2ba6eaee-ea2a-4353-a78c-9c80cbef4dbc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-263-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31701-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Maistas vaistas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17869-294/2019 pagal ieÅ¡kovės UAB „Apskaitos organizavimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Maistas vaistas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Apskaitos organizavimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Maistas vaistas“ 1 700 EUR skolos, 8 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018-01-02 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 2018-01/02 (toliau - Sutartis). Remiantis sutarties l. l punktu, ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterinės apskaitos ir kitas su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusias paslaugas (detalizuotos sutarties 1.1.1 - 1.1.14 punktuose), o sutarties 2.2.7 punktu atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje numatytais terminais apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.

Sutartyje numatyta bei Å¡alių suderinta ieÅ¡kovės paslaugų kaina – po 500 EUR/mėn. Atsakovė įsipareigojo apmokėti ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas - faktÅ«ras per 10 kalendorinių dienų po sÄ skaitos pateikimo el. paÅ¡tu (sutarties 3.2 p.). IeÅ¡kovė atsakovei teikė paslaugas 6 mėnesius, t. y. nuo 2018-01-02 iki 2018-07-03. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieÅ¡kovė atsakovei suteikė paslaugų ir pateikė 6 sÄ skaitas - faktÅ«ras bendrai 3000 EUR sumai, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei yra sumokėjusi - 1300 EUR.

Ieškinio pateikimo dienai atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 1 700 EUR: 2018-03-31 PVM s. f. serija ATM Nr. 180331/8 (turėjo apmokėti iki 2018-04-10) 200 EUR; neapmokėta suma; 2018-04-30 PVM s. f. serija ATM Nr. 180430/8 (turėjo apmokėti iki 2018-05-10) 500 EUR neapmokėta suma; 2018-05-31 PVM s. f. serija ATM Nr. 180531/8 (turėjo apmokėti iki 2018-06-10) 500 EUR neapmokėta suma; 2018-06-30 PVM s. f. serija ATM Nr. 180630/8 (turėjo apmokėti iki 2018-07-10) 500 EUR neapmokėta suma.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Apskaitos organizavimas“ ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Maistas vaistas“ 1700 EUR skolos, 321,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ir aÅ¡tuonių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1700 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2018-10-15 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį (prieÅ¡taravimuose) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei panaikinti Vilniaus miesto 2018 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, atmestinas visa apimtimi. Atsakovė UAB „Maistas vaistas“ turi prieÅ¡prieÅ¡inį 3 500 EUR dydžio vertės reikalavimÄ ieÅ¡kovei UAB „Apskaitos organizavimas“. IeÅ¡kovė nėra suteikusi visų sutartų buhalterinės apskaitos paslaugų atsakovei pagal 2018-01-02 sutartį Nr. 2018-01/02, todėl atsakovė iki Å¡ios dienos stokoja esminės buhalterinės informacijos ir duomenų, dėl to patyrė ir patiria tiesioginių nuostolių.

Neteikdama dalies paslaugų, ieÅ¡kovė nereikalavo iÅ¡ atsakovės ir pilno mokėjimo už buhalterinių paslaugų teikimÄ , nepateikė apmokėjimui visų sÄ skaitų, kurias pateikė teismui su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovė buvo iÅ¡raÅ¡iusi sÄ skaitas-faktÅ«ras apmokėjimui iÅ¡ viso tik 2000 EUR sumai; 1700 EUR atsakovė yra sumokėjusi. IeÅ¡kovės atstovė T. M. vilkino ir galiausiai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė tarp jos ir atsakovės vadovo S. B. vykusias derybas dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų.

Pažymėjo, kad vadovas yra užsienietis, nesuprato, kad pasirašė sutarties nutraukimo dokumentus. Be to, dėl ieškovės veiksmų /neveikimo būtent atsakovė patiria nuostolius. Ieškovė nesuteikė esminės paslaugų dalies, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo.

5. Atsakovė UAB „Maistas vaistas“ teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 3 267 EUR nuostolius dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tai yra, nesuvedė atsakovės buhalterinės apskaitos likučius 2017-12-31 dienai ir nesugeneravo likučių 2018-06-30 dienai. Atsakovė patyrė nuostolius, nes turėjo kreiptis į kitÄ paslaugų teikėjÄ dėl Å¡ių paslaugų atlikimo, kuriam ir buvo sumokėta prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujama 3 267 EUR suma.

6. IeÅ¡kovė su pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir jį prašė atmesti. Nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. ieÅ¡kovė, veikdama pagal atsakovės įgaliojimÄ , perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau dėl esamo įsiskolinimo įmonė neperdavė apskaitos registrų. IeÅ¡kovė tinkamai ir laiku teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, o pareiga pateikti visus dokumentus tenka atsakovei. 2018-06-18 Å¡alys nutarė nutraukti sutartį, o atsakovė patvirtino, kad pretenzijų dėl paslaugų teikimo neturi. 2018-08-07 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu visus buhalterinės apskaitos dokumentus priėmė atsakovė.

Akte nurodyta pastaba dėl duomenų teisingumo tik 2018 m. sausio – birželio mėn. apyvartoje, nes nebuvo pateikti duomenys apie ankstesnius turimus įsipareigojimus bei turtÄ . Jokių kitų veiksmų ieÅ¡kovė neįsipareigojo atlikti po sutartis nutraukimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. galutiniu sprendimu atsakovės UAB „Maistas vaistas“ prieÅ¡taravimus atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir priteisė 1558,33 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

8. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė aiÅ¡kino, kad jai ieÅ¡kovė neteikė paslaugų, kurios buvo suderintos žodžiu. IeÅ¡kovė tokį žodinį paslaugų suderinimÄ neigė. Å iuo atveju, teismo nuomone, niekas nekliudė papildomai susitarti raÅ¡tu dėl papildomos paslaugų apimties, kadangi esant tik žodiniams paaiÅ¡kinimams neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos, kokiais terminais turėjo bÅ«ti teikiamos. Teismas laikė, kad Å¡alys turėjo vykdyti bÅ«tent sutartines nuostatas, sutartyje nenumatyta galimybė jos nuostatas keisti ar pildyti žodžiu, todėl atsakovės atsikirtimus dėl nesuteiktų žodžiu su ieÅ¡kove sutartų paslaugų teismas atmetė kaip neįrodytus.

Teismas taip pat atskirai pažymėjo, jog atsakovė elektroniniu paÅ¡tu siųstÄ siÅ«lymÄ dėl paslaugų atlikimo traktuoja kaip kitai Å¡aliai sukeliantį įsipareigojimÄ tokias paslaugas teikti. Å iuo atveju jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys susitarė dėl papildomų paslaugų teikimo (įskaitant tokių paslaugų apimtį, pobÅ«dį, atlyginimÄ už jas ir kitas esmines sÄ lygas) nėra. Tai, kad tarp Å¡alių vyko diskusijos, derybos, nereiÅ¡kia, kad abi Å¡alys susitarė ir joms tokios derybos sukėlė papildomus įpareigojimus.

IÅ¡ teismui pateiktos sutarties bei vėliau sekusių susiraÅ¡inėjimų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė teikė sutartas paslaugas kaip numatyta sutartyje, o atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieÅ¡kove, todėl jos nesutikimo motyvus (dėl papildomų paslaugų neteikimo, dėl pasiraÅ¡omų dokumentų nesupratimo ir kt.) teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pateikė atsakovei apmokėti sÄ skaitas – faktÅ«ras, kuriose nurodyta suma už paslaugų teikimÄ per mėnesį nevirÅ¡ija sutartos sumos, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokios pagrįstos pretenzijos dėl sutartyje numatytų paslaugų netinkamo ar nesavalaikio vykdymo, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovės priteisė 1 700 EUR skolÄ .

9. Dėl atsakovės pareikšto reikalavimo atlyginti jos patirtus nuostolius teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad dėl tokių nuostolių kaltė tenka būtent UAB „Apskaitos organizavimas“. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė, kad ieškovė sutartyje sutartas paslaugas teikė netinkamai ar ne laiku, todėl teismas laikė, kad papildomas buhalterines paslaugas užsakiusi atsakovė (dėl kurių derėjosi su ieškove, tačiau nepasiekė susitarimo, kuris būtų įformintas raštu kaip papildoma sutartis ar esamos sutarties keitimas (papildymas)) šias išlaidas pati ir turi padengti.

Teismo įsitikinimu, tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti perkeliamos ieÅ¡kovei, kuri pagal turimus buhalterinius dokumentus tinkamai vykdė atsakovės buhalterinę apskaitÄ einamuoju laiku ir neturėdama duomenų apie ankstesnius įsipareigojimus bei įmonės turtÄ dėl atsakovės savalaikio neatsiskaitymo su ankstesniu paslaugų teikėju. Atsižvelgiant į tai teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10.

Atsakovė UAB „Maistas vaistas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 gegužės 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, arba bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės pateikta informacija padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės atsikirtimai dėl nesuteiktų žodžiu su ieÅ¡kove sutartų paslaugų atmestini kaip neįrodyti. Apeliantės teigimu, žodinis susitarimas yra viena iÅ¡ susitarimo formų, sukeliančių tas pačias teisines pasekmes kaip ir raÅ¡ytinė sutartis. MinėtÄ Å¾odinį susitarimÄ girdėjo ir gali patvirtinti liudytojai.

Tačiau teismo procese šie liudytojai nedalyvavo ir nedavė parodymų. Be to, priešingai nei teigia teismas, atsakovė derino su ieškove pozicijas dėl papildomos paslaugų apimties. Šiame derinimo procese ieškovė pati patvirtino ir pripažino, kad yra neužbaigti darbai iš ieškovės pusės. 11.2. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog tarp šalių vyko derybos, nereiškia, kad abi šalys susitarė ir joms tokios derybos sukėlė papildomus įpareigojimus, formaliai vertino šalių veiksmus ir nevisiškai įsigilino į šių derybų esmę.

Nors derybų metu ir nebuvo pasiektas galutinis sprendimas, tačiau pačių derybų metu ieÅ¡kovė pripažino ir patvirtino, kad ji neatliko visų darbų pagal sutartį, ko pasėkoje atsakovė pagrįstai tikėjosi įsiskolinimus ieÅ¡kovei padengti prieÅ¡prieÅ¡iniais reikalavimais, kadangi dėl ieÅ¡kovės neatliktų darbų atsakovė patyrė didesnių nuostolių samdydama kitÄ Ä¯monę. 11.3. PrieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas.

BÅ«tent pati ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji atliko savo pareigas pagal sutartį ir nepagrįstai, atgaline data iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovui. Be to, atsakovė nevengė atsiskaityti su ieÅ¡kove, siÅ«lė atsiskaitymo formas, bÅ«das, tačiau ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atsisakė atlikti, baigti darbus, kuriuos tik ji galėjo ir pabaigti. 11.4. Pirmosios instancijos teismas į situacijÄ pažiÅ«rėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, bÅ«tent neįsigilindamas į Å¡alių valiÄ , kuri buvo iÅ¡reikÅ¡ta dalyvaujant kitiems asmenims, liudytojams.

Vien tik tai, kad į teismo procesÄ nebuvo iÅ¡kviesti liudytojai, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti tam tikras faktines aplinkybes, ar Å¡alių ketinimus pasiraÅ¡ant dokumentus ir įsipareigojant atlikti tam tikrus veiksmus, parodo, kad byla iÅ¡nagrinėta ne objektyviai ir priimtas neteisingas sprendimas. 11.5. Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieÅ¡kovė pateikė atsakovei apmokėti sÄ skaitas – faktÅ«ras, kuriose nurodyta suma už paslaugų teikimÄ per mėnesį nevirÅ¡ija sutartos sumos, o atsakovė nepateikė jokios pagrįstos pretenzijos dėl sutartyje numatytų paslaugų netinkamo ar nesavalaikio vykdymo, kadangi atsakovė negalėjo pateikti jokios pretenzijos ieÅ¡kovei, nes iki bylos iÅ¡kėlimo teisme momento Å¡ių sÄ skaitų-faktÅ«rų atsakovė nematė, jos buvo iÅ¡raÅ¡ytos atgaline data, pirmÄ kartÄ jos buvo pateiktos tik į bylÄ . 11.6.

Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieÅ¡kovė neturėjo duomenų apie ankstesnius įsipareigojimus bei įmonės turtÄ yra nepagrįstas, kadangi tokiu konstatavimu teismas perkėlė pareigÄ atsakovei rÅ«pintis buhalterine dokumentacija, tuo tarpu 2018-01-28 įgaliojimas suteiktas ieÅ¡kovei, patvirtina kitas faktines aplinkybes, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne atsakovė turėjo įgaliojimus tvarkyti įmonės buhalterinius dokumentus ir gauti visus reikiamus dokumentus iÅ¡ UAB „Integre“. Be to, ieÅ¡kovė, kaip subjektas turintis specialių profesinių žinių, privalėjo informuoti atsakovės vadovÄ apie trÅ«kstamus duomenis, tačiau to nedarė iki pat 2018 m. birželio mėn. iki kol neiÅ¡kilo bÅ«tinybė juos perduoti naujam buhalterinių paslaugų teikėjui UAB „Rutra“. 11.7.

Pirmosios instancijos teismas nevertino prieÅ¡ieÅ¡kinio ir su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų, o tik formaliai konstatavo, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje pateiktos kitų buhalterines paslaugas teikiančių įmonių sÄ skaitos ir apmokėjimai už jų darbÄ Ä¯rodo, kad atsakovė patyrė papildomas iÅ¡laidas už suteiktas buhalterines paslaugas, kurias privalėjo suteikti atsakovė. 11.8. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji atliko tinkamai savo pareigas pagal sutartį. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė rinkdama ir į bylÄ pateikdama įrodymus, elgėsi neteisėtai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, t. y. įsilaužė į atsakovės nuosavybes teise priklausančius kompiuterius, elektroninį paÅ¡tÄ , ko pasėkoje jai yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Be to, ieÅ¡kovė atgaline data iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovei. Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovė pažeidė, o teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo. 11.9.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ nesilaikė CPK įtvirtintų taisyklių ir nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl sprendimų motyvavimo, argumentavimo. IÅ¡ priimto sprendimo nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas netyrė atsakovės pateiktų įrodymų ir nepasisakė dėl atsakovės pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, bei neaiÅ¡ku, kokiais argumentais buvo atmesti atsakovės pateikti įrodymai.

12. IeÅ¡kovė UAB „Apskaitos organizavimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovė tinkamai ir laiku suteikė visas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas pagal sutartį. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimÄ bei į byloje raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes, visiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas atsakovės teiginys, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos likučių 2017-12-31 dienai iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ buvusios apskaitos paslaugos teikiančios įmonės, juolab, kad minėtų likučių užlaikymas buvo sÄ lygotas iÅ¡imtinai paties atsakovės veiksmų – neatsiskaitymo su Å¡ia įmone, dėl kurio taip pat nėra ieÅ¡kovo kaltės. 13.2.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad esant tik atsakovės žodiniams paaiÅ¡kinimams neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos, kokiais terminais turėjo bÅ«ti teikiamos. Pati atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad tarp Å¡alių vyko derybos, tačiau akivaizdu, kad net ir egzistavus tokioms deryboms, pati savaime Å¡i aplinkybė nėra pakankama teigti, kad buvo pasiektas susitarimas. Be to, ieÅ¡kovė neatliko jokių veiksmų, galinčių pagrįsti žodinio susitarimo vykdymÄ . 13.3.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovė sutartyje sutartas paslaugas teikė netinkamai ar ne laiku, yra padaryta remiantis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad priimant sprendimÄ buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ atsakovės apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė UAB „Apskaitos organizavimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 1 700 EUR skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka iÅ¡ atsakovės UAB „Maistas vaistas“. Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 2018-01/02, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterinės apskaitos ir kitas su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusias paslaugas (detalizuotos sutarties 1.1.1 – 1.1.14 punktuose), o sutarties 2.2.7 punktu atsakovė įsipareigojo Å¡ioje sutartyje numatytais terminais apmokėti ieÅ¡kovui už suteiktas paslaugas.

Nesutikusi su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 267 EUR nuostolių, patirtų dėl sutarties neįvykdymo, atlyginimo. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tai yra, ieÅ¡kovė nesuvedė atsakovės buhalterinės apskaitos likučių 2017-12-31 dienai ir nesugeneravo likučių 2018-06-30 dienai. Po sutarties nutraukimo (2018-07-03) tarp Å¡alių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad ieÅ¡kovė atliks Å¡iuos darbus, o atsakovė galutinai atsiskaitys su ieÅ¡kove, tačiau ieÅ¡kovei pažeidus Å¡alių žodinį susitarimÄ , atsakovė buvo priversta samdytis trečiÄ jį asmenį ( t.y.

UAB „Rutra“), kuris atliktų sutartus darbus už ieÅ¡kovę ir dėl to patyrė 3 267 EUR nuostolių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atsakovės prieÅ¡taravimus bei prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1700 EUR skolos, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1700 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1558,33 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šalys turėjo vykdyti būtent sutartines nuostatas, sutartyje nenumatyta galimybė jos nuostatas keisti ar pildyti žodžiu, todėl atsakovės atsikirtimus dėl nesuteiktų žodžiu su ieškove sutartų paslaugų teismas atmetė kaip neįrodytus. Teismas taip pat atskirai pažymėjo, jog jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl papildomų paslaugų teikimo nėra. Tai, kad tarp šalių vyko diskusijos, derybos, nereiškia, kad abi šalys susitarė ir joms tokios derybos sukėlė papildomus įpareigojimus.

Teismas nustatė, kad ieškovė teikė sutartas paslaugas kaip numatyta sutartyje, o atsakovė nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškove, todėl jos nesutikimo motyvus (dėl papildomų paslaugų neteikimo, dėl pasirašomų dokumentų nesupratimo ir kt.) teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Dėl atsakovės pareikšto reikalavimo atlyginti jos patirtus nuostolius teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad dėl tokių nuostolių kaltė tenka būtent UAB „Apskaitos organizavimas“, t. y. atsakovė neįrodė, kad ieškovė sutartyje sutartas paslaugas teikė netinkamai ar ne laiku, todėl teismas laikė, kad papildomas buhalterines paslaugas užsakiusi atsakovė šias išlaidas pati ir turi padengti.

Atsižvelgiant į tai teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Atsakovė UAB “Maistas vaistas” pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei praÅ¡o šį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, arba bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovės UAB „Apskaitos organizavimas“ ieÅ¡kinys dėl 1700 EUR skolos priteisimo iÅ¡ apeliantės UAB „Maistas vaistas“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 13. Apeliantė UAB „Maistas vaistas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovė grindžia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ nevertino ir netyrė atsakovės pateiktų įrodymų bei neatliko bÅ«tinų veiksmų objektyviai tiesai nustatyti, t. y. neapklausė liudytojos UAB „Rutra“ vyr. buhalterės J.

Z., galinčios patvirtinti ar paneigti faktines aplinkybes dėl buhalterinių dokumentų perdavimo bei dėl tuo metu pasiektų susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės.

14. Pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

Taigi dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

15. Pastebėtina, kad tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo, bylÄ gali iÅ¡spręsti remdamasis raÅ¡ytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas gali bÅ«ti pateisinamas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (O. v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė UAB „Maistas vaistas“ nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotinÄ poreikį bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių ir neapklausė UAB „Rutra“ vyr. buhalterės J. Z. nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja iÅ¡imtinės aplinkybės, lemiančios žodinio proceso bÅ«tinumÄ .

Teisėjų kolegijos teigimu, atsakovės nurodyti motyvai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jie yra pagrįsti, sudarytų pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nepatvirtina iÅ¡imtinio bÅ«tinumo skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Å iuo atveju taip pat svarbu pažymėti tai, kad nei apeliantei UAB „Maistas vaistas“, nei kitoms bylos Å¡alims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, praÅ¡yti apklausti UAB „Rutra“ vyr. buhalterę J.

Z. kaip liudytojÄ , ar teikti papildomus įrodymus. Tačiau apeliantė UAB „Mano vaistas“ nepasinaudojo jai kaip proceso dalyvei suteiktomis teisėmis kviesti liudytojus, teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ar papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Taigi vien apeliantės pageidavimas dėl žodinės proceso formos, nesant tokios proceso formos bÅ«tinybę pagrindžiančių objektyvių aplinkybių, nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės UAB „Maistas vaistas“ praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų 17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė UAB „Maistas vaistas“ nurodo, jog prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas.

BÅ«tent pati ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji atliko savo pareigas pagal sutartį ir nepagrįstai, atgaline data iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas į situacijÄ pažiÅ«rėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, bÅ«tent neįsigilindamas į Å¡alių valiÄ , kuri buvo iÅ¡reikÅ¡ta dalyvaujant kitiems asmenims, liudytojams. Be to, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieÅ¡kovė neturėjo duomenų apie ankstesnius įsipareigojimus bei įmonės turtÄ yra nepagrįstas, kadangi tokiu konstatavimu teismas perkėlė pareigÄ atsakovei rÅ«pintis buhalterine dokumentacija, tuo tarpu 2018-01-28 įgaliojimas suteiktas ieÅ¡kovei, patvirtina kitas faktines aplinkybes, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne atsakovė turėjo įgaliojimus tvarkyti įmonės buhalterinius dokumentus ir gauti visus reikiamus dokumentus iÅ¡ UAB „Integre“.

Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė, kaip subjektas turintis specialių profesinių žinių, privalėjo informuoti atsakovės vadovÄ apie trÅ«kstamus duomenis, tačiau to nedarė iki pat 2018 m. birželio mėn. iki kol neiÅ¡kilo bÅ«tinybė juos perduoti naujam buhalterinių paslaugų teikėjui UAB „Rutra“. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

18. Detaliai iÅ¡analizavusi bei įvertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė 2018-01-02 sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 2018-01/02, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas nuo 2018-01-02. Atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei pateikti visus tinkamai užpildytus pirminius apskaitos dokumentus (Sutarties 2.2.1 p.), atitinkamai, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovė, atsakovės UAB „Maistas vaistas” apskaita buvo tvarkoma ir joje Å«kinės operacijos registruojamos tik remiantis duomenimis iÅ¡ atsakovės pateiktų pirminių dokumentų (I t., b. l. 4-7).

Pagal atsakovės 2018-01-29 suteiktÄ Ä¯galiojimÄ (I t., b. l. 47), ieÅ¡kovės atstovė 2018-01-30 iÅ¡ UAB „Integre“ priėmė dalį atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017 m. Perdavimo akte UAB „Integre“ nurodė, kad dėl esamo įsiskolinimo apskaitos registrai (pirkimų ir pardavimų dokumentų registrai, avanso apyskaitų registrai) nėra perduodami. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 2017-12-12 atsakovės ir UAB “Integre” sudarytas susitarimas „Dėl 2016-11-28 buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties nutraukimo”, 2018-10-31 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas ir 2017 metų dokumentacijos planas, UAB „Integre“ 2018-09-12 el. laiÅ¡kas, bei UAB „Integre“ 2017-05-09 praneÅ¡imas apie buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sustabdymÄ , patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie UAB „Integre“ ketinimÄ , o vėliau ir sulaikymÄ dalies atsakovės apskaitos dokumentų, įskaitant ir buhalterinės apskaitos likučių 2017-12-31 dienai, iki visiÅ¡ko atsakovės atsiskaitymo su UAB “Integre” (I tomas, b. l. 48-49).

Taigi apeliantės teiginys, jog jos buhalterinės apskaitos likučius 2017-12-31 dienai turėjo suvesti ieÅ¡kovė atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kurių apeliantė nepaneigė ir nenuginčijo, 2017 m. apskaitÄ vedė UAB „Integre“, pagal 2016-11-28 buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį tiek balansÄ už 2017 metus, tiek ir apskaitos likučius 2017-12-31 dienai turėjo parengti ne ieÅ¡kovė, o UAB „Integre“, kuri Å¡iuos dokumentus dėl atsakovės įsiskolinimo atsakovei ir perdavė tik 2018-10-31 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu (II t., b. l. 72-73).

Aplinkybę, kad suvesti 2017-12-31 dienai sÄ skaitų likučius bei bandomÄ jį balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ turėjo parengti ne ieÅ¡kovė, o UAB „Integre“ patvirtina tai, kad pati UAB „Integre“ Å¡iuos dokumentus (t. y. bandomÄ jį balansÄ ir detalizacijas 2017-12-31 dienai) 2018-09-12 parengė ir atsiuntė atsakovei el. paÅ¡tu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik papildomai patvirtina, kad ieÅ¡kovė neturėjo pareigos atlikti darbų, kuriuos nurodė atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde, t. y. suvesti buhalterinės apskaitos likučius 2017-12-31 dienai, kadangi Å¡iuos darbus turėjo atlikti UAB „Integre“ pagal 2016-11-28 buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį.

19. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog byloje esantis 2018-06-18 ieÅ¡kovės ir atsakovės pasiraÅ¡ytas Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2018-01/02 nutraukimas patvirtina, jog 2018-06-18 Å¡alys susitarė nutraukti sutartį bendru sutarimu nuo 2018-07-03 dienos. Pati atsakovė raÅ¡tu patvirtino, kad dėl ieÅ¡kovės suteiktų paslaugų pretenzijų neturi ( I t., b. l. 14). 2018-08-07 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu ieÅ¡kovė perdavė, o atsakovė priėmė atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus pagal pridedamÄ dokumentacijos planÄ .

IeÅ¡kovė Å¡iame akte nurodė pastabÄ , kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Apskaitos organizavimas“ apskaitos laikotarpio tvarkymo pradžiai, t. y. 2018-01-02 Didžiosios knygos apskaitos likučiai ir jų detalizavimas bei apskaitos registrai nebuvo perduoti/ perimti iÅ¡ UAB „Integre“, UAB „Apskaitos organizavimas“ atsako už buhalterinių įrašų teisingumÄ tik 2018 m. sausio – birželio mėnesių apyvartų dalyje, neatskleidžiantį bendrovės turto ir įsipareigojimų 2018-06-30 dienai.

Taigi Å¡ių aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog ieÅ¡kovė nesuvedė ir neperdavė apskaitos likučių 2018-06-30 dienai. Skirtingai nei nurodo atsakovė, ieÅ¡kovė likučius 2018-06-30 dienai suvedė, tačiau pabrėžė, kad nesant likučių laikotarpio pradžiai, t. y. 2017-12-31, kurių nesuvedė bei neperdavė UAB „Integre“, ieÅ¡kovė atsako tik už jos atliktų įrašų teisingumÄ . Tai, kad likučius atsakovė priėmė, patvirtina atsakovės pasiraÅ¡ytas jau minėtas 2018-08-07 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame atsakovė dar kartÄ patvirtino, kad neturi ir ateityje nereikÅ¡ jokių pretenzijų (I t., b. l. 15-16). 20. 2018-08-07 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu ieÅ¡kovė atsakovei perdavė visus turimus atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Minėtame dokumentų priėmimo – perdavimo akte taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Apskaitos organizavimas“ apskaitos laikotarpio tvarkymo pradžiai, t. y. 2018-01-02 Didžiosios knygos apskaitos likučiai ir jų detalizavimas bei apskaitos registrai nebuvo perduoti/ perimti iÅ¡ UAB „Integre“, UAB „Apskaitos organizavimas“ atsako už buhalterinių įrašų teisingumÄ tik 2018 m. sausio – birželio mėnesių apyvartų dalyje, neatskleidžiantį bendrovės turto ir įsipareigojimų 2018-06-30 dienai.

Tai, kad likučius atsakovė priėmė, patvirtina atsakovės pasiraÅ¡ytas jau minėtas 2018-08-07 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame dar kartÄ atsakovė patvirtino, kad neturi ir ateityje nereikÅ¡ jokių pretenzijų (I t., b. l. 15-16).

21. PrieÅ¡ingai nei apeliantė akcentuoja skunde, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku suteikė visas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas pagal sutartį, t. y. ieÅ¡kovė suvedė visus atsakovės pateiktus pirkimų ir pardavimų, mokėjimo ir pinigų gavimo dokumentus, pildė ilgalaikio turto registrÄ , skaičiavo amortizacijÄ ir nusidėvėjimÄ , sudarė avanso apyskaitas, apskaitė atsargas, esančias sandėlyje, registravo kasos operacijų žurnalo duomenis, atliko darbo užmokesčio ir mokesčių apskaičiavimÄ , rengė ir teikė GMP3 mėnesinę pajamų mokesčio deklaracijÄ , FR0600 PVM deklaracijÄ , SODRA formas: 1-SD, 2-SD, 9-SD, 12-SD, NP-SD, PT, SAM bei atliko visus kitus Sutartyje suderintus darbus (I t., b. l. 154-156).

22. Remiantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Ūkio subjekto apskaitÄ tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, Å«kio subjekto apskaitos tvarkyti negali Å«kio subjekto vadovas, iÅ¡skyrus LR Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus atvejus.

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė yra atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

23. Taigi atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimÄ bei į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstu laiko atsakovės teiginį, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos likučių 2017-12-31 dienai iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ buvusios apskaitos paslaugos teikiančios įmonės. Juolab, kaip aukščiau Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad minėtų likučių užlaikymas buvo sÄ lygotas iÅ¡imtinai paties atsakovės veiksmų, t. y. neatsikaitymo su UAB „Integre”, dėl kurių taip pat nėra ieÅ¡kovės kaltės.

24. Nėra pagrįsti, bei pakankamai įtikinami ir apeliantės teiginiai, jog ieÅ¡kovė negavo sÄ skaitos už balandžio ir birželio mėnesius. Byloje nustatyta, jog sutarties vykdymo metu už suteiktas paslaugas atsakovei buvo pateiktos 6 sÄ skaitos, bendrai 3000 EUR sumai, tačiau po sutarties nutraukimo atsakovė visiÅ¡kai neatsiskaitė ir liko skolinga ieÅ¡kovei 1700 EUR. 2018-05-15 elektroniniu paÅ¡tu atsakovei buvo pateikta PVM sÄ skaita -faktÅ«ra serija ATM Nr. 180430/8 už 04 mėnesio paslaugas (II, b. l. 59-61), o už 06 mėn. darbus PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija ATM Nr.180630/8 buvo perduota kartu su 2018-08-07 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių sudarytos 2018-01-02 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties, atsakovės pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove kyla sutarties pagrindu, nepriklausomai nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pateikimo momento, todėl apeliantės argumentÄ dėl PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų už suteiktas paslaugas nepateikimÄ atsakovei laiku, apeliacinės instancijos teismas laiko tik kaip gynybine atsakovės pozicija.

25. Teisėjų kolegijos teigimu, byloje surinktų įrodymų visuma ir jų teisinis vertinimas nepagrindžia ir apeliantės teiginio, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės pateikta informacija padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės atsikirtimai dėl nesuteiktų žodžiu su ieÅ¡kove sutartų paslaugų atmestini kaip neįrodyti.

26. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės pateikto apeliacinio skundo, atsakovė remiasi 2018 m. spalio mėnesį vykusiu elektroniniu Å¡alių susiraÅ¡inėjimu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės akcentuojamas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovė sutiko atlikti papildomus darbus atsakovei. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo ir ieÅ¡kovė neprivalo bei neketina atlikti kokias nors papildomas paslaugas atsakovės naudai. Be to, aukščiau minėtas 2018-10-31 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo UAB „Integre“ perdavė apeliantei dalį buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017 metus, patvirtina, kad atsakovės nurodomo žodinio susitarimo sudarymo metu atsakovė nedisponavo buhalterinės apskaitos likučiais 2017-12-31 dienai, todėl akivaizdu, jog joks žodinis susitarimas objektyviai negalėjo bÅ«ti sudarytas.

27. KritiÅ¡kai vertintini ir atsakovės teiginiai, jos atsakovės vadovas buvo patikintas, kad 2018-01-28 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 2018-01/02 nutraukimas yra tik formalus, jis nesuprato pasiraÅ¡omų dokumentų turinio ir pan., kadangi, jeigu jau 2018-06-30 dienai naujai pasamdyta įmonė UAB „Rutra“ sudarė dokumentacijos priėmimo – perdavimo aktÄ , akivaizdu, jog atsakovės vadovas aiÅ¡kiai suprato, kad ieÅ¡kovė nutraukia su juo sudarytÄ buhalterinių paslaugų teikimo sutartį bei ketina perduoti jam buhalterinės apskaitos dokumentus, o jis savo ruožtu privalo samdytis kitÄ Ä¯monę apskaitos tvarkymui.

Nei po sutarties nutraukimo, nei po dokumentų perdavimo atsakovė nereiÅ¡kė pretenzijų dėl dokumentų turinio, nors akivaizdu, jog turėjo pakankami laiko atlikti profesionalų vertimÄ , kas tik patvirtina, jog pasiraÅ¡omų dokumentų turinys atsakovės vadovo buvo suprastas. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės vadovui niekas nedraudė organizuoti visų dokumentų vertimÄ Ä¯ jam suprantamÄ kalbÄ , o teismui pateikti dokumentai (t. y. elektroninis susiraÅ¡inėjimas) patvirtina, jog su atsakovės vadovu buvo bendraujama jam suprantama kalba.

28. Taigi įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog esant tik atsakovės žodiniams paaiÅ¡kinimams neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos, kokiais terminais turėjo bÅ«ti teikiamos. Apeliantė teigdama, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas žodinis susitarimas, nenurodo dėl ko Å¡alys konkrečiai susitarė. Pati atsakovė savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tarp Å¡alių vyko derybos, tačiau akivaizdu, kad net ir egzistavus tokioms deryboms, pati savaime Å¡i aplinkybė nėra pakankama teigti, kad buvo pasiektas susitarimas. Be to, apeliantė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovė atliko tam tikrus veiksmus, galinčius pagrįsti žodinio susitarimo vykdymÄ .

29. Pažymėtina, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Atsižvelgdamas į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bei įvertinęs ieÅ¡kovės bei atsakovės byloje teiktus paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje esanti įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog žodinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo tarp Å¡alių nebuvo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, jog ieškovė žodžiu sutiko atlikti papildomus darbus atsakovės naudai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, tai tiesiog deklaratyvūs atsakovės teiginiai, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

30. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ taip pat nurodo, jog vien tik tai, kad į teismo procesÄ nebuvo iÅ¡kviesti liudytojai, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti tam tikras faktines aplinkybes, ar Å¡alių ketinimus pasiraÅ¡ant dokumentus ir įsipareigojant atlikti tam tikrus veiksmus parodo, kad byla iÅ¡nagrinėta ne objektyviai ir priimtas neteisingas sprendimas.

31. Tačiau teisėjų kolegija ir Å¡iuos apeliantės argumentus vertina kritiÅ¡kai ir nesutinka su tokia atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kadangi atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, atsakovės vadovas S. B. taip pat aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau praÅ¡ymo iÅ¡kviesti ir apklausti kaip liudytojÄ apeliaciniame skunde nurodytÄ asmenį (UAB „Rutra“ vyr. buhalterę J. Z.) atsakovė nepateikė. Be to, atsakovė reikÅ¡dama tokį praÅ¡ymÄ visiÅ¡kai neargumentavo, kokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai aplinkybes gali patvirtinti nurodyta liudytoja ir kaip liudytojos neiÅ¡kvietimas galėjo įtakoti nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimÄ .

32. Apeliantė skunde taip pat akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino prieÅ¡ieÅ¡kinio ir su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų, o tik formaliai konstatavo, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje pateiktos kitų buhalterines paslaugas teikiančių įmonių sÄ skaitos ir apmokėjimai už jų darbÄ Ä¯rodo, kad atsakovė patyrė papildomas iÅ¡laidas už suteiktas buhalterines paslaugas, kurias privalėjo suteikti atsakovė.

33. Vertindamas Å¡iuo atsakovės argumentus, apeliacinės instancijos visų pirma pažymi, jog CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas, o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Taigi civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), kaltę, bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

34. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovė jos patirtus nuostolius įrodinėjo tuo, jog ieÅ¡kovė netinkamai vykdė 2018-01-02 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartimi Nr. 2018-01/02 prisiimtus įsipareigojimus. NetinkamÄ ieÅ¡kovės sutarties vykdymÄ atsakovė įrodinėjo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais argumentais bei raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. aukščiau Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje minėtos finansinės atskaitomybės (likučių) nesuvedimu 2017-12-31 dienai ir 2018-06-31 dienai bei ataskaitos Statistikos departamentui nepateikimu laiku.

Tačiau byloje yra pateikti priešingi įrodymai, kurių apeliantė, kaip minėta, nenuginčijo ir nepaneigė. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog finansinės atskaitomybės (likučius) 2017-12-31 dienai suvedė UAB „Integre“ ir atsakovei perdavė 2018-10-31 priėmimo – pardavimo aktu (t. II, b. l. 72-73), finansinės atskaitomybės (likučius) 2018-06-31 dienai suvedė ieškovė atsakovei perdavusi 2018-08-07 priėmimo – perdavimu (I t., b. l. 15-16), o ataskaita Statistikos departamentui buvo pateikta 2018-08-22 ( I t., b. l. 153).

Taigi akivaizdu, jog apeliantė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neįrodė, kad ieÅ¡kovė sutartyje sutartas paslaugas teikė netinkamai ar ne laiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog papildomas buhalterines paslaugas užsakiusi atsakovė Å¡ias patirtas iÅ¡laidas pati ir turi padengti. Kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovė, atsakovės kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktoje iÅ¡ankstinėje PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodytos paslaugos nėra susijusios su ieÅ¡kovės prisiimtais įsipareigojimais pagal sutartį, todėl tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti perkeliamos ieÅ¡kovei, kuri pagal turimus buhalterinius dokumentus tinkamai vykdė atsakovės buhalterinę apskaitÄ einamuoju laiku.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , konstatuoja, kad atsakovė Å¡iuo atveju nepagrindė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir neįrodė vienos iÅ¡ sÄ lygos (neteisėtų veiksmų) civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino prieÅ¡ieÅ¡kinio ir su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų, o tik formaliai konstatavo, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti, atmesti kaip visiÅ¡kai neargumentuotus ir neįrodytus.

36. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktų duomenų visumÄ , taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus, nes teismo sprendimas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo reikalavimų, taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, pusiausvyros, pakankamumo principų, ignoravo atsakovės paaiÅ¡kinimus bei pateiktus įrodymus, jais net nesivadovavo, jų neaptarė.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkina ieškovės ieškinį, bei atmeta atsakovės priešieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia atsakovės įrodinėjamų teiginių, jog ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus dėl ko atsakovė patyrė nuostolius, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliantės pozicija, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, stokoja pagrįstumo.

Teigdama, kad byloje netinkamai iÅ¡tirti ir neteisingai įvertinti įrodymai, apeliantė turėtų ne tik iÅ¡vardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė ar netinkamai pasisakė teismas, bet ir iÅ¡samiai atskleisti tokių įrodymų svarbÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo baigčiai. Apeliacinio skundo argumentai apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trÅ«kumus, jei apeliantė konkrečiai neatskleidžia jų reikÅ¡mės tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimÄ Nuoroda į formalų pažeidimÄ , nepateikiant iÅ¡samių argumentų, kad pažeidimas galėjo lemti sprendimo neteisėtumÄ , nėra tinkamas pirmiau nurodyto reikalavimo įvykdymas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo procesinį dokumentÄ dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė skunde pakartodamas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso iÅ¡samumu ir objektyvumu.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

40. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieÅ¡kovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ .

41. IeÅ¡kovė UAB „Apskaitos organizavimas” turėjo 1.452,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ (2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 10 d. Luminor banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai). Å ių iÅ¡laidų dydį vertinant pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktÄ , rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant 1.3 koeficientÄ , kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) – už 2019 m.

I ketvirtį buvo 1.262,70 EUR. Taigi ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 1.452,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (1262,70 EUR x 1,3 = 1641,51 EUR) (CPK 98 straipsnis).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iÅ¡ apeliantės UAB „Maistas vaistas“ ieÅ¡kovei UAB „Apskaitos organizavimas“ 1.452,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

43. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Apskaitos organizavimas” iÅ¡ atsakovės UAB „Maistas vaistas” 1.452,00 EUR (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas Rūta Petkuvienė Inga Staknienė