2b9f587d-7e34-4c95-9d4b-a41f2be19271 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas A                                                                    NUORAŠAS                Pranešejas Vladislavas Lencikas                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-190/2011Teisejas Antanas Virbalas                     Teisminio proceso kategorija 1-17-1-03072-2008-2                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.6.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS IŠTEISINAMASIS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko, teiseju Tereseles Kazlauskienes ir Stasio Lemežio,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,nuteistajam R.

J.,nuteistojo gynejui advokatui Nikolajui Kuznecovui,vertejai Jelenai Terechovai,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., ir nuteistas laisves atemimu šešiems menesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant ji per du menesius atsiprašyti nukentejusiuju N. J., J.

J. ir A. J..Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e : R. J. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. vasaros, tikslus laikas nenustatytas, iki 2008-11-21 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), sirgdamas letiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, nuolat provokavo konfliktus su savo tevu N. J., motina J. J. ir broliu A. J., kuriu metu elgdavosi labai agresyviai ir grasindavo susidorojimu, taip sukeldamas artimiesiems nuolatini stresa bei pagrista baime del ju gyvybes, sveikatos ir turto, tokiu budu sistemingai baugino žmones naudodamas psichine prievarta.

Tokiais savo veiksmais R. J. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.Pirmosios instancijos teismas ivertines nukentejusiuju A. J., J. J. bei N. J. parodymus, o taip pat teismo psichiatrijos ekspertizes akta Nr. 74U-II-74 padare išvada, kad visiškai irodyta, jog R. J. sistemingai baugino žmones, naudodamas psichine prievarta, ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga. Iš nukentejusiuju parodymu matyti, kad kaltinamasis grasino padaryti veika, pavojinga nukentejusiuju gyvybei, sveikatai ir turtui bei sistemingai baugino nukentejusiuosius panaudodamas psichine prievarta ir netiketi nukentejusiuju parodymais nera pagrindo.Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

J. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendi panaikinti ir byla nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, jog jis 2006-04-04 kreipesi i psichiatra del šeimyninio konflikto su šeimos nariais, kurio metu jo motina sudave jam i veida ir jo atžvilgiu buvo panaudotas fizine ir psichine prievarta. Nuo 2006-04-04 iki 2006-04-26 jis gydesi VšI Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. 2007-05-07 ir 2007-05-09 pareiškimais del namuose ivykusio konflikto, kurio metu jis buvo sumuštas tevo ir brolio, jis kreipesi i Vilniaus m.

VPK 6-aji PK VP Justiniškiu PN, taciau Vilniaus m. VPK 6-asis PK VP Justiniškiu PN 2007-05-15 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, o Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras ši nutarima paliko galioti. R. J. pažymi, jog minetu sprendimu jis negavo, todel Vilniaus baltarusiu jaunimo sajunga (toliau – VBJS) kreipesi i Policijos departamenta prie VRM, kuris 2007-06-19 raštu ji bei VBJS informavo apie tyrimo rezultatus. 2007-06-03 jis pareiškimu kreipesi i Policijos departamenta prie VRM del kompiuterio vagystes ir pagal ši pareiškima 2006-06-30 Vilniaus m.

VPK 6-ame PK VP Justiniškiu PN buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, taciau apie priimta sprendima jis informuotas nebuvo.Taigi, jo artimieji paneige visus kaltinimus ju atžvilgiu, taciau toliau vykde psichine prievarta ir sistemingai ji ižeidinejo, del ko VBJS jam buvo išduotas diktofonas.Apeliantas skunde taip pat teigia, jog buvo pažeista jo teise i kvalifikuota teisine pagalba ir cituoja teise aktus, kuriuose yra itvirtintas teises i gynyba principas bei gynejo pareigos. Atkreipia demesi, jog jam paskirta gyneja E. Žileniene ikiteisminio tyrimo metu netinkamai atliko savo pareigas, nes 2009-03-23 jam pareiškus itarima jis žodžiu papraše procesiniu sprendimu ir kitu dokumentu (nutarimo paskirti kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti, apklausos protokolo, protokolo del gynejo paskyrimo) nuorašus jam išversti i gimtaja kalba, taciau mineti dokumentai išversti ir jam iteikti nebuvo, o gyneja del minetu pažeidimu neprieštaravo ir ju neskunde.

Taip pat atkreipia demesi, jog pranešime apie itarima nebuvo nurodyti gynejos rekvizitai. Gyneja E. M. taip pat negyne jo pažeistu teisiu, o tik formaliai dalyvavo procese. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis R. J. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.  Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas.Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. apkaltinamasis nuosprendis, priimtas R. J. atžvilgiu, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 329 str. 1 p.).Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis.

Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu R. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir nuteise už tai, kad jis nuo 2006 m. vasaros, tikslus laikas nenustatytas, iki 2008-11-21 bute, esanciame (duomenys neskelbtini), sirgdamas letiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, nuolat provokavo konfliktus su savo tevu N. J., motina J.

J. ir broliu A. J., kuriu metu elgdavosi labai agresyviai ir grasindavo susidorojimu, taip sukeldamas artimiesiems nuolatini stresa bei pagrista baime del ju gyvybes, sveikatos ir turto, tokiu budu sistemingai baugino žmones naudodamas psichine prievarta.Kolegija, išanalizavusi R. J. kalte pagrindžiancius irodymus, kuriais remesi pirmosios instancijos teismas, daro išvada, jog apylinkes teismas netinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes. Teiseju kolegija, ivertinusi byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad byloje nera surinkta pakankamai objektyviu duomenu, kurie leistu daryti išvada, kad R.

J. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Nuteistasis teige, jog tarp jo ir kitu šeimos nariu vykstanciu konfliktu iniciatorius yra ne jis, o A. J., J. J. ir N. J., kurie siekia iškeldinti apelianta iš buto. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, pripažindamas R. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., jo kalte grinde išimtinai nukentejusiuju A. J., J. J. ir N. J., gyvenanciu viename bute su apeliantu, parodymais. Taciau pateikta baudžiamosios bylos medžiaga tvirtina, jog tarp nuteistojo R.

J. ir jo šeimos nariu vyksta nuolatiniai konfliktai ir teisesaugos institucijoms R. J. yra pateikes nemažai pareiškimu, prašydamas pradeti ikiteisminius tyrimus jo artimuju atžvilgiu. Be to, iš Vilniaus miesto VPK viršininko 2007-06-19 pranešimo matyti, jog buvo nustatyta, kad A. J. (brolis) iš R. J. (nuteistojo) buvo paemes kompiuterio detales (t. 2, b.l. 153). Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. J. serga letiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, o jo brolis A. J.

– piktnaudžiauja alkoholiu, kas tik dar labiau apsunkina šeimos nariu tarpusavio bendravima. Irodinejant nuteistojo dalyvavima jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nebuvo surinkta ir patikrinta daugiau irodymu, išskyrus nukentejusiuju parodymus. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Nusikaltimu tyrimo skyriaus viršininko 2009-01-19 atskiruoju pavedimu to paties komisariato Justiniškiu PN tyrejams buvo pavesta apklausti Taikos g. 103 namo gyventojus ir kitus asmenis, kurie pažista R.

J., gali ji charakterizuoti, mate ar girdejo minetu asmenu konfliktus bei žino kitas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes (t. 1, b.l. 16). Taciau iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Justiniškiu PN tyrejo 2009-01-30 tarnybinio pranešimo matyti, jog apklausti kaimynai iš aplinkiniu butu apie R. J. savo šeimos nariu terorizavima paliudyti negalejo, vienintele J. B. iš 34 buto nurode galimai susijusia su byla aplinkybe, taciau ji nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posedyje apklausta nebuvo (t. 1, b.l. 17).Taigi, iš vienos puses – nuteistajam R.

J., o iš kitos – A. J., J. J. ir N. J. visiškai skirtingai aiškinant ivykiu aplinkybes, esant konfliktinei situacijai ir nesant kitu patikimu irodymu, negalima padaryti vienareikšmes ir objektyvios išvados del R. J. kaltes, padarius jam inkriminuojama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Juolab, kad nukentejusieji del konfliktišku santykiu su R. J. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todel ju parodymai galimai yra subjektyvus. Kolegijos vertinimu, Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizes aktu konstatuotas nuteistojo sveikatos sutrikimas savaime dar nepatvirtina R.

J. kaltes padarius inkriminuota nusikaltima, nes ekspertizes akto išvados nei paneigia, nei patvirtina, kad nuteistasis atliko neteisetus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Apeliacine instancija pažymi, kad teismo sprendimas gali buti pagristas tik patikimais irodymais, visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, todel daroma išvada, jog R. J. iš kaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., turi buti išteisintas, neirodžius, jog jis padare šia nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.)Be to, apeliacine instancija pažymi, jog pirmosios instancijos nuosprendyje nera atskleista Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatyta savoka „sistemingai baugino žmones naudodamas psichine prievarta“, nepasisakyta del konkreciu bauginimu susidorojimu laiko, skaiciaus ir budu bei ju realumo nukentejusiuju gyvybei, sveikatai ar turtui.

Del aukšciau išdestytu argumentu apkaltinamasis nuosprendis negali buti pripažintas teisetu ir pagristu.Atmestini kaip nepagristi R. J. skundo argumentai, jog jam paskirtos gynejos netinkamai atliko savo pareigas. Byloje nera duomenu, patvirtinanciu, jog R. J. gynusios advokates netinkamai atstovavo jo teises ir teisetus interesus tiek ikitesiminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla teisme, todel darytina išvada, kad tokie kaltinamojo teiginiai yra tik jo subjektyvi nuomone.             Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., n u s p r e n d e:             nuteistojo R.

J. apeliacini skunda tenkinti.Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:R. J., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., išteisinti, neirodžius, jog jis padare šia nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Kardomaja priemone R. J. – rašytini pasižadejima neišvykti, panaikinti. Kolegijos pirmininkas                                                            Vladislavas Lencikas Teisejai                                                                        Tereselei Kazlauskiene                                                                           Stasys Lemežis Nuorašas tikras