertams R. L. psichologinio tyrimo metu nurodė: „apklausose sakiau tiesÄ , nieko man iÅ¡ jų [įtariamųjų] nereikia, tik noriu, kad jie atsakytų už savo veiksmus. Nesuprantu, ko jie iÅ¡ manęs norėjo, kÄ norėjo įrodyti taip darydami“.

Tiriamoji pagal savo amžių ir turimų žinių apimtį teisingai supranta seksualinės prievartos esmę, Å¡iuo metu gali ir byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (b. l. 124-127, t.1). Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios psichologinė bÅ«klė nestabili, atmetamas kaip nepagrįstas.Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant pas tyrėjÄ ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ tvirtino, kad jÄ V.

K. išžagino „viena ranka visÄ laikÄ laikydamas jos rankas užlaužtas virÅ¡ galvos, o kita ranka numaudamas kelnes ir kelnaites", teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad to neįmanoma padaryti pačiai nukentėjusiajai nepadedant. Toks nuteistojo skundo argumentas vertintinas kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės ir yra nepagrįstas, be to, kaip jau minėta, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į situacines aplinkybes (tiriamosios bei jos draugo atžvilgiu pavartotas fizinis ir psichinis smurtas, akivaizdus fizinis įtariamųjų pranaÅ¡umas) bei tiriamosios emocinę bÅ«senÄ Ä¯vykio metu (buvo iÅ¡sigandusi, jautė baimę dėl grėsmės savo sveikatai, jautėsi bejėgė pakeisti esamÄ padėtį), ji negalėjo aktyviai prieÅ¡intis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams.

Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas skunde, kaip jau minėta, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad ekspertizės akte pažymėta, jog nukentėjusiosios lytiniuose organuose K. DNR požymių nenustatyta: nustatyta tik ant nukentėjusiosios megztinio užpakalinės virÅ¡utinės pluoÅ¡to dalies ir džinsinių kelnių, kurie galėjo atsirasti nuo lovos, nes prieÅ¡ dienÄ toje lovoje apeliantas santykiavo su kita mergina. Å i nuteistojo versija deklaratyvi, yra nelogiÅ¡ka ir vertintina kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, Å¡i versija paneigta anksčiau iÅ¡dėstytais ir įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė R. F. ir V. K. teisingas ir pagrįstas bausmes. Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgė į tai, kad jis pirmÄ kartÄ padarė vienÄ tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 str. 2 d. ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 str. 2 d. į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formÄ -tyčiÄ , į asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, neteistas, į tai, kad jis nedirba, bedarbis, nes registruojasi darbo biržoje, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę R.

F., apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formÄ -tyčiÄ , į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslÄ , į kaltinamojo asmenybę, kuris dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistro-priėmėjo pareigose. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. F. nusikalto 2010-03-11, t.y. po 2010-01-12 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo kai pastarasis nuosprendis dar neįsiteisėjo už 2008-12-03 padarytÄ nusikaltimÄ dėl neatsargumo, numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. ir, pritaikius BK 62 str. 1 d. 3 p., nuteistas laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., skiriant teismo įpareigojimus. 2010-05-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2010-01-12 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendis paliktas galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartimi 2010-05-24 Vilniaus apygardos teismo nutartis ir 2010-01-12 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendis dalyje pakeisti ir jis nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, kurio vykdymas BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 5 p. atidėtas 2 metams skiriant teismo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.Ä® argumentus, kurie apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s, kolegija pakartotinai neatsako.         Taigi iÅ¡analizavusi visus įrodymus kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti.              Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

        nuteistojo R. F. gynėjo adv. D. S. ir nuteistojo V. K. bei jo gynėjo S. S. apeliacinius skundus atmesti.          Kolegijos pirmininkė              (parašas)                                                                     Jūratė Damanskienė          Teisėjai              (parašai)                                                                                                         Laureta Ulbienė     Leonarda Gurevičienė         Nuorašas tikras:        Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Jūratė Damanskienė