2b95bdd6-294d-4b9b-abcb-fb33cd61d6e9 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                                                                                 Nr.1S-514-134-2015                                                                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi įtariamojo E. D. gynėjo skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas įtariamojo gynėjo skundas panaikinti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimÄ , kuriuo atmestas gynėjo skundas panaikinti pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir , nustatė: 2015-07-16 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamajam E. D., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 150 str. 4 d. ir pripažinta, kad jo veika formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. požymius, tačiau galimai padarytos veikos metu jis neturėjo amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl tolimesnis procesas negalimas ir vadovaujantis LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau VMVPÄ®) 8 str. 3 d. 1 p, jam pradėtas procesas dėl vidutinės priežiÅ«ros priemonių taikymo. 2015-08-20 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas paliko galioti 2015-07-16 prokuroro nutarimÄ ir atmetė E. D. gynėjo skundÄ .

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi atmestas įtariamojo gynėjo skundas dėl 2015-08-20 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo panaikinimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2015-07-16 nutarimas Skundu įtariamojo gynėjas praÅ¡o panaikinti 2015-09-16 apylinkės teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: panaikinti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2015-08-20 nutarimÄ ir pakeisti 2015-07-16 Panevėžio apygardos pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamoje byloje sekančiai: iÅ¡ motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti argumentus ir motyvus dėl LT BK 153 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo bei motyvus ir argumentus dėl bÅ«tinumo taikyti LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymÄ E. D., o iÅ¡ rezoliucinės dalies paÅ¡alinti 3 punktÄ , kuriuo nuspręsta pradėti procesÄ dėl vidutinės priežiÅ«ros priemonių taikymo E. D..

Skunde įtariamojo E. D. gynėjas nurodo kad LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyti vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros priemonių skyrimo pagrindai. Å ios straipsnio 3 d. 1 p. nustatyta, jog vaiko vidutinės priežiÅ«ros priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tokiam vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ , tačiau jam nebuvo sukakęs LR BK numatytas amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.Apeliantas teigia, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad prokurorė pagrįstai nutarime pažymėjo, kad VMVPĮ nenumato, kad vaikas turi bÅ«ti pripažintas kaltu teismo sprendimu tam, kad bÅ«tų taikomos vaiko minimalios ar vidutinės priežiÅ«ros priemonės, tačiau toks įstatymo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų protingumo principui ir apeliantas su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka.

Jis nurodo, kad VMVPĮ 8 str. 1 d. 1 p.ir 3 d. 1 p., kalbama apie nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius turinčias veikas, todėl Å¡io įstatymo normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos iÅ¡plečiant baudžiamosios atsakomybės ribas ar kitaip apsunkinant įtariamojo ar kaltinamojo padėtį. VMVPĮ 8 str. 1 d. 1 p.ir 3 d. 1 p., vartoja sÄ vokÄ â€œkuris padarė“, o tai reiÅ¡kia, kad vaikas pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti padaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turinčiÄ veikÄ , tuo tarpu BK specialios dalies straipsnių dispozicijos sukonstruotos taip:

“tas, kas padarė“ tam tikras veikas yra baudžiamas, o pagal BPK, LR KonstitucijÄ ir EŽTK nuostatas tai turi bÅ«ti konstatuota tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Apelianto nuomone, atsižvelgiant į teisės naudojamas teisės aktuose vartojamas sÄ vokas, nors asmuo yra ir nepilnametis, jo kaltumÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ gali konstatuoti iÅ¡imtinai tik teismas, o ne prokuroras. Apeliantas skunde nurodė, kad 2015-07-16 nutarime konstatuota, kad E. D. galimai padarytos veikos metu buvo 15 metų amžiaus, todėl jis daro tik prielaidÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantas teigia, kad nesant apkaltinamojo nuosprendžio, prokuroras neturėjo teisinio pagrindo pradėti įtariamajam E. D. procesÄ dėl numatytos vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo 8 str. 3d. 1 p taikymo. Apelianto nuomone VMVPÄ® 8 str. 3 d. 1 p. gali bÅ«ti taikomas tik teismui iÅ¡sprendus asmens kaltumo klausimÄ . PrieÅ¡ingu atveju, tai prieÅ¡tarautų LR BPK 44 str. 6 d.LR Konstitucijos 31 str. 1 d. nuostatoms ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 2 d.Skundas atmestinas. Apeliantas skunde neginčija 2015-07-16 prokuroro nutarime iÅ¡dėstytų duomenų bei motyvų, patvirtinančių iÅ¡vadÄ , kad įtariamojo E. D. veiksmai - K.

Å . lytinių organų lietimas, trynimas su ranka, spaudimas formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 str. požymius, tačiau mano, kad E. D. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nustatyta tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o ne prokuroro nutarimais, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ , todėl jam negali bÅ«ti taikomos vaiko vidutinės priežiÅ«ros priemonės.AnalogiÅ¡kÄ skundÄ apeliantas buvo pateikęs ir pirmos instancijos teismui, kuris atmetė skundÄ ir skundžiamoje nutartyje nurodė iÅ¡samius motyvus: prokuroro nutarime detaliai ir argumentuotai yra nurodyta, kad E. D. veika atitinka LR BK 153 str. ir nustačius, kad jis veikos metu nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus nuo kurio pagal baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė, pagrįstai atsisakė tęsti ikiteisminį tyrimÄ ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo 8 str. 3 d. 1 p. pradėjo procesÄ dėl vidutinės priežiÅ«ros priemonių skyrimo.

Teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ir skundo argumentus dėl ko ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 153 str. negali bÅ«ti tęsiamas, t.y. esant nurodytai aplinkybei (asmeniui neturint amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus) byla teisminiam nagrinėjimui neperduodama. Apeliantas skunde neginčija ir skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų, o tik pakartoja tokio paties turinio skundÄ , kurį buvo pateikęs ir pirmos instancijos teismui. Apeliacinis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytais motyvais ir jų dar kartÄ nekartoja, naujų ir pirmos instancijos teismo neiÅ¡nagrinėtų skundo argumentų apeliantas nepateikia.

BPK 3 str. 1 d. 4 p. imperatyviai nustatyta, kad jeigu asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas. IÅ¡ pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl tiriamo įvykio pradėtas pagal LR BK 150 str. 4 d., tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant E. D. veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių, o nustačius, kad jo veikoje gali bÅ«ti nusikaltimo, numatyto BK 153 str., sudėties požymiai, pagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo netęsė, nes tokiu atveju ikiteisminis tyrimas pagal įstatymÄ negalimas – E. D. nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ .        Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad vidutinės priežiÅ«ros priemonių taikymas pagal Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo 8 str. 3 d. 1 p galimas, kai yra nustatomi baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Vaiko perdavimÄ svarstyti dėl vidutinės priežiÅ«ros priemonių taikymo reglamentuoja ne Baudžiamojo proceso kodeksas, bet Vaiko vidutinės ir minimalios priežiÅ«ros įstatymas. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros taikymu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, bet siekiama sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančiÄ ir vaiko, turinčio elgesio sutrikimų, socializacijÄ , ugdymÄ , teikti socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiÄ jÄ pedagoginę, informacinę arba kitÄ pagalbÄ .

Jei apeliantas mano, kad E. D. tokios priemonės taikomos nepagrįstai ar netinkamai, tai pagal Vaiko vidutinės ir minimalios priežiÅ«ros įstatymo 14 str. sprendimai dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros taikymo gali bÅ«ti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.            IÅ¡ pateikto apelianto skundo ir ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad apeliantas skundė pirmos instancijos teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ â€“ nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atsisakymo tęsti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 153 str.

Å is procesinis sprendimas yra viso proceso užbaigimo stadija, todėl pagrįstas apelianto teiginys, kad vadovaujantis BPK 241 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinis sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka, todėl iÅ¡ skundžiamos nutarties Å¡alintinas teiginys, jog nutartis neskundžiama.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p. n u t a r i a: Ä®tariamojo E. D. skundÄ atmesti. Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                 Bronė Vidzėnienė