2b9928bb-9dcb-4244-9980-fa53496e5455 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1A-114-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-34639-2016-7Procesinio sprendimo kategorija :2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant :prokurorei Marinai Jelizarovai, nuteistiesiems D.

P. (D. P.), V. Z. (V. Z.) ir J. D. (J. D.), gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, KÄ styčiui Paspirgėliui, Eugenijui BarÅ¡iui ir Ričardui MakÅ¡telei, vertėjai Nijolei Vanagienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. P. (D. P.), V. Z. (V. Z.), K. S. (K. S.) ir J. D. (J. D.) apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. (D. P.) nuteistas :- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 3 metams; - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ V.

M.) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. M.) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areÅ¡tu 30 parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus jam paskirtas bausmes jas apimant ir iÅ¡ dalies sudedant, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. Z. (V. Z.) nuteistas :- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 3 metams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės jam subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.K. S. (K. S.) nuteistas :- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areÅ¡tu 30 parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus jam skirtas bausmes jas apimant ir iÅ¡ dalies sudedant, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.J.

D. (J. D.) nuteistas :- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės jam subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš D. P., V. Z., K. S. ir J. D. solidariai priteista nukentėjusiajam A. M. 95 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

IÅ¡ D. P. ir K. S. solidariai priteista civiliniam ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 130,95 Eur turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:D. P. nuteistas už tai, kad sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent : jis 2016 m. liepos 23 d. apie 21 val., vieÅ¡oje vietoje – gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų panaudojo prieÅ¡ V.

M. fizinį smurtÄ , t. y. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus jam į veidÄ , dėl ko pastarasis pargriuvo ant Å¡aligatvio ir atsitrenkė galva į grindinį, tuo padarydamas V. M. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, apatiniame žandikaulyje dviejų priekinių dantų lūžį, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ; po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , kartu su V. M. buvusiam A. D. bandant nutraukti Å¡iuos neteisėtus veiksmus, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius pastarajam į veidÄ , sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

D. P., V. Z., K. S. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent : 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 23 val., miÅ¡kelyje (duomenys neskelbtini) pastate esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, užpuolė A. M., bendrai panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , t. y. suduodami jam ne mažiau 20 smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, padarė jam poodinę kraujosruvÄ veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei taip atimdami galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, pagrobė jo turto už 305 Eur : iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės 45 Eur grynųjų pinigų, iÅ¡ marÅ¡kinėlių kiÅ¡enės 50 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žBlackberry“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), 10 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefono dėklÄ , nuo rankos nuėmė 200 Eur vertės rankinį vyriÅ¡kÄ laikrodį „Orient“;D.

P., V. Z., K. S. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent : 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, A. M. ir atsitiktiniams praeiviams I. C. ir J. Å . davus jiems pastabÄ dėl prieÅ¡ tai įvykdyto A.

M. plėšimo, suvokdami, kad gali bÅ«ti dėl to sulaikyti, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų panaudojo prieÅ¡ A. M. fizinį smurtÄ , t. y. sudavė jam tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko pastarasis pargriuvo, taip sukeldami jam fizinį skausmÄ ; V. Z. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 23.15 val., toje pačioje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam I. C. bandant nutraukti jų nusikalstamus veiksmus, tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė kumščiu I.

C. į veidÄ , sulaužydamas jam nosį, t. y. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .D. P. ir K. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent : 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.40 val. D. P. užėjo į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), paėmė iÅ¡ lentynos tris 1 litro talpos butelius viskio „Jack Daniels“ bendros 80,97 Eur vertės, ir du 0,7 litro talpos butelius viskio „Jack Daniels“ bendros 49,98 Eur vertės, įdėjo juos į prekių krepÅ¡elį, prie įėjimo į parduotuvę vartelių perdavė Å¡ias prekes K.

S., kuris išėjo iÅ¡ parduotuvės už jas nesumokėjęs, taip jie padarė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 130,95 Eur turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. praÅ¡o : pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisinti; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ V.

M.) panaikinti ir dėl Å¡ios veikos jį iÅ¡teisinti; už kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis kaltę pripažino visiÅ¡kai, paskirtas bausmes mažinti pritaikius BK 641 straipsnį; nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. M. pakeisti ir nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti atmesti. Nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir tvirtina, jog minėtos nusikalstamos veikos padaryme jis nedalyvavo. Nurodo, kad jis dalyvavo tik muÅ¡tynėse, todėl kaltę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ A.

M.) jis pripažino, o atsakomybės už plėšimÄ neturėjo prisiimti, nes Å¡iÄ veikÄ padarė kiti asmenys. Pažymi, kad liudytojas I. C. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tačiau to pagal įstatymÄ neturėjo bÅ«ti. Todėl minėtas liudytojas davė parodymus, kurie nesutampa su liudytojo J. Å . parodymais, nors nusikaltimo vietoje jie buvo kartu. Kaltinamojo K. S. parodymai patvirtina, kad jis (D. P.) A. M. turto plėšime nedalyvavo. Taip pat nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį (dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ V.

M.) ir tvirtina, jog Å¡iame epizode buvo nuteistas du kartus. Nurodo, kad tyrimo pradžioje įtarimas jam buvo pareikÅ¡tas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl Å¡ios veikos savo kaltę jis pripažino visiÅ¡kai. Vėliau, tyrimo eigoje Å¡i veika buvo perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį (dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. M.). Nuteistasis teigia, kad tokia nusikalstamų veikų sutaptis pagal baudžiamÄ jÄ teisę negalima.Akcentuoja, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo įvykdytos atskirai ir buvo nagrinėjamos vienoje baudžiamojoje byloje.

Tačiau už nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltę jis pripažino visiÅ¡kai, paskirtoms bausmėms teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio ir jam skirtų bausmių nepagrįstai nesumažino vienu trečdaliu. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iÅ¡ jo A. M. neturtinę žalÄ , motyvų dėl to skunde jis nenurodo. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. praÅ¡o : suÅ¡velninti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę; taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir tvirtina, kad ji yra per griežta. Nurodo, jog aplinkybes, susijusias su jo baudžiamÄ ja atsakomybe, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstė jo gynėjas, su gynėjo argumentais jis sutinka, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į tai, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai nesutampa. Ir nors Å¡ie neatitikimai nėra esminiai, tačiau nuteistojo vertinimu, tai gali pakeisti bendrÄ Ä¯vykių vaizdÄ .

Be to, nurodo, kad net prokurorė prašė skirti daug Å¡velnesnes bausmes. Atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose jam inkriminuotuose epizoduose kaltę pripažino visiÅ¡kai, todėl tvirtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio, nors to prašė ir prokurorė. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. praÅ¡o: suÅ¡velninti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę; taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir tvirtina, kad ji yra per griežta.

Nurodo, jog savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, augina nepilnametį vaikÄ ir padeda vaiko motinai. PrieÅ¡ tai buvo teistas 7 kartus, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, iÅ¡vyko į užsienį, kur pragyveno beveik 7 metus. Ä® LietuvÄ grįžo aplankyti savo artimųjų ir vaiko. Tačiau dėl savo lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio, susitikęs su draugais, padarė nusikalstamas veikas. Taip pat skunde nuteistasis dar kartÄ pabrėžia, kad kaltę pripažino, todėl teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį visiÅ¡kai iÅ¡teisinti iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nurodo, jog nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, jis nepadarė. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė visi nuteistieji, tačiau visi jie ginčija skirtingas nuosprendžio dalis :

 nuteistasis D. P. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį (už vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. M.); dėl nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendį ginčija nuteistieji D. P., V. Z. ir J. D.; nuteistasis J. D. taip pat nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. M.); su nukentėjusiajam A. M. priteistu neturtinės žalos atlyginimu nesutinka nuteistasis D.

P.. Be to, nuteistieji D. P., V. Z. ir K. S. apeliaciniuose skunduose taip pat pateikia argumentus, kurie susiję su jiems paskirtomis bausmėmis. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų apeliacinių skundų esmės. Dėl D. P. veikų epizode dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. M. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P. 2016 m. liepos 23 d. apie 21 val., vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų panaudojo prieÅ¡ V.

M. fizinį smurtÄ , t. y. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus jam į veidÄ , dėl ko pastarasis pargriuvo ant Å¡aligatvio ir atsitrenkė galva į grindinį, tuo padarydamas V. M. sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ; po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , kartu su V. M. buvusiam A. D., bandžiusiam nutraukti neteisėtus nuteistojo veiksmus, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į veidÄ , sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Ä®vertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apylinkės teismas konstatavo, jog D.

P. Å¡iais savo veiksmais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį kaip dviejų nusikaltimų idealiÄ jÄ sutaptį.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. pripažįsta sudavęs keletÄ smÅ«gių, dėl kurių V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau skunde jis tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nusikaltimų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį nėra galima, nes tokiu bÅ«du jis nuteisiamas du kartus už tÄ pačiÄ veikÄ .

Ir, kaip galima suprasti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio ir jo baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme, jis praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl kurios jis savo kaltę pripažįsta pilnai. Teisėjų kolegija Å¡ių apelianto argumentų nelaiko pagrįstais, kadangi jie prieÅ¡tarauja tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, tiek BK taikymo taisyklėms, suformuluotoms panaÅ¡iose baudžiamosiose bylose. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis D.

P. padarė Å¡ias veikas ir dėl jų jis nuteistas visiÅ¡kai pagrįstai. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistasis, nusikaltimų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį yra galima ir, esant konkrečioms veikų padarymo aplinkybėms, asmens veiksmų kvalifikavimas pagal minimus straipsnius yra pagrįstas bei teisingas. Pažymėtina, kad čia minima nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Nusikaltimų sutaptis gali bÅ«ti realioji arba idealioji. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

IÅ¡ to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta vieÅ¡osios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir Å¡ie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veikÄ pagal kitus straipsnius.

Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius. O tuo atveju, jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013). Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. P. iÅ¡ pradžių panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V.

M., po to prieÅ¡ A. D., kai jis bandė pakelti ant žemės dėl patirtų sužalojimų gulintį V. M.. Tai patvirtina vienas kitÄ papildantys paties nuteistojo D. P., liudytojų A. D. ir V. Č. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų duomenys, kiti bylos įrodymai. Nagrinėjamu atveju daugiau nei akivaizdu, kad nuteistasis D. P. smurtinius veiksmus prieÅ¡ V. M. ir A. D. panaudojo vieÅ¡oje vietoje (prie daugiabučio gyvenamojo namo), kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent : gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vieÅ¡oje vietoje panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. M. ir A. D., nuteistasis D. P. suprato, jog savo įžūliais veiksmais sutrikdys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, Å¡okiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ kitus asmenis. Tačiau, to nepaisydamas, D. P. smurtinio pobÅ«džio veiksmus atliko. Tokie jo veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek smurtinius veiksmus patyrusiems asmenims, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų.

Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta viešoje vietoje – gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buvusių asmenų rimtis, parodyta nepagarba visuomenės atstovams, o nukentėjusiajam V. M. bei A. D. padaryti atitinkamo sunkumo sveikatos sutrikdymai. Todėl tokie D. P. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais.

Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir iÅ¡orinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir pan. VieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Nuteistasis D. P., suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam bei A. D. prie daugiabučių gyvenamųjų namų, laiku, kai gyventojai paprastai jau bÅ«na savo namuose, neabejotinai suprato, kad tokį jo elgesį mato kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – V.

M. bei A. D., bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis. Tai numatydamas, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jo veiksmai visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 1 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 43 b. l.), byloje nustatyta, kad dėl jau aptartų nuteistojo D. P. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. M. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straispnio 1 dalis neapima, todėl Å¡ie D. P. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti atskirai pagal BK 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad D. P. prieÅ¡ nukentėjusįjį V. M. smurtavo dėl menkavertės dingsties, kas sudaro chuliganiÅ¡kų paskatų turinį (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal teismų praktikÄ , BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos chuliganiÅ¡kos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. M. iki konflikto bÅ«tų pažinojęs D. P., taip pat kad bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais nuteistÄ jį provokuotų. Kaip matyti iÅ¡ bylos įrodymų, V. M. nepuolė nuteistojo, jam negrasino, taigi, nebuvo konflikto iniciatorius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bÅ«tent D. P. iÅ¡provokavo konfliktÄ â€“ be jokios priežasties įžūliai replikavo V. M. : „kas tu toks ir ko nori, eik iÅ¡ čia“. Nukentėjusiajam pasakius frazę, kuri nuteistajam nepatiko (nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D.

P. grubiai atsakė), tai D. P. panaudojo kaip dingstį jį imti muÅ¡ti. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. M. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, nekito, juo labiau kad Å¡iuos jo parodymus, kaip jau minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – tai liudytojų A. D., V. Č. parodymai, kiti bylos įrodymai. Pažymėtina, kad pats D. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl ko kilo konfliktas su V. M.. Å ie įrodymai vienareikÅ¡miai rodo, kad D. P. pats pradėjo konfliktÄ su nukentėjusiuoju ir prieÅ¡ jį vartojo smurtÄ be jokios pateisinamos ar bent kiek suprantamos priežasties, savo smurtinius veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje.

Tokie nuteistojo D. P. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip asmeninės paskatos, nes jie rodo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , moralės ir elgesio normų niekinimÄ . Konkrečiu atveju D. P. elgesys vertintinas kaip atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant suprieÅ¡inti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos. Tokiu bÅ«du, Å¡i nuteistojo D. P. veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaip padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ tenkinti nuteistojo D. P. skundo argumentÄ praÅ¡ymÄ ir jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo. Dėl D. P., V. Z. ir J. D. veikos epizode dėl A. M. turto plėšimo Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už plėšimÄ , nes nukentėjusiojo A. M. turtÄ užvaldė kaltinamasis K. S.. Nuteistasis J. D. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu už plėšimÄ nurodydamas, kad Å¡ios veikos jis nepadarė.

Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde gan abstrakčiai nurodo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai byloje nesutampa ir tai turi įtakos apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimui, taip pat praÅ¡o atsižvelgti į aplinkybes, kurias teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstė jo gynėjas. Kaip matyti, jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog V. Z. įvykdė A. M. plėšimÄ , todėl prašė ginamÄ jį dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisinti (6 t., 29 – 30 b. l.).

Todėl, nors iÅ¡ nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, su kuria teismo nuosprendžio dalimi jis nesutinka ir ko praÅ¡o, tačiau iÅ¡ to, kas aptarta galima teigti, jog nuteistasis V. Z. taip pat ginčija jo nuteisimÄ už plėšimÄ . Taigi, iÅ¡ nuteistųjų D. P., V. Z. ir J. D. apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose iÅ¡ esmės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei atliktas įrodymų vertinimas.Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Å iose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja teismui kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Ä®statymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡ esmės visi teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai yra aptarti, iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Teismas, iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodyta, jog D. P., V. Z., K. S. ir J. D., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. M., pagrobė jam priklausantį 305 Eur vertės turtÄ : 45 Eur grynųjų pinigų, 50 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , 10 Eur vertės mobilaus ryÅ¡io telefono dėklÄ , 200 Eur vertės rankinį vyriÅ¡kÄ laikrodį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes – pagal nustatytas aplinkybes nuteistieji D.

P., V. Z. ir J. D. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo.Nuteistieji D. P., V. Z. ir J. D. neigia savo kaltę dėl bendrininkavimo įvykdžius nukentėjusiojo A. M. plėšimÄ , tačiau Å¡ie apeliantų teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Nuteistųjų kaltė įvykdžius A. M. plėšimÄ bendrininkų grupėje įrodyta nukentėjusiųjų A.

M., I. C., liudytojo J. Å . parodymais, parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolų duomenimis ir kitais bylos įrodymais. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, kad eidamas apÅ¡viestu keliuku link restorano „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡girdo bėgančio žmogaus žingsnius. Atsisukęs pamatė, kad prie jo, apie 1 m atstumu, buvo priartėjęs V. Z. ir kažkÄ Å¡Å«ktelėjo necenzÅ«riÅ¡kai. Tuo metu, kai atsisuko, V.

Z. iÅ¡ karto trenkė jam į veidÄ vienÄ kartÄ , paskui antrÄ kartÄ . Po to pribėgo dar trys asmenys (nėra jokių abejonių, jog tai buvo kiti kaltinamieji, nes jie visi įvykio vakarÄ buvo kartu) ir pradėjo jį muÅ¡ti. Jis sugebėjo tik dengtis nuo smÅ«gių, nes smÅ«gių buvo daug. Nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, kaltinamieji toliau jam dar spyrė. Gulėdamas ant žemės, jis taip pat dangstėsi nuo smÅ«gių, apsivertė ant pilvo, užsidengė galvÄ . Tada pajuto, kad kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų pradėjo tikrinti jo džinsinių kelnių kiÅ¡enes.

Tuo metu ir dingo jo mobilusis telefonas, pinigai, kurie buvo kiÅ¡enėse, ir laikrodis, kurį segėjo ant rankos. Kai tikrino jo kiÅ¡enes, smÅ«giai nesiliovė, kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų laikė jį viena koja prispaudęs prie žemės. Kai smÅ«giai baigėsi, jis atsistojo, kaltinamieji atsitraukė apie 10 m atstumu į gerai apÅ¡viestÄ vietÄ . Jis matė, kad jie visi neskubėdami pradėjo apžiÅ«rinėti pagrobtus daiktus, juos dalintis. Tuo metu prie jo priėjo I. C. bei J. Å .. Pamatę sužalotÄ jo veidÄ , I.

C. bei J. Š. nuėjo paskui kaltinamuosius, kurie neskubėdami ėjo link garažų (5 t., 159 – 160 b. l.). Iš esmės tokius pat parodymus nukentėjusysis davė ir tyrimo metu. Teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo A. M. parodymais, nes byloje nebuvo nustatytas joks motyvas ar nukentėjusiojo suinteresuotumas duoti nuteistiesiems nepalankius parodymus ar tyčia juos apkalbėti. Taigi, nebuvo nustatytas joks objektyvus pagrindas nukentėjusiojo parodymus laikyti nepatikimais, kadangi nukentėjusiojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, pakankamai išsamūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais grindė nuteistųjų D.

P., V. Z. ir J. D. kaltę. Be to, nukentėjusiojo A. M. parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų – I. C. bei J. Å . parodymai. Nukentėjusysis I. C. parodė, kad su J. Å . ėjo į restorano „(duomenys neskelbtini)“ pusę ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , iÅ¡ kurio suprato, kad kažkÄ muÅ¡a. Priėję aiÅ¡kiai matė, kad keturi asmenys rankomis ir kojomis muÅ¡a žmogų. Su J. Å . pribėgo arčiau, o smurtavę asmenys užsidėjo gobtuvus ir greitu žingsniu nuėjo (duomenys neskelbtini) g. link.

Priėjo prie žmogaus, jo veidas buvo stipriai sumuštas, paklausė, dėl ko jį sumušė. Žmogus atsakė, kad pats nesuprato, kodėl, jis apžiūrėjo savo kišenes ir pasakė, kad nėra jo telefono, pinigų. Nusprendė eiti paskui smurtavusius asmenis ir išsiaiškinti, kodėl jie mušė žmogų (5 t., 150 b. l.). Liudytojas J. Š. davė iš esmės tokius pat parodymus (5 t., 151 -152 b. l.). Šie liudytojai, kurie kaip jau minėta, buvo tiesioginiai įvykio liudininkai kategoriškai patvirtino, kad visi nuteistieji mušė A.

M., kad po panaudoto prieÅ¡ jį smurto nukentėjusysis iÅ¡ karto pasigedo savo asmeninių daiktų ir iÅ¡ karto vijosi nuteistuosius. Nors, sugretinus tarpusavyje aukščiau aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, juose galima įžvelgti tam tikrus neatitikimus, tačiau nagrinėjamu atveju jie nelaikytini esminiais ir prieÅ¡taraujančiais vienas kitam, todėl nesudaro pagrindo bendrai abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumu ir teisingumu. Juolab, Å¡ių savo parodymų teisingumÄ A.

M. ir I. C. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 65 – 78, 102 – 109 b. l.), o asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu I. C. ir J. Š. atpažino D. P., V. Z., K. S. ir J. D. kaip asmenis, smurtavusius prieš A. M.; A. M. šio procesinio veiksmo metu taip pat atpažino minėtus asmenis, kurie jį sumušė ir apiplėšė (1 t., 49-54, 79-88, 110-119, 128-139 b. l.). Šie teisminio nagrinėjimo metu ištirti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai sutampa, neprieštarauja tarpusavyje, kas leidžia šiais parodymais vadovautis kaip tinkamais nuteistųjų D.

P., V. Z. ir J. D. kaltės įrodymais. Nuteistojo D. P. skunde nurodoma aplinkybė – kad nukentėjusysis I. C. dalyvavo viso teisiamojo posėdžio metu, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai. Pažymėtina, kad I. C. byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir toks proceso dalyvio statusas neįpareigoja teismo jį paÅ¡alinti iÅ¡ teisiamojo posėdžio salės (BPK 264 straipsnis), t. y. laikytis reikalavimų, taikomų liudytojams.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Å i visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamÄ veikÄ daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Bendrininkaujant svarbu tai, kad veikiant bendrininkams palengvėja nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymÄ .

Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 1 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Akcentuotina, kad susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, bÅ«ti spontaniÅ¡kas ir iÅ¡reiÅ¡kiamas ne tik iÅ¡ankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu, tačiau žodžiais ir neiÅ¡reikÅ¡tas, o iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais – mimika, gestu, ar kitu poelgiu, neveikimu, reiÅ¡kiančiu, parodančiu pritarimÄ kito asmens daromiems veiksmams.

Pažymėtina, kad bendrininkų grupei iÅ¡ anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryÅ¡ių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra bÅ«tini bendrininkų požymiai. BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai bent du bendrininkai turi vykdyti objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį).Anksčiau Å¡ioje nutartyje aptartų įrodymų visuma byloje nustatyta, jog visi nuteistieji buvo bendrininkai, kiekvienas iÅ¡ jų realizavo visÄ ar bent dalį nusikaltimo objektyviosios pusės požymių.

Plėšimas pasireiÅ¡kia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieÅ¡ nukentėjusįjį naudoja tik smurtÄ , o kiti naudoja fizinį smurtÄ bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtÄ pirmiesiems tai matant ir neprieÅ¡taraujant. Pagal jau aptartas bylos aplinkybes, pirmuosius smÅ«gius nukentėjusiajam A.

M. sudavė nuteistasis V. Z., po to prieÅ¡ nukentėjusįjį pradėjo smurtauti ir kiti nuteistieji – D. P., K. S. ir J. D.. Pripažinus įrodyta, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ naudojo visi keturi asmenys – pirmiausia jį mušė rankomis, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės – ir jį spardė, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju smÅ«gių nukentėjusiajam bÅ«ta tikrai daug. NatÅ«ralu, kad dėl smÅ«gių gausos nukentėjusysis stengėsi save bent kiek apsaugoti – dengėsi rankomis galvÄ , apsivertė ant pilvo.

Tačiau vien tai, kad nukentėjusysis tiesiogiai nematė, kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų atliko, dar nereiškia, kad nukentėjusysis negalėjo suprasti ir jausti prieš jį atliktų veiksmų esmės, t. y. kad jis apieškomas tikintis rasti ir pagrobti jo asmeninius daiktus. Kaip minėta, nukentėjusysis nurodė, kad nuteistiesiems prieš jį smurtaujant, juto, jog yra apžiūrimos jo kišenės; nuteistiesiems nutraukus smurtinius veiksmus, jis pasigedo su savimi turėtų daiktų – pinigų, laikrodžio, mobilaus telefono; matė, kad nueidami nuteistieji apžiūrinėjo ar dalinosi iš jo paimtus daiktus.

Ä®vertinus tai, neabejotina, kad nuteistieji, bÅ«dami Å¡alia nukentėjusiojo ir vartodami prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , matė vienas kito veiksmus – tiek smurtinius, tiek ir tai, kad yra apžiÅ«rimos nukentėjusiojo kiÅ¡enės, suprato, kad dėl atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį yra palaužiama jo valia. Taigi, pagal bylos duomenis, nuteistieji suvokė, kas vyksta, suprato vieni kitų veiksmus, ir turėjo suprasti, kad jie visi bendrai vykdo pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ ir taip norėjo elgtis.

Apeliantų skundų teiginys, kad jie iÅ¡ anksto nesitarė daryti plėšimÄ , Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip jų atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, nes bendrininkavimo plėšime atveju toks susitarimas ir nėra bÅ«tinas nustačius, kad visi bendrininkai savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį ar jo turto pagrobimo. Pažymėtina, kad nusikalstami padariniai Å¡io nusikaltimo bendrininkams yra bendri jiems visiems, jie nėra priskiriami kuriam nors iÅ¡ bendrininkų ar kaip nors kitaip iÅ¡skaidomi.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė A. M. turto plėšimÄ yra motyvuota, pagrįsta ir teisinga. Jų veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai. Dėl J. D. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. M.) Apeliaciniame skunde nuteistasis J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu epizode dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ A.

M.. Jis nurodo, jog Å¡ios nusikalstamos veikos jis nepadarė ir dėl to praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto teiginiais nesutinka ir pripažįsta, jog iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma J. D. veika pirmosios instancijos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams.

J. D. savo kaltę viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu neigė, tvirtino, kad jis A. M. nemušė. Tačiau jo kaltė taip pat nekelia jokių abejonių. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad po to, kai nuteistieji, įvykdę jo turto plėšimÄ , stengėsi pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, jis juos drauge su I. C. ir J. Å . pasivijo. IÅ¡ pradžių su nuteistaisiais apie plėšimo aplinkybes kalbėjosi I. C. ir J. Å ., jie bandė aiÅ¡kintis, kodėl jie užpuolė žmogų.

Priėjęs arčiau jis atpažino V. Z., jį sugriebė, klausė : „už kÄ JÅ«s mane taip sudaužėte? “. V. Z. nieko neatsakė, ir tada nuteistieji vėl jį ėmė muÅ¡ti, pargriuvusį spardyti (5 t., 149 – 150 b. l.). Abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra dėl ko, nes, kaip jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje, jis nuo pat įvykio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų prieÅ¡ jį atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymus patvirtino kiti įrodymai, jo parodymai nėra prieÅ¡taringi.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti šį įvykį matę asmenys. Nukentėjusysis I. C. parodė, kad su J. Š. pasivijo kaltinamuosius ir jų paklausė, kodėl jie taip pasielgė su žmogumi (prieš tai jį apiplėšė). Tuo metu pribėgo A. M.. Nukentėjusysis atpažino V. Z.. Kaltinamieji vėl pradėjo mušti A. M.. Po jam pačiam V. Z. suduoto smūgio, jis atsitraukė į šalį. Nukentėjusysis parodė, kad aiškiai matė, jog A. M. vėl mušė visi keturi kaltinamieji (5 t., 150 b. l.).

Liudytojas J. Å . parodė, kad su I. C. pasivijo kaltinamuosius. Jis kaltinamųjų prašė prisistatyti. Kaltinamieji pradėjo agresyviai kalbėti, teigė, kad jie nieko nežino ir nieko nelietė. Tuomet priėjo A. M. ir parodė konkrečiai į vienÄ iÅ¡ kaltinamųjų, kuris jį mušė. Tada visi keturi kaltinamieji vėl pradėjo nukentėjusįjį muÅ¡ti kojomis. Su I. C. norėjo padėti A. M. apsiginti, tačiau vienas iÅ¡ jų smogė I. C. ir toliau su kitais kaltinamaisiais tęsė A.

M. muÅ¡imÄ (5 t., 151 – 152 b. l.). Å ie liudytojai yra neÅ¡aliÅ¡ki ir nė su viena iÅ¡ konflikto pusių nesusijusi jokiais ryÅ¡iais, todėl jų neabejotinas tvirtinimas, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo ir nuteistasis J. D., kurį jie atpažino asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu (1 t., 116 – 117, 138 -139 b. l.), laikytinas tinkamu Å¡io apelianto kaltės įrodymu. Å ių įrodymų pagrindu apylinkės teismas pripažino, kad J. D. veiksmuose yra visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. D. nusikalstamus veiksmus atliko prie (duomenys neskelbtini) garažų, kur bet kuriuo momentu gali bÅ«ti žmonių, t. y. vieÅ¡oje vietoje. Ä®vykio metu buvo paÅ¡alinių asmenų – tai I. C. bei J. Å ., kurie matė nuteistojo J. D. smurtinius veiksmus prieÅ¡ A. M.. Dėl įvykio buvo iÅ¡kviesta policija ir dalis nuteistųjų netrukus buvo sulaikyta. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuteistasis J. D. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, nes naudojo prieÅ¡ jį smurtÄ , o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms.

Dėl jo ir kitų nuteistųjų veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, nes įvykio metu buvę žmonės patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje naudojamo smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį. Todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais J. D. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms naikinti Å¡iÄ skundžiamo teismo nuosprendžio dalį ir iÅ¡teisinti J.

D., kaip jis to prašo savo skunde, kolegija pagrindų ir galimybių nemato. Dėl BK 284 str. 1 d. taikymoVisi apeliantai skundžiamu teismo nuosprendžiu, kuris buvo priimtas 2017-02-09, buvo nuteisti ir pagal BK 284 str. 1 d. Nuo 2017-01-01 galioja nauja BK 284 str. redakcija, kurioje neliko 2 dalies. Tačiau, tiek anksčiau galiojusio BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija, tiek ir šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, liko identiškos naujai įsigaliojusio BK 284 str. dispozicijai ir sankcijai. Kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, nuteistųjų veikos atitiko anksčiau galiojusio BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, jiems už šias veikas buvo paskirtos teisingos bausmės, todėl, kolegijos nuomone, apeliantų veikų perkvalifikavimas iš BK 284 str. 1 d. pagal BK 284 str., kuris negali turėti jokios įtakos jų baudžiamajai atsakomybei, būtų tik formalus skundžiamo teismo nuosprendžio pakeitimas.

Dėl to kolegija skundžiamo nuosprendžio nekeičia.   Dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlygintiNuteistasis D. P. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ priteisti iÅ¡ jo A. M. neturtinę žalÄ , tačiau motyvų dėl to skunde jis nenurodė. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti.

IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusysis A. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti jam 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 t., 122 b. l.). Apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimÄ sumažino iki 3000 Eur ir priteisė jÄ atlyginti solidariai iÅ¡ D. P., V. Z., K. S. ir J. D.. Teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam A. M. buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais bendrais nuteistųjų D. P., V.

Z., K. S. ir J. D. veiksmais. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes, jog dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam A. M. priteistos neturtinės žalos dydis apylinkės teismo nustatytas iÅ¡ esmės teisingai. Kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, t. y. atsižvelgti į nusikaltimo pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – į Å¡ios žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Pagal teismų praktikÄ , absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinės sveikatos neigiamus padarinius.

Å iuo atveju nukentėjusiajam A. M. buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai rankomis ir kojomis į įvairias jo kÅ«no vietas, nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, dėl ko neigiami iÅ¡gyvenimai tuojau pat po sužalojimų neabejotinai buvo. Dėl intensyvių, ilgÄ laikÄ trukusių smurtinių veiksmų jis patyrė ir pakankamÄ fizinį skausmÄ , gydėsi namuose bei negalėjo dirbti. Kaip Å¡ios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijumi vadovaujamasi ir nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo – normaliai gulėti, apsiversti, ilsėtis.

Papildomai įvertinus bylos duomenis, kad veika prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo padaryta bendrininkų grupe, tyčiniais asmenų veiksmais, sužalojimus padarę asmenys yra darbingo amžiaus, todėl galės dirbti bei atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , teisėjų kolegija neturi jokių argumentų mažinti nukentėjusiajam priteistÄ 3000 Eur neturtinės žalos dydį. Toks atlyginimas yra pakankama patirtos žalos kompensacija, jis užtikrina nuteistųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , yra teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas.

Dėl D. P., V. Z. ir K. S. paskirtų bausmiųNuteistieji V. Z. ir K. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Teisėjų kolegija su Å¡iais teiginiais nesutinka. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Skiriant bausmę, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, paskirdamas nuteistiesiems V. Z. ir K. S. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi.Skirdamas nuteistiesiems V. Z. ir K. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino jų padarytų veikų pavojingumo pobūdį – nuteistasis V. Z. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 180 straipsnio 1 dalis) ir viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnio 1 dalis); nuteistasis K.

S. taip pat padarė tris nusikalstamas veikas, t. y. baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 178 straipsnio 4 dalis), nesunkų (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybę – anksčiau ne kartÄ teisti, nevedę, niekur nedirbantys, į jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tris jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, nusikalto bÅ«dami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių (asmens sveikata, turtas), kurias savo veiksmais pažeidė nuteistieji, svarbÄ , į tai, kad jie žalos neatlygino, dalį veikų padarė bendrininkaudami, V. Z. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis, K. S. taip pat buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek V.

Z., tiek K. S. už nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimÄ ir areÅ¡tÄ (pagal BK 178 straipsnio 4 dalį). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas V. Z. ir K. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tik kiek didesnes už sankcijos vidurkį bausmes, kurios, įvertinus nuteistųjų padarytas veikas ir jų asmenybę, nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimus V. Z. paskirtas bausmes subendrinęs pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, t. y. iÅ¡ dalies sudedant, o už nusikaltimus ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ K.

S. paskirtas bausmes subendrinęs pagal BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 5 dalies 2 punktÄ , t. y. bausmes apimant ir iÅ¡ dalies sudedant, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė ir subendrino jas tinkamai. Å iuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad apylinkės teismas ne tik parinko palankiausiÄ nuteistiesiems bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , tačiau prie griežčiausios iÅ¡ jiems paskirtų bausmių pridėjo tik labai nedidelę Å¡velnesnių bausmių dalį. Todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teigti, kad nuteistiesiems V.

Z. ir K. S. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra per giežtos, tikrai negalima. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. S. nurodoma aplinkybė, kad jis augina nepilnametį vaikÄ ir padeda vaiko motinai, nemažina jo atsakomybės ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti mažinti jam bausmę. Kolegija nesutinka ir su nuteistojo V. Z. skundo argumentu Å¡velninti jam skirtÄ bausmę, kadangi prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė jam skirti Å¡velnesnes bausmes, nes proceso dalyvių (tame tarpe ir prokuroro) pasisakymai dėl kaltinamojo pripažinimo kaltu ar jo iÅ¡teisinimo, jam skirtinos bausmės ar atleidimo nuo jos atlikimo, kitų teismo baigiamuoju aktu iÅ¡sprendžiamų klausimų teismo nesaisto ir neįpareigoja teismo priimti jam pasiÅ«lytÄ sprendimÄ , jei teismo įsitikinimas yra kitoks.

Bausmės skyrimas yra tik bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bausmės individualizavimo motyvai iÅ¡dėstyti tinkamai ir bausmės griežtumo požiÅ«riu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, apeliacinių skundų argumentai, kuriais nuteistieji ginčija jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių griežtumÄ , atmestini.Nuteistieji D. P., V. Z. ir K. S. apeliaciniuose skunduose taip pat kelia klausimÄ , kodėl jiems nebuvo taikytas BK 641 straipsnis ir bausmė nesumažinta vienu trečdaliu, nors kaltę dėl kai kurių nusikalstamų veikų jie pripažino.

BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė gali bÅ«ti sumažinama vienu trečdaliu, kai baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Å iuo atveju byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje taip pat nebuvo galimas, kadangi BPK 273 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vienÄ ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ galima atlikti tik tuo atveju, jei, be kita ko, visi kaltinamieji kaltę pripažįsta.

Čia akcentuotina tai, kad pastaroji sÄ lyga yra įgyvendinama tik tuo atveju, kai kaltinamieji kaltę pripažįsta ne dėl atskirų kaltinimo epizodų, bet dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pripažino tik K. S., o kaltinamieji D. P. ir V. Z. savo kaltę neigė, todėl byloje nebuvo galimybės atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir atitinkamai taikyti BK 641 straipsnį, kuris bÅ«tų leidęs nuteistiesiems skirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.Dėl praÅ¡omų priteisti proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeValstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius 2017 m. gegužės 9 d., nagrinėjant bylÄ Panevėžio apygardos teisme, pateikė byloje praÅ¡ymus, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistųjų J.

D., V. Z. ir D. P. atitinkamai 46,32 Eur, 167,59 Eur ir 104,22 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl jiems paskirtų gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡iuo atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkinami.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Nuteistųjų D.

P. (D. P.), V. Z. (V. Z.), K. S. (K. S.) ir J. D. (J. D.) apeliacinius skundus atmesti.Teisėjai              Valdas Meidus              Algirdas Gaputis             Danutė Švitinienė