AS-602-541-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą.
Legislator headnote
AI generatedAS-602-541-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Š. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“; 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas; 3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Full text
Administracinė byla Nr. AS602-541/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01651-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Š. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“; 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas; 3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo Š. S. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 1 punktą, grąžino pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė.
II. Pareiškėjas Š. S., atstovaujamas advokato A. N., kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) litų patirtų išlaidų už advokato pagalbą dėl administracinės bylos Nr. I-3476-815/2011 nagrinėjimo.
Prašyme nurodė, jog bylinėjimosi išlaidas sudarė: pirma, skundo paruošimas; antra, dalyvavimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2 teismo posėdžiuose); trečia, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas; ketvirta, dalyvavimas teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo prašė: pirma, pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti; antra, nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, atstovavimo išlaidų sumą sumažinti proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į suteiktų atstovavimo paslaugų pobūdį ir bylos sudėtingumą. Šiame atsiliepime išreiškė poziciją, kad teismo sprendimu patenkinta tik dalis pareiškėjo reikalavimų, todėl prašoma priteisti suma papildomai mažintina iki 50 proc., nes reikalavimas grąžinti į pareigas buvo išvestinis iš pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovės priimtą aktą, kuris teismo sprendimu buvo panaikintas tik dalyje.
III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) pagrįstų išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo bei advokato dalyvavimo teismo posėdyje Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjimo klausimą perdavė spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas, be kita ko, nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje buvo patenkinta tik dalis pareiškėjo Š. S. skundo reikalavimų, nes skunde nebuvo tiksliai nurodytas skundo dalykas, todėl panaikinta tik dalis skundžiamo sprendimo, taip pat skunde nebuvo tiksliai įvardinti atsakovai. Rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 ir 45 straipsniais bei pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas, jį palikus nepakeistą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d., yra palankus pareiškėjui, be to, pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies nustatytu terminu išreiškė valią ir jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atitinka esmines sąlygas.
Atkreipė dėmesį, jog sprendžia tik dėl 1210 litų pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo. Vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 bei 17 punktais bei nurodė, jog remiantis spręstos administracinės bylos duomenimis, advokatas A.
N. skundą rengė, jį pasirašė, skundas pateiktas teismui 2011 m. rugpjūčio 1 d., o atstovavimo teisme sutartis Nr. 23 tarp pareiškėjo Š. S. ir advokato A. N. pasirašyta dar 2011 m. liepos 21 d. Pažymėjo, jog pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis advokatui yra 800 × 3 ꞊ 2400 Lt. Pabrėžė, kad skundas yra gerai surašytas, byla buvo labai sudėtinga, nes buvo apklausti keli liudytojai, ištirta daug rašytinių įrodymų, todėl skundo surašymui yra taikytini Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai (galima priteisti iki 2400 Lt.).
Pažymėjo ir tai, jog advokatas A. N. pareiškėją atstovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje 2011 m. gruodžio 2 d., o šis posėdis truko apie 3 val., bei teismo posėdyje 2011 m. gruodžio 16 d., o šis posėdis truko apie 1 val. Nurodė, jog pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimalus advokato užmokesčio dydis, kurį galima priteisti, už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 × 800 ꞊ 120 Lt, todėl pareiškėjui už 4 advokato atstovavimo valandas teisme gali būti priteisima iki 480 Lt. Pridūrė ir tai, jog pareiškėjo skundas tenkintas tik iš dalies, t. y., teismo vertinimu, patenkinta apie 50 proc. pagal teisinio pobūdžio sudėtingumą visų reikalavimų, nes reikalavimai panaikinti visą skundžiamą sprendimą netenkinti.
Apibendrino, jog atsižvelgiant į tai, pareiškėjui, įvertinus, kad byla yra labai sudėtinga, didelės apimties, galėtų būti priteista 2880 × 0,5 ꞊ 1440 Lt pagrįstų patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, jog pareiškėjas už advokato surašytą skundą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (dviejuose teismo posėdžiuose) prašo tik 1210 Lt, tai jie ir priteistini pareiškėjui.
IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą (III t., b. l. 143 – 145), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, atstovavimo išlaidų sumą sumažinti proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui ir atsižvelgiant į suteiktų atstovavimo paslaugų pobūdį ir sudėtingumą.
Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl 1210 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo, nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė detalaus, prašomą priteisti sumą pagrindžiančio, atstovavimo išlaidų pagrindimo: pareiškėjo prašyme abstrakčiai nurodoma, kad 1210 Lt atstovavimo išlaidų sudarė skundo parengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose pirmos instancijos teisme. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad skundo parengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Pažymi, kad nedetalizuojant laiko ir darbo sąnaudų, ar nenurodant kitų aplinkybių, nėra objektyvios galimybės nustatyti ir patikrinti prašomos priteisti išlaidų sumos pagrįstumo. Teigia, jog ši byla nereikalavo išsamios analizės, skunde tik išdėstomos faktinės aplinkybės bei cituojama teismų praktika, o teismas nepagrįstai bylos sudėtingumą įvertino tik per teismo posėdžio trukmę. Remiasi Rekomendacijų 2 punktu ir pažymi, jog byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialiųjų žinių, todėl apygardos administracinis teismas nepagrįstai šią bylą laikė sudėtinga ir priteisė pareiškėjui jo prašytą sumą. Taip pat nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priteistinas sumos dydis, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų santykį, mažintinas skaičiuojant ne nuo prašomos priteisti sumos, bet nuo maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino tik iš dalies. Todėl, mano, jog pareiškėjo skundą tenkinus iš dalies, jis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti priteisti visų prašyme nurodomų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog prašoma priteisti suma papildomai turėtų būti mažintina iki 50 proc., kadangi reikalavimas grąžinti į eitas pareigas buvo išvestinis iš pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo priimtą aktą, kuris teismo sprendimu buvo panaikintas tik dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 50 procentų, tačiau jų nesumažinęs, nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų visa apimtimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalys).
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis taip pat įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK
98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
CPK
98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatose.
Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas Š. S. (toliau – pareiškėjas), kurio naudai buvo priimtas teismo sprendimas, turėjo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, nors atskirajame skunde ir yra teigiama, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, tačiau iš esmės yra ginčijamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis bei proporcinė jų dalis.
Iš atskirojo skundo suprastina, jog jį padavęs trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija dviem kertiniais aspektais: 1) teigia, jog pareiškėjas nedetalizavo savo išlaidų, o byla nebuvo sudėtinga, todėl teismas turėjo remtis Rekomendacijų 2 punktu ir bylinėjimosi išlaidas atitinkamai sumažinti; 2) ginčija proporcinę priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį, teigdamas, jog ji turėjo būti mažinama, atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį.
Atsakant į atskirajame skunde išdėstytus nesutikimo su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus, pirmiausia pažymėtina, jog priešingai nei teigia trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas buvo tinkamas (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis) bei pakankamai detalus, kad vertinant jį kartu su pareiškėjo pateiktais mokėjimo išrašais (III t., b. l. 124 – 125) bei byloje esančiais duomenimis (teismui teiktu skundu, teismo posėdžio protokolais), būtų teisingai ir pagrįstai apskaičiuotos ir įvertintos jo turėtos išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos ginčijamoje nutartyje pateikiamais detaliais skaičiavimais dėl maksimaliai leistinų prisiteisti išlaidų už skundo teismui rengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl jų detaliai nekartoja.
Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos administracinis teismas išsamiai pagrindė, kodėl, jo nuomone, konkreti administracinė byla buvo sudėtinga, inter alia pažymėdamas, jog bylos nagrinėjimas reikalavo liudytojų apklausimo bei daugybės rašytinių įrodymų ištyrimo, o pati byla buvo didelės apimties. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria ir pažymi, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte įvardytus kriterijus, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, ir tokiu būdu netinkamai įgyvendino šią diskreciją, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pridurtina, jog tokia pozicija neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2022/2012 išreikštai pozicijai dėl Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų taikymo, nes teismas šioje byloje sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, pažymėdamas, jog pareiškėjui atstovavęs advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, o atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartota skunde teismui teikta pozicija.
Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sumažino pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingai nuo jo teisme patenkintų reikalavimų.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010, kt.).
Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas tik iš dalies, t. y. patenkinta apie 50 proc. visų reikalavimų, nes reikalavimai panaikinti visą skundžiamą sprendimą netenkinti. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pasirinktu šios proporcinės dalies skaičiavimo būdu. Akcentuotina, jog paminėtosios nuostatos suponuoja, jog patenkinus tik 50 proc. visų pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjas įgijo teisę tik į pusę turėtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo per pusę dalinti pareiškėjo prašytą priteisti ir įrodymais pagrįstą sumą (1210 litų), o ne maksimaliai galimą sumą, t. y. leidžiamą pagal Rekomendacijų nuostatas duotosiomis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjo realiai neprašytą priteisti sumą (2880 litų). Teisėjų kolegijos manymu, dalinti minėtą maksimalią sumą iš dviejų ir tuomet, palyginus gautąją sumą (1440 litų), konstatuoti, jog ji neviršija pareiškėjo prašomos sumos (1210 litų), bei ją priteisti visa apimtimi, nėra tinkamas CPK 93 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas. Todėl priteistinos išlaidos pagal pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį šioje bylos dalyje yra perskaičiuotinos (1210 Lt / 2 = 605 Lt) ir pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 605 litų.
Remdamasi išdėstytų motyvų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė išlaidų atlyginimo klausimą ir tik dalyje dėl išlaidų apskaičiavimo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai suklydo pritaikydamas procesinės teisės normas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis iš dalies keičiama (ABTĮ 151 straipsnio 2 punktas), priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 605 litų (šešis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį. Priteisti pareiškėjui Š. S. iš atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius