2b966fe2-b84d-4e9b-aeec-02a325d04f5e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                              Civilinė byla Nr. 2-326/2014                                             Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios individualios įmonės „S. L.

įmonė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-847-372/2013, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Emora“ kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuriuo prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui individualiai įmonei „S. L.

įmonė“, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus“. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo patenkintas, individualiai įmonei „S. L. įmonė“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“.Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtinti individualios įmonės „S. L. įmonė“ kreditorių finansiniai reikalavimai – viso 14 433,38 Lt sumai.

To paties teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi individualios įmonės „S. L. įmonė“ kreditoriniai reikalavimai patikslinti - patvirtintas bankrutuojančios individualios įmonės „S. L. įmonė“ kreditoriaus UAB „Autoera“ 702,90 Lt kreditorinis reikalavimas.Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi individuali įmonė „S. L. įmonė“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, patvirtinta įmonės likvidavimo tvarka bei patvirtintas patikslintas individualios įmonės „S. L.

įmonė“ kreditorių sÄ raÅ¡as: VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos – 1 757,01 Lt, VSDFV Å iaulių skyrius – 2 512,11 Lt, UAB „Masada“ – 8 345,16 Lt, UAB „Emora“ - 589,10 Lt, antstolis R. K. – 1 230 Lt, UAB „Autoera“ – 702,90 Lt.2013 m. lapkričio 19 d. Å iaulių apygardos teisme gautas BIÄ® „S. L. įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ įgalioto asmens praÅ¡ymas dėl BIÄ® „S. L. įmonė“ bankroto bylos pripažinimo tyčiniu.

PraÅ¡yme administratorius teigė, jog įmonės tyčinį bankrotÄ sukėlė jos valdymo organų veiksmų, kuriais sÄ moningai, nesÄ Å¾iningomis priemonėmis bei tikslais buvo kuriamos prielaidos įmonės nemokumui kilti, visuma - visų pirma, Å iaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartyje, kuria buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nurodyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. nebuvo įregistruota apdraustų darbuotojų. IÅ¡ atsakovo buvo priteisiamos nedidelės sumos, sprendimai už akių buvo priimti 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. lapkričio 14 d.

Neturėdama turto, įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto administratoriaus teigimu, nepaisant aplinkybių, liudijančių apie įmonės nemokumÄ , jos vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu neveikimu sÄ moningai didino įmonės įsiskolinimÄ kreditoriams UAB „Masada“ ir UAB „Emora“. Bankroto administratorius taip pat nurodė, jog buvo nustatyta, kad 2012 m. gegužės 30 d. įmonė pardavė transporto priemonę įmonės savininko sutuoktinei S. L.

– tokiu bÅ«du taip pat buvo sumažintas įmonės turtas. Administratoriaus manymu, buvo siekiama sukelti įmonės tyčinį bankrotÄ , kadangi įmonės vadovas žinojo, kad neturės iÅ¡ ko atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto administratorius pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi įmonės vadovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui turtÄ bei dokumentus. Å i nutartis neįvykdyta, turtas bei dokumentai neperduoti, vadovas vengė bendrauti su bankroto administratoriaus įgaliotiniu.

Bankroto administratoriaus teigimu, 2013 m. liepos 30 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas priverstiniam vykdymui, tačiau jis neįvykdytas. Administratorius taip pat teigė, kad įmonės vadovo neveikimas buvo sÄ moningas ir tyčinis, orientuotas į tikslÄ iÅ¡vengti prievolių kreditoriams įvykdymÄ . BÅ«damas iÅ¡silavinęs asmuo, įmonės vadovas veikė prieÅ¡ingai įmonės interesams, nevykdė juridinio asmens vadovo pareigų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi bankrutavusios individualios įmonės „S. L.

įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.Teismas įvertino tai, kad įmonės transporto priemonės pardavimo įmonės savininko sutuoktinei S. L. sandorį bankroto administratorius ginčija atskiru ieÅ¡kiniu, jis praÅ¡o iÅ¡ atsakovų S. L. ir S. L. solidariai priteisti 7 470 Lt, t. y. gina kreditorių interesus CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, jog duomenų apie jokį kitokį įmonės turtÄ , kurį vadovas galėjo parduoti mažesnėmis, nei rinkos kainomis, nepateikta.

Bankroto administratorius taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad vadovas sudarinėjo kitus nuostolingus ar ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, tuo pažeisdamas kreditorių interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, jog jis kada nors bandė susisiekti su S. L.. Tai, kad bankroto administratorius nebuvo susisiekęs su įmonės vadovu, teismo vertinimu, patvirtina ir tas faktas, jog antstolis atliko patvarkymÄ dėl paieÅ¡kos paskelbimo. Teismas sprendė, jog vien tai, kad vadovas nepateikė ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei sudarė vienÄ Å¾inomÄ sandorį, savaime negali bÅ«ti pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, t. y. siekiančiu iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismo vertinimu, vienkartinis veiksmas nesuteikia galimybės nustatyti visumÄ â€“ įmonės finansinės padėties blogėjimÄ , leidžiantį konstatuoti įmonės vadovo tyčinius veiksmus. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu BIÄ® „S. L. įmonė“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – individualios įmonės „S. L. įmonė“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Atskirajame skunde teigia, kad S. L.

įmonės bankrotas atitinka LR Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio bankroto požymius. Pirmiausia, S. L. įmonės vadovo sudarytas transporto priemonės „Peugeot Boxer“ pirkimo-pardavimo sandoris su savo sutuoktine S. L., kuriuo automobilis perduotas žymiai mažesne, nei rinkos kaina. Antra, įmonės vadovas turėjo asmeninę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir užkirsti keliÄ tolesniam įmonės turto mažėjimui, tačiau Å¡ios pareigos neįgyvendino.

Trečia, įmonės vadovas nepateikė visų įmonės dokumentų, dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir pan. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios individualios įmonės „S. L.

įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Taigi Ä®BÄ® normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ jų konkurencijos atveju. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jeigu įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotÄ , administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Ä®BÄ® 20 str.).

Ä®statyme nenurodyta aplinkybių, kurioms esant galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iÅ¡Å¡vaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali bÅ«ti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

Pažymėtina, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004, 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Taigi, įmonės valdymo organų veiksmų bei sprendimų tikslingumui, sprendimus priėmusių asmenų tyčiai dėl galimai žalingų įmonei veiksmų ir sprendimų nustatyti privalo bÅ«ti iÅ¡tirta ir įvertinta faktinių aplinkybių visuma, iÅ¡ kurios ir galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ių asmenų veikos kryptingumÄ bei spręsti, ar galima pakankamai pagrįstai manyti apie tyčiniam bankrotui bÅ«dingų požymių egzistavimÄ .Apelianto teigimu, S. L.

įmonės tyčinį bankrotÄ Ä¯rodo įmonės vadovo sudarytas transporto priemonės „Peugeot Boxer“ pirkimo-pardavimo sandoris su savo sutuoktine S. L., kuriuo automobilis parduotas žymiai mažesne, nei rinkos kaina, taip pat įmonės vadovo asmeninės pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kelio užkirtimui tolesniam įmonės turto mažėjimui neįgyvendinimas bei visų įmonės dokumentų nepateikimas, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir pan.Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.Kaip minėta, teisminėje praktikoje tyčinio bankroto požymiais laikoma tai, kai įmonė tyčia paslepia, iÅ¡Å¡vaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtÄ arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iÅ¡ likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie įrodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia, kad S. L. įmonėje administratoriaus nurodytu transporto priemonės pardavimo sandoriu ar kitokia veikla jau nuo pat pradžių arba kuriame nors vėlesniame veiklos etape bÅ«tų nuosekliai ir kryptingai veikiama siekiant įmonės nemokumo, vengiant atsiskaitymų su kreditoriais ar dėl asmeninio suinteresuotumo suteikiant prioritetus artimai susijusiems asmenims ar kitiems kreditoriams, dėl S. L.

įmonės vadovo sprendimų turtas bÅ«tų tyčia slepiamas, itin lengvabÅ«diÅ¡kai Å¡vaistomas, pasisavinamas ar pan., t.y. byloje esantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuteikia pakankamo pagrindo pripažinti, jog BIÄ® „S. L. įmonė“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien tai, kad įmonės vadovas nepateikė ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei sudarė vienÄ Å¾inomÄ sandorį, savaime negali bÅ«ti pakankamas pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, t. y. siekiančiu iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Vienkartinis veiksmas nesuteikia galimybės nustatyti visumÄ â€“ įmonės finansinės padėties blogėjimÄ , leidžiantį konstatuoti įmonės vadovo tyčinius veiksmus. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kurios, bankroto administratoriaus nuomone, sudarė pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, tinkamai taikė tyčinio bankroto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Pagrindų, numatytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :              Palikti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                    Donatas Å ernas