2020-05-06 Nr. AB-8961-3-61-3-00771-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-349-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00771-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl socialinio tyrimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atlikti jo 2019 m. gruodžio 31 d. skunde nurodytus veiksmus, taip pat įpareigoti Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) pašalinti iš Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-190 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) lingvistinę formuluotę „neteisėtas buvimas laisvėje“ ir šios formuluotės pagrindu padidintus nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartyje nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą pašalinti nurodytus skundo trūkumus; nurodė, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi aiškiai suformuluoti savo skundo reikalavimą nurodydamas, kokį administracinį aktą, priimtą jo atžvilgiu, jis konkrečiai skundžia, kokį viešojo administravimo subjekto neveikimą skundžia ir pan.; nurodė, kad prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridėtas skundžiamas administracinis aktas. Teismas įvertino, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. skundą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas formuluoja tokio pobūdžio skundo reikalavimus, atitinkamai pareiškėjas turi juos patikslinti. Pareiškėjas, suformulavęs aiškų skundo reikalavimą, turi nurodyti atsakovą. Taip pat pareiškėjas turi pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kada jis gavo ginčijamą sprendimą ir ar nėra praleidęs sprendimo apskundimo termino. Tuo atveju, jei terminas skundui paduoti praleistas, pareiškėjui pasiūlyta teikti prašymą dėl termino atnaujinimo, kuris turi būti pagrįstas objektyviomis konkrečiomis aplinkybėmis, lėmusiomis termino praleidimą bei sudarančiomis pagrindą pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, taip pat pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius nurodomas aplinkybes terminui atnaujinti.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą skundą, prašydamas įpareigoti Vilniaus PN administraciją pašalinti iš Socialinio tyrimo išvados lingvistinę formuluotę „neteisėtas buvimas laisvėje“ ir šios formuluotės pagrindu padidintus nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balus – 18 įverčio balų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, be kita ko, priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad bausmių vykdymo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Socialinio tyrimo išvada ir vadovaudamasis BVK 183 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kreipėsi su skundais į Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentą, pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti.

Teismas pažymėjo, kad jis 2020 m. kovo 6 d. nutartyje buvo įpareigojęs pareiškėją patikslinti savo skundo reikalavimą ir išaiškinęs jam, jog sprendžiant dėl Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus parengtos išvados pagrįstumo ir teisėtumo, yra vadovaujamasi BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas patikslintame skunde reiškė reikalavimą Vilniaus PN atžvilgiu, prašydamas įpareigoti atlikti konkretų veiksmą, tačiau neskundė Kalėjimų departamento sprendimo, todėl teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas pareiškėjui pakartotinai išaiškino, jog jam nesutinkant su Kalėjimų departamento atsakymu dėl Socialinio tyrimo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, jis turi teisę skųsti jį teismui BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, suformuluojant skunde aiškų ir konkretų reikalavimą pagal ABTĮ 88 straipsnio reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti jo patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo tam pačiam teismui.

Pareiškėjas teigia, kad teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, kokius skundo trūkumus jis turi ištaisyti. Jei skundžiamoje teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje nustatyti trūkumai (pareiškėjas turėjo skųsti Kalėjimų departamento sprendimą) būtų pareiškėjui aiškiai nurodyti teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje, jis būtų juos ištaisęs patikslintame skunde. Todėl, pareiškėjo nuomone, neįvardinus konkretaus trūkumo teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje, vėliau teigti, kad būtent tas trūkumas turėjo būti ištaisytas, nėra teisinga.

Nurodo, kad ABTĮ 88 straipsnis suteikia teismui teisę patenkinti skundą ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Taigi, net ir palikus esamą pareiškėjo reikalavimą Vilniaus PN, ar palikus pirminiame skunde nurodytą reikalavimą įpareigoti Kalėjimų departamentą atlikti veiksmus, tokio reikalavimo nagrinėjimas būtų galimas.

Pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra viena iš pamatinių, kuri šiuo atveju buvo apribota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes joje įvardinti jo patikslinto skundo trūkumai nebuvo konkrečiai nurodyti ankstesnėje teismo nutartyje, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti savo skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. spalio 28 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-190, t. y. su joje suformuluotu teiginiu „neteisėtas buvimas laisvėje“ ir dėl to padidintais nusikalstamo elgesio rizikos įverčio balais, dėsto su tuo susijusius argumentus, taip pat atitinkamai formuluoja savo skundų reikalavimus, t. y. įpareigoti Vilniaus PN ginčijamais aspektais pakoreguoti išvadą. Analogiško rezultato pareiškėjas siekė ir teikdamas skundus dėl Socialinio tyrimo išvados Vilniaus PN administracijai ir Kalėjimų departamentui. Išvados rengimo tikslas – pareiškėjo teikimas Perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai, nes pareiškėjo lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės sueis 2021 m. vasario 27 d.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus; tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys); galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje; jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties turinį, nustatė, jog šioje nutartyje išvardinti pareiškėjo skundo trūkumai nurodyti abstrakčiai, cituojant teisės aktų nuostatas, konkrečiai pareiškėjui neišaiškinant, kaip tiksliai jis turėtų suformuluoti savo skundo reikalavimus bei kokius atlikti kitus veiksmus ir/ar pateikti dokumentus, kad jo skundas būtų priimtas ir jis galėtų siekti savo teisių gynybos.

Tuo tarpu skundžiama teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis, viena vertus, buvo priimta motyvuojant tuo, kad pareiškėjas neištaisė nustatyto skundo trūkumo – neprašė panaikinti Kalėjimų departamento sprendimo, kita vertus, teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Iš to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad nebuvo ištaisytas skundo trūkumas, kuris nebuvo jam konkrečiai įvardytas teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartyje, kaip teisinį pagrindą nurodydamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nors pats teismas savo nutartyse nustatė, jog pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skundus Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentui teikė.

Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės yra pagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be teisėto pagrindo nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, neištaisė teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan