2023-06-14 Nr. AB-12004-3-61-3-01949-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-351-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01949-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją (toliau – ir atsakovas) per teismo nustatytą terminą be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą pareiškėją ir 15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, kurie kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę dėl jų priėmimo svarbiu valstybės klausimu. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pasiūlė pareiškėjui tikslinti skundo dalyką, pažymėdamas, jog skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai ir jį būtina tikslinti taip, kad teismas galėtų priimti vieną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nurodytų sprendimų rūšių.

Pareiškėjas šalino teismo nustatytus trūkumus ir tikslino skundo dalyką, prašydamas įpareigoti atsakovą per 30 dienų suorganizuoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro pareiškėjo ir 15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų priėmimą pas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę dėl dingusių svarbių valstybės atkūrimo ir gynybos dokumentų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad skundo reikalavimas yra iš esmės nepatikslintas ir 2023 m. kovo 2 d. nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimą, priskirtiną šios institucijos kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, todėl šiuo atveju pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį ir grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nepašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai, o pareiškėjas neprašo teismo perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, nes suformuluotu reikalavimu siekiama nutraukti atsakovo neveikimą ir įstatymo nustatyta tvarka priimti pareiškėją ir kitus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

Pareiškėjas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai priimami be eilės, o atsakovas turi pareigą suorganizuoti signatarų priėmimą pas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę, kuri pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą turi vienasmenę teisę įtraukti klausimą į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę dėl dingusių svarbių valstybės dokumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino skundą pareiškėjui, konstatuodamas, jog pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, o skundo reikalavimu iš esmės siekiama įsiterpti į viešojo administravimo subjekto, atsakovo, kompetenciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, padavė atskirąjį skundą, kuriame, remiantis Įstatymu, nurodoma, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad skundo reikalavimu prašoma perimti viešojo administravimo subjekto įgaliojimus.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Visgi ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą ir įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-246-525/2023).

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjui kreipusis į pirmosios instancijos teismą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, jog kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, šioje nutartyje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą palikti nenagrinėtą, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-270-502/2021, 2023 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-231-822/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo reikalavimu iš esmės prašo įpareigoti atsakovą suorganizuoti pareiškėjo ir kitų 15 asmenų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, susitikimą su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke. Skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu (skundo teisinis pagrindas).

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą, signataras turi teisę be eilės būti priimtas šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų vadovų.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą 2023 m. sausio 19 d., prašydamas teikti klausimą Lietuvos Respublikos Seimui dėl komisijos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybių nustatymui, pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus bei priimti dėl nurodyto klausimo į atsakovą besikreipusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus dalyvaujant ir žiniasklaidos atstovams. Pareiškėjo pateiktais duomenimis, atsakovo atstovas 2023 m. sausio 24 d. informavo pareiškėją, jog Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavedimu, klausimas perduotas nagrinėti ir spręsti Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai. Visgi, kaip nurodė pareiškėjas ir patvirtina pareiškėjo pateiktas atsakovo atsakymas, dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų priėmimo pareiškėjui nebuvo atsakyta ir šis klausimas atsakovo nebuvo spręstas.

Taigi, šiuo atveju kreipdamasis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą suorganizuoti priėmimą pas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę, pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo, t. y. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti pareiškėjo ir kitų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų priėmimą be eilės neatlikimo.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT atitinkamus pareiškėjų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, reikalavimus yra pripažinęs kaip priskirtinus administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-257-1188/2023) bei priėmęs baigiamuosius teismo aktus bylose, kuriose, priėmus skundą, analogiško pobūdžio reikalavimas buvo nagrinėjamas iš esmės (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3238-520/2020).

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, turi teisę reikalauti būti be eilės priimtas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir įstaigų vadovų, o atsakovui neveikiant ir neužtikrinant šios teisės veiksmingumo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į administracinį teismą, kad būtų apginta, pareiškėjo teigimu, pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimu prašoma perimti viešojo administravimo subjekto kompetenciją ir laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Z. V. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė