2b916d01-e6bd-4dca-a32a-d5f2f91f7136 · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-154-648/2012                                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-05016-2011-4                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustojo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,n u s t a t ė :A. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-11-03, apie 13.00 val., ties Verkių g. 44 namu, Vilniuje, vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas sustojusį automobilį Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė bei apgadino abu automobilius. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 232 p. reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimÄ pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ dalyje dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog apelianto veikoje, kvalifikuotoje pagal ATPK 130 str. 1 d., buvo tyčia.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl apelianto nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas neišsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertinus administracinėje byloje surinktus duomenis. Atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla tam, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bei teorijÄ , norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tarp jų ir subjektyviuosius. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos gali bÅ«ti padaromas tik tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto kaltės formÄ , netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad viso proceso metu apeliantas nuosekliai ir vienodai tvirtino, jog aplinkybė, kad vairuodamas automobilį kliudė stovintį kitÄ automobilį ir jį apgadino, A. B. tapo žinoma tik tuomet, kai apie tai pranešė faktinis automobilio Fiat Ducato savininkas V. B., taip pat, kad iÅ¡ eismo įvykio galimai pasitraukė nesuvokdamas, jog įvyko eismo įvykis.

Apeliantas neneigė, kad nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo krovininį mikroautobusÄ Fiat Ducato, kuriuo vežė statybines medžiagas ir atliekas, bei galimai kliudė nukentėjusiojo R. N. vairuojamÄ automobilį Kia Sorento, tačiau jokio smÅ«gio ir kontakto tarp Å¡ių dviejų automobilių jis nepajuto. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo vairuotas automobilis nėra lengvasis, juo buvo vežamos statybinės medžiagos ir atliekos, todėl A. B. galimai kontakto nepajuto todėl, kad jo vairuotame mikroautobuse buvo prasta garso izoliacija, be to, triukÅ¡mÄ kėlė vežamos statybinės medžiagos ir atliekos.

Todėl, net ir darant prielaidÄ , kad jis turėjo ir galėjo iÅ¡girsti kontakto su kitu automobiliu sukeltÄ garsÄ , pagrįstai galėjo galvoti, kad garsÄ sukėlė vežamos medžiagos. NutarimÄ priėmęs teismas konstatavo, jog apelianto parodymus apie tai, kad jis neabejotinai turėjo iÅ¡girsti ir pajusti kontaktÄ su kitu automobiliu, paneigia nukentėjusiojo R. N. ir liudytojų A. V. bei S. P. parodymai, kuriuose jie teigė, kad paties įvykio nematė, tačiau iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . Tačiau tokie Å¡ių asmenų parodymai yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia apelianto aiÅ¡kinimo, kadangi jie važiavo lengvajame, naujame automobilyje, todėl natÅ«ralu, kad jame garso izoliacija yra geresnė ir jie turėjo galimybę iÅ¡girsti dviejų automobilių kontakto sukeltÄ garsÄ .

Apelianto nurodytų aplinkybių nepaneigia ir kiti skundžiamame nutarime aptarti įrodymai, nes jie patvirtina tik patį faktÄ , jog savo vairuojamu automobiliu A. B. apgadino nukentėjusiojo R. N. automobilį, tačiau neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog jis šį transporto priemonių kontaktÄ pajuto, suvokė, jog pateko į autoįvykį ir sÄ moningai, siekdamas nuslėpti autoįvykio faktÄ bei iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡ autoįvykio vietos pasitraukė.Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog galimai po to, kai jo automobilis kliudė nukentėjusiojo R.

N. automobilį, apelianto vairuojamo mikroautobuso veidrodėlis turėjo užsilenkti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios aplinkybės savo parodymuose nepatvirtino nei nukentėjusysis R. N., nei liudytojai A. V. bei S. P.. Å i teismo iÅ¡vada nelogiÅ¡ka dar ir todėl, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog po kontakto su kitu automobiliu apeliantas toliau važiavo judria miesto gatve, piko metu. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei A. B. deÅ¡inės pusės veidrodėlis bÅ«tų užsilenkęs, jis negalėtų lengvai valdyti mikroautobuso ir bÅ«tų nedelsiant jį sustabdęs. Apelianto nurodytÄ aplinkybę, kad jis negirdėjo automobilių kontakto garso, patvirtina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto, automobiliui Fiat Ducato padarytas tik nežymus apgadinimas – deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlio nubraižymas.

Tiek administracinio teisės pažeidimo tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog kontaktas tarp apelianto ir nukentėjusiojo automobilių galėjo bÅ«ti su automobilių veidrodėliais. Tačiau ta aplinkybė, kad jokių aiÅ¡kių susidÅ«rimo žymių ant apelianto vairuojamo automobilio nenustatyta, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kontaktas su automobiliu Kia Sorento nebuvo toks stiprus ir nesukėlė didelio garso. Tuo tarpu tai, jog automobilis Kia Orento buvo apgadintas stipriau, galėjo lemti apelianto vairuoto mikroautobuso didesni gabaritai bei Å¡ių automobilių skirtingos techninės savybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaip neabejotinÄ A.

B. kaltės įrodymÄ pirmosios instancijos teismas laikė ir tai, jog, kaip nustatyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, apeliantas, apgadinęs R. N. automobilį, pavažiavo apie 50 metrų, sustabdė savo automobilį ir netrukus nuvažiavo toliau. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas interpretavo taip, kad apeliantas pajuto kontaktÄ su kitu automobiliu ir todėl sustabdė savo vairuojamÄ automobilį. Tačiau nukentėjusysis ir liudytojai parodė, jog sustabdęs savo automobilį, jis pasuko į LakÅ«nų gatvę.

Todėl akivaizdu, jog savo automobilį apeliantas sustabdė norėdamas įsitikinti, ar saugu atlikti manevrÄ bei pasukti į LakÅ«nų gatvę. Anot apelianto, visos Å¡ios pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog jis objektyviai galėjo nepajusti ir nepajuto, kad jo vairuojamas automobilis užkliudė kitÄ automobilį. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Å¡ioje byloje surinkta medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad apeliantui inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas judrioje Vilniaus miesto gatvėje, piko metu, A.

B. vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ mikroautobusÄ , nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, pasak apelianto, jokiais logikos dėsniais nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis, vairuodamas techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį, turėdamas visus reikalingus dokumentus, judrioje Vilniaus miesto gatvėje, piko metu, Å¡viesiuoju paros metu, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, kurį matė daugelis žmonių, bei suvokdamas gresiančiÄ griežtÄ administracinę atsakomybę, bÅ«tų toks naivus, stengdamasis pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Juolab, apeliantas neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, o vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas, kadangi rÅ«pinasi sergančiu tėvu, teisių praradimas jam ir jo Å¡eimai sukeltų itin neigiamas pasekmes.Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) atsiliepime į A. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡oma jo netenkinti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. N. nurodė, jog transporto priemonių susidÅ«rimo garsas buvo aiÅ¡kiai girdimas, Fiat Ducato vairuotojas po smÅ«gio vairuojamÄ automobilį buvo pristabdęs. Administracinėn atsakomybėn traukiam asmens bylos tyrimo metu pateikta versija dėl Fiat Ducato vežamo krovinio nepasitvirtino. A. B. teismo posėdyje negalėjo pateikti jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių, kad Fiat Ducato kėbule 2011-11-03 apie 13.00 val. buvo vežamas krovinys.Apeliacinis skundas netenkintinas.A.

B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl A. B. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktÄ , nesant jo veiksmuose kaltės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog A. B. 2011-11-03, apie 13.00 val., ties Verkių g. 44 namu, Vilniuje, vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas sustojusį automobilį Kia Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė bei apgadino abu automobilius bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 232 p. reikalavimus, reglamentuojančius eismo įvykio dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, kurio metu sužalotas tik turtas.

Asmuo baudžiamas pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra. Nukentėjusysis R.

N. paaiškinime policijai (b. l.

6) ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l.

26) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad stovėjo spÅ«styje Verkių g., už jo stovėjo mikroautobusas, kuris kirto antrÄ juostÄ ir užkabino jo automobilio veidrodėlį. Jis nematė, su kuria vieta mikroautobusas kliudė jo automobilį, nes jis iÅ¡girdo tik smÅ«gio garsÄ . Po to matė, kaip mikroautobusas nuvažiavęs LakÅ«nų g. už kokių 50 m. pristabdė ir nuvažiavo. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes paaiÅ¡kinimuose policijai iÅ¡ esmės pakartojo kartu su juo automobilyje važiavę A.

V. bei S. P. (b. l. 10-13), kurie nurodė, kad 2011-11-03, apie 13.00 val., automobilis Kia Sorento dėl kamščio sustojo pirmojoje juostoje ties Verkių g. 44 namu, tuo metu juos lenkė raudonas mikroautobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užkabino iÅ¡orinį kairiosios pusės veidrodį, automobilis iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiojo R. N. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, atitinka byloje esančius raÅ¡ytinius A.

V. bei S. P. paaiÅ¡kinimus, todėl teismas netikėti Å¡iomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus.Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. parodymus, matyti, kad jis tiek 2011-11-04 paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams (b. l. 9), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 25-26) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nurodė, kad 2011-11-03 buvo pasiskolinęs iÅ¡ draugo mikroautobusÄ , su kuriuo važinėjo po parduotuves, buvo pasikrovęs statybines medžiagas.

Jam važiuojant Verkių g., buvo kamštis, jis pristabdė, po to nuvažiavo į Lakūnų gatvę. Jokio kontakto nejuto. Jam apie 16 val. paskambinęs draugas pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nors A. B. nurodė nejutęs, kad lenkdamas kliudė automobilį Kia Sorento, nes tokių gabaritų automobilį jis vairuoja retai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino tokius jo teiginius. Eismo įvykio vietos schemoje (b. l.

5) nurodyta, kad sudaužytas automobilio Kia Sorento kairės pusės veidrodėlio stiklas, sulaužytas veidrodėlio korpusas. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l.

16) nurodyta, kad mikroautobuso Fiat Dukato deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra apibraižytas, sulankstytos ir subraižytos Å¡oninės deÅ¡inės pusės durys. Kaip pagrįstai nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, ir, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ Å¡ių automobilių pažeidimų galima spęsti, kad smÅ«gis automobilių galinio vaizdo veidrodėliais buvo gana stiprus. SmÅ«gio garsÄ nurodo aiÅ¡kiai girdėję visi automobiliu Kia Sorento važiavę asmenys, t. y.

R. N., A. V. bei S. P.. Apeliantas skunde nurodo, kad jo vairuotas automobilis nėra lengvasis, juo buvo vežamos statybinės medžiagos ir atliekos, todėl A. B. galimai kontakto nepajuto todėl, kad jo vairuotame mikroautobuse buvo prasta garso izoliacija, be to, triukÅ¡mÄ kėlė vežamos statybinės medžiagos ir atliekos, o R. N., A. V. bei S. P. parodymai yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia apelianto aiÅ¡kinimo, kadangi jie važiavo lengvajame, naujame automobilyje, todėl natÅ«ralu, kad jame garso izoliacija yra geresnė ir jie turėjo galimybę iÅ¡girsti dviejų automobilių kontakto sukeltÄ garsÄ .

Tokia apelianto pozicija vertintina kritiškai, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visiškai nelogiška, kad viename automobilyje (nors ir naujesniame, ir su geresne garso izoliacija) sėdintys asmenys aiškiai išgirdo smūgį ir į jį sureagavo, o kitame sėdintis asmuo negirdėjo ir nejuto visiškai nieko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, apgadinęs R. N. automobilį, pavažiavo apie 50 metrų, sustabdė savo automobilį ir netrukus nuvažiavo toliau.

Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas interpretavo taip, kad apeliantas pajuto kontaktÄ su kitu automobiliu ir todėl sustabdė savo vairuojamÄ automobilį. Tačiau, anot apelianto, nukentėjusysis ir liudytojai parodė, jog sustabdęs savo automobilį, jis pasuko į LakÅ«nų gatvę, todėl akivaizdu, jog savo automobilį apeliantas sustabdė norėdamas įsitikinti, ar saugu atlikti manevrÄ bei pasukti į LakÅ«nų gatvę. Å is apelianto argumentas vertintinas kritiÅ¡kai, nes, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo R.

N. parodymų (b. l. 26), A. B. automobilį sustabdė jau bÅ«damas LakÅ«nų gatvėje, o ne prieÅ¡ įvažiuodamas į jÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. B. pozicija, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., vertintina kritiÅ¡kai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes jÄ paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. B. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                              ArtÅ«ras Pažarskis