2ba396d7-d38c-4958-b4ea-078953fc71f7 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-264-923/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00480-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.11.10.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal nukentėjusiojo J. D. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiÅ¡kėjo G. M. skundas ir panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. G. M. Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų) bauda už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 21 d., apie 7.00 val. vieÅ¡oje vietoje, daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vedžiojo su pavadėliu jam priklausantį Japonų akitos veislės Å¡unį, kuriam nebuvo uždėtas antsnukis.

Prie G. M. Å¡uns pribėgo pareiÅ¡kėjo J. D. Maltos biÅ¡ono veislės Å¡uo, kurį G. M. Å¡uo apkandžiojo, padarydamas gilumines plėštines žaizdas, dėl to buvo gydytas veterinarijos klinikoje, atlikta operacija, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę 783 Eur žalÄ . G. M. pažeidė 2022 m. sausio 17 d. Nr. Ä®S-145 GyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46 straipsnį ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kuriuose numatyta, kad Å¡unys žmonių susibÅ«rimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.), turi bÅ«ti su antsnukiais ir pavadėliais, o esant paÅ¡aliniams asmenims, kitiems gyvÅ«nams, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams.

Å iuo atveju G. M. vedėsi Å¡unį, kuriam nebuvo uždėtas antsnukis, o pribėgus kitam gyvÅ«nui jo Å¡uo Å¡iam įkando ir sužalojo, todėl gyvÅ«no savininkas negarantavo ir neužtikrino, kad gyvÅ«no vedžiojimas nekeltų grėsmės žmonių nuosavybei, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo gyvÅ«nui (2022 m. sausio 17 d. Nr. Ä®S-145 Taisyklių 8.9. punktas). Kadangi G. M. yra Japonų akitos veislės Å¡uns savininkas, jis yra atsakingas už Å¡uns priežiÅ«rÄ , laikymÄ , vadovaujantis 2022 m. sausio 17 d.

Nr. Ä®S-145 Taisyklių 8.11. punktu, jis turi atlyginti J. D. padarytÄ Å¾alÄ , kadangi įvykio metu buvo sužalotas Å¡io augintinis, gydymo metu patirtos gydymo iÅ¡laidos. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 3 dalimi, 665 straipsnio 2 dalimi, J. D. pripažinta teisė reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo klausimÄ spręsti civilinio proceso tvarka.

2. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, G. M. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, praÅ¡ydamas Institucijos nutarimÄ panaikinti. Apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu skundÄ tenkino – Institucijos nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukė. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju susiklostė situacija, kai abu Å¡unys buvo vedžiojami su pavadėliais, gyvÅ«nams netikėtai susitikus, t. y. mažesnės veislės Å¡uniui – Maltos biÅ¡onui pribėgus bei aplojus pareiÅ¡kėjo Å¡unį, pastarasis apkandžiojo mažesnįjį Å¡unį. Vis dėlto, inkriminuotų teisės aktų pagrindu G. M. neturėjo pareigos Japonų akitos veislės Å¡unį vesti su antsnukiu. Nei nukentėjusysis, nei pareiÅ¡kėjas nespėjo sulaikyti savo vedžiojamų Å¡unų. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad veiksmas buvo staigus, pareiÅ¡kėjas jam priklausančio Å¡uns elgesio negalėjo sukontroliuoti ir iÅ¡vengti kilusių pasekmių, t. y. nukentėjusiojo Å¡uns sužalojimo. Kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atlikęs konkrečius veiksmus, galėjusius iÅ¡provokuoti jo vedžiojamo Å¡uns agresijÄ , ar bÅ«tų atlikęs kitokius netinkamus veiksmus, kurie keltų grėsmę kitų žmonių nuosavybei, Å¡iuo atveju, nukentėjusiojo gyvÅ«nui (kad Å¡uo bÅ«tų vedžiojamas be pavadėlio ar pastarasis bÅ«tų per ilgas ir pan.), nenustatyta. Nenustačius, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, padaryta iÅ¡vada, kad G. M. veiksmuose nėra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties.

3. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nukentėjusiojo J. D. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtÄ Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimÄ . Taip pat tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nukentėjusiojo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

3.1. Skunde advokatė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog G. M. veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. IÅ¡ tiesų nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, pažeidus atitinkamų taisyklių nuostatas. Teismas atsietai aiÅ¡kino GyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių nuostatas, nes Å¡ios įpareigoja Å¡uns savininkÄ elgtis taip, kad garantuotų ir užtikrintų, jog gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 8.9 punktas). Å is Taisyklių punktas glaudžiai siejasi su tų pačių Taisyklių 46 punktu, numatančiu gyvÅ«no laikytojo elgesį už namų sienų. Reikalavimas elgtis taip, kad gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonėms ir gyvÅ«nams, neÅ¡alina pareigos dėvėti antsnukio, jeigu gyvÅ«no laikytojas be jo negali užtikrinti saugumo žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams.

3.2. Skundo autorė sutinka, jog G. M. neatliko jokių veiksmų, kurie iÅ¡provokuotų augintinio agresijÄ , tačiau akivaizdu, kad jo Å¡uo nėra stabilios psichikos ir tinkamai dresuotas. Akitu Inu veislės Å¡unys pagal oficialiai pateikiamas Å¡ios veislės Å¡unų charakteristikas nėra draugiÅ¡ki ir pakantÅ«s kitiems augintiniams. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo Å¡uniui agresijÄ sukėlė prasilenkiančio mažo Å¡uns lojimas, į kÄ buvo sureaguota puolimu, komandos „paleisti“ nebuvo klausoma, dėl ko Maltos biÅ¡ono veislės Å¡uo buvo tÄ somas ir sužalotas. Socializuotas ir dresuotas Å¡uo į mažesnio Å¡uns lojimÄ neturėtų reaguoti. Duomenų, jog nukentėjusiojo Å¡uo ne tik lojo, bet ir puolė didesnį Å¡unį, bylos medžiagoje nėra. Å iuo atveju G. M. buvo neuždėjęs antsnukio savo augintiniui, be to, visiÅ¡kai nekontroliavo pavadėlio, t. y. jo nesutrumpino ir nefiksavo, dėl ko nebuvo nustatyta saugi riba, leidžiant nekelti pavojaus kitiems žmonėms bei gyvÅ«nams.

3.3. Advokatė skunde nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Å¡unį vedžiojo teritorijoje, kur nebuvo kitų žmonių, dėl ko sprendė, jog daugiabučio namo kiemo teritorija nelaikytina žmonių susibÅ«rimo vieta, todėl antsnukis pareiÅ¡kėjo Å¡uniui nebuvo reikalingas. Nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjo Å¡uns veislė nepatenka į pavojingų Å¡unų sÄ raÅ¡Ä , kuriam antsnukis privalomas visais atvejais. Žmonių susibÅ«rimo vietų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Be to, Taisyklėse nepateikiamas iÅ¡aiÅ¡kinimas, ar minima „žmonių susibÅ«rimo vieta“ apibrėžia vietÄ , kurioje tuo metu realiai yra susibÅ«rę žmonės, ar vietÄ , kurioje bet kada gali bÅ«ti žmonių. Atstovės nuomone, Å¡uo atveju žmonių susibÅ«rimo vietos sÄ vokÄ reikėtų aiÅ¡kinti pagal analogijÄ kaip vieÅ¡osios vietos sÄ vokÄ , t. y. tokia vieta, kurioje tuo metu yra žmonių susibÅ«rimas, arba vieta, į kuriÄ galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu, o daugiabučių namų kiemas ir yra bÅ«tent tokia vieta. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko darbo dienÄ (pirmadienį), 7 valandÄ ryto, kai dalis gyventojų vyksta į darbÄ ar mokymo įstaigas, teismo padaryta iÅ¡vada, jog buvo ankstyvas rytas, jokių paÅ¡alinių žmonių nebuvo, todėl negalėjo atsirasti objektyvus teisės akte numatytas pagrindas Å¡uniui uždėti antsnukį, yra nepagrįsta, kaip ir teismo padaryta iÅ¡vada, kad ankstyvÄ rytÄ jokių paÅ¡alinių žmonių nebuvo, nes nei pareiÅ¡kėjas, nei nukentėjusysis nenurodė, kad be jų dviejų Å¡iame kieme bÅ«tų buvę daugiau asmenų. Be to, net ir aplinkybė, kad Å¡alia nėra daugiau žmonių, neatleidžia gyvÅ«no laikytojo nuo pareigos laikytis nustatytų elgesio taisyklių – žmonių susibÅ«rimo vietoje vedžioti Å¡unį su sutrumpintu pavadėliu ir antsnukiu.

3.4. Advokatės teigimu, apylinkės teismas, vertindamas ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytos sudėties požymių buvimÄ pareiÅ¡kėjo veiksmuose, jo veiksmus vertino tik per tyčiÄ , tačiau visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl administracinio nusižengimo padarymo dėl neatsargumo. Å iuo atveju turi bÅ«ti konstatuotas nerÅ«pestingumas, t. y. G. M. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Panaikinus skundžiamÄ nutarimÄ , praÅ¡oma iÅ¡spręsti ir civilinį ieÅ¡kinį, t. y. jį visiÅ¡kai patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsiliepime į nukentėjusiojo atstovės skundÄ Institucija praÅ¡o jį tenkinti ir apylinkės teismo nutarimÄ panaikinti. Institucija pažymi, kad G. M. turi tiesiogiai atsakyti už jo gyvÅ«no padarytus veiksmus, nes jie yra tiesioginė pasekmė dėl jo, kaip gyvÅ«no augintojo, turimų pareigų nevykdymo. Žmonių susibÅ«rimo vietose Å¡unys turi bÅ«ti su antsnukiais, o kiemas yra ta vieta, kurioje vyksta nuolatinis žmonių bei augintinių judėjimas.

5. Atsiliepime į nukentėjusiojo atstovės skundÄ G. M. praÅ¡o palikti apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ ir Å¡io skundo netenkinti; jo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ pateikęs asmuo nurodo, kad Taisyklių 8.9 punktas yra nukreiptas į gyvÅ«nų laikymo ir auginimo sÄ lygas, o ne į gyvÅ«no vedžiojimo sÄ lygas. Å iuo atveju pats gyvÅ«no laikymas ir auginimas jokios grėsmės nesukėlė. G. M. nesutinka, kad jo vedžiojamas Å¡uo turėjo bÅ«ti su antsnukiu, kadangi vedžiojimo vietoje žmonės nesibÅ«riavo. Be to, nesutinka, kad jo Å¡uo nėra socializuotas, iÅ¡ tiesų jo augintinis yra draugiÅ¡kas, paklusnus ir nekeliantis jokios grėsmės. Tuo tarpu Maltos biÅ¡onai yra linkę dalyvauti įvykių sÅ«kuryje, nejaučia savo tikrojo dydžio ir pozicionuoja save dideliais Å¡unimis. Å iuo atveju jo augintinis buvo netikėtai užpultas ir Å¡iam ginantis mažesnis Å¡uo buvo sukandžiotas. Tokioje situacijoje jis objektyviai negalėjo padaryti jokios įtakos instinktų nulemtiems Å¡uns veiksmams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

J. D. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d. ryte, daugiabučio namo kieme, G. M. vedžiojo savo augintinį – Japonų akitos veislės Å¡unį, o J. D. vedžiojo Maltos biÅ¡ono veislės Å¡unį. GyvÅ«nams susitikus, didesnis ir fiziÅ¡kai stipresnis Japonų akitos Å¡uo apkandžiojo mažesnį ir silpnesnį Maltos biÅ¡ono Å¡unį. Institucija nustatė, kad G. M. pažeidė GyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 8.9, 8.11 ir 46 punktus ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, todėl jam kyla atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylos teisenÄ G. M. atžvilgiu nutraukė, nes nenustatė inkriminuotų teisės aktų pažeidimo, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Nors nukentėjusysis J. D. tokiam vertinimui nepritaria, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs bylos medžiagÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nei padarė apylinkės teismas, konstatuoti negali.

9. Taisyklių 8.9 punkte numatyta bendroji pareiga gyvÅ«nų laikytojui garantuoti ir užtikrinti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o 8.11 punktas įtvirtina pareigÄ ANK ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka atlyginti laikomų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Kaip pagrįstai proceso metu aiÅ¡kino G. M., Japonų akitos veislės Å¡uns auginimas ir laikymas daugiabučiame gyvenamajame name pats savaime jokios grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei ir kt. nekelia (duomenų, kad Å¡uo iÅ¡tisÄ dienÄ lotų, kauktų, puldinėtų prie žmonių ar kitaip trikdytų gyventojų ramybę, nėra), Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti tik tai, ar gyvÅ«no savininkas tinkamai jį vedžiojo, kÄ reglamentuoja Taisyklių 46 punktas, numatantis, jog laiptinėse, koridoriuose, vieÅ¡osiose vedimo vietose gyvÅ«nai, atsižvelgiant į gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies bei veislės ypatumus, yra neÅ¡ami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan., ar vedami tik su pavadėliu. Pavojingi Å¡unys turi bÅ«ti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu. Å unys ir kiti gyvÅ«nai neturi kelti grėsmės, nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvÅ«nams. Esant paÅ¡aliniams asmenims, kitiems gyvÅ«nams, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams. Å unys žmonių susibÅ«rimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi bÅ«ti su antsnukiais ir pavadėliais.

10. Taigi, analizuojamu atveju svarbu nustatyti, ar įvykio metu Japonų akitos veislės Å¡uo turėjo bÅ«ti vedamas tik su pavadėliu, ar ir su antsnukiu. IÅ¡ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtinto Kovinių ir pavojingų Å¡unų veislių sÄ raÅ¡o matyti, kad Japonų akitos veislės Å¡unys nėra priskiriami nei kovinių, nei pavojingų Å¡unų kategorijoms, todėl Å¡iuo aspektu gyvÅ«nui antsnukis nebuvo reikalingas. Nukentėjusiojo atstovės teigimu, Å¡iuo atveju antsnukis buvo bÅ«tinas, nes Å¡uo buvo vedžiojamas žmonių susibÅ«rimo vietoje, kuri turi bÅ«ti traktuojama kaip bet kuri vieÅ¡oji vieta, į kuriÄ galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu. Tokiam vertinimui aukÅ¡tesnės instancijos teismas nepritaria.

11. Pažymėtina, jog nei GyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatyme nėra apibrėžta žmonių susibÅ«rimo vietos sÄ voka, Taisyklėse yra pateiktas tik pavyzdinis tokių vietų sÄ raÅ¡as, t. y. gatvės, keliai, autobusų stovėjimo stotelės, turgus, liftas ir kt. Vis dėlto, tose pačiose Taisyklėse vieÅ¡osios vietos sÄ voka yra apibrėžta, t. y. aikÅ¡tė, parkas, skveras, paplÅ«dimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, Å¡vietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiÅ«ros, prekybos, vieÅ¡ojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis. Toks reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡oji vieta ir žmonių susibÅ«rimo vieta nėra visiÅ¡kai tapačios sÄ vokos ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos pagal analogijÄ . Taisyklėse iÅ¡vardytos pavyzdinės žmonių susibÅ«rimo vietos rodo, jog Å¡ios vietos yra siejamos su didesniu žmonių susitelkimu vienoje vietoje. Daugiabučio namo kiemas neabejotinai yra vieÅ¡oji vieta, o žmonių susibÅ«rimo vieta jis galėtų bÅ«ti tuo atveju, jei tokiame kieme, pavyzdžiui, bÅ«tų rengiamas namo gyventojų susirinkimas ir pan. Nagrinėjamu atveju Japonų akitos veislės Å¡uo buvo vedžiojamas daugiabučio namo kieme anksti ryte, jokio žmonių sambÅ«rio kieme nebuvo, todėl daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡uniui reikėjo uždėti antsnukį, pagrindo nėra.

12. Nustačius, jog G. M. Å¡uo nebuvo pavojingas ir nebuvo vedžiojamas žmonių susibÅ«rimo vietoje, dėl ko jam bÅ«tų reikėję uždėti antsnukį, bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar gyvÅ«no savininkas, sutikus paÅ¡alinį asmenį – nukentėjusįjį ir pastarojo vedžiojamÄ Å¡unį, turėjo objektyviÄ galimybę sutrumpinti pavadėlį tiek, kad jo Å¡uo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams. Å iuo aspektu bÅ«tina analizuoti gyvÅ«nų susitikimo vietÄ ir aplinkybes. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu G. M. atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡unys susitiko ties gyvatvorės kampu ir vienas kitÄ pamatė netikėtai. Maltos biÅ¡ono veislės Å¡uo piktai aplojo Japonų akitos veislės Å¡unį, kas iÅ¡provokavo pastarojo agresijÄ . J. D. nei pirminiame praneÅ¡ime apie įvykį (administracinio nusižengimo byla Nr. 22190279780, b. l. 42), nei tolesnio proceso metu neįvardijo, kur tiksliai susitiko Å¡unys, tačiau pripažino, kad bÅ«tent jo Å¡uo pirmas pribėgo prie G. M. vedžiojamo Å¡uns ir buvo apkandžiotas. G. M. pirminiame paaiÅ¡kinime nurodė, jog savo Å¡unį vedžiojo su pavadėliu be antsnukio. Ėjo palei tvorÄ ir iÅ¡ už kampo atbėgo baltos spalvos nedidelis Å¡uo, iÅ¡ paskos atėjo ir Å¡uns Å¡eimininkas. Kadangi buvo tamsu, jis nematė, kas tiksliai įvyko, kaip suprato, Å¡unys uostinėjosi, vėliau gal bandė vienas kitam kÄ sti. Jis iÅ¡ karto skyrė Å¡unis (administracinio nusižengimo byla Nr. 22190279780, b. l. 72). Å ios savo pozicijos G. M. laikėsi ir tolesnio proceso metu, t. y. teikdamas skundus, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme. Aplinkybės, jog Å¡unys susitiko itin staigiai, neneigė ir nukentėjusysis, be to, jau minėta, kad pirmasis pribėgo Maltos biÅ¡ono Å¡uo, todėl teigti, kad G. M. nebuvo pakankamai sutrumpinęs pavadėlio, objektyvaus pagrindo nėra. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys liudija, kad augintinio pavadėlį kur kas labiau atlaisvinęs buvo J. D..

13. Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, jog kilo pasekmės, t. y. buvo sukandžiotas Maltos biÅ¡ono veislės Å¡uo, priklausantis J. D., tačiau administracinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti ir asmens kaltę. Nagrinėjamoje situacijoje nenustatyta, kad G. M. bÅ«tų kaip nors raginęs savo Å¡unį pulti mažesnį Å¡unelį ar atlikęs kitus augintinio agresijÄ skatinančius veiksmus, todėl gali bÅ«ti svarstoma tik neatsargi, o ne tyčinė kaltės forma. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. priklausantis Japonų akitos miÅ¡rÅ«nas, vardu S., yra ne kartÄ dalyvavęs asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ rengtuose Å¡unų susitikimuose, Å¡uo buvo draugiÅ¡kas su kitais Å¡unimis ir nei žmonių, nei Å¡unų atžvilgiu nėra rodęs jokios agresijos. Å uo yra paklusnus, tinkamai auklėjamas ir prižiÅ«rimas (1 t., b. l. 52). Duomenų, kad G. M. Å¡uo bÅ«tų nesocializuotas, dėl jo netinkamo, grėsmingo elgesio anksčiau bÅ«tų gauta kaimynų ar kitų asmenų skundų, bylos medžiagoje nėra. G. M. Å¡iuo augintiniu rÅ«pinasi ne vienerius metus, anksčiau nėra pastebėjęs jokios Å¡uns agresijos. Taigi, jis objektyviai negalėjo numatyti tokios instinktyvios Å¡uns reakcijos į pribėgusį Maltos biÅ¡ono veislės Å¡unį, juo labiau, kad nei G. M., nei J. D. dėl tamsaus paros meto nematė, kokius konkrečiai veiksmus atliko mažesnis Å¡unelis (tik lojo, uostinėjo ar ir bandė kÄ sti didesniam gyvÅ«nui). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, byloje nustatyta Å¡unų susitikimo vieta (Maltos biÅ¡ono veislės Å¡uo atbėgo iÅ¡ už gyvatvorės kampo, iÅ¡ paskos ėjo Å¡eimininkas), patvirtina, kad G. M. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti kito gyvÅ«no ir dar labiau sutrumpinti pavadėlio ar imtis kitų veiksmų, kad Å¡unų susidÅ«rimas neįvyktų. Å iame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad buvo tamsus paros metus, kas taip pat apsunkino matomumÄ .

15. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog veiksmas, turintis iÅ¡orinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo), yra vadinamas kazusu. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padarinių kyla. Tokiu atveju konstatuojama, kad asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios ar administracinės atsakomybės teisinį pagrindÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamÄ situacijÄ galima vertinti tik kaip kazusÄ , nes G. M. savo veiksmų pavojingumo ar rizikingumo nesuvokė ir neturėjo galimybės to padaryti, nes elgėsi pagal galiojančias teisės aktų nuostatas – augintinį vedžiojo su pavadėliu tokioje vietoje, kurioje antsnukio uždėjimas nebuvo reikalingas, be to, jis gerai žinojo Å¡uns charakterį, t. y. kad Å¡is nepuola žmonių ar kitų gyvÅ«nų, elgiasi drausmingai, todėl negalėjo numatyti tokio instinktyvaus, pirmÄ kartÄ pasireiÅ¡kusio augintinio elgesio. PaÅ¡alinių žmonių ar gyvÅ«nų G. M. aplinkui nematė, o ir galimybės to padaryti neturėjo, nes matomumÄ blogino gyvatvorė ir tamsus paros metas.

16. Ä®vertinus aptartus duomenis, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį G. M. atžvilgiu apylinkės teismas nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Esant Å¡iai iÅ¡vadai, spręsti pateikto civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ pagrindo nėra. Vis dėlto, tai neatima iÅ¡ nukentėjusiojo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, nes pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

17. Tiek J. D., tiek G. M. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau aukštesnės instancijos teismas šių prašymų tenkinimui reikiamo pagrindo nenustatė. J. D. atstovės skundas yra atmetamas visa apimtimi kaip nepagrįstas, o G. M. konkrečiai neįvardijo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė, taip pat nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir nukentėjusiojo J. D. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Lina Lesinskienė