2024-11-06 Nr. AB-16242-3-61-3-08519-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-598-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08519-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl rezoliucijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) viršininko 2022 m. lapkričio 6 d. rezoliuciją, kurią pripažinta, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Rezoliucija).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2022 m. birželio 14 d. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas S. A. (toliau – ir Specialistas) pateikė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo 2022 m. balandžio 29 d. neteisėto reikalavimo S. A. vykti į iškvietimą, kai pastarasis tą pačią dieną buvo pateikęs prašymą savo tiesioginei vadovei, Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkei Ž. M. (toliau – ir Vadovė) dėl leidimo leisti iš darbo išvykti anksčiau, nors pagal iš anksto patvirtintą grafiką Specialistas turėjo dirbti iki 18 val. Departamento direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. pavedimu buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, o 2022 m. spalio 18 d. buvo surašyta motyvuota išvada Nr. TNT-2-(TNt7.8) „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini) S. T. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje, be kita ko, buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, neskirti tarnybinės nuobaudos. Rezoliucija pritarta Išvadoje nurodytiems siūlymams.

2.2. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo aspektu formuojamos praktikos.

2.3. Išvadoje nėra analizuojamos tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbios aplinkybės: ar pareiškėjas buvo informuotas apie Specialisto Vadovės leidimą išvykti iš tarnybos anksčiau laiko, S. A. prašymo dėl leidimo išvykti iš tarnybos pateikimo laikas (2022 m. balandžio 29 d. 13.16 val.). Išvadoje klaidingai konstatuota, kad „2022-04-29 apie 16:28 val. S. T., žinodamas, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę vis tiek davė neteisėtą nurodymą V. M. siųsti būtent S. A., o jeigu jis negali, tai siųsti jo tiesioginę vadovę, taip akivaizdžiai parodydamas savo antipatiją šiems pareigūnams, negerbdamas S. A. teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. sprendimą S. A. 2 valandoms išleisti iš darbo“.

2.4. Departamento Pranešimų priėmimo tarnybos (toliau – ir PPT) vyriausiajam specialistui V. M. (toliau – ir PPT specialistas) informavus pareiškėją, kad S. A. negali vykti į iškvietimą, nes nuvyko pas gydytoją su Vadovės leidimu, pareiškėjui ši aplinkybė nebuvo žinoma. PPT specialistas pasiūlė, kad į įvykį nusiųs vieną Vilniaus r. aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąjį specialistą P. J., pareiškėjas tam pritarė. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo ir V. M. telefoninio pokalbio garso įrašas. Be to, nurodymą S. A. vykti į iškvietimą davė ne pareiškėjas, o Specialisto Vadovė. Ši aplinkybė patvirtinta Išvadoje, taip pat yra ir garso įrašas. Todėl, šiuo atveju yra paneigiami tarnybiniame tyrime pareiškėjui pareikšti kaltinimai, jog pareiškėjas, neturėdamas teisės atšaukti Specialisto Vadovės duoto sutikimo, tikėtina, viršydamas suteiktus įgaliojimus, davė nurodymus ir (ar) reikalavo S. A. vykti į iškvietimą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nes faktinių aplinkybių visuma atskleidžia, kad jam sužinojus, jog Specialistas yra ne tarnyboje dėl pateisinamos priežasties, jo nesiuntė į iškvietimą, o išsiuntė P. J..

2.5. Tarnybiniam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti visus teisės pažeidimo elementus, t. y. objektą, subjektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses, o nesant nustatytų pareiškėjo neteisėtų veiksmų, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nepadarė mažareikšmio tarnybinio pažeidimo, todėl Rezoliucija yra neteisėta ir nepagrįsta.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas, žinodamas, jog S. A. Departamento nustatyta tvarka yra gavęs tiesioginės vadovės, Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Ž. M., sutikimą išvