2022-04-13 Nr. AB-8676-3-66-3-00032-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-315-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00032-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo W. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo W. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas W. M. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 22S9058 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2022 m kovo 14 d. sprendimo Nr. 22S9058 atsisakė priimti (nutartyje klaidingai nurodytas sprendimo Nr. 22S63070 laikytinas rašymo apsirikimu).

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė advokatas D. K.. Prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš Pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Migracijos departamentu, bei techninė specifikacija, iš kurių matyti, jog sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Iš 2021 m. lapkričio 23 d. išrašo iš Subteikimo sutarties matyti, kad advokatas D. K. (subteikėjas) įsipareigoja P. V. (tiekėjui) ir kartu su P. V. perkančiosios organizacijos Migracijos departamento užsakymu teikti pirmines ir antrines paslaugas. Tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas D. K. yra paskirtas atstovauti pareiškėjui W. M., ar kad jis būtų susitaręs su pareiškėju dėl jo atstovavimo, byloje nėra.

Teismas pažymėjo, kad W. M. yra nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)). Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad pareiškėjo W. M. atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl nepilnamečio asmens atstovavimo su advokatu D. K..

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo paduotas skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas. Šiuo atveju skundas buvo pateiktas elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą pareiškėjo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendinti pareiškėją Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Teigia, kad pareiškėjo atstovas pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų bei užtikrinti nepilnamečio asmens įstatyminio atstovo dalyvavimą teismo posėdyje. Skundas teismui buvo pasirašytas mobiliuoju parašu ir išsiųstas elektroniniu paštu kartu su atstovavimo sutartimis.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kadangi buvo pateikti išrašai iš sutarčių, todėl nėra pagrindo vertinti, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nepilnametį turi atstovauti jų tėvai, kuriems apie bylą praneš Migracijos departamentas, o jeigu jų nėra – Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistas.

Nurodo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Kadangi pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, jis atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas dėl skundo pasirašymo nurodo, kad skundas teismui buvo pateiktas pasirašytas mobiliuoju parašu įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog turėjo būti išsiųstas skundo originalas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei skundas išsiųstas elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas nebuvo pateiktas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kadangi skundas teismui buvo pasirašytas mobiliuoju parašu ir išsiųstas elektroniniu paštu kartu su atstovavimo sutartimis, todėl nėra pagrindo teigti, jog skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kadangi pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir ABTĮ 37 straipsniu, jis atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir kitus pareiškėjo skundo trūkumus (nesumokėtas žyminis mokestis, nepateiktas skundo originalas), tačiau skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti asmenį W. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. kovo 15 d., nurodė, kad su juo nesutinka, ketina kreiptis į teismą dėl Sprendimo apskundimo ir pageidauja, jog pareiškėjui nemokamai būtų paskirtas advokatas.

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju skundą pareiškėjo vardu pasirašė ir 2022 m. kovo 22 d. teismui padavė advokatas D. K..

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra nepilnametis, gimęs 2005 m. balandžio 7 d., todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis negali būti savarankišku proceso dalyviu, o jo interesams teisme turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą. Pagrindinės sutarties, sudarytos 2021 m. lapkričio 23 d. tarp Migracijos departamento ir advokato P. V., dėl teisinių paslaugų teikimo, 2021 m. lapkričio 23 d. Subteikimo sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. ir advokato D. K., bei šių sutarčių priedų – techninės specifikacijos 5.8 punkte nurodyta, kad advokatas gali teikti paslaugas nepilnamečiui užsieniečiui tik tuomet, kai jis yra nelydimas nepilnametis. Migracijos departamento Sprendime nurodyta kad nepilnametis W. M. į Lietuvą atvyko su savo pilnamečiu broliu, tačiau nėra duomenų apie jo teisę atstovauti pareiškėjui pagal įstatymą.

Atsižvelgus į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti pareiškėjo atstovai pagal įstatymą, šiuo atveju turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, o ne skundą iš karto atsisakoma priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-251-261/2022; Nr. AS-232-822/2022 ir Nr. AS-233-556/2022).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad advokatas skundą teismui pateikė elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas pateiktas nebuvo.

Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymi, kad, ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas per tris kalendorines dienas privalėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį.

Dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo skundo turinį ir nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pasirašė ir pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, ar nėra teisinio pagrindo sudaryti galimybę pareiškėjui pašalinti skundo trūkumą (paduoti teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytą skundą). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. kovo 22 d., todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėdamas, kad pareiškėjas per tris dienas nepateikė skundo originalo, nesulaukęs trijų dienų termino, skundžiama 2022 m. kovo 24 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl, kaip nurodo advokatas atskirajame skunde, jis negali sumokėti žyminio mokesčio, dėl to nuo šio mokesčio mokėjimo atleistinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas, nustatęs šį trūkumą, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paminėti skundo formos ir pateikimo tvarkos trūkumai turėjo būti bandomi pašalinti, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti. Šiuo atveju teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlyti nurodyti pareiškėjo atstovus pagal įstatymą bei įtraukti juos į bylos nagrinėjimą, taip pat pasiūlyti pateikti tinkamai pasirašytą pareiškėjo skundą, pateikti atstovavimą patvirtinančius įrodymus, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba prašymą atleisti nuo jo sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė neatsižvelgęs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuris taip pat nėra tinkamai pasirašytas, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šį atskirąjį skundą, atsižvelgiant į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, atskirasis skundas išnagrinėtas apeliacine tvarka.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, paminėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo W. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo W. M. skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė