2025-07-16 Nr. AB-11597-3-61-3-01363-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2154-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01363-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė MK Trans Logistics) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 25S65461, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą klausimą dėl leidimo išdavimo laikinai gyventi nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad ketino dirbti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „MK Trans Logistics“ (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju

2.2. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas viršijo jam suteiktą kompetenciją. Migracijos departamentas kreipėsi į Regitrą prašydamas pateikti Lietuvos Respublikos kelių transporto registro duomenis apie Bendrovės valdomas transporto priemones bei jų galimybę dalyvauti viešajame transporte. Tačiau Migracijos departamentui nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams vežti skirtų automobilių, ar tie automobiliai gali dalyvauti eisme. Lietuvos transporto saugos administracija ir Lietuvos kelių policija vykdo valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą.

2.3. Sprendime pateikta informacija apie atsakovo atliktus veiksmus neatitinka tikrovės. Automobilių MERCEDES-BENZ ACTROS valstybiniai numeriai sumaišyti; vienas numeris pradingsta, vietoj to atsiranda 2 automobiliai tuo pačiu numeriu. Sprendime teigiama, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad bendrovei išduota EBKR licencija, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis ir 6 EBKR licencijos kopijos, iš kurių 3 susietos su konkrečia krovinine kelių transporto priemone, tačiau visoms krovininėms transporto priemonėms draudžiama dalyvauti viešajame eisme, 2025 m. sausio 28 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovei išsiuntė pranešimą, informuodamas bendrovę, kad vežėjas, norėdamas vykdyti krovininio kelių transporto veiklą, tą gali daryti tik su krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurioms yra leidžiama dalyvauti viešajame eisme, t. y, krovininės transporto priemonės privalo atitikti bendruosius reikalavimus, bei paprašė bendrovės per 15 dienų ištaisyti trūkumus. Jokio pranešimo ar prašymo, kaip teigiama sprendime, Bendrovė nėra gavusi.

2.4. Pareiškėjas darė prielaidą, kad tuo metu, viena ar kita Bendrovės transporto priemonė laikinai negalėjo dalyvauti viešajame eisme dėl vienokių ar kitokių priežasčių (mašina neapdrausta civiliniu draudimu, neatlikta techninė apžiūra ir pan.), tokiu atveju Bendrovę galima buvo įspėti, nustatyti protingą terminą trūkumams pašalinti ir pan., o ne imtis pačių griežčiausių priemonių ir atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

2.5. Pranešimas bendrovei buvo atsiųstas per neaktyvių pokalbių būseną ir atsakyti į jį nėra galimybės, todėl Bendrovė negalėjo paaiškinti susidariusios situacijos. Migracijos departamentas deklaruoja, kad yra svarbu užtikrinti efektyvų teisėtos veiklos, taip pat savarankiškos ekonominės veiklos srityje, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema ir atvykstantys gyventi į Lietuvą užsieniečiai imtųsi realios teisėtos veiklos, kuri yra pelninga arba naudinga. Migracijos departamento politikos gairės yra absoliučiai deklaratyvios, formalios ir prasilenkia su realybe. Migracijos departamento politika neturi lankstumo, formalizuota, prasilenkia su protingumo, teisingumo principais, nes kitaip jos suprasti negalima. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko legaliai, norėjo legaliai dirbti, mokėti mokesčius. Dėl kažkokios klaidos ar nesusipratimo, kurį buvo galima labai greitai ištaisyti, jam buvo atimta galimybė dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) informacinės sistemos duomenimis, bendrovei išduota EBKR licencija (LIC- 010275-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, galiojanti nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2033 m. sausio 27 d., ir 6 EBKR licencijos kopijos. Migracijos departamento 2025 m. kovo 7 d. duomenimis, bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 6 transporto priemonės, iš kurių 3 yra M1 kategorijos transporto priemonės ir 3 yra N3 kategorijos krovininės transporto priemonės (MERCEDES-BENZ Actros (pirma registracija 2013 m. gruodžio 12 d.), MERCEDES-BENZ ACTROS (pirma registracija 2013 m. birželio 17 d.), MERCEDES-BENZ ACTROS (pirma registracija 2013 m. gegužės 23 d.)).

3.2. Vektra 2025 m. sausio 14 d. duomenimis, Bendrovė turi 6 EBKR licencijos kopijas, iš kurių 3 yra susietos su konkrečia kelių transporto priemone, valdoma Bendrovės (MERCEDES-BENZ ACTROS valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) MERCEDES-BENZ Actros - (duomenys neskelbtini) MERCEDES-BENZ ACTROS - (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Transporto kodeksas) 8 straipsnio 1, 4 ir 6 dalis ir Reglamento Nr. 1072/20095. Reglamento Nr. 1071/2009 2 straipsnį.

3.3. 2025 m. sausio 21 d. Migracijos departamentas raštu kreipėsi į Regitrą, kuri 2025 m. sausio 27 d. atsakyme nurodė, kad 3 bendrovės savininko ir (ar) valdytojo teise valdomoms N3 kategorijos krovininėms kelių transporto priemonėms: MERCEDES-BENZ ACTROS valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) MERCEDES-BENZ Actros valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) MERCEDES-BENZ ACTROS valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) draudžiama dalyvauti viešajame eisme.

3.4. 2025 m. sausio 28 d. Migracijos departamentas per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – MIGRIS) komunikaciją bendrovei išsiuntė pranešimą, informuodamas bendrovę, kad vežėjas, norėdamas vykdyti krovininio kelių transporto veiklą, tą gali daryti tik su krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurioms yra leidžiama dalyvauti viešajame eisme, t. y. krovininės kelių transporto priemonės privalo atitikti bendruosius reikalavimus, bei paprašė bendrovės per 15 dienų ištaisyti aukščiau nurodytus trūkumus.

3.5. Regitra 2025 m. vasario 18 d. rašte nurodė, kad 3 Bendrovės savininko ir (ar) valdytojo teise valdomoms N3 kategorijos krovininėms kelių transporto priemonėms: MERCEDES-BENZ ACTROS valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) MERCEDES-BENZ Actros valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) MERCEDES-BENZ ACTROS valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) draudžiama dalyvauti viešajame eisme.

3.6. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 28 straipsnio 4 dalį. Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).

3.7. Migracijos departamentas siuntė prašymą ištaisyti trūkumus dėl krovininių kelių transporto priemonių ir leidimo joms dalyvauti viešajame eisme per MIGRIS komunikaciją pareiškėjui ir Bendrovei el. paštu. Skunde nurodoma, kad Bendrovė negavo minėto pranešimo, kita vertus skunde nurodoma, kad Bendrovė gavo nurodytą pranešimą, tačiau neva negalėjo atsakyti. Nors skunde dėstoma pozicija dėl pranešimo yra prieštaringa, vis dėl to byloje pateikti įrodymai (MIGRIS komunikacija), patvirtina, kad Bendrovei ir pareiškėjui pranešimas buvo siųstas, gautas ir perskaitytas. Aplinkybė, kad pareiškėjas ar Bendrovė gavę Migracijos departamento pranešimą su prašymų pašalinti trūkumus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nei dėl krovininių kelių transporto priemonių, nei dėl komunikacijos su Migracijos departamentu negali būti vertinama, kaip neteisėti Migracijos departamento veiksmai.

3.8. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal jį kviečiančio darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytą profesiją ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečiantis darbdavys turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai, tai darbdavys privalo turėti licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitikti licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas. Tokiu būdu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu išduodamas, jeigu darbdavys, vykdantis licencijuojamą veiklą, kuriai kviečia užsienietį, įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal tarpininkavimo rašte nurodytą profesiją darbui Lietuvos Respublikoje, nustatant visą darbo laiko normą, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje. Priešingu atveju susidarytų paradoksali situacija, kai bendrovės nors ir vykdo atitinkamą veiklą (taip teigiama skunde), tačiau neturėdamos transporto priemonių, kurioms yra leidžiama dalyvauti viešajame eisme, o teikdamos tarpininkavimo raštus, kuriuose prisiima atsakomybę suteikti užsieniečiui darbą pagal jo profesiją, realiai negalėtų suteikti užsieniečiui darbo. Migracijos departamento vertinimu, nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

3.9. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas darbas Bendrovėje nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais.

3.10. Pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB ANDREI KOROBKO DAIMEX-EXPRESS pagrindu, todėl atsižvelgiant į tai, ginčas neturi tikslo.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

5.2. Nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas turėjo išduotą Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Taip pat turėjo leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2023 m. vasario 11 d. ir nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki dabar dirba kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje.

5.3. Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr. 20241212-218462 nurodyta, kad Bendrovės vykdoma veikla pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti asmenį, – krovininis kelių transportas (4941).

5.4. Registrų centro duomenimis, Bendrovė įregistruota 2022 m. gruodžio 1 d. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais už 2023 metus, Bendrovės deklaruota veikla – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Viešai prieinamais LTSA informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-010275-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir 6 EBKR licencijos kopijos.

5.5. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovės turimas krovininių kelių transporto priemonių skaičius neatitinka Bendrovėje įdarbintų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų skaičiaus, Bendrovei per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimus, prašydamas pateikti duomenis, kiek Bendrovėje įdarbinta darbuotojų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, bei paaiškinti, ar planuojama artimiausiu metu plėsti transporto veiklą ir įsigyti daugiau krovinių gabenimo veiklai vykdyti krovininių transporto priemonių.

5.6. Migracijos departamentas vertino, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti asmenį pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti (turimas krovininių kelių transporto priemonių skaičius neatitinka Bendrovėje įdarbintų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų skaičiaus), todėl Bendrovė negali asmeniui pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje, ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

6. Teismas išanalizavo Įstatymo 35 straipsnio 14 punktą, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį 62 straipsnio 4 dalį, Transporto kodekso 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, 7 dalies 5 punktą, 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 straipsnį, 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 2 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7. Migracijos departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Migracijos departamento priimtas Sprendimas 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, atsakovas Sprendime net nenurodė, kokio konkrečiai šiame straipsnyje nustatyto papunkčio pareiškėjas neatitinka. Teismas, vadovaudamasis Transporto kodekso 8 str. 6 d., vertino, kad Migracijos departamentas Sprendime padarė neteisingą išvadą ir vertino, kad Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti. Sprendime Migracijos departamentas šių nurodytų aplinkybių teisinio reguliavimo kontekste išsamiai neįvertino. Nebuvo nustatinėjamos detaliau aplinkybės dėl realaus pareiškėjo darbo Bendrovėje, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje bus ekonomiškai nenaudingas, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo ketinamas užimti pareigas, į kurias pareiškėjas turėjo būti priimtas dirbti Bendrovėje.

8. Teismas pažymėjo, kad, Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

9. Siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam išduodant leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla) ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas, ketinantis įsidarbinti, realiai teikia (teiktų) vairavimo paslaugas.

10. Atsakovui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

11. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, atsakovas įpareigotinas klausimą dėl leidimo išdavimo laikinai gyventi nagrinėti iš naujo.

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

13.1. Teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, o ne 14 punkto pagrindu.

13.2. Teismas ignoravo aplinkybę, jog iš 3 Bendrovės valdomų kroviniams vežti transporto priemonių, nei vienai iš jų nėra leista dalyvauti viešajame eisme. Migracijos departamentas siekė bendradarbiauti su Bendrove ir prašė jos pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau pastaroji nesiėmė jokių veiksmų ir nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, kad nustatyti trūkumai yra pašalinti ir pareiškėjas galės atlikti tas darbo funkcijas, kurioms yra kviečiamas (tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas). Atsakovas akcentuoja Įstatymo 44 straipsnio 8 dalį. Nei Bendrovė, nei pareiškėjas šios sąlygos neįrodė, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo ir dėl jos nepasisakė.

13.3. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo galiojančią licenciją, tačiau šiai veiklai ir pareiškėjo ketinamoms darbo funkcijoms vykdyti realiai neturėjo darbo priemonių, t. y. krovininių transporto priemonių, kurioms būtų leista dalyvauti viešajame eisme ir vykdyti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis paslaugas (ir kurią būtų turėjęs vairuoti jos kviečiamas dirbti užsienietis). Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina tarpininkavimo raštu Bendrovės patektų įsipareigojimų pareiškėjo atžvilgiu dėl įdarbinimo negalimumą.

13.4. Teismas vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, tiesiogiai numatantys, kad užsienietį kviečiantis darbdavys turi turėti licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai, taip pat turi vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Migracijos departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl vertino, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas panaikino Migracijos departamento Sprendimą.

16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 35 straipsnio 19 punkto pagrindu, o ne 14 punkto pagrindu. Teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

20. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

21. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimas priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertino pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, jog teismas bylą išnagrinėjo kitu Įstatymo pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas) nei priimtas skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktas), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, neatskleidė bylos ginčo esmės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotu ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies prasme. Be to, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

24. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis