Legislator Case Law & Legislation
2b936bf8-88cf-4523-b76b-b7fc21ec6eea AI generated

2b936bf8-88cf-4523-b76b-b7fc21ec6eea · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2b936bf8-88cf-4523-b76b-b7fc21ec6eea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti negaliojančia tarp jo ir atsakovo 2011 m. spalio 26 d. sudarytÄ Terminuotojo indėlio sutartį Nr.DE20111026V990137, taikyti tarp Å¡alių visiÅ¡kÄ restitucijÄ , įpareigojant atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 3 000 000 Lt lėšas, netaikant Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies, Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytos tvarkos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, jog jis kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti garantijÄ draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovo įsipareigojimams pagal Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo polisÄ užtikrinti, todėl 2010 m. liepos 22 d. tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo buvo pasiraÅ¡yta Garantijos suteikimo sutartis bei Finansinio užtikrinimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įkeitė atsakovui ieÅ¡kovui priklausančias pinigines lėšas 2 200 000 Lt sumai, esančias terminuotojo indėlio sÄ skaitoje.

Legislator headnote

AI generated

2b936bf8-88cf-4523-b76b-b7fc21ec6eea · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovas, sudarinėdamas ginčijamÄ Terminuotojo indėlio sutartį, nežinojo, ar atsakovas sutiks iÅ¡leisti garantijÄ už ieÅ¡kovo prievoles ir kokiomis sÄ lygomis. Be to, 2011 m. lapkričio 8 d. Mažmeninių paskolų komiteto sprendime yra nurodyta, kad atsakovas bÅ«tų pasirengęs garantuoti už ieÅ¡kovÄ tik jei jis sutiktų įkeisti 1 185 716 Lt sumÄ , esančiÄ terminuotame indėlyje. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, niekieno neverčiamas, sudarė Terminuotojo indėlio sutartį net dėl 3 000 000 Lt terminuotojo indėlio sumos, t. y.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1004/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00670-2013-4             Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 64.; 21.4.2.6.; 42.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės PiÅ¡kinaitės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3910-611/2013 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: pripažinti negaliojančia tarp jo ir atsakovo 2011 m. spalio 26 d. sudarytÄ Terminuotojo indėlio sutartį Nr.DE20111026V990137, taikyti tarp Å¡alių visiÅ¡kÄ restitucijÄ , įpareigojant atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 3 000 000 Lt lėšas, netaikant Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies, Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytos tvarkos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, jog jis kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti garantijÄ draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovo įsipareigojimams pagal Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo polisÄ užtikrinti, todėl 2010 m. liepos 22 d. tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo buvo pasiraÅ¡yta Garantijos suteikimo sutartis bei Finansinio užtikrinimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įkeitė atsakovui ieÅ¡kovui priklausančias pinigines lėšas 2 200 000 Lt sumai, esančias terminuotojo indėlio sÄ skaitoje.

TÄ pačiÄ dienÄ atsakovas iÅ¡davė Mokėjimo garantijÄ draudimo kompanijos UAB „PZU Lietuva“ naudai 2 200 000 Lt sumai, nustatant garantijos galiojimo terminÄ iki 2010 m. gruodžio 22 d. 2010 m. spalio 1 d. tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta dar viena Garantijos suteikimo sutartis papildomai 800 000 Lt sumai, nustatant garantijos galiojimo terminÄ iki 2010 m. gruodžio 22 d., tÄ pačiÄ dienÄ (2010 m. spalio 1 d.) buvo pasiraÅ¡yta ir Terminuotojo indėlio sutartis bei Finansinio užtikrinimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įkeitė atsakovui 800 000 Lt lėšas, esančias ieÅ¡kovo terminuotojo indėlio sÄ skaitoje. 2010 m. spalio 22 d., 2011 m. sausio 20 d. bei 2011 m. gegužės 19 d, papildomais susitarimais prie Garantijos suteikimo sutarčių abiejų Mokėjimo garantijų terminai buvo pratęsti iki 2011 m. spalio 21 d. 2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta dar viena, nauja Garantijos suteikimo sutartis bei Finansinio užtikrinimo sutartis 800 000 Lt garantijos sumai iki 2012 m. sausio 21 d., tuo tarpu 2010 m. spalio 1 d.

Mokėjimo garantija su visais jos vėlesniais pakeitimais 800 000 Lt sumai neteko galios. 2010 m. liepos 22 d. Garantijos suteikimo sutartis (su visais jos pakeitimais) liko galioti iki 2011 m. spalio 1 d.Kadangi 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutartis 3 000 000 Lt sumai pasibaigė 2011 m. spalio 24 d., tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo 2011 m. spalio 26 d. buvo pasiraÅ¡yta nauja Terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20111026V990137 (toliau - ginčo sutartis) dėl 3 000 000 Lt indėlio iki 2012 m. spalio 29 d. PasiraÅ¡ius Å¡iÄ Terminuotojo indėlio sutartį, 800 000 Lt suma liko įkeista pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d.

Finansinio užtikrinimo sutartį, o 2 200 000 Lt pervesta į terminuotÄ jį indėlį, turint tikslÄ sudaryti naujÄ garantijos suteikimo sutartį. Minėta ginčo sutartis buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovui jau žinant, kad jis ims iÅ¡ atsakovo Mokėjimo garantijÄ , papildomai įkeis atsakovui dar 1 185 716 Lt, tik atsakovas turėjo atitinkamai įforminti savo sprendimus. Nesibaigus 2011 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡duotos Mokėjimo garantijos terminui, įkeitimui pagal Å¡iÄ Mokėjimo garantijÄ , 2011 m. spalio 26 d. terminuotojo indėlio sutarties terminui ir ieÅ¡kovui nespėjus įforminti bei įsigyti kitų garantijų, kurių užtikrinimui ieÅ¡kovas buvo padėjęs likusiÄ 1 014 284 Lt sumÄ Ä¯ terminuotojo indėlio sÄ skaitÄ ne kaip indėlį, bet kaip depozitÄ , 2011 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos bankas paskyrė atsakovo laikinÄ jį administratorių, o 2011 m. gruodžio 7 d. atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovo piniginės lėšos, perduotos atsakovui saugoti. Nurodo, kad 2011 m. spalio 26 d. ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, todėl turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. IeÅ¡kovas, 2011 m. spalio 26 d. pasiraÅ¡ydamas ginčijamÄ Terminuoto indėlio sutartį, neturėjo tikslo užsidirbti, gauti palÅ«kanas, prieÅ¡ingai jo tikslas buvo gauti mokėjimo garantijÄ .

Nagrinėjamu atveju terminuotojo indėlio sÄ skaita sudarant Terminuotojo indėlio sutartį buvo tik atitinkama, atsakovo nurodyta, iÅ¡ esmės suklaidinant ieÅ¡kovÄ , forma, kuriai esant įsigalioja finansinis užstatas. Visos Terminuotojo indėlio sutartys buvo sudarytos atsakovo reikalavimu ir valia, tačiau ieÅ¡kovas nesiekė jų sudaryti. IeÅ¡kovo teigimu, 2011 m. rugpjūčio 22 d. sudarant Finansinio užtikrinimo sutartį buvo įkeistos ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios lėšos – 800 000 Lt, tačiau nuosavybės teisė į Å¡ias lėšas iÅ¡liko ieÅ¡kovui – tÄ patvirtina ir Å¡ios sutarties 1.8 p. įtvirtinta nuostata, kad sutarčiai taikomas LR Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (toliau – FUSÄ®), o įkeičiama pinigų suma laikoma finansiniu užstatu.

Minėtos finansinio užtikrinimo sutarties 1.1 p. taip pat įtvirtinta, kad įkaito davėjas įkeičia bankui įkaito davėjui priklausančias lėšas, taigi Å¡alys sudarė Finansinio užtikrinimo susitarimÄ neperduodant užstato nuosavybės teisės. Sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovo teisė perduodamu įkeitimo objektu (finansiniu užstatu) naudotis, jį valdyti ir disponuoti. SistemiÅ¡kai taikant ir aiÅ¡kinant 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutarties, FUSÄ® ir LR CK nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alims 2011 m. rugpjūčio 22 d.

Finansinio užtikrinimo sutartyje nenurodžius, kad nuosavybės teisė į įkeistas lėšas perduodama atsakovui, ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas Finansinio užtikrinimo susitarimas yra pripažintinas Finansinio užtikrinimo susitarimu neperduodant užstato (piniginių lėšų) nuosavybės teisės (valdyti, naudoti ir disponuoti) atsakovui. Pažymėjo, kad perduodant daiktÄ pasaugai, nuosavybės teisė saugotojui nėra perleidžiama ir iÅ¡lieka daikto savininkui, o bankroto atveju turtas neįtraukiamas į saugotojo bendrÄ turtÄ .

Be to, 2 200 000 Lt suma pagal ginčijamÄ terminuotÄ jį indėlį buvo padėta ne kaip terminuotas indėlis, bet kaip pasauga į depozitÄ , siekiant jas įkeisti ateityje. IeÅ¡kovo siekį sudaryti pasaugos, o ne Terminuotojo indėlio sutartį, patvirtina ir tuo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys ieÅ¡kovo, kaip kelionių organizatoriaus, veiklÄ . Susitarimas pervesti įkeičiamas ir saugojimui perduodamas lėšas į terminuotojo indėlio sÄ skaitÄ , o ne į specialiÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , kurioje lėšos bÅ«tų tik saugomos, bet ne atsakovo naudojamos, valdomos ir disponuojamos, prieÅ¡tarauja finansinio užtikrinimo susitarimo bei pasaugos sutarties esminei sÄ lygai dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo neperdavimo atsakovui.

IeÅ¡kovas, žinodamas tikrÄ jÄ padėtį lėšų įkeitimo atveju, nebÅ«tų sudaręs su atsakovu Terminuotojo indėlio sutarties, t. y. jis suklydo dėl sandorio esmės. Dublike pažymėjo, kad neketino laikyti ir nelaikė pas atsakovÄ lėšų. IeÅ¡kovo tikslÄ gauti iÅ¡ atsakovo garantijÄ patvirtina ir 2011 m. gruodžio 31 d. balansas, iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovas neturėjo laisvų lėšų laikyti indėlyje ir iÅ¡ to užsidirbti. Be to, visos sutartys, nurodytos ieÅ¡kinyje, buvo sudaromos su atsakovu prisijungimo bÅ«du, ieÅ¡kovui buvo pateiktos standartinės, iÅ¡ anksto atsakovo parengtos sutartys.

IeÅ¡kovas neteisingai suvokė sutarčių turinį, neturėjo tikslo sudaryti bÅ«tent tokiÄ sutartį su jos kylančiais padariniais, ir nors sutarties pavadinimas – Terminuotojo indėlio sutartis, tačiau turinio esme ieÅ¡kovas neturėjo ketinimo ir neperdavė atsakovui teisės lėšas naudoti, jas valdyti ir jomis disponuoti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys nėra tapatus jau iÅ¡spręstam, teismui patvirtinus ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ atsakovo bankroto byloje, kadangi skiriasi tiek nagrinėjamų ieÅ¡kinių dalykas, tiek pagrindas.

Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, apraÅ¡ydamas faktines aplinkybes, jas nurodo neteisingai, nepateikdamas jokių įrodymų ir nutylėdamas reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nebuvo pavaldus atsakovui, atsakovas negalėjo ir nenustatinėjo ieÅ¡kovui jokių įpareigojimų, o tik praneÅ¡davo apie sÄ lygas, kurioms esant yra pasirengęs suteikti bankinę garantijos suteikimo paslaugÄ . Ginčo sutartis buvo sudaryta 2011 m. spalio 26 d., tuo tarpu atsakovo Mažmeninių paskolų komiteto sprendimas, kuriame buvo nurodytos sÄ lygos, kurioms esant atsakovas bÅ«tų pasirengęs garantuoti už ieÅ¡kovÄ , buvo priimtas tik 2011 m. lapkričio 8 d., todėl atsakovas objektyviai negalėjo versti ieÅ¡kovo sudaryti ginčo sutartį.

IeÅ¡kovas, sudarinėdamas ginčijamÄ Terminuotojo indėlio sutartį, nežinojo, ar atsakovas sutiks iÅ¡leisti garantijÄ už ieÅ¡kovo prievoles ir kokiomis sÄ lygomis. Be to, 2011 m. lapkričio 8 d. Mažmeninių paskolų komiteto sprendime yra nurodyta, kad atsakovas bÅ«tų pasirengęs garantuoti už ieÅ¡kovÄ tik jei jis sutiktų įkeisti 1 185 716 Lt sumÄ , esančiÄ terminuotame indėlyje. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, niekieno neverčiamas, sudarė Terminuotojo indėlio sutartį net dėl 3 000 000 Lt terminuotojo indėlio sumos, t. y.

žymiai didesnės nei ieÅ¡kovo papraÅ¡yta iÅ¡ banko garantijos suma. Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad neturėjo tikslo uždirbti, tačiau jis visada nuosekliai sudarydavo vien tik Terminuotojo indėlio sutartis, pagal kurias gaudavo palÅ«kanas. Be to, ieÅ¡kovo tikslai atsakovui nebuvo atskleisti ir nebuvo įtraukti į ginčijamos Terminuotojo indėlio sutarties tekstÄ . IeÅ¡kovas pradėjo įgyvendinti tÄ patį veikimo modelį, kurį Å¡alys taikė savo santykiuose nuo pat bendradarbiavimo pradžios ir tuo tikslu ieÅ¡kovas ir sudarė ginčijamÄ sutartį.

IeÅ¡kovas, pateikdamas praÅ¡ymus atsakovui suteikti garantijas, niekada nenurodydavo siÅ«lomų užtikrinimo priemonių, kas liudija apie tai, kad ieÅ¡kovui buvo nesvarbu, ar jis iÅ¡saugos nuosavybę į pateiktÄ finansinį užstatÄ , ar ne. Po visų tokių ieÅ¡kovų praÅ¡ymų jis visada nuosekliai sudarydavo/pratęsdavo Terminuotojo indėlio sutartis bei sudarydavo/pratęsdavo Finansinio užtikrinimo sutartis, kuriose pažymėdavo, kad finansinis užstatas yra perduodamas bankui. Be to, 2011 m. rugpjūčio 22 d.

Finansinio užtikrinimo sutartyje yra aiškiai pažymėta, kad įkeitimo objektas perduodamas bankui. Atsakovo nuomone, vien tik šio finansinio užstato perdavimo bankui pobūdis, t. y. 3 000 000 Lt sumos įmokėjimas kaip terminuoto indėlio pagal 2010 m. spalio 22 d. Terminuoto indėlio sutartį, o vėliau tos pačios sumos įmokėjimas kaip terminuoto indėlio ir pagal 2011 m. spalio 26 d. Terminuoto indėlio sutartį, reiškia, kad ieškovas prarado nuosavybės teisę į šias lėšas, o atsakovas įgavo teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti.

Be to, atsakovas už gautÄ 3 000 000 Lt sumÄ sumokėjo privalomÄ draudimo įmokÄ pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau –IÄ®IDÄ®), atsakovo balanse Å¡ios lėšos atspindėtos kaip įsiskolinimas klientams. Be to, 3 000 000 Lt dydžio terminuotÄ indėlį pagal 2011 m. spalio 26 d. ginčo sutartį ieÅ¡kovas padėjo iki 2012 m. spalio 29 d., tuo tarpu garantijos, kuri buvo banko iÅ¡leista pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Garantijos suteikimo sutartį, galiojimo terminas turėjo sueiti žymiai anksčiau – 2012 m. vasario 2 d.

Å is skirtumas liudija apie tai, kad net ir po garantijos galiojimo termino pabaigos ieÅ¡kovas siekė iÅ¡saugoti terminuoto indėlio santykius. IeÅ¡kovas savo ankstesniuose 6 praÅ¡ymuose suteikti garantijas niekada nenurodydavo siÅ«lomų užtikrinimo priemonių, tačiau skirtingai nuo visų atvejų, 2011 m. spalio 26 d. praÅ¡yme suteikti 1 185 716 Lt garantijÄ , ieÅ¡kovas pats savo laisva valia ir niekieno neverčiamas nurodė, kad siÅ«lomas įkeisti turtas yra 2011 m. spalio 26 d. terminuotojo indėlio sutartis.

Å iuo savo veiksmu ieÅ¡kovas patvirtino, kad yra pasirengęs pateikti bankui finansinį užstatÄ , kas reiÅ¡kia finansinio užstato su nuosavybės teisės perdavimu pateikimÄ bankui. IeÅ¡kovas savo laisva valia 2011 m. lapkričio 17 d. įspėjo atsakovÄ prieÅ¡ 7 dienas, kad atsiima dalį terminuotojo indėlio. Å iuo savo veiksmu ieÅ¡kovas dar kartÄ patvirtino ginčijamos Terminuotojo indėlio sutarties galiojimÄ likusių piniginių lėšų atžvilgiu, kurių ieÅ¡kovas net neketino atsiimti, ir lėšas nurodė pervesti į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ atsakovo banke, tuo tarpu, jei Å¡ios piniginės lėšos bÅ«tų grÄ Å¾intos į banko sÄ skaitÄ , tarp Å¡alių net nekiltų diskusija, kad banko bankroto procese tokios lėšos grÄ Å¾intinos tik Bankų įstatymo nustatyta tvarka.

Net ir sutikus su ieÅ¡kovo teiginiais dėl pasaugos, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovui įmokėjus negrynuosius pinigus į sÄ skaitÄ pasaugai, ieÅ¡kovas neiÅ¡saugotų nuosavybės teisęs į Å¡ias lėšas nes, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostytų prievoliniai teisiniai santykiai, ieÅ¡kovas neiÅ¡saugotų nuosavybės teisės lėšų atžvilgiu. IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno motyvo ar įrodymo, kaip konkrečiai atsakovas jį suklaidino. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, jis pats norėjo ir siekė ieÅ¡kinyje nurodytų sutarčių sudarymo bei pasekmių atsiradimo.

IeÅ¡kovas yra nenuoseklus, prieÅ¡tarauja sau, teigdamas, kad lėšos buvo įmokėtos į banko depozitinę sÄ skaitÄ pagal CK 6.56 str. normas, taip pat ginčydamas sandorį dėl suklydimo, praÅ¡ydamas taikyti apsimestinio sandorio taisykles ir teigdamas, kad lėšos buvo patikėtos atsakovui pasaugai. Be to, ieÅ¡kovo praÅ¡omas restitucijos bÅ«das yra neteisėtas. Net jeigu ieÅ¡kinyje nurodytos lėšos bÅ«tų pripažintos ieÅ¡kovo nuosavybe, Å¡ios lėšos negali bÅ«ti vindikuojamos. Be to, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį jau iÅ¡spręstam – ieÅ¡kovas turi patvirtintÄ kreditorinį reikalavimÄ banko bankroto byloje, kurios Å¡alys bei dalykas yra tas pats ir kuris yra grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Triplike papildomai pažymėjo, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovui atstovavusio advokato ir banko atstovų patvirtina, kad ieškovas ne tik turėjo visas galimybes derėtis su banku, bet ir realiai, kai tik to pageidavo, koregavo sutarčių projektus naudodamasis kvalifikuotų konsultantų paslaugomis, o taip pat ypač teiravosi dėl palūkanų dydžio. Atsakovas neteikė negrynųjų pinigų pasaugos paslaugų. Ieškovas yra vienas iš didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje, kurio metinė apyvarta viršija 100 mln. litų, kurio kasdienė veikla yra sutarčių sudarymas ir kuris naudojasi profesionalių patarėjų paslaugomis, todėl ieškovui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai.

Vertinant ieÅ¡kovo elgesį nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jis galėjo suklysti dėl terminuotojo indėlio sutarties turinio. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, palaikydamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus.Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai sudarė rizikingÄ sandorį ir negali pasiteisinti savo suklydimu, atsižvelgiant į jo patirtį sudarinėjant sutartis.

IeÅ¡kovas neįrodė ir nepagrindė savo suklydimo ir ginčo sutarties negaliojimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio pagrindo neįrodė, nes jis nurodomÄ ieÅ¡kinyje pozicijÄ grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas įrodymų, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta Å¡alių sudarytose 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo bei Garantijos suteikimo sutartyse, taip pat ginčijamoje Terminuoto indėlio sutartyje, Å¡alių ketinimas buvo ne sudaryti terminuotÄ jį indėlį, o laikyti lėšas depozitinėje sÄ skaitoje.

Å alys, teismo įsitikinimu, sudarydamos Å¡ias sutartis, aiÅ¡kiai susitarė dėl Terminuotojo indėlio sutarties sudarymo ir dėl lėšų, esančių ne depozitinėje, bet bÅ«tent terminuotojo indėlio sÄ skaitoje, įkeitimo.Be to, įvertinus Å¡alių praktikÄ dėl Mokėjimo garantijų iÅ¡davimo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas visada sudarydavo bÅ«tent Terminuotojo indėlio sutartis ir klausimo dėl jų negaliojimo ar netinkamos lėšų perdavimo atsakovui formos niekada nekėlė.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijamÄ Terminuoto indėlio sutartį sudarė dėl suklydimo, netinkamai suvokęs jos esmę.Teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas lėšas pervedė į terminuoto indėlio sÄ skaitÄ , toks dalies lėšų (800 000 Lt) pervedimas atitiko Å¡alių susitarimÄ pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Garantijos suteikimo bei Finansinio užtikrinimo sutartis, kitÄ dalį lėšų (2 200 000 Lt) ieÅ¡kovas pervedė, siekdamas jas laikyti terminuotojo indėlio sÄ skaitoje ir galbÅ«t vėliau jas įkeisti pagal naujas Mokėjimo garantijas, atitinkamai ieÅ¡kovui sutinkant su tuo, kad jis praras nuosavybės teises į lėšas, įgydamas vietoj to prievolinio pobÅ«džio teisę į atsakovÄ .

Taigi, ieÅ¡kovas laikytinas praradęs nuosavybės teises į ginčo indėlyje esančias lėšas. Ginčo Å¡alys sudarė Finansinio užtikrinimo, perduodant nuosavybės teisę, susitarimÄ (FUSÄ® 2 str. 9 d.), o aplinkybė, kad dalis lėšų terminuoto indėlio sÄ skaitoje (į kurias nuosavybės teises įgijo atsakovas) buvo įkeistos pagal finansinio užtikrinimo susitarimÄ , negali pakeisti jų teisinio statuso ir nuosavybės režimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Tez Tour“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas.

Apeliantas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog teismas nevertino ir neanalizavo Å¡alis siejančių sutarčių turinio, įkeitimo sampratos ir finansinio užtikrinimo, perduodant nuosavybės teises į įkeitimo objektÄ , teisinio nesuderinamumo, taip pat neanalizavo ieÅ¡kovo teiginių dėl suklydimo, sudarant ginčo sandorį, dėl to priėmė neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, jog suklydimo sudarant ginčo sandorį nebuvo ir kad tarp Å¡alių buvo sudaryta Terminuoto indėlio sutartis, kas sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ sprendimÄ .

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas LAB bankas „SNORAS“ praÅ¡o skundÄ atmesti, palikti galioti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ ir sudarė bÅ«tent Terminuotojo indėlio sutartį, teiginių dėl tariamo suklydimo ieÅ¡kovas neįrodė, todėl teismo iÅ¡vados pagrįstos ir teisėtos. Be to, nėra prieÅ¡taravimo tarp indėlio sutarties ir finansinio užtikrinimo susitarimo esmės, nes ta aplinkybė, kad dalis lėšų, esančių indėlio sÄ skaitoje buvo įkeistos pagal finansinio užtikrinimo sutartį, nekeičia indėlio sutarties, kaip tokios statuso ir joje esančių lėšų nuosavybės režimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinės bylos situacijosByloje keliamas 2011 m. spalio 26 d. tarp UAB „Tez Tour“ ir AB banko „Snoras“ sudarytos Terminuotojo indėlio sutarties Nr. DE20111026V990137 galiojimo, šalis siejusios ginčo sutarties teisinio kvalifikavimo bei sutartimi sukurtų teisinių santykių atitikties sandorio šalių vidinei valiai, klausimai.

IeÅ¡kovas teigia, jog minėta sutartis neatspindi siektų sukurti tarp Å¡alių teisinių santykių ir yra sudaryta dėl ieÅ¡kovo suklydimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog UAB „Tez Tour“ (ieÅ¡kovas) ir AB bankÄ â€žSnoras“ (atsakovas) siejo sudėtingi kompleksiniai teisiniai santykiai, todėl prieÅ¡ vertinant ginčo sandorio galiojimo nurodytu pagrindu klausimÄ , bÅ«tina aptarti bendrÄ Å¡alis siejusių teisinių santykių situacijÄ . Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, teikiantis kelionių organizavimo paslaugas (b. l. 19-28, 32-33).

Teisės normos, reglamentuojančios Å¡ių paslaugų teikimÄ nustatė, jog kelionių organizatoriai turi užtikrinti savo prievolių tretiesiems asmenims įvykdymÄ apsidrausdami Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimu (Turizmo įstatymo 7 str., redakcija galiojusi ginčo santykių metu). IeÅ¡kovas 2010 m. liepos 21 d. įsigijo iÅ¡ draudimo bendrovės UAB „PZU Lietuva“ Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo polisÄ 4 200 000 Lt sumai.

Kadangi draudimo bendrovė buvo pajėgi draudiminio įvyko atveju iÅ¡mokėti tik iki 2 000 000 Lt dydžio draudiminę iÅ¡mokÄ , ji pareikalavo pateikti finansinį užtikrinimÄ ‑ garantijÄ likusiai draudimo sumai - 2 200 000 Lt. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti garantijÄ draudimo kompanijai (b. l. 125-127). Atsakovas sutiko suteikti garantijÄ Å¡alių suderintomis sÄ lygomis, pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo garantijos dydžio sumÄ Ä¯keisti, tokiu bÅ«du užtikrinant galimų skolinių įsipareigojimų įvykdymÄ .

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas kreipdavosi į atsakovÄ praÅ¡ydamas suteikti banko garantijÄ , nurodydamas praÅ¡omos suteikti garantijos dydį ir jos galiojimo terminÄ (b. l. 125-133, 135-142), atsakovui apsvarsčius ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir jam pritarus, buvo pasiraÅ¡oma Garantijos suteikimo sutartis atitinkamam laikotarpiui ir sumai (b. l. 38-42, 50-54, 89-93). Garantijos suteikimo sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo įkeisti savo terminuoto indėlio sÄ skaitoje esančias lėšas, pasiraÅ¡ant finansinio užtikrinimo sutartį (Garantijos suteikimo sutarčių 3.1. p.).

Å ių įsipareigojimų įvykdymui ieÅ¡kovas 2010 m. liepos 22 d. sudarė Terminuotojo indėlio sutartį 2 200 000 Lt sumai, galiojusiÄ iki 2010 m. gruodžio 29 d. (b. l.

43) bei 2010 m. spalio 1 d. Terminuotojo indėlio sutartį 800 000 Lt sumai, galiojusiÄ iki 2010 m. gruodžio 29 d. (b. l. 55). 2010 m. spalio 22 d. Å¡alims pasiraÅ¡ius Papildomus susitarimus prie Garantijos teikimo sutarčių, bendrai suteikiama garantijos suma sudarė 3 000 000 , o garantijos galiojimo terminas pratęstas iki 2011 m. kovo 23 d. (b. l. 64-65). Po Å¡ių susitarimų pasiraÅ¡ymo ankstesnės Terminuotojo indėlio sutartys (2010 m. liepos 22 d. ir 2010 m. spalio 1 d.) buvo nutrauktos ir 2010 m. spalio 22 d. sudaryta Terminuotojo indėlio sutartis 3 000 000 Lt sumai, galiojusi iki 2011 m. spalio 24 d. (b. l. 66).

Sudarius su atsakovu Terminuotojo indėlio sutartis, jų pagrindu atidarytose sÄ skaitose esančios lėšos (ar lėšų dalis) bÅ«tinos užtikrinti suteiktos garantijos grÄ Å¾inimÄ , buvo įkeičiamos atsakovui Finansinio užtikrinimo sutartimis (b. l. 45-47, 68-70), po ko atsakovas suteikdavo ieÅ¡kovo draudimo kompanijai Mokėjimo garantijÄ (b. l. 48, 71-72, 78-79, 86-87).2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta Garantijos suteikimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo suteikti garantijÄ UAB „PZU Lietuva“ 800 000 Lt sumai, galiojusiÄ iki 2012 m. sausio 21 d. (b. l. 89-93).

Užtikrindamas įsipareigojimų bankui įvykdymÄ pagal minėtÄ Garantijos suteikimo sutartį, ieÅ¡kovas 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartimi įkeitė atsakovui 800 000 Lt sumÄ , buvusiÄ terminuotojo indėlio sÄ skaitoje atsakovo banke pagal 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutartį (b. l. 94-96), todėl tÄ pačiÄ dienÄ (2011 m. rugpjūčio 22 d.) atsakovas iÅ¡davė UAB „PZU Lietuva“ naudai Mokėjimo garantijÄ 800 000 Lt sumai už ieÅ¡kovo prievolių pagal draudimo polisÄ tinkamÄ Ä¯vykdymÄ iki 2012 m. sausio 21 d. (b. l. 97). 2011 m. spalio 24 d. pasibaigus 2010 m. spalio 22 d.

Terminuotojo indėlio sutarties galiojimui, 2011 m. spalio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta ginčijama Terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20111026V990137 (b. l.

98) dėl 3 000 000 Lt dydžio indėlio, iÅ¡ kurio dalis lėšų – 800 000 Lt – buvo įkeistos atsakovui pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartį, tuo tarpu 2 200 000 Lt suma į minėtÄ indėlio sÄ skaitÄ pervesta pasibaigus ankstesnės, tarp Å¡alių 2010 m. liepos 22 d. pasiraÅ¡ytos, Finansinio užtikrinimo sutarties galiojimui. IeÅ¡kovas teigia, jog vadovaudamasis nurodytu bendradarbiavimo principu jis siekė gauti ir papildomÄ 1 185 716 Lt dydžio Mokėjimo garantijÄ (b. l. 140-142), kurios suteikimui 2011 m. lapkričio 8 d. pritarė atsakovo Mažmeninių paskolų komitetas (b. l. 18), tačiau nespėjus įforminti minėtos sumos įkeitimo ir gauti mokėjimo garantijos, Lietuvos bankas nuÅ¡alino atsakovo valdybÄ , o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovas siekdamas susigrÄ Å¾inti 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartyje esančias lėšas kreipėsi į bankÄ (b. l. 200), tačiau jam buvo atsisakyta grÄ Å¾inti lėšas, nurodžius, jog lėšos, esančios terminuotojo indėlio sÄ skaitoje, apskaitytos banko balanse (b. l. 226). IeÅ¡kovo teigimu, jis niekada neketino sudaryti su atsakovo bÅ«tent Terminuotojo indėlio sutarties, Å¡i sutarties forma buvo pasiÅ«lyta atsakovo, nors Å¡alys Å¡ia sutartimi tik sudarė sÄ lygas atsakovo įstaigoje saugoti ieÅ¡kovui priklausančias lėšas, siekiant įforminti įkeitimo sandorius.

Ginčo sutartis, ieÅ¡kovo teigimu, buvo sudaryta ieÅ¡kovui suklydus dėl sudaromo sandorio esmės, nesuprantat ja sukuriamų teisinių pasekmių.Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo teigia, jog teismas tinkamai neįvertino tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių, neatskleidė tikrosios Å¡alių valios, sudarant sandorius, bei nepagrįstai nepripažino ginčo sutarties negaliojančia, kaip sudarytos dėl ieÅ¡kovo suklydimo.IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, jog tinkamam byloje kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi įvertinti sandorio Å¡alių valiÄ , lėmusiÄ sandorių sudarymÄ , kvalifikuoti Å¡alių sudarytÄ ginčo sandorį ir nuspręsti, ar yra pagrindas ji pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorių Å¡alių valios ir Å¡alis siejusio ginčo sandorio teisinio kvalifikavimoCK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi Å¡alims įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti sÄ Å¾iningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1, 2 d.).

Vykdant sutartį gali paaiÅ¡kėti, kad Å¡alys skirtingai suvokia ir aiÅ¡kina sudarytos sutarties sÄ lygas, kartu ir iÅ¡ sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju Å¡alims (vienai jų) kreipusis į teismÄ ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sÄ lygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiÅ¡kios, jas iÅ¡aiÅ¡kinti, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Å ios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienai iÅ¡ Å¡alių.

AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Be to, tarp ginčo sandorio Å¡alių esant sudarytiems keliems sandoriams, sekusiems vieni po kitų ir nukreiptų bendram tikslui pasiekti, jie turi bÅ«ti vertinamai kartu, taip atskleidžiant Å¡alių valiÄ , lėmusiÄ ginčo sandorio sudarymÄ .Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojamas subjektyvus sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyvus sutarties aiÅ¡kinimo metodas).

Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Kita vertus, tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sÄ lygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikÅ¡mė. Tikrasis sutarties (sutarties sÄ lygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikÅ¡me, jeigu pažodinį tekstÄ paneigia įstatyme (CK 6.193 str.) įvardytos sutarties aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingos aplinkybės (sutarties sÄ lygų kontekstas, faktinis Å¡alių elgesys, kt.).

Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties aiškinimui taip pat svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytus sandorius, šalių derybų bei sandorių vykdymo kontekste, vadovavosi abiem sutarčių aiškinimo metodais, tinkamai derindamas juos tarpusavyje, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas tokio vertinimo neatliko.

Be to, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2011 m. spalio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta būtent Terminuotojo indėlio sutartis, kuria buvo atspindėta sandorio šalių valia. Apeliantui su šiomis išvadomis nesutinkant apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako šiuo klausimu.             Šalis siejusios faktinės situacijos aptarimas atskleidė, jog ginčo sandoris ir jo sudarymo aplinkybės neatsiejamai susijusios su šalis siejusių sandorių ir jais siekto sukurti teisinio rezultato visuma.

Nustatyta, jog ieÅ¡kovas siekdamas teikti kelionių organizavimo paslaugas kreipėsi į atsakovÄ , jog Å¡is suteiktų mokėjimo garantijÄ ieÅ¡kovo draudimo bendrovei. Å iam tikslui pasiekti Å¡alys tarp jų kilusius santykius įformino tarpusavio sutartimis (Garantijos suteikimo, Finansinio užtikrinimo, Terminuotojo indėlio sutartimis bei Mokėjimo garantijomis). IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovas sutiko suteikti Mokėjimo garantijÄ tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovas įkeis jo vardu atidarytoje sÄ skaitoje esančias lėšas, todėl tarp Å¡alių buvo sudarytos Terminuotojo indėlio sutartys, nors, Å¡alių valios sudaryti bÅ«tent tokias sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovui įneÅ¡us į indėlio sÄ skaitÄ lėšas, jis neteks nuosavybės teisių į jas, o vietoj to gaus reikalavimo teises į bankÄ , nebuvo.

Apeliantas, siekdamas įrodyti, kitų, ne banko indėlio, sutartinių santykių egzistavimÄ , teigia, jog iÅ¡ tiesų, Å¡alių sudaryta sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip depozito sutartis ar pasaugos sutartis, kuriÄ sudarius ieÅ¡kovas iÅ¡laikė nuosavybės teises į lėšas.              Visų pirma pažymėtina, jog pats ieÅ¡kovas neigdamas buvus banko indėlio tarpusavio santykius, konkrečiai neįvardija, kaip turėtų bÅ«ti vertinama ar kvalifikuojama tarp Å¡alių sudaryta sutartis - pasaugos arba depozito.

Visgi vertinant, ar ginčo sutartį bÅ«tų galima kvalifikuoti pasaugos ar depozito sutartimi, atkreiptinas dėmesys, jog aptarti Å¡alių ikisutartiniai santykiai buvo nukreipti bÅ«tent banko indėlio, o ne pasaugos ar depozito sutarties sudarymui. Byloje esantys ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovų susiraÅ¡inėjimai patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, jog dėl sudaromų sutarčių turinio, jų sÄ lygų buvo deramasi, tačiau duomenų, jog ieÅ¡kovas siekė sudaryti ne Terminuotojo indėlio sutartį, o depozito sutartį – nepateikta (b. l. 234-235).

IeÅ¡kovo siekis sudarant ginčo sandorį buvo užtikrinti Å¡alių sutartinių santykių tęstinumÄ , kurį užtikrino ieÅ¡kovo vardu esančioje banko indėlio sÄ skaitoje esančių lėšų įkeitimas, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Be to, CK 6.56 straipsnis numato atvejus, kuomet Å¡alis siejusi prievolė vykdoma įmokant lėšas į depozitinę sÄ skaitÄ , t. y. prievoliniai santykiai, kurių viena Å¡alis (skolininkas) turi įvykdyti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai piniginę prievolę, tačiau kreditorius jos nepriima ar yra kitos įstatyme numatytos aplinkybės, suteikiančios skolininkui galimybę vykdyti prievolę įmokant lėšas į depozitinę sÄ skaitÄ .

Bankų veikloje depozitine sÄ skaita pripažįstama banko sÄ skaita, skirta laikyti trečiųjų Å¡alių lėšoms (ne sÄ skaitos savininko (pvz., advokato, notaro ir kt.) lėšoms) ir jomis disponuoti pagal sÄ skaitos savininkui trečiųjų Å¡alių suteiktÄ patikėjimo teisę. Kliento teisę naudoti sÄ skaitÄ riboja depozitinės sÄ skaitos sutartyje nurodytas tikslas. Å iuo atveju Å¡alių prievoliniai skoliniai santykiai nesiejo, ieÅ¡kovas neturėjo prievolės bankui, kuriÄ vykdant ieÅ¡kovas galėjo pasinaudoti CK 6.56 straipsnyje reglamentuota situacija, todėl apelianto teiginiai, jog ginčo sutartis laikytina depozitine – atmestini.

Neįrodytas ir argumentų, jog ginčo sutartį reikėtų laikyti pasaugos sutartimi, pagrįstumas, kadangi nei Å¡alių derybos, nei sutarties turinys tokios sutarties sudarymo ir vykdymo nepatvirtina. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, net ir laikant jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis buvo pasaugos, ieÅ¡kovo į tokiÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėtos lėšos nebÅ«tų vertinamos kaip ieÅ¡kovo nuosavybė. IeÅ¡kovas kaip ir terminuotojo indėlio sutarties vykdymo atveju iÅ¡laikytų tik reikalavimo teisę bankui į tam tikros sumos lėšų iÅ¡mokėjimÄ (CK 6.835 str., 6.913 str.), todėl apelianto argumentai dėl to, jog ginčo sandorį reikėtų kvalifikuoti kaip depozito ar pasaugos sutartį, atmestini.             IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog UAB „Tez Tour“ pasirinko bendradarbiauti su atsakovu, kadangi jo siÅ«lomos sÄ lygos buvo palankiausios (b. l. 258), kas rodo, jog ir atsakovo siÅ«lomos mokėjimo garantijos suteikimo sÄ lygos, kuomet ieÅ¡kovas įkeičia lėšas, esančias terminuotojo indėlio (o ne depozitinėje ar pasaugos) sÄ skaitoje, ieÅ¡kovÄ tenkino.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, bei ikisutartinius santykius atspindintys Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimai patvirtina, jog Å¡alys derėjosi, tarėsi ir sudarė bÅ«tent jų valiÄ atitinkančiÄ Terminuotojo indėlio sutartį. BÅ«tina pažymėti, jog ginčijama 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartis turėtų bÅ«ti vertinama ne kaip sandoris, kurio poreikis atsirado tik prieÅ¡ jį sudarant, bet kaip ankstesnių Å¡alis siejusių sandorių tÄ sa, kadangi iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų sandorių sudarymo aplinkybių matyti, jog ginčijama Terminuotojo indėlio sutartis 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta pasibaigus 2010 m. spalio 22 d. sudarytos Terminuotojo indėlio sutarties galiojimui (b. l. 66), o ji savo ruožtu pakeitė 2010 m. liepos 22 d. ir 2010 m. spalio 1 d.

Terminuotojo indėlio sutartis (b. l. 43, 55). IeÅ¡kovas 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. spalio 1 d. bei 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutarčių neginčijo, nors 2011 m. spalio 26 d. sutartis sudaryta praktiÅ¡kai analogiÅ¡komis sÄ lygomis. Vertinant, ar sandorio Å¡alių valia atsispindi Å¡alių sudarytose sutartyse, bÅ«tina įvertinti ir Å¡alių elgesį po sandorių sudarymo. IeÅ¡kovas vykdant indėlio sutartis savo laikė indėlininku (b. l. 143, 224-225), naudojosi indėlininkui suteiktomis teisėmis, t. y. susigražino dalį indėlio, anksčiau nustatyto termino (b. l. 143), tarėsi dėl indėlio sutarties pratęsimo (b. l. 234-235), kas tik patvirtina, jog sudaryta sutartis atitiko ieÅ¡kovo interesus.

Tai, jog ieÅ¡kovÄ domino bÅ«tent Terminuotojo indėlio sutarties sudarymas, kas savo prasme leido ieÅ¡kovui gauti finansinę grÄ Å¾Ä â€“ palÅ«kanas, o ne sudaryti tik sutartį dėl pinigų atsakovo įmonėje saugojimo, patvirtina ieÅ¡kovo įgaliotų asmenų elektroniniai laiÅ¡kai, kuriais tariamasi ne dėl pinigų saugojimo sutarties, bet dėl indėlio sutarties, o vykusios derybos dėl Terminuotojo indėlio sutarčiai taikytinos palÅ«kanų normos rodo, jog ieÅ¡kovui palÅ«kanų dydis buvo aktualus (b. l. 234-235).

PalÅ«kanų mokėjimas už sÄ skaitoje laikomas lėšas bÅ«dingas banko indėlio sutarčiai (CK 6.892 str.), kas tik papildomai patvirtina, tarp Å¡alių susiklosčius banko indėlio sutartiniams santykiams.Aplinkybę, jog tarp Å¡alių 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Terminuotojo indėlio sutartis, kuri atitiko Å¡alių valiÄ ir užtikrino mokėjimų garantijos sutarties tęstinumÄ , patvirtina ir ieÅ¡kovo į Å¡ios sutarties pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tos lėšos. Kaip nustatyta aptariant tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ 2011 m. spalio 26 d.

Terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta pasibaigus 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutarčiai. Ä® naujos sutarties pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ buvo pervestos ankstesnėje sÄ skaitoje laikytos lėšos 3 000 000 Lt sumai. IÅ¡ nurodytos sumos 800 000 Lt suma buvo įkeista pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartį, o 2 200 000 Lt įkeitimas pagal 2010 m. liepos 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartį buvo pasibaigęs. Tačiau nepaisant to, į 2011 m. spalio 26 d. sutarties pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas įnešė ne tik lėšas bÅ«tinas Finansinio užtikrinimo sutarčiai sudaryti ir mokėjimo garantijai gauti, t. y. 800 000 Lt, bet ir kitas laisvas nuo įkeitimo lėšas 2 200 000 Lt sumai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog ieÅ¡kovo įmonė neturėjo laisvai disponuojamų lėšų, tam kad galėtų sudaryti terminuoto indėlio sutartis, kadangi aptartos aplinkybės bei Å¡alių derybos dėl taikytinos palÅ«kanų normos rodo, jog ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas lėšas laikyti terminuoto indėlio sÄ skaitoje, už tai gauti palÅ«kanas ir, esant reikalui, sÄ skaitoje esančias lėšas įkeisti bankui, siekiant gauti mokėjimo garantijÄ .

Nurodytų iÅ¡vadų nepaneigia ir apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovas siekė gauti mokėjimo garantijÄ papildomai 1 185 716 Lt sumai (b. l. 140-143), dėl ko sÄ skaitoje iÅ¡ anksto buvo laikomos lėšos. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2 200 000 Lt dydžio lėšos (kurios nebuvo įkeistos) į sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡tos dar 2011 m. spalio 26 d., nors sprendimas dėl mokėjimo garantijos praÅ¡omai sumai suteikimo, priimtas tik 2011 m. lapkričio 8 d. (b. l. 18). Be to, net ir nurodyto dydžio garantijos suteikimui, visų 2011 m. spalio 26 d.

įneÅ¡tų laisvų lėšų įkeitimas pagal Finansinio užtikrinimo sandorį, nebuvo bÅ«tinas (net ir įkeitus 1 185 716 Lt dydžio lėšas, ieÅ¡kovo sÄ skaitoje liktų 1 014 284 Lt). Siekį įmonės lėšas laikyti terminuoto indėlio sÄ skaitoje įrodo ir tai, jog terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta iki 2012 m. spalio 29 d. (b. l. 98), kai ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas suteikti garantijÄ 1 185 716 Lt sumai žinojo, jog Å¡ios garantijos galiojimas bÅ«tinas tik iki 2012 m. vasario 21 d. (b. l. 140).

IÅ¡dėstyta prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo argumentams, jog lėšos sÄ skaitoje buvo saugomos ne kaip indėlis, bet tik kaip lėšos, bÅ«tinos Mokėjimo garantijai gauti.Todėl teisėjų kolegija mano, jog įvertinus sandorių Å¡alių ikisutartinius santykius, sandorių turinį bei Å¡alių elgesį juos vykdant, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Å¡alių valiÄ bei interesus atitinkanti Terminuotojo indėlio sutartis, tęsiant tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ .

Dėl Terminuotojo indėlio sutarties suderinamumo su finansinio užtikrinimo sutarties esmeSiekdamas pagrįsti savo argumentus, jog nebuvo Å¡alių valios sudaryti bÅ«tent Terminuotojo indėlio sutartį (pagal kuriÄ Ä¯ Å¡ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tos lėšos suteikia ieÅ¡kovui tik reikalavimo teises į jas, bet neiÅ¡laiko jo nuosavybės teisių į lėšas) apeliantas nurodo, jog Å¡iuo atveju siekiant gauti iÅ¡ banko mokėjimo garantijÄ , ieÅ¡kovas su atsakovu sudarydavo Finansinio užtikrinimo sutartis be nuosavybės teisių atsakovui perdavimo, pagal kuriuos finansinis užstatas buvo ieÅ¡kovo lėšos, esančios Terminuoto indėlio sÄ skaitoje.

Todėl įvertinęs tarp Å¡alių sudaryto finansinio užtikrinimo susitarimo rūšį (ieÅ¡kovo teigimu - be nuosavybės teisių perdavimo) ir banko indėliu sukuriamÄ situacijÄ , kuomet į indėlio sÄ skaitÄ padėtos lėšos neiÅ¡lieka asmens nuosavybe, ieÅ¡kovas laiko, jog tarp Å¡alių 2011 m. spalio 26 d. sudaryta sutartis negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip Terminuoto indėlio sutartis, kadangi ji prieÅ¡tarauja Å¡alių sudaryto Finansinio užtikrinimo susitarimo, be nuosavybės teisių perleidimo, esmei.

Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat ginčijamas teigiant, jog teismas nevertino šalių Finansinio užtikrinimo susitarimų prasmės, turinio bei suderinamumo su banko indėlio sutartimis. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ieškiniu buvo keliamas tik 2011 m. spalio 26 d. tarp šalių sudarytos Terminuotojo indėlio sutarties, o ne Finansinio užtikrinimo sutarčių galiojimo klausimai, todėl ir tarp šalių sudarytos Finansinio užtikrinimo sutartys, jų turinys, buvo vertinamos tik ieškovo apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių sukurtų teisinių santykių visumÄ pripažino, jog nepaisant ieÅ¡kovo argumentų, tarp Å¡alių sudarytos Finansinio užtikrinimo sutartys, perduodant nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iomis iÅ¡vadomis.2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamentas ir Europos SÄ jungos Taryba priėmė DirektyvÄ 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (toliau – Direktyva). Ä®gyvendinant Å¡iÄ DirektyvÄ Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymÄ (toliau – FUSÄ®).

Finansinio užtikrinimo susitarimas apima dvi sandorių rūšis, kurios pagal tai, ar nuosavybės teisė į finansinį užstatÄ lieka užstato davėjui, ar perduodama užstato turėtojui, skirstomos į dvi rūšis:

1) finansinio užtikrinimo susitarimus be nuosavybės teisės perdavimo ir 2) finansinio užtikrinimo susitarimus su nuosavybės teisės perdavimu (FUSĮ 2 str. 8 ir 9 dalys). Abi finansinio užtikrinimo susitarimų rūšys yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Tai reiškia, kad visi finansinio užtikrinimo susitarimai yra aksesorinio pobūdžio, finansinio užstato turėtojo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus, teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrintų įsipareigojimų vykdymo (FUSĮ 4 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).

Teisės normų analizė rodo, jog banko indėlio sutartys finansinio užtikrinimo sutarčių, perduodant nuosavybės teises, esmės nepažeidžia, vertinant finansinio užtikrinimo susitarimų pobÅ«dį, turi bÅ«ti vertinama ne tik pati finansinio užtikrinimo sutartis, bet ir sutartiniai santykiai kuriuos įgyvendinant, arba iÅ¡ kurių, ji kyla. Å iuo atveju finansinio užtikrinimo susitarimo objektas buvo banke ieÅ¡kovo vardu atidarytose indėlio sÄ skaitoje esančios lėšos, kurios, priklausomai nuo Garantijos suteikimo sutartyje aptartos suteiktinos garantijos dydžio, buvo finansinio užtikrinimo sutartimis įkeičiamos bankui.

Å alių sutarta ir vykdyta verslo praktika pasireiÅ¡kė tuo, jog prieÅ¡ sudarant ar pratęsiant Finansinio užtikrinimo susitarimus – suteiktinos Mokėjimo garantijos dydžio lėšos visų pirma turėjo bÅ«ti įneÅ¡amos į ieÅ¡kovo vardu banke atidarytÄ indėlio sÄ skaitÄ . Vadinasi, bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo Å¡alių Finansinio užtikrinimo sutarčių turinio – bankui finansinis užtikrinimas buvo suteikiamas perduodant užstato nuosavybės teisę, kadangi tai savaime sÄ lygodavo finansinio užtikrinimo objektas – terminuotojo indėlio sÄ skaitoje esančios ieÅ¡kovo lėšos.

Be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Å¡alių sudarytų Finansinio užtikrinimo sutarčių turinys, jų 1.6 punktai nustatė, jog įkeitimo objektas perduodamas bankui (b. l. 45, 58, 68, 94). IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu pažymėjo, jog Å¡iose sutarties normose konkrečiai nenurodžius, jog bankui nuosavybės teise perduodamas įkeitimo objektas, negalima teigti, jog finansinis užtikrinimas buvo perduodant nuosavybės teises. Teisėjų kolegijos manymu, detaliau susipažinus su Å¡alių sudarytomis Finansinio užtikrinimo sutartimis matyti, jog jų 1.1 punktuose, aptariant įkeitimo objektÄ , buvo pažymėta, jog tai – pagal Garantijos suteikimo sutartis ir Å¡alių Terminuotojo indėlio sutartis ieÅ¡kovo vardu atidarytose banko indėlio sÄ skaitose esančios lėšos, todėl papildomo iÅ¡aiÅ¡kinimo, jog 1.6 punkto pagrindu bankui perduodamas įkeitimo objektas buvo perduodamas nuosavybės teise, nereikalavo.Kadangi ir ginčijama 2011 m. spalio 26 d.

Terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu Å¡alių bendradarbiavimo principu, siekiant įneÅ¡tas į sÄ skaitÄ lėšas įkeisti Finansinio užtikrinimo (kaip jau konstatuota) perduodant nuosavybės teises sutartimi ir gauti Mokėjimo garantijÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog joje esančios lėšos Finansinio užtikrinimo sutartimi buvo perleistos be nuosavybės teisių perdavimo ar, kad ji prieÅ¡taravo finansinių užtikrinimų susitarimų prasmei.

Dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio tvarkaSandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.1 d.). Å iuo atveju jau buvo pažymėta, jog Å¡alys įgyvendindamos savo teises derino sutarčių sÄ lygas tarpusavyje, siekė kiekvienai iÅ¡ sandorio Å¡alių priimtino sutarčių varianto (b. l. 219-225).

Be to, ieÅ¡kovas buvo laisvas ne tik derinant sandorio sÄ lygas, bet ir renkantis sandorio Å¡alį. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovas pasirinko bendradarbiauti su atsakovu, dėl jo pasiÅ«lytų sÄ lygų priimtinumo (b. l. 258), vadinasi prieÅ¡ pasirenkant verslo partnerį buvo analizuojamos jo siÅ«lomų paslaugų sÄ lygos, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas galėjo bei privalėjo susipažinti su prisiimamomis prievolėmis, sudaromomis sutartimis bei jų pasekmėmis.Apeliantas, neigdamas ginčo sandoriu sukurtus teisinius santykius ir Å¡alims iÅ¡ jo kilusias pasekmes, teigia, jog Terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo.

IeÅ¡kovas teigia, jog suklydo dėl Å¡ios sutarties pagrindu atidarytoje indėlio sÄ skaitoje esančių lėšų nuosavybės teisių. Nurodo, jog atsakovas leido ieÅ¡kovui tikėtis, kad lėšos, ieÅ¡kovo įneÅ¡tos pagal ginčo sutartį į banko indėlio sÄ skaitÄ , priklauso ieÅ¡kovui nuosavybės teise, todėl yra pagrindas ginčo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytÄ dėl suklydimo.Sandorį CK 1.90 straipsnio punkto pagrindu galima pripažinti negaliojančiu ne dėl bet kokio, o dėl esminio suklydimo, kuris lėmė neteisingÄ sudaromo sandorio suvokimÄ ir kurio teisingai suvokdamas sandorio esmę ar atskiras jo sÄ lygas, ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka Å¡aliai, kuri praÅ¡o dėl suklydimo sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.).Å iuo atveju teisėjų kolegija mano, jog ieÅ¡kovo teiginiai, jog jis suklydo, buvo atsakovo suklaidintas, dėl sudaroma Terminuotojo indėlio sutartimi sukuriamų prievolinių teisinių santykių, neįrodytos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teigė, jog sudarydamas ginčo sutartį, jis nesiekė sudaryti bÅ«tent Terminuotojo indėlio sutarties, jo siekis buvo sudaryti sÄ lygas, kuriomis bankas teiktų ieÅ¡kovo draudimo bendrovei Mokėjimo garantijÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, jog Å¡iÄ paslaugÄ bankas suteikė, todėl tarpinės sutartys, iÅ¡ Å¡alis siejusios sandorių visumos, ir ja sukuriamos teisinės pasekmės, esminės reikÅ¡mės nei ieÅ¡kovo tikslams, nei siekiamam gauti rezultatui neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartis pradėta ginčyti tik tuomet, kai paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovui siekiant atgauti banko indėlio sÄ skaitoje esančias lėšas, jis turi stoti į bendrÄ atsakovo kreditorių eilę (Å¡iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir tai, kad ankstesnės analogiÅ¡kos Terminuotojo indėlio sutartys nebuvo ginčijamos).

Be to, aplinkybė, jog asmuo įnešęs lėšas į banko indėlio sÄ skaitÄ neturi nuosavybės teisių į jas, o tik reikalavimo teisę bankui, negali bÅ«ti laikoma Å¡alies suklydimu ar banko suklaidinimu dėl sudaromo sandorio esmės. Å alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje bÅ«tų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011).

Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Å iuo atveju ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, turintis ne tik patirties bendraujant su bankais, sudarant sandorius, bet ir gebantis pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, kÄ patvirtina byloje esanti sutartis dėl teisinės pagalbos, sudaryta 2008 m. vasario 1 d., t. y. dar iki ginčo sandorio sudarymo (b. l. 32).

Å alis siejančios sutartys taip pat buvo sudaromos konsultuojant advokatui, todėl teisėjų kolegija mano, jog ir sudarant ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas advokato, o nepasinaudojęs Å¡ia galimybe, turi prisiimti savo neapdairiu elgesiu sukeltas pasekmes. Savo srities profesionalui, teisininkui, teikiant konsultacijas dėl įmonės sudaromų sandorių su bankais turi bÅ«ti žinoma, o klientui iÅ¡aiÅ¡kinta, jog perdavus tam tikrÄ kiekį grynųjų pinigų bankui, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobÅ«džio teisiniai santykiai.

Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotas lėšas, vietoj to jis turi prievolinio pobÅ«džio teisę pareikalauti, kad bankas Å¡alių sutartomis sÄ lygomis ir tvarka perduotų tam tikrÄ pinigų kiekį. Atsižvelgdama į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai banko sÄ skaitos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama, jog 2011 m. spalio 26 d. terminuotosios indėlio sutarties ir ankstesnių iki jos sudarymo buvusių indėlių sÄ skaitos pagrindu ieÅ¡kovas tapo sÄ skaitos savininku (CK 6.913 str. 1 d.), kuri bankui sukÅ«rė įsipareigojimÄ sumokėti sÄ skaitos savininkui joje esančiÄ pinigų sumÄ .

Kadangi Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui, kaip pakankamÄ patirtį versle turinčiam, bei advokatų kvalifikuota pagalba gebančiam pasinaudoti asmeniui buvo ar turėjo bÅ«ti suprantamos, ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, nevertinamos kaip esminės aplinkybės, kurios, net ir pripažinus ieÅ¡kovo suklydimo faktÄ , sudarytų pagrindÄ ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Kadangi teismui neįrodyti nei ieÅ¡kovo suklydimas, nei banko veiksmai siekiant ar suklaidinant ieÅ¡kovÄ dėl sudaromo sandorio turinio, jo prasmės ir sukuriamų teisinių rezultatų, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimo CK 1.90 straipsnio pagrindu pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu netenkino.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡iai iÅ¡vadai prieÅ¡tarauti. Byloje aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs Å¡alis siejusius kompleksinius santykius, Å¡alis siejusios ginčo sutarties turinį ir jos sudarymo aplinkybes pagrįstai sprendė, jog 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Terminuotojo indėlio sutartis, kuri tenkino Å¡alių interesus, atitiko jų valiÄ bei sudarė galimybes pasiekti esminį tikslÄ â€“ gauti mokėjimo garantijÄ , be to, Å¡i sutartis neprieÅ¡taravo kitų tarp Å¡alių sudarytų sutarčių esmei.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokių iÅ¡vadų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 98 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovas nagrinėjamu atveju nurodo, jog jis patyrė 3 153,96 eurų (arba 10 889,99 Lt) dydžio atstovavimo teisme iÅ¡laidas (b. l. 313-316), kurias, netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant praÅ¡omų atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų dydį, turi bÅ«ti sprendžiama ne tik tai, ar jis pagrįstas įrodymais, bet ir tai, ar praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (toliau tekste - Rekomendacijos).

Teisėjų kolegijos manymu, net ir įvertinus Rekomendacijomis nustatytÄ maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo dydį (Rekomendacijų 8.11. punktas), praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažinamos iki protingo ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio. Å iuo atveju bylos apimtis nėra didelė, byloje sprendžiami klausimai dėl sandorių negaliojimo, teismų praktika Å¡iais klausimais yra plačiai suformuota, byloje nekeliami sudėtingi teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimai, o atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengė advokatas atstovavęs atsakovÄ ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo praÅ¡oma atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki protingo ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio - 1 500 Lt.

Å i suma, netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai ir priteistina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Tez Tour“, įmonės kodas 111813515, atsakovo bankrutavusios AB banko SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, naudai 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                    Nijolė Piškinaitė                                                                                  Alvydas Poškus                                                                                               Egidija Tamošiūnienė