2021-12-29 Nr. AB-35-3-62-3-01850-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3002-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01850-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R-487(AG-431/07-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ (toliau – ir VMT Raštas); 3) panaikinti VMT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir VMT Sprendimas); 4) klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. (toliau – ir Žemės sklypas) miško kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovui spręsti iš naujo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja asmeninės nuosavybės teise turi Žemės sklypą (plotas 4,5004 ha), ir šiam Žemės sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – miško žemė (IV skyrius, trečias skirsnis), apimanti 2,9344 ha plotą.

2.2. 2020 m. vasario 21 d. pareiškėja kreipėsi į VMT, prašydama patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – Kadastras, Miškų valstybės kadastras) duomenis, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro Žemės sklype mišku neapaugusius plotus, todėl atsakovas atliko patikrinimą Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15–17, 24–26 sklypuose ir parengė 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1540 (toliau – ir Patikrinimo aktas), vėliau, t. y. 2020 m. balandžio 10 d., VMT priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksaciniame sklype ir 26 taksaciniame sklype, kuris patenka į Žemės sklypą, ir apie VMT Sprendimą informavo VMT Raštu. Pareiškėja dėl VMT Rašto ir VMT Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus su skundu 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

2.3. Pareiškėja kreipėsi į VMT, prašydama patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, nes jai priklausančio žemės sklypo 1,27 ha ploto teritorija neatitinka teisės aktuose miškui keliamų reikalavimų, kadangi žemės sklype miškas nebuvo veisiamas, auga tik pavieniai medžiai, kurių skalsumas yra mažesnis nei 0,3. Remiantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 7 punktu, gavus informacijos, kad Miškų valstybės kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų valstybės kadastro registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

2.4. VMT, atlikusi patikrinimą, nusprendė patikslinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksacinio sklypo duomenis, išbraukiant iš miško žemės 0,0004 ha ploto teritoriją, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias, taip pat patikslinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo duomenis 0,7672 ha ploto teritorijoje, kuri atitinka minėto įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kurioje auga mišrios kilmės nevienodo amžiaus, retas, apie 0,3 skalsumo medynas.

2.5. Komisijos sprendime nurodyta, kad „Tarnyba tinkamai įvertino patikrinto pareiškėjos žemės sklypo dalis, priskiriant ir nepriskiriant jas miškui, kadangi prie patikrinimo akto pridėtoje taksacinėje kortelėje yra užfiksuotas medžių skalsumas – 0,3, žemės sklypo 2000 metų inventorizacijos taksoraštyje medžių skalsumas yra nuo 0,3 iki 0,8, o 2010 metų inventorizacijos taksoraštyje medžių skalsumas yra nuo 0,2 iki 0,8 (b. l. 9).“ Komisijos posėdžio metu pareiškėjos atstovas kėlė klausimą dėl metodikos, kuria remiantis Tarnyba nustatė medžių skalsumą, tačiau Komisija vertino, kad „Tvarkos aprašas nereikalauja, jog patikrinimo akte būtų nurodyta medžių skalsumo matavimo metodika.“ Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kokia metodika remiantis buvo nustatytas medžių skalsumas jos žemės sklype, kadangi nuo šios metodikos tinkamo parinkimo ir taikymo priklauso, ar konkrečios žemės sklypo dalys atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

