2ba6b7ed-e266-4e3a-af9c-df610904e184 · Kauno apygardos teismas

(S) (S)                                                               Bylos nr. 1T-52/2012   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 11 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, susipažinęs su pareiškėjo – L. M. 2012-07-04 privataus kaltinimo skundu n u s t a t ė:              pareiškėjas (privatus kaltintojas) – L.

M. praÅ¡o privataus kaltinimo tvarka pradėti baudžiamÄ jį procesÄ pagal LR BK 139 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, 154 str. 1 d. dėl Å¡meižimo bei 155 str. dėl įžeidimo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui - A. S., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkei - L. G. bei Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui – E. Ž..                          Skundas persiųstinas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, kad bÅ«tų priimtas procesinis sprendimas dėl skundo perdavimo kitam apygardos teismui, kuris spręstų privataus kaltinimo proceso pradėjimo ir skundo priėmimo klausimus.

1. Dėl skundo teismingumo ir negalimumo nagrinėti jį Kauno apygardos teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio, reglamentuojančio teritorinį bylų teismingumÄ , 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra padaryta nusikalstama veika. LR baudžiamojo proceso kodekso 225 str. 2 d. numatyta, kad bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas (privatus kaltintojas) – L. M., A. S., kurio atžvilgiu praÅ¡oma pradėti baudžiamÄ jį procesÄ privataus kaltinimo tvarka, tiek skunde nurodomu laiku, tiek ir Å¡iuo metu eina Kauno apygardos teismo teisėjo bei Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas.Remiantis aukščiau pavardintomis proceso įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjo (privataus kaltintojo) – L. M. paduotas skundas teismingas Kauno apygardos teismui, kadangi:

1) baudžiamojon atsakomybėn privatus kaltintojas prašo traukti asmenį, einantį teisėjo pareigas;

2) iÅ¡ skundo turinio matyti, kad didžiosios dalies, privataus kaltintojo įsitikinimu, padarytų nusikalstamų veikų padarymo vieta yra Kauno apygardos teismas, todėl skundas Å¡iam teismui teismingas ir LR baudžiamojo proceso kodekso 226 str. 1 d. prasme.LR teismų įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu teisėjas byloje yra proceso Å¡alis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (iÅ¡skyrus AukščiausiÄ jį TeismÄ , Apeliacinį teismÄ ir VyriausiÄ jį administracinį teismÄ ), aukÅ¡tesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda Å¡iÄ bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja besÄ lygiÅ¡kas pagrindas perduoti skundÄ iÅ¡ Kauno apygardos teismo, kuriam Å¡is skundas teismingas pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitai teisminei institucijai.

2. Dėl bÅ«tinumo užtikrinti proceso dalyvių teisę, kad jo bylÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtina asmens teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. Asmenį turint Å¡iÄ teisę skelbia atitinkamai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 str. 1 d.              Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant minėtos teisės turinį pažymima, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodyta: „Nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas turi bÅ«ti paisoma teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų, kaip antai res judicata, nemo iudex in propria causa, audiatur et altera pars, ubi ius – ibi remedium, onus probandi, impossibilium nulla obligatio est ir kt.“ VienÄ iÅ¡ teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ bei tinkamo teismo proceso (angl.

– due process of law) principo aspektų bÅ«tent ir sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje paminėtas bendrasis teisės principas, jog niekas negali bÅ«ti teisėjas savo paties byloje (lot. – Nemo iudex in propria causa). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v.

Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus teisių teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija ir esančios aplinkybės objektyviam stebėtojui, manytina, keltų abejonių Kauno apygardos teismo neutralumu ir objektyvumu byloje sprendžiamų klausimų atžvilgiu. Kauno apygardos teismui svarstant dėl galimumo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ privataus kaltinimo tvarka Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko – A.

S. atžvilgiu, sprendžiant privataus kaltintojo – L. M. skundo priėmimo klausimÄ , Kauno apygardos teismas (konkretus Å¡iame teisme dirbantis teisėjas) turėtų priimti procesinius sprendimus atžvilgiu asmens, su kuriuo yra tiesiogiai pažįstamas, juos sieja kolegiÅ¡ki, darbiniai santykiai. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo teisėju A. S. paskirtas Respublikos Prezidento 1994-12-29 dekretu Nr. 434 „Dėl apygardų teismų teisėjų paskyrimo“, yra ilgametis Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Taigi, be jurisdikcinių funkcijų atlieka ir LR teismų įstatymo 103 str. 1 d. skyriaus pirmininkui priskirtas vidinio teismo administravimo funkcijas, vadovauja Baudžiamųjų bylų skyriaus organizaciniam darbui. Nors LR teismų įstatymo 102 str. 2 d. įtvirtina imperatyvÄ , jog administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, tai neÅ¡alina faktinės aplinkybės, jog su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka praÅ¡omÄ traukti asmenį – A.

S. inter alia sieja organizacinės prigimties ryÅ¡iai ir subordinacija. Objektyviam stebėtojui Å¡is faktas gali kelti pagrįstų abejonių dėl Kauno apygardos teismo neutralumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, sudaryti pagrindo manyti, jog naudodamasis užimama tarnybine padėtimi, pažintimi su teisme dirbančiais teisėjais, A. S. gali juos paveikti siekdamas, kad procesinis sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo (privataus kaltintojo) pateikto skundo bÅ«tų palankus jam. Kita vertus, kaip ir minėta, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. numato ir asmens teisę, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta lygybės sÄ lygomis.

Tai reiÅ¡kia, jog nagrinėdamas bylÄ teismas ne tik privalo veikti kaip neutralus arbitras, bet vienodai paisyti abiejų teisinio konflikto Å¡alių interesų, suteikti joms vienodas procesines teises ir lygias galimybes dalyvauti teismo procese, kuris tiek baudžiamosiose, tiek ir civilinėse bylose, iÅ¡ esmės yra pagrįstas rungimosi (adversariniu) pradmeniu. Jei pareiÅ¡kėjo (privataus kaltintojo) – L. M. skundÄ nagrinėtų Kauno apygardos teismas, kiltų taip pat ir didesnė rizika, kad gali bÅ«ti pažeisti ir prieÅ¡ingos pusės – baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka praÅ¡omo traukti asmens interesai.

Faktas, kad A. S. yra pažįstamas su Kauno apygardos teismo teisėjais, ilgÄ laikÄ yra teismo administracijos pareigÅ«nas – skyriaus pirmininkas, gali tapti ne tik jam palankių procesinių sprendimų prielaida, bet suponuoti ir tam tikras iÅ¡ankstines negatyvaus pobÅ«džio, asmeniniais motyvais pagrįstas konkretaus teisėjo nuostatas A. S. atžvilgiu, kurios skatintų Å¡iai teisinio konflikto pusei nepalankių ir teisingumo principo neatitinkančių procesinių sprendimų priėmimÄ .LR baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numato galimybę perduoti nepradėtÄ teisiamajame posėdyje nagrinėti bylÄ perduoti iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, siekiant užtikrinti teisingumo interesus.

Manytina, kad nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti teisinio konflikto Å¡alių teisę į teisingÄ Å¡io konflikto iÅ¡sprendimÄ ir bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , tai padaryti yra bÅ«tina.

3. Dėl bÅ«tinumo laikytis vieningos jurisdikcinės praktikos Be iÅ¡dėstytų motyvų, teismo pirmininko nuomone, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėdami bylas ir spręsdami jose keliamus teisinės atsakomybės klausimus, teismai privalo formuoti nuosekliÄ ir vieningÄ jurisdikcinę praktikÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-24 nutartimi byloje Nr. 1T-40/2012 pareiÅ¡kėjo (privataus kaltintojo) – E. L. skundÄ , pateiktÄ Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teismui, perdavė į Kauno apygardos teismÄ .

Minimoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Vilniaus 3-osios apylinkės teismÄ padarius neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog pagal galimos nusikalstamos veikos padarymo vietÄ byla yra teisminga Å¡iam apylinkės teismui ir konstatavo, jog privataus kaltintojo skundas teismingas Vilniaus apygardos teismui, kadangi baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka praÅ¡omas traukti asmuo – L. L. yra teisėja. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. eina Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos pareigas, skundas LR teismų įstatymo 34 str. 2 d. pagrindu perduotas Kauno apygardos teismui.

Šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės yra tapačios tuo aspektu, jog negali nagrinėti skundo teismas, kuriame dirba asmuo kaltinamas privataus kaltinimo tvarka, todėl turėtų sutapti ir šiuo klausimu priimtino procesinio sprendimo ratio decicendi.             Atsižvelgdamas į virš pavardintus motyvus ir vadovaudamasis LR teismų įstatymo 34 str. 2 d., 229 str. 1 d., Kauno apygardos teismo pirmininkas n u t a r i a:              Pareiškėjo (privataus kaltintojo) – L.

M. skundÄ persiųsti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, kad bÅ«tų priimtas procesinis sprendimas dėl skundo perdavimo kitam apygardos teismui, kuris spręstų privataus kaltinimo proceso pradėjimo ir skundo priėmimo klausimus.             PatvirtintÄ Å¡ios nutarties kopijÄ pasiųsti pareiÅ¡kėjo (privataus kaltintojo) – L. M. žiniai.             Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.

Teismo pirmininkas                                                                    Nerijus Meilutis