2b9fc545-5ecd-4b97-b3ff-1639b8cb8149 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-1518-764/2012                  Proceso Nr. 3-61-3-00523-2010-6                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 16 d.

Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, atsakovės atstovui Linui SluÅ¡niui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundÄ atsakovams Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir VÅ¡Ä® Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.

D., J. Å ., L. G., M. D. dėl sprendimo panaikinimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja UAB „Šiaulių naujienos“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010-01-25 protokolinį sprendimÄ Nr. 2;

2) priteisti iÅ¡ VÅ¡Ä® Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau – ir Fondas) iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (žyminį mokestį, iÅ¡laidas susijusias su advokato pagalba) (I t., b. l. 1-10).Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad 2010-01-25 vykusiame Komisijos posėdyje nuspręsta, jog dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijose „Seimo narys gaudo kaifÄ â€œ           (2009-07-04), „Po „Šiaulių naujienų“ publikacijos – ikiteisminis tyrimas“ (2009-07-23), „Supratome, einame teisingu keliu“ (2009-07-28), „Kas sieja Seimo narį su banditais?“          (2009-08-29), „Kam Seimas įstums ragus. Arba Rekomendacinis laiÅ¡kas L. D.“    (2009-09-05) buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3 straipsnis. Apie tai pareiÅ¡kėja informuota 2010-01-29 raÅ¡tu Nr.

13. Pareiškėjos teigimu, Komisijos veikla yra viešojo administravimo pobūdžio veikla, todėl jai taikytini Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyti veiklos principai, inter alia 8 str., nustatantis reikalavimus viešojo administravimo subjekto sprendimui. Ginčijamas Komisijos sprendimas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nes yra nepagrįstas teisės normomis, iš jo nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir kaip jos kvalifikuotos.

Nėra aiškus ir sprendimo turinys, kadangi atsakovės 2010-01-29 rašte aprašomas sprendimas yra didesnės apimties nei internetinėje svetainėje skelbiamas sprendimas. Atsakovės 2010-01-29 rašte nurodyti argumentai, kurių nėra viešai paskelbtame sprendime, negali būti vertinami kaip ginčijamo sprendimo dalis. Iš Komisijos patvirtinto reglamento matyti, kad sprendimai gali būti priimamai dalyvaujant mažiausiai 8 Komisijos nariams ir priimami mažiausiai 4 Komisijos narių balsais. Duomenų apie tai, kad dėl 2010-01-25 sprendimo būtų vykęs balsavimas ar svarstymas, nėra.

Nei iÅ¡ sprendimo, nei iÅ¡ 2010-01-29 raÅ¡to nėra aiÅ¡ku, kokį Kodekso 3 str. nuostatų pažeidimÄ pareiÅ¡kėja padarė, t. y. ar paskelbė netikslias, neteisingas žinias, ar skelbė neįvairias nuomones, ar skleidė teisę ir etikÄ pažeidžiančias nuomones, ar padarė kitokį pažeidimÄ . Nėra aiÅ¡ku, kuo grindžiamos 2010-01-29 raÅ¡te pateiktos iÅ¡vados, kad publikacijos spausdinamos viena po kitos, tačiau nieko nauja nepasakoma. PareiÅ¡kėjos nuomone, publikacijos pasižymėjo įvairove, o jų atsiradimÄ iÅ¡provokavo paties L.

D. ir kitų asmenų veiksmai. Penkios publikacijos per du mėnesius apie iÅ¡skirtinai populiarų asmenį nėra daug ir tai nėra tendencinga. Todėl atsakovės iÅ¡vados apie publikacijų tendencingumÄ apskritai negali bÅ«ti laikomos Kodekso    3 str. pažeidimu. Komisijos sprendimas taip pat neatitinka bendrojo principo allegans contrataria non est audiendus (negali to paties ir teigti, ir neigti), kadangi 2010-01-29 raÅ¡te nurodoma, kad publikacijose pateikta informacija neperžengia vieÅ¡ojo asmens leistinos kritikos ribų, tačiau pareiÅ¡kėja L.

D. atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai. Be to, Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, nes atsakovė nusprendė, jog buvo pažeistos Kodekso 3 str. nuostatos, tačiau minėtame straipsnyje numatyti keli galimi pažeidimai, kurie nėra tapatÅ«s:

1) skelbiamos netikslios, neteisingos žinios;

2) skelbiamos neįvairios nuomonės;

3) skleidžiamos teisę ir etikÄ pažeidžiančios nuomonės.PareiÅ¡kėjos teigimu, pripažinusi jÄ pažeidus Kodekso 3 str., atsakovė pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK, Konvencija) 10 str. įtvirtintÄ teisę į saviraiÅ¡kos laisvę. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiÅ¡kindamas Konvencijos    10 str. nuostatas, ne kartÄ yra konstatavęs, kad saviraiÅ¡kos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų.

Å i laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 str. 2 d., taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ir nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo. Nors spauda turi neperžengti tam tikrų ribų, nustatytų inter alia tam, kad bÅ«tų apsaugota kitų asmenų reputacija, jos priedermė vis dėlto yra praneÅ¡ti informacijÄ bei idėjas politiniais, taip pat ir kitais bendrojo intereso klausimais.

Žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė gali apimti tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ bei hiperbolizavimÄ . Teisė laisvai reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ Ä¯tvirtinta ir Konstitucijos 23 str. 2 d. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teisė gauti ir skleisti informacijÄ gali bÅ«ti ribojama tik tuomet, kai tai daroma įstatymu, ribojimai bÅ«tini, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes bei konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nepaneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė, laikomasi proporcingumo principo (2004-01-26 nutarimas).Atsakovė neatsižvelgė į tai, jog publikacija „Kam Seimas įstums ragus.

Arba Rekomendacinis laiÅ¡kas L. D.“ yra ne reportažas ar konkrečių įvykių apraÅ¡ymas, bet feljetonas, todėl jam netaikomi tie patys reikalavimai, žinios ar nuomonės atskyrimo kriterijai. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad L. D. yra vieÅ¡asis asmuo ex officio, o tokiam asmeniui taikytinos žymiai platesnės komentavimo ir kritikos ribos. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad politikų, viešųjų asmenų leistinos kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų, prieÅ¡ingai nei privatus asmuo, politikas neiÅ¡vengiamai ir sÄ moningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei.

Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad: vieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo; vieÅ¡ojo asmens kritika yra leistina, dėl ko vieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamÄ informacijÄ ar nuomonę; sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių, t. y. asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informacijÄ ir reikÅ¡ti nuomonę, kolizijÄ prioritetas teikiamas teisei skleisti informacijÄ ir reikÅ¡ti nuomonę. VieÅ¡asis asmuo turi tikėtis padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad gali bÅ«ti labiau komentuojamas ir kritikuojamas.

Gali bÅ«ti pateisinama kritiÅ¡kesnė nuomonė apie vieÅ¡Ä jį asmenį, o atsakomybė už žurnalisto pareikÅ¡tÄ faktÄ , susijusį su vieÅ¡uoju asmeniu, taikytina tik nustačius, kad žurnalistas piktnaudžiavo teise reikÅ¡ti nuomonę, o sprendžiant ar buvo piktnaudžiavimas teise, turi reikÅ¡mės, kad nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta apie vieÅ¡Ä asmenį, su kuriuo susiję duomenys gali bÅ«ti labiau interpretuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-02-24 nutartis bylos Nr. 3K-7-130/2000; 2001-05-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002-09-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-973/2002 ir t.t.).

Kaip 2009-04-28 nutartyje pripažino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vieÅ¡o asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji bÅ«tų, yra leistina. Viešųjų asmenų grupėje, politikams taikytinos dar platesnės kritikos ribos (Nr. 3K-3-193/2009).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (I t., b. l. 47–50) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Komisijos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, 2010-01-25 vykusiame Komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Atsakovė pažymėjo, kad Komisija negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡ojo administravimo subjektu, nes ji vykdo ne valstybės valdžios, jos subjektų priimtų teisės aktų įgyvendinimo, o savitvarkos ir savikontrolės, grindžiamos savireguliacinio pobÅ«džio aktu, funkcijas. Atsižvelgiant į tai, Komisijos priimamiems sprendimams nėra taikomi tokie patys reikalavimai kaip valstybės valdžios institucijų sprendimams.

Atsakovės teigimu, saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, teisė skleisti informacijÄ apima teisę naudoti tam tikras lingvistines bei literatÅ«rines iÅ¡raiÅ¡kos priemones, kurios negali bÅ«ti naudojamos nesÄ Å¾iningai, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, apie kurį raÅ¡oma. PareiÅ¡kėjos nurodytuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose akcentuojama ne tik žodžio laisvės svarba, bet taip pat ir pagarba žmogui. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja peržengė žodžio laisvės ribas, nes publikacijos buvo spausdinamos viena po kitos, jose nieko naujo neparaÅ¡oma, nebuvo nuomonių ar faktų įvairovės, tik vis kandesni ir įžeidžiantys žurnalisto paÅ¡maikÅ¡tavimai.

Kritika turi bÅ«ti konstruktyvi, remtis tiksliomis ir teisingomis žiniomis. Tuo tarpu publikacijos apie L. D. negali bÅ«ti vertinamos kaip konstruktyvi kritika, kadangi tos pačios mintys buvo reiÅ¡kiamos vis kandžiau, jos iÅ¡vedamos iÅ¡ prielaidų ir nuogirdų, Seimo narys siejamas su nusikaltėliais. Atsakovė pažymėjo, kad Komisijos sprendimas nesukelia jokių administracinio poveikio pasekmių, tai yra konstatavimas, kad žiniasklaidos priemonė pažeidė profesinę etikÄ . Pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIÄ®) 46 str. 7 d., žiniasklaidos priemonė, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas, privalo nedelsiant paskelbti Komisijos sprendimÄ .

PareiÅ¡kėja turėtų pateikti įrodymus, kaip įvykdė šį įstatymo įpareigojimÄ . PareiÅ¡kėjai neįvykdžius Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos ikiteisminės procedÅ«ros, jos skundas paliktinas nenagrinėtas.Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas Fondas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (II t., b. l. 55–56) nurodė, kad jis skiria lėšas Komisijai Visuomenės informavimo įstatymo nustatytoms funkcijoms atlikti (46 str. 9 d.).

Tačiau Fondas nėra Komisijos steigėjas, Komisija už savo veiklÄ Fondui neatsiskaito, o Fondas nedalyvauja priimant sprendimus dėl Kodekso ar Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo. Todėl Fondas negali prisiimti atsakomybės už Komisijos veiklÄ bei jos priimtus sprendimus. Tretysis suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime į UAB ,,Å iaulių naujienos“ skundÄ (I t., b. l. 62–66) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėja remiasi prielaidomis, tendencingai aiÅ¡kina teisės normas bei teismų praktikÄ .

Pažymėjo, kad Komisijos 2010-01-29 rašte Nr. 13 ir Komisijos interneto tinklapyje paskelbto sprendimo turinys nesiskiria, tiesiog rašte nepilnai pacituotos Kodekso 3 str. nuostatos. Nurodė, kad viešasis administravimas siejamas ne su savireguliacinio pobūdžio aktų, o su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas savitvarkos institucijos sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė atitinkamas Kodekso nuostatas, todėl kilusio ginčo negalima laikyti ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Atitinkamai Komisijos sprendimams negali bÅ«ti taikomos VAÄ® nuostatos. PareiÅ¡kėja nenurodo argumentų, jog priimant ginčijamÄ sprendimÄ buvo pažeistas nors vienas Komisijos reglamento punktas ar padarytas kitas pažeidimas. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nenurodo argumentų, kaip buvo pažeista jos saviraiÅ¡kos laisvė. Pil. L. D. neginčija aplinkybės, kad yra vieÅ¡as asmuo, tačiau nurodo, kad teisė skleisti informacijÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti ribojama, jei tokių įsitikinimų pavieÅ¡inimu kėsinamasi į kitų asmenų teises ir laisves, asmens garbę ir orumÄ ar gerÄ vardÄ (EŽTK 10 str.).

Visuomenės informavimo įstatymas draudžia platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ (19 str. 2 d.). Å io įstatymo 22 str. 8 d. vieÅ¡osios informacijos leidėjui numatyta pareiga neiÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių, ir nenaudoti to savanaudiÅ¡kiems tikslams. Pil. L. D. taip pat pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius, iÅ¡analizavęs minėtus UAB ,,Å iaulių naujienos“ straipsnius,       2010-03-02 sprendimu Nr. SPR-23 nustatė, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įst. 3 str. 2 ir 3 d. ir 41 str. 2 d. 5 ir 7 p.Tretysis suinteresuotas asmuo L.

G. prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti (I t., b. l. 132). Tretysis suinteresuotas asmuo J. Å . atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (I t., b. l. 147–149) prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, koks Kodekso 3 str. pažeidimas ir kurioje publikacijoje nustatytas. Komisijos argumentai, kad publikacijos apie L. D. spausdinamos per dažnai, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 44 str. nuostatoms. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad straipsniai UAB ,,Å iaulių naujienos“ buvo raÅ¡omi 2009-03-16 autorinės sutarties ir 2009-04-01 darbo sutarties pagrindais.

Autorinėje sutartyje numatyta, jog kÅ«rinio užsakovas UAB „Šiaulių naujienos“ pasilieka sau teisę koreguoti kÅ«rinį. Redaktoriaus pastaboms ir pataisymams straipsnyje „Po „Šiaulių naujienų“ publikacijų – ikiteisminis tyrimas“   J. Å . neprieÅ¡taravo. Minėtas straipsnis yra etiÅ¡kas, jį raÅ¡ant nebuvo pažeista nei viena Kodekso 3 str. dalis, straipsnyje pateikiama tik konkreti informacija apie tai, kad prokuratÅ«ra pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

Iš Komisijos 2010-01-29 rašto Nr. 13 nėra aišku, kuri Kodekso 3 str. dalis ir kurioje publikacijoje buvo pažeista. Komisijos teiginys, jog publikacijos spausdinamos tendencingai dažnai, yra nepagrįstas, nes daugelis publikacijų, taip pat ir nurodyta publikacija, buvo rašomos pagal teisėsaugos institucijų pranešimus. Be to, teisės aktai nenumato apribojimų, kokiu periodiškumu galima rašyti apie visuomenei įdomų asmenį.Skundas atmestinas. Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens L. D. atstovas advokatas T.

KelpÅ¡as  2009-12-02 su skundu kreipėsi į KomisijÄ dėl dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ paskelbtų publikacijų: „Seimo narys gaudo kaifÄ â€œ, kurioje raÅ¡oma: „<...> Nežinome, kokiu automobiliu L. D. važinėja dabar, tačiau paskutinis matytas – į grabovežį panaÅ¡us juodas mersedesas“ (2009-07-04 Nr. 152,  19 psl.)“; „Po „Šiaulių naujienų“ publikacijos – ikiteisminis tyrimas“ antraÅ¡tėje po nuotrauka raÅ¡oma: „Sprendžiant iÅ¡ to, kaip atsakingi savivaldybės valdininkai piktybiÅ¡kai vengia iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Seimo nario L.

D. šeimos valdomo pramogų centro, susidaro nuomonė, kad jo bijoma tarsi kokios pabaisos“ (autorė J. Š., 2009-07-23 Nr. 167, 1, 5 psl.); „Supratome, einame teisingu keliu“, kurioje rašoma: „Dar vienas žmogus, „Šiaulių naujienų“ atžvilgiu svaidęsis prakeiksmo žaibais, – tai garsiausias Šiaulių automechanikas ir Seimo narys L. D.. Ne vienas žmogus sakė girdėjęs, jog politikas žadėjo susitvarkyti su „Šiaulių naujienomis“, Šiaulių prokurorus buvo pasiekęs net kažkoks skundas, tačiau kol politikas galando kirvį, pats buvo išmestas iš Tautos prisikėlimo partijos. <...> L.

D. jau seniai įrodė, kad sugeba tik pliaukšti liežuviu, o rimtais darbais pasigirti nelabai tegali“ (autorius L. G., 2009-07-28 Nr. 171,        3 psl.); „Kas sieja Seimo narį su banditais?“, kurioje skelbiama: „<...> Šiauliuose yra daugybė studenčių, kurios tėvams meluoja, kad studijuoja, o naktimis eina šokti. Eina pas D....<...> Max‘o klubas dar prieš dešimtmetį pagarsėjo kaip nusikalstamo pasaulio atstovų mėgiama susibūrimų vieta. <...> Kodėl klubui vadovavęs L.

D. nedarė nieko, kad į vidų nepatektų banditai, aiÅ¡kinęsi tarpusavio santykius ir užpuldinėję lankytojus? <...> Ä®tarimų, ar L. D. neslepia pajamų ir tikrosios turto vertės, kyla dar ir dėl to, kad ir 2007-aisiais, ir 2008-aisiais deklaravo identiÅ¡kÄ pinigų sumÄ â€“ 4265 litus. Kitaip tariant, laiko pagalvėje užsiuvęs popieriniais ir žvangančiais?“ (autorius M. D., 2009-08-29 Nr. 198, 3 psl.); „Kam Seimas įstums ragus. Arba Rekomendacinis laiÅ¡kas L. D.“, kurioje raÅ¡oma:

„Lankstosi ir dabar. Tiesa, Valinskui rodo užpakalį, bet tai – tik dėl lankstumo“ (autorius M. D., 2009-09-05 Nr. 204, 3 psl.). Skunde nurodoma, kad minėtose publikacijose paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti L. D. garbę ir orumÄ , taip pat paskelbta konfidenciali informacija apie privatų juridinį asmenį    (I t., b. l. 51–57, 96–101).Komisijai pateiktas skundas svarstytas 2010-01-25 posėdyje, kurio metu atsakovė nustatė, kad dienraščio ,,Å iaulių naujienos” publikacijose pateikta informacija neperžengia vieÅ¡ojo asmens leistinos kritikos ribų, tačiau publikacijos skelbiamos viena po kitos, jose nieko naujo neparaÅ¡oma, nuolat kartojama ta pati informacija, naujų faktų ir nuomonių nepateikiama, tik vis kandesni ir labiau įžeidžiantys žurnalisto paÅ¡maikÅ¡tavimai.

Ä®vertinusi publikacijas iÅ¡ žurnalistinės etikos pozicijų, pripažino, kad publikacijos tendencingos, žurnalistai L. D. atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai. Komisijos nariai balsų dauguma (už – 7, prieÅ¡ – 1, susilaikė –3) nusprendė, kad aukščiau nurodytose publikacijose buvo pažeistos Kodekso 3 str. nuostatos (t. 1, b. l. 60–61).Komisijos 2010-01-29 raÅ¡tu Nr.13 pareiÅ¡kėja informuota apie 2010-01-25 priimtÄ sprendimÄ , nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įst. 46 str. 7 d., minėtas sprendimas turi bÅ«ti paskelbtas artimiausiame „Šiaulių naujienos“ numeryje (I t., b. l. 26–27).

Byloje spręstinas ginčas dėl Komisijos 2010-01-25 protokolinio sprendimo Nr. 2 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendžiant ginÄÄ aiÅ¡kintinos ir taikytinos Visuomenės informavimo įstatymo, Kodekso, Komisijos 2008-06-09 patvirtinto Reglamento nuostatos. Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatina visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę.Visuomenės informavimo įstatymo 43 str. nustatyta, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistų etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios vieÅ¡osios informacijos rengimÄ bei platinimÄ , ir Å¡is įstatymas.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 1 d., Komisija – kolegiali vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Jai pavesta nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę (46 str. 4 d. 2 p.). To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ji dirba pagal pačios patvirtintÄ reglamentÄ . Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi bÅ«ti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė Å¡iuos pažeidimus.IÅ¡ minėtų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų matyti, kad Komisijai, kaip vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijai, pavesta priimti sprendimus dėl profesinės etikos pažeidimų, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar nebuvo pažeistos Kodekso nuostatos.

Kodekso patvirtinimas Visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime 2005-04-15 reiÅ¡kia vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų įsipareigojimÄ laikytis tam tikrų moralinių bei profesinės etikos principų. Nors Å¡iame kodekse įtvirtintų etikos normų privalo laikytis visi vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, tačiau Kodeksas neturi teisės aktui bÅ«dingo visuotinio privalomumo požymio, kylančio iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimų savo aktais iÅ¡reikÅ¡ti valstybės valiÄ ir nustatyti privalomas elgesio taisykles, taikytinas visiems atitinkamo visuomeninio santykio dalyviams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 nutartis adm. b.

     Nr. I442–5/2009, 2007-002-19 nutartis administracinėje byloje Nr.I1-01/2007).Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Komisija nelaikytina vieÅ¡ojo administravimo subjektu, nes, nagrinėdama ginčus dėl Kodekso nuostatų pažeidimų, neatlieka jokių funkcijų, susijusių su vieÅ¡uoju administravimu. Taip pat pažymėta, kad Komisijos sprendimams nėra taikomos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-11 nutartis adm. b.

Nr. A444-777/2011, 2008-04-24 nutartis adm. b. Nr. A525-688/08 ir kt.).Tačiau, įvertinus, tai, kad Komisijos sprendimai gali bÅ«ti skundžiami teismui, Å¡ie sprendimai turi bÅ«ti priimami neÅ¡aliÅ¡kai, objektyviai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningai vertinant nustatytus faktus, neprieÅ¡taringi. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. nenustačius jokių minėtų sprendimo vertinimo kriterijų, ginčų dėl Å¡ių sprendimų pagrįstumo teisminis nagrinėjimas bÅ«tų negalimas.Taigi, sprendžiant kilusį ginÄÄ , bÅ«tina vertinti ar Komisijos 2010-01-25 sprendimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o taip pat, ar priimant sprendimÄ nebuvo pažeistos Reglamente nustatytos sprendimo priėmimo procedÅ«ros.Kaip minėta, Komisija 2010-01-25 sprendimu pripažino, kad dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ skelbtomis publikacijomis buvo pažeistos Kodekso 3 str. nuostatos.   Kodekso 3 str. nustatyta, kad, gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistas, vieÅ¡osios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones.

Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, vieÅ¡osios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etikÄ . Konvencijos 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Å i teisė yra vienas iÅ¡ esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iÅ¡ svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas aiÅ¡kindamas teisės skleisti informacijÄ turinį (Konvencijos 10 str.) yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų Å¡ios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai:

Handyside v. United Kongdom, 1976; Obsertver & Guardian v. United Kingdom, 1991; De Haes & Gijsels v. Begium, 1997; Lingens v. Austria, 1986 bylose).Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika patvirtina, kad, sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimo, bÅ«tina vadovautis Å¡ių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais.Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant menkiausiam netikslumui, reikÅ¡tų visuomenės teisės žinoti pažeidimÄ , nes teisė skleisti informacijÄ apima ir visuomenės teisę žinoti kas vyksta Å¡alyje ir pasaulyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai liečia informacijÄ , kuriÄ skelbti draudžia įstatymas.

Taip pat pažymėta, kad nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonės autorius privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (2000-11-22 nutartis civ. b. Nr.3K-3-1251/2000; 2000-11-29 nutartis civ. b.          Nr.3K-3-1286/2000). Vadovaujantis minėtuose teismų sprendimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kiekvienu atveju, sprendžiant ginčus dėl Kodekso nuostatų taikymo, bÅ«tina įvertinti ar nepažeistas visuomenės intereso gauti informacijÄ bei asmens teisės į gyvenimo privatumÄ , garbę ir orumÄ balansas, o taip pat, ar nebuvo piktnaudžiaujama teise skleisti informacijÄ .Dienraščio „Šiaulių naujienos“ paskelbtose ginčo publikacijose minimas L.

D. yra Seimo narys, todėl pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Tai, kad vieÅ¡ieji asmenys pagal įtvirtintÄ Ä¯statymo nuostatÄ nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba, vieÅ¡ojo asmens, atžvilgiu yra taikytinos platesnės kritikos ribos pripažįstama ir Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos       2000-02-24 nutartis V.

Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ civ. b. Nr. 3K-7-130/2000; 2001-05-14 nutartis S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. civ. b. Nr. 3K-3-529/2001; 2006-02-22 nutartis A. S., M. V. ir kt. V. A. J., S. K. ir kt. civ. b. Nr. 3K-3-142/2006; kt).Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, asmens viešumas Visuomenės informavimo įstatymo     2 str. 60 d. prasme nereiškia, kad apie tokį asmenį gali būti skelbiama informacija ar nuomonės nesilaikant Kodekse įtvirtintų žurnalistinės etikos principų.Teismas, vertindamas minėtose dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijose nurodytus teiginius apie L.

D., sprendžia, kad jie yra neetiÅ¡ki (užuominos apie sÄ sajas su banditais) ir trikdantys (svaidantis pakeiksmus, jo bijomasi kaip pabaisos). Minėtais publikacijose iÅ¡sakytais teiginiais, kuriuos L. D. vertina kaip žeminančius jo garbę ir orumÄ , iÅ¡ esmės nepateikiama jokia aktuali informacija, kurios paskleidimas galėtų bÅ«ti pateisinamas visuomenės interesu Å¡iÄ informacijÄ Å¾inoti. Tačiau, tokios informacijos paskleidimu yra suponuojama neigiama nuomonė L. D. atžvilgiu. Taigi, dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijose pateikiama informacija yra formuojamas iÅ¡skirtinai neigiamas L.

D. įvaizdis, minėtas asmuo apibÅ«dinamas tik negatyviai, turint tikslÄ jį įžeisti, pažeminti ir jam pakenkti, sukelti visuomenės nepasitikėjimÄ , suformuoti neigiamÄ nuomonę bei visuomenę nuteikti prieÅ¡iÅ¡kai Å¡io asmens atžvilgiu. Pažymėtina, ir tai, kad tokios L. D. atžvilgiu nepalankios informacijos pateikimas neturi nieko bendro su Å¡io asmens atliekama vieÅ¡a veikla.Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėja nurodytose dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijose skelbdama informacijÄ apie L.

D. elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes publikacijose iÅ¡dėstytais teiginiais bei tendencingu nuomonių pateikimu iÅ¡ esmės siekiama ne informuoti visuomenę, o įžeisti ir pažeminti L. D., sukurti neigiamÄ jo įvaizdį. Å iais veiksmais neabejotinai pažeistas visuomenės intereso gauti informacijÄ bei asmens teisės į gyvenimo privatumÄ , garbę ir orumÄ balansas, o įvertinus tai, kad 2009 m. liepos–rugsėjo mėnesiais apie L. D. paskelbtos 5 publikacijos, taip pat pripažintina, jog piktnaudžiauta teise skleisti informacijÄ .Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos 2010-01-25 sprendime pagrįstai konstatuota, jog dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijose pateikta informacija buvo pažeisti žurnalistų profesinės etikos reikalavimai, o taip pat pažeistos Kodekso 3 str. nuostatos.PareiÅ¡kėja skunde teismui bei teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ dalies pagrįstai pažymėjo, kad Kodekso 3 str.

įtvirtintų nuostatų pažeidimas galimas keliais bÅ«dai – skelbiant netikslias, neteisingas žinias; skelbiant vienaÅ¡aliÅ¡kas (neįvairias) nuomones; paskleidžiant nuomones, kurios pažeidžia teisę bei etikÄ .Komisijos 2010-01-25 sprendime nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kuo pasireiÅ¡kė Kodekso 3 str. pažeidimas. Tačiau iÅ¡ 2010-01-25 Komisijos protokolo matyti, kad Komisijos narių pasisakymuose dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijos visumoje vertintos kaip tendencingos, L.

D. atžvilgiu nesÄ Å¾iningos ir įžeidžiančios. Pažymėta, kad publikacijos spausdinamos viena po kitos, tačiau jose nepateikiama naujų faktų ar nuomonių įvairovės, priminamos senos istorijos. Å ie Komisijos posėdžio metu iÅ¡sakyti argumentai yra skundžiamo sprendimo motyvai. Kaip minėta, teisėjų kolegija konstatavo, kad tokio turinio publikacijų skleidimu buvo pažeistas visuomenės intereso gauti informacijÄ bei asmens teisės į gyvenimo privatumÄ , garbę ir orumÄ balansas ir tuo pažeistos etikos normos.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad aptartas Komisijos 2010-01-25 sprendimo turinio trÅ«kumas, t. y. aiÅ¡kus neįvardijimas, jog minėtų dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijų paskelbimu buvo pažeista profesinė etika, vertinant sprendimo pagrįstumÄ , nelaikytinas esminiu.Be to, Komisijos 2010-01-25 sprendimas atitinka Reglamento nuostatas – protokole yra diskusijos santrauka, nurodyti Komisijos narių argumentai, Komisijos nariai balsų dauguma (už – 7, prieÅ¡ – 1, susilaikė –3) nusprendė, kad buvo pažeistos Kodekso 3 str. nuostatos.

Taigi, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , Reglamente nustatytos sprendimo priėmimo procedÅ«ros nebuvo pažeistos.IÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos 2010-01-25 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas šį sprendimÄ panaikinti atmestinas.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Fondo bylinėjimosi iÅ¡laidas – žyminį mokestį ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo  44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė: PareiÅ¡kėjos UAB „Šiaulių naujienos“ skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                  Raimondas Blauzdžius                                Nijolė Žalnieriūnienė