2.6. Patikrinimo akte ir jo 4 priede „Taksacinė kortelė“ nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 sklypo, kurio plotas 0,7672 ha, skalsumas yra lygus 0,3. Nežinoma kokiu metodu ir technologija remiantis buvo nustatytas skalsumas, neaiškus taksacinėje kortelėje esančių duomenų tikslumas, taip pat neatmestina paklaidos tikimybė, dėl kurios medžių skalsumas gali būti mažesnis nei 0,3. Be to, remiantis taksacinėje kortelėje esančiais duomenimis, kai kurių šiame sklype esančių medžių amžius mažesnis nei 20 m. Patikrinimo akto 3 priede pateiktose nuotraukose matyti, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo dalyje (26-1) auga pavieniai medžiai. Naujai kirsto miško (medžių) požymių nėra, senų likusių medžių kelmų tuose plotuose, kur neauga medžiai, taip pat nėra. Žemės sklype esančios aikštės, kuriose nėra medžių arba auga pavieniai medžiai, nesudaro 0,3 skalsumo, todėl pagal teisės aktus neatitinka miško kriterijų. Taip pat neaišku, kodėl Patikrinimo akto 4 priede „Taksacinė kortelė“ miškų kilmė nurodyta „kultūrinė“. VMT teigiant, kad buvo įveistas miškas, reikalinga pateikti miško įveisimą patvirtinančius dokumentus, o pasodintos kultūros turėjo būti inventorizuojamos po 2–4 metų nuo pasodinimo ir perregistruotos kaip miškas, tačiau tokios informacijos nėra.

2.7. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 9 punktas teigia, jog Miškų valstybės kadastro tvarkytojas yra VMT. Remiantis Kadastro nuostatų 10 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, VMT turi užtikrinti, kad Miškų valstybės kadastro duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinti, taip pat užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti.

2.8. VMT netinkamai atliko patikrinimą Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15–17, 24–26 sklypuose ir dėl to į Miškų valstybės kadastrą įrašyti klaidingi duomenys, todėl VMT raštas ir VMT Sprendimas naikintini bei klausimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., miško kadastro duomenų patikslinimo perduotinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

3. Atsakovas VMT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Miškų valstybės kadastro duomenimis į Žemės sklypą patenka 3,79 ha miško žemės, t. y. patenka Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26a taksacinių sklypų dalys.

4.2. Ginčo teritorija, patenkanti į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą, yra ta pati teritorija, kuri iki 2015 m. pateko į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą. Vadovaujantis VMT direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 91-20-V, 2020 m. kovo 31 d. buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniuose sklypuose, kurio metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas. (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas. (duomenys neskelbtini) kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai.

4.3. Atsižvelgus į patikrinimo vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes, VMT Sprendimu buvo patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 ir 26 taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į Žemės sklypą, ir apie tai informavo 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (39.4)-R2-936.

4.4. Patikrinimo aktas savo forma bei turiniu atitinka Patikrinimo akto surašymo metu galiojusio teisės akto keliamus reikalavimus. VMT nevykdė ir nevykdo valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų, o, vadovaudamasi Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktu, atliko Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, t. y. tikrino, ar faktiniai duomenys atitinka duomenis, kurie yra Miškų valstybės kadastre, o Miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte Aplinkos ministerijai nustatyta funkcija organizuoti ir koordinuoti visų šalies miškų inventorizaciją.

4.5. Pareiškėjos argumentas, kad „Tarnyba netinkamai atliko patikrinimą Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15–17, 24–26 sklypuose ir dėl to į Miškų valstybės kadastrą įrašyti klaidingi duomenys“, yra nepagrįstas, nes pareiškėja savo skunde teismui nenurodo jokios teisės akto normos, kuri galimai galėjo būti pažeista atliekant Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniuose sklypuose ir priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo, taip pat nenurodo jokių faktinių duomenų bei nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, kurie įrodytų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esančių duomenų klaidas.

4.6. VMT pareigūnai ir specialistai, vykdydami patikrinimus miške, medyno ardo skalsumą nustato vizualiai, iš patirties, pagal lajų glaudumą. Esant nepakankamai patirties naudojami kampinės apskaitos bareliai. Atrankiniu instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose skalsumą apskaičiuoja pagal matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį. Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumą nustato: žėliniuose – apskaičiuojant 1 ha esančio ir teoriškai maksimalaus (10 000 medelių 1 ha) medelių skaičiaus santykį, želdiniuose – apskaičiuojant normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičiaus santykį.

4.7. Patikrinimo akto 4 priede „Taksacinė kortelė“ miško elemento kilmė nurodyta kultūrinė (K) todėl, kad dar 1986 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo fiksuotas želdinimas – „1985 m. kultūros sodintos į vagos dugną“ (1986 m. taksoraštis), o vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Instrukcija), 24.2.2.2 punktu ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75 % tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro >75 % tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei.

4.8. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo vietoje metu buvo nustatytos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitiktys, VMT įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis, todėl teisėtai ir pagrįstai patikslino į Žemės sklypą patenkančio miško taksacinių sklypų duomenis Miškų valstybės kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos N. K. skundo reikalavimą panaikinti VMT Sprendimą atmetė, o administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti VMT Raštą bei klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., miško kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovui spręsti iš naujo nutraukė.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VMT sprendimo ir VMT Rašto, kuriais patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, o būtent Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksaciniame sklype ir 26 taksaciniame sklype, kurie patenka į žemės ūkio paskirties žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo neišbraukiant iš pareiškėjos žemės sklype esančio mišku apaugusio ploto.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjai nuosavybės teise nuo 2019 m. kovo 7 d. (dovanojimo sutartis Nr. 3365) priklauso 4,5004 ha žemės ūkio paskirties _Žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2008 m. rugsėjo 11 d., kadastro duomenys nustatyti 2012 m. vasario 20 d.

7.2. Miškų valstybės kadastro duomenimis, į Žemės sklypą patenka 3,79 ha miško žemės, t. y. į Žemės sklypą patenka Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26a (duomenys neskelbtini) sklypų dalys. Ginčo teritorija, patenkanti į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą, yra ta pati teritorija, kuri iki 2015 m. pateko į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą.

7.3. Pareiškėja 2020 m. vasario 19 d. miškininkui specialistui G. G. pateikė prašymą patikslinti mišku apaugusį plotą jai priklausančiame žemės sklype.

7.4. Miškininkas specialistas G. G. 2020 m. vasario 21 d. pateikė prašymą VMT išbraukti iš Miškų valstybės kadastro Žemės sklype patikslintą mišku apaugusį plotą.

7.5. VMT, išnagrinėjusi miškininko specialisto G. G. 2020 m. vasario 21 d. prašymą, nustatė:

7.5.1. Žemės sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 1986 metais. 1986 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 7, 9, 11, 12, 13 taksaciniai sklypai (medynai) ir dalis 17 taksacinio sklypo (ariama žemė);

7.5.2. Žemės sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 2000 metais vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija), o užsakove – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 2000 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 9, 11, 14, 15, 17, 18, 20, 23 taksaciniai sklypai;

7.5.3. Žemės sklype esantis miškas įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis;

7.5.4. Žemės sklype esantis miškas pakartotinai inventorizuotas 2010 metais vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ir šios inventorizacijos duomenų pagrindu 2013 m. buvo atnaujinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esantys duomenys. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytoju taip pat buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija), o užsakove – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

7.6. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 91-20-V, 2020 m. kovo 31 d. buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniuose sklypuose.

7.7. Patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys (patikrinimo akto 2 priede pažymėta 5-1, 11-1, 15-1, 16-1, 17-1, 24-1, 25-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas. (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis (patikrinimo akto 2 priede pažymėta 26-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas (patikrinimo akto 4 priedas. Taksacinė kortelė). (duomenys neskelbtini) kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (patikrinimo akto 2 priede pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai.

7.8. Patikrinimo vietoje metu nustačius faktines aplinkybes, VMT Sprendimu, vadovaujantis Kadastro nuostatų 9 ir 23 punktais, Tvarkos aprašo 4.9, 7 ir 12 punktais ir Patikrinimo aktu, buvo patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 ir 26 taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į Žemės sklypą pagal pridedamus dokumentus.

7.9. Apie patikrinimo rezultatus, VMT Sprendimą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą VMT Raštu buvo informuotas miškininkas specialistas G. G..

7.10. Pareiškėja, nesutikdama su VMT Sprendimu ir VMT Raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti VMT Raštą ir VMT Sprendimą, o klausimą dėl Žemės sklypo miško kadastro duomenų patikslinimo perduoti VMT nagrinėti iš naujo.

7.11. Komisijos Sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas. Komisija konstatavo, kad Tarnyba tinkamai įvertino patikrinto Žemės sklypo dalis, priskiriant ir nepriskiriant jas miškui, kadangi prie patikrinimo akto pridėtoje taksacinėje kortelėje yra užfiksuotas medžių skalsumas – 0,3, žemės sklypo 2000 metų inventorizacijos taksoraštyje medžių skalsumas yra nuo 0,3 iki 0,8, o 2010 metų inventorizacijos taksoraštyje medžių skalsumas yra nuo 0,2 iki 0,8. Komisijos posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad miškas Žemės sklype nebuvo įveistas, o užaugo pats, tačiau faktas, kad miškas Žemės sklype užaugo pats, nepaneigia jo atitikties Miškų įstatyme įtvirtintiems miško kriterijams. Patikrinimo aktas atitinka Tvarkos aprašo nustatytą formą. Tvarkos aprašas nereikalauja, kad patikrinimo akte būtų nurodyta medžių skalsumo matavimo metodika.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Miškų įstatymo nuostatas (2 str. 8 p., 5 str. 3 d. 1 p., 2 p., 13 str. 6 d.), Kadastro nuostatų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 14 d.) 9 ir 12 punktus, Tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 25 d.), nuostatomis (4 p., 7 p., 12 p., 5 priedas, 6 priedas).

9. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog VMT, gavusi miškininko specialisto G. G. prašymą, kuriame prašoma patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Žemės sklype, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro mišku neapaugusius plotus, 2020 m. kovo 31 d. atliko miško kadastro duomenų patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte konstatuota, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 24-2) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias, taip pat nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 5-1, 11-1, 15-1, 16-1, 17-1, 24-1, 25-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas. Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 26-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas (Patikrinimo akto 4 priedas. Taksacinė kortelė). Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai. Dėl galimai neteisėtos veiklos bus pradėtas tyrimas.

10. Teismas pabrėžė, kad, kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatytos Miškų valstybės kadastro duomenų neatitiktys, VMT, būdamas Miškų valstybės kadastro tvarkytoju, įgijo pareigą tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis. Teismas vertino, kad tiek Patikrinimo aktas, tiek VMT Sprendimas atitinka Tvarkos apraše turiniui ir formai nustatytus reikalavimus, nes Tvarkos aprašas nenumato nurodyti, kokiu miškų inventorizavimo metodu bei technologija nustatomi medyno rodikliai (nagrinėjamu atveju medyno skalsumas, kilmė).

11. Teismas padarė išvadą, kad bylos ir Komisijos bylos duomenų visuma patvirtina, kad Žemės sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 1986 metais. 1986 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 7, 9, 11, 12, 13 taksaciniai sklypai (medynai) ir dalis 17 taksacinio sklypo (ariama žemė). Žemės sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 2000 metais vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. 2000 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 9, 11, 14, 15, 17, 18, 20, 23 taksaciniai sklypai. Žemės sklype esantis miškas įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2020 m. gruodžio 8 d. raštas Nr.1667 „Dėl medyno skalsumo įvertinimo“ (toliau – ir Asociacijos Raštas) neatitinka Instrukcijos, kuria buvo vadovaujamasi vertinant (duomenys neskelbtini) kvartalo atskirų (ir sklypų, dėl kurių nebuvo ginčo) taksacinių sklypų medynų skalsumą, 7.2 punkto ir 24 punkto, todėl Asociacijos Rašto duomenys nepaneigia Patikrinimo akto išvadų, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksacinio sklypo duomenys, tikslintini, išbraukiant iš miško žemės 0,0004 ha ploto teritoriją, kuri neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias; kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo duomenys, tikslintini 0,7672 ha ploto teritorijoje, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kurioje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas (Patikrinimo akto priedas Nr. 4); kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai).

13. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos kitais įrodymais, visuma patvirtina, kad VMT, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą procese, pagrindė savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir materialiosiomis bei administracines procedūras reglamentuojančioms teisės normomis. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti byloje nustatytais duomenimis, kad ginčo teritorijos negalima vertinti kaip miško žemės (dėl medžių skalsumo, kilmės). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų duomenis, įvertintus patikrinimo metu. Teismas konstatavo, kad VMT Sprendimas, kuriuo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo

14. Vertindamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti VMT Raštą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, įvertinęs VMT Rašto turinį, padarė išvadą, kad jis yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, jame nėra pateikta jokių pareiškėjai skirtų viešojo administravimo subjekto valinių patvarkymų, todėl VMT Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo VMT išnagrinėti iš naujo kadastro duomenų patikslinimo klausimą yra išvestinis reikalavimas iš pareiškėjos reikalavimo panaikinti VMT Raštą, todėl teismas konstatavo, kad Raštas nebesukelia ir negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Raštą ir įpareigoti VMT atlikti veiksmus negali būti administracinės bylos dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas bylos dalį dėl nurodytų pareiškėjos reikalavimų nutraukė.

III. 15. Pareiškėja N. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos N. K. skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Asociacijos Raštas neatitinka Instrukcijos 7.2 punkto. 2020 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pareiškėjos ir Asociacijos 2020 m. spalio 14 d. Sutartis Nr. 20/29 dėl medyno skalsumo nustatymo Žemės sklype. Pareiškėjos 2020 m. spalio 15 d. prašyme teismui buvo paaiškinta, jog pareiškėja į Asociaciją kreipėsi kaip į ekspertus, turinčius specialių žinių medžių skalsumo nustatymui, siekdama pagrįsti savo skundo reikalavimus. Taigi, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo aišku, kokiems uždaviniams spręsti buvo renkama informacija, koks jos tikslingumas.

16.2. Instrukcijos 7.2 punktas nereikalauja nustatant medyno skalsumą nei nurodyti uždavinių, nei pateikti fotofiksacijos. Pareiškėjos ekspertai pateikė ir aerofotonuotrauką su išsamiais paaiškinimais. Asociacijai buvo duota konkreti užduotis – atlikti miško valdos/miško sklypo skalsumo nustatymą Žemės sklype. Tuo tarpu Instrukcija reglamentuoja miškotvarkos darbų, kurie susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos projekto rengimo, vykdymą (Instrukcijos 1 p.). Todėl Asociacijos 2020 m. gruodžio 8 d. raštui negali būti taikomi tokie pat reikalavimai, kokie taikomi sklypinei miškų inventorizacijai ir miškotvarkos projektui, įskaitant Instrukcijos 24 punktą.

16.3. Asociacija, vienijanti nepriklausomus medienos matuotojus, teikia apvaliosios medienos ar nenukirsto miško matavimo paslaugas. Nepriklausomas medienos matuotojas, teikdamas nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, garantuoja atliekamų paslaugų kokybę. Jo kompetenciją patvirtina Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas. Nepriklausomu medienos matuotoju atestavimą ir kontrole vykdo pati Tarnyba pagal Miškų įstatymo 91 straipsnį, todėl nėra pagrindo abejoti Asociacijos Rašto objektyvumu ir atliktų skaičiavimų patikimumo. Jeigu VMT kilo abejonių dėl fakto nustato ekspertų – buvo galima prašyti skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį abiejų šalių specialistams kartu išmatuojant kiekvieną medį ir taip padėti teismui įsitikinti objektyvia tiesa.

16.4. Asociacijos Rašte detaliai aprašyta, kaip buvo nustatytas medyno skalsumas, taip pat šiame rašte pažymėta, jog medyno skalsumas buvo nustatomas vadovaujantis Instrukcija, apmatavus visus išskirtų sklypo dalių medžių skersmenis 1,3 aukštyje, bei nustačius vidutinius miško elemento (vyraujančio medžio rūšies) aukščius. Skalsumas buvo apskaičiuotas pagal matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų santykį. Asociacijos Rašto priede Nr. 2 pateikti skalsumo nustatymo skaičiavimai pagal skerspločių sumą. Iš Patikrinimo akto neaišku, kokiu metodu ir technologija remiantis VMT nustatė medyno skalsumą Žemės sklype, neaiškus taksacinėje kortelėje esančių duomenų tikslumas. Taip pat neatmestina paklaidos tikimybė, dėl kurios medžių skalsumas gali būti mažesnis nei 0,3.

16.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos skundo argumentus dėl medžių amžiaus ir kilmės. Remiantis taksacinėje kortelėje esančiais duomenimis, kai kurių šiame sklype esančių medžių amžius mažesnis nei 20 m. Patikrinimo akto priede Nr. 3 pateiktose nuotraukose matyti, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo dalyje (26-1) auga pavieniai medžiai. Naujai kirsto miško (medžių) požymių nėra, senų likusių medžių kelmų tuose plotuose, kur neauga medžiai, taip pat nėra. Žemės sklype esančios aikštės, kuriose nėra medžių arba auga pavieniai medžiai nesudaro 0,3 skalsumo, todėl pagal teisės aktus neatitinka miško kriterijų.

16.6. Neaišku kodėl VMT 2020 m. kovo 31 d. patikrinimo akto priede Nr. 4 „Taksacinė kortelė“ miškų kilmė nurodyta „kultūrinė“. Komisijos posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad miškas pareiškėjos Žemės sklype nebuvo įveistas, o užaugo pats. Komisijos posėdžio metu liudytojas J. V. paaiškino, kad Žemės sklypas priklausė jo proseneliui, šiame Žemės sklype buvo auginamos braškės ir niekada nebuvo sodinamas miškas. Vėliau minėtame Žemės sklype atsirado pavienių medžių, jų niekas nekirto, Žemės sklypas nebuvo tvarkomas. Liudytojas A. V. paaiškino, kad miškas išaugo savaime, o anksčiau buvo pieva. Šiame Žemės sklype gali būt medžių ir 20–25 metų senumo, kurie yra reti, savaime išaugę. Šių įrodymų dėl medžių amžiaus ir kilmės, surinktų ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu ir paneigiančių Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

16.7. VMT Raštas iš esmės laikytinas VMT Sprendimo sudėtine dalimi, kadangi jame išdėstyti VMT Sprendimo motyvai, teisės aktai, kuriais remiantis priimtas VMT Sprendimas, ir netgi nurodyta šio rašto skundimo tvarka. Šie dokumentai turėtų būti vertinami kartu, ir, panaikinus VMT Sprendimą, turėtų būti panaikintas ir VMT Raštas.

17. Atsakovas VMT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. VMT pakartoja atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, apie visus juos pasisakė savo sprendimo motyvuojamoje dalyje tinkamai juos įvertindamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis, visapusiškai ir objektyviai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas ir, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priėmė sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VMT Rašto, VMT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti klausimą dėl Žemės sklypo miško kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovui spręsti iš naujo pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VMT, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą procese, pagrindė savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir materialiosiomis ir administracines procedūras reglamentuojančiomis teisės normomis, pareiškėjos skundą dėl VMT Sprendimo panaikinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad VMT Raštas yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, jame nėra pateikta jokių pareiškėjai skirtų viešojo administravimo subjekto valinių patvarkymų, todėl minėtas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Raštą nutraukė, taip pat teismas nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

21. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Asociacijos Rašto, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad VMT tinkamai atliko patikrinimą. Pareiškėja taip pat teigia, kad VMT Raštas iš esmės laikytinas Sprendimo sudėtine dalimi, šie dokumentai turėtų būti vertinami kartu ir, panaikinus Sprendimą, turėtų būti panaikintas ir Raštas.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Asociacijos Raštas neatitinka Instrukcijos reikalavimų.

24. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Asociacijos Raštą, pažymėjo, kad jis neatitinka Instrukcijos, kuria buvo vadovaujamasi vertinant (duomenys neskelbtini) kvartalo atskirų (ir sklypų, dėl kurių nebuvo ginčo) taksacinių sklypų medynų skalsumą, 7.2 punkto ir 24 punkto ir priėjo išvados, kad Asociacijos Rašto duomenys nepaneigia Patikrinimo akto išvadų, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksacinio sklypo duomenys, tikslintini, išbraukiant iš miško žemės 0,0004 ha ploto teritoriją, kuri neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias; kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo duomenys, tikslintini 0,7672 ha ploto teritorijoje, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kurioje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas, apie 0,3 skalsumo, medynas (Patikrinimo akto priedas Nr. 4); kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Asociacijos Rašte nurodyta, jog buvo atliktas medyno skalsumo vertinimas Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 16a, 17a ir 26a taksacinių sklypų išskirtose dalyse, t. y. ne visose taksaciniuose sklypuose, o jų dalyse, atitinkamai:

26.1. (duomenys neskelbtini) kv. 16a miško sklypo dalyje (0,2043 ha), nors 16 taksacinis sklypas yra 1,10 ha;

26.2. (duomenys neskelbtini) kv. 17a miško sklypo dalyje (0,2026 ha), nors 17 taksacinis sklypas yra 2,50 ha;

26.3. (duomenys neskelbtini) kv. 26a miško sklypo dalyje (0,5916 ha), nors 26a taksacinis sklypas yra 0,80 ha;

27. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas nuomonėje dėl Asociacijos Rašto, Miškų valstybės kadastre yra registruoti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo visi 16, 17 ir 26a taksaciniai sklypai, o ne atskiros kažkurios tų taksacinių sklypų dalys, prie kurių ir yra nurodyti visų šių taksacinių sklypų (o ne atskirų jų dalių) tekstiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys (taksaciniai rodikliai), iš jų – ir medynų skalsumai. Taigi, vertinant medyno skalsumą, turėjo būti vertinami visi taksaciniai sklypai, o ne atskiros jų dalys, nes ginčas nagrinėjamu atveju kilo ne dėl tekstinių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų (taksacinių rodiklių) patikslinimo, o dėl prašymo išbraukti mišku apaugusį plotą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Patikrinimo akte nustatytais duomenimis dėl medyno skalsumo ir padarė teisingą išvadą, kad Asociacijos Raštas nepaneigia Patikrinimo akte nustatytų duomenų.

29. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

30. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. kovo 31 d. vykusio patikrinimo metu buvo parengtas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad:

30.1. Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 24-2) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias;

30.2. Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 5-1, 11-1, 15-1, 16-1, 17-1, 24-1, 25-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas;

30.3. Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 26-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas (Patikrinimo akto 4 priedas. Taksacinė kortelė);

30.4. Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai. Dėl galimai neteisėtos veiklos bus pradėtas tyrimas.

31. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad buvo nustatyti Miškų valstybės kadastro neatitikimai, todėl, vadovaujantis Kadastro nuostatų 9 ir 23 punktais, Tvarkos aprašo 4.9, 7 ir 12 punktais bei Patikrinimo aktu, VMT priėmė VMT Sprendimą, kuriuo patikslino Miškų valstybės kadastro duomenis.

32. Vertindama pareiškėjos argumentus, kad VMT netinkamai atliko patikrinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, todėl byloje pateiktų įrodymų pagrindu nėra galima teigti, jog medyno skalsumas buvo nustatytas netinkamai. Sutiktina su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nei Tvarkos aprašas, nei Instrukcija nereikalauja, kad patikrinimo akte būtų nurodyta medžių skalsumo matavimo metodika

33. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors VMT Rašte yra išdėstyti teisės aktai ir faktinės aplinkybės, tačiau teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė tik skundžiamas VMT Sprendimas, kuriuo nuspręsta pakeisti / įrašyti kadastro duomenis, dėl ko VMT Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisių ir / ar pareigų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, nors šie aktai priimti tiek dėl to paties žemės sklypo, tiek dėl to paties dalyko, t. y. dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo, jais išspręsti klausimai nėra vienodi: visų pirma, primintina, kad, kaip nurodoma procesiniuose dokumentuose, pareiškėja, atstovaujama G. G., 2020 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į VMT, prašydama patikslinti miškų valstybės kadastro duomenis jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išbraukiant iš šio kadastro mišku neapaugusius plotus. Nagrinėjant šį prašymą, VMT direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu 2020 m. kovo 31 d. buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje ir parengtas Patikrinimo aktas. Įvertinęs Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, VMT direktorius priėmė VMT Sprendimą, kuriuo patikslino miškų valstybės kadastro duomenis pagal Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, o 2020 m. balandžio 22 d. – atsakymą G. G., atstovaujančiam pareiškėjai, dėl jo 2020 m. vasario 21 d. prašymo.

35. Tvarkos aprašo 4, 7 ir 12 punktai, vadovaujantis kuriais, be kita ko, buvo priimtas 2020 m. balandžio 10 d. Sprendimas, nustato: Kadastro duomenys tikslinami nustačius Kadastro duomenų klaidas (4 p.); gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka (7 p.); sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo (12 p.). Be to, Tvarkos aprašo 13 punktas nustato, kad nepagrįsti suinteresuotų asmenų prašymai įrašyti arba keisti Kadastro duomenis yra atmetami, šie asmenys informuojami apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo galimybes Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

36. Taigi, atsižvelgiant į aptartą reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, pagal duomenų teikėjo (Tvarkos aprašo 3.1 p.) prašymą atlikus Kadastro duomenų patikrinimą vietoje dėl galimo Kadastro duomenų netikslumo, gali būti priimami sprendimai, kuriais tenkinami / netenkinami prašymai keisti Kadastro duomenis arba keičiami Kadastro duomenys, atsižvelgiant į Kadastro duomenų patikrinimo vietoje rezultatus.

37. VMT Sprendimu, kaip matyti iš jo turinio, keisti Kadastro duomenys pagal 2020 m. kovo 31 d. Kadastro duomenų patikrinimo vietoje rezultatus, fiksuotus Patikrinimo akte, iš jų – Kadastro duomenys, kurių keisti nebuvo prašoma, o VMT direktoriaus balandžio 22 d. raštu atsakyta G. G., atstovaujančiam pareiškėjai, dėl jo 2020 m. vasario 21 d. prašymo, kuriame įformintu sprendimu šis prašymas iš esmės atmestas, dėl ko teigti, kad šis raštas (jame nurodytas sprendimas) nesukelia pareiškėjai pasekmių ir negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, nėra pagrįsta. Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti registruoti Kadastro objektus ar įrašyti duomenų apie juos pakeitimus, kai tikrinimo metu nustatoma, kad jau priimtas Kadastro tvarkytojo sprendimas atsisakyti registruoti tą patį Kadastro objektą ar keisti jo duomenis, remiantis tais pačiais dokumentais (Tvarkos aprašo 9.5 p.).

38. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byla buvo nutraukta, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl sprendimas yra keičiamas: sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ ir klausimo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Miško kadastro duomenų patikslinimo perdavimo atsakovui spręsti iš naujo, naikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 ir 4 p.). Šios bylos dalies išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas dėl to, kad ginčas šiuo aspektu nėra išnagrinėtas, be to, apeliacinės instancijos teismas būtų saistomas skundžiamo sprendimo dalies, kuri nėra teisėta, rezultatu (ABTĮ 144 str. 3 d.).

39. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas kitokį sprendimą nei Komisijos Sprendimas, atitinkamai turi pakeisti ir Komisijos Sprendimą.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju dalis procesinio sprendimo priimama ne pareiškėjos naudai, o kita bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis pagal pareiškėjos N. K. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ ir klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Miško kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovui spręsti iš naujo, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė