2016-11-30 Nr. AB-22662-3-65-3-00401-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus, dėl neturtinės žalios atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2016-11-30 Nr. AB-22662-3-65-3-00401-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-686-822/2016
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00401-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus, dėl neturtinės žalios atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja 2016 m. gegužės 19 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl šio teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo panaikinimo.
Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikščioja, gyvena viena. Iš teismo gautą neregistruotą laišką pasiėmė pavėluotai. Neteisingai suprato skundo padavimo termino skaičiavimą.
II. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjai termino apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja V. A., gimusi 1945 metais, dalyvavo teismo posėdžiuose 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. balandžio 14 d. nagrinėjant bylą teisme. Pareiškėjai buvo žinoma, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas byloje atidėtas 2016 m. balandžio 29 d. 15 val. 15 min. Į sprendimo paskelbimą pareiškėja neatvyko. Teismo sprendimas V. A. išsiųstas 2012 m. gegužės 2 d. Iš spaudo ant voko matyti, kad V. A. teismo sprendimą gavo 2012 m. gegužės 3 d., todėl ji turėjo pakankamai laiko apeliacinį skundą paduoti nepažeidžiant įstatymo numatyto termino. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad pareiškėja manė, jog įstatymo numatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti prasideda nuo teismo sprendimo gavimo dienos, subjektyvi ir negali pateisinti termino praleidimo. O atsižvelgiant į tai, kaip pareiškėja aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, nei jos amžius, nei sveikata taip pat nelaikytini svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
III. Pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties.
Atskirajame skunde nurodo, kad 2016 m. balandžio 29 d. negalėjo atvykti į teismo sprendimo paskelbimą, nes sirgo, turėjo aukštą temperatūrą. Laišką su teismo sprendimu gavo neregistruotu paštu. Pašto dėžutė yra toliau nuo namų, dėl ligos negalėjo nueiti pasiimti pašto, gyvena viena, yra senyvo amžiaus, be to, paprastai negauna spaudos, o teismo sprendimą tikėjosi gauti registruotu paštu, todėl iš pašto dėžutės jį pasiėmė pavėluotai, pasibaigus sprendimo apskundimo terminui. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir praleistą terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (bylai aktuali 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. balandžio 29 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2016 m. gegužės 13 d. Pareiškėja apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą teismui pateikė 2016 m. gegužės 19 d.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga.
Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėja grindžia tuo, kad sprendimo paskelbime negalėjo dalyvauti dėl ligos, sprendimą tikėjosi gauti registruotu paštu, yra senyvo amžiaus, gyvena viena, o pašto dėžutė yra toliau nuo namų, dėl minėtų aplinkybių laišką su teismo sprendimu pasiėmė pavėluotai, jau pasibaigus jo apskundimo terminui.
Pažymėtina, kad pareiškėjo liga ar senyvas amžius, teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas teismų praktikoje paprastai savaime nelaikomi termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis. Pareiškėjai, norintys termino praleidimą pateisinti pablogėjusia sveikata, termino atnaujinimo klausimą nagrinėjančiam teismui privalo pateikti konkrečius įrodymus apie sveikatos būklę. Pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011, teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai pareiškėjo nurodomos priežastys (sirgo ir pan.) nėra patvirtintos jokiais įrodymais, yra abstrakčios, jos negali būti laikomos objektyviomis. Priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai, net ir esant akivaizdiems įrodymams dėl to, kada jie gavo skųstiną nutartį, abstrakčios ir nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų. Tai pažeistų teisinio saugumo principą bei teisės stabilumą.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. pareiškėjos amžių, jos aktyvų dalyvavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir santykinai nežymų termino praleidimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais ir pripažinti, kad pareiškėja tokiu būdu siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Įvertinus tai, kad pareiškėja su teismo sprendimo turiniu susipažino jau pasibaigus jo apskundimo terminui, konstatuotina, kad apeliacinis skundas paduotas per protingą laikotarpį, be nepagrįsto delsimo.
Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo. Pastebėtina, kad teismo sprendimo paskelbimas ir įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui – teismo sprendimo notifikacija, yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso teisėtumas, tuo pačiu ir tinkamas asmens teisių šiame procese įgyvendinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015).
Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat pareiškėjos siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą ir remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju gali būti vertinamos kaip pateisinančios termino įgyvendinti teisę į apeliaciją praleidimą. Nurodytos priežastys, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pareiškėjai objektyvias kliūtis laiku paduoti teismui apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (ABTĮ 127 str. 2 d.). Skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, naikinama.
Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., 40 str. 3 d.), todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo paduoti. Pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą priimti nagrinėti.
Išsiųsti atsakovui apeliacinio skundo nuorašą ir informuoti, kad per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos jis privalo pateikti teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė