I-261-49-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Administracinė byla Nr. I261-49/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00123-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Baltlanta“, uždarosios akcinės bendrovės „Spika“, uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“, akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundu dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 3D-291 „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“,

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Baltlanta“, uždarosios akcinės bendrovės „Spika“, uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“, akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriuo prašoma:

1. panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 3D-892 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 3D-291 „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės;

2. palikti galioti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Skundą atsisakytina priimti.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių (2012 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-892 redakcija), kuriose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjų, yra neteisingas, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo, sąžiningos konkurencijos kriterijų. Pažymėtina, jog minėtas teisės aktas – žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (2012 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-892 redakcija) – nustato žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams tvarką (1 punktas). Įvertinus šiame teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo turinį, pobūdį, teisės aktą priėmusio subjekto statusą, tai, jog šis teisės aktas skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų ratui bei numatytas taikyti daug kartų ir toliau, po priėmimo realizuotinas individualiuose teisiniuose santykiuose konkrečių subjektų atžvilgiu, konstatuotina, jog šios ginčijamos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (2012 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-892 redakcija) yra centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 7, 13 ir 14 d.). Taigi pareiškėjai skundu, kuris paduotas vadovaujantis, be kita ko, Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, siekia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip vienintelė ir galutinė instancija įvertintų ginčijamo norminio administracinio akto – Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 (2012 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-892 redakcija), – teisėtumą norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktas skirsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina subjektų, kurie gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas; taip pat kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

Nagrinėjamu atveju skundą padavė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, UAB „Baltlanta“, UAB „Spika“, UAB „Stekutis“, AB „Senoji Baltija“ (pastebėtina, jog skundą pasirašė tik Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas, nors kitų pareiškėjais įvardintų asmenų įgaliojimai prie skundo nėra pridėti). Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, kaip matyti iš jos Įstatų, – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, ir kuris laisvanoriškumo principu vienija Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių juridinius asmenis, kurie verčiasi žvejyba jūrose, vykdo pirminį žuvų pardavimą ir tiekia į rinką vieną ar daugiau pirmame priede nurodytų žuvininkystės produktų.

Taigi nei Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, nei kiti pareiškėjais įvardyti juridiniai asmenys nepatenka į baigtinį Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti centrinio valstybinio administravimo subjekto norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, ratą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundas, paduotas asmens, kuriam įstatymas nesuteikia teisės kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumą, negali būti priimtas nagrinėjimui ir jį atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 str. 1 d., 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjams išaiškintina, jog kiti asmenys prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą gali tik tais atvejais, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis nustato, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo; tokiais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą ir, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą; kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis (2 ir 3 dalys). Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog individualaus pobūdžio reikalavimai, nagrinėtini bendrąja Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta administracinių ginčų nagrinėjimo teisena, t. y. paduodant skundą pirmosios instancijos teismui – apygardos administraciniam teismui, pareiškėjų paduotame skunde nėra suformuluoti.

Pareiškėjai, paduodami skundą, pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų skundą atsisakytina priimti, 100 Lt (šimtas litų) sumokėto žyminio mokesčio grąžintina pareiškėjui Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Baltlanta“, uždarosios akcinės bendrovės „Spika“, uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“, akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-291 „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“ patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių (2012 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-892 redakcija).

Grąžinti pareiškėjui Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai 100 (šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. gruodžio 19 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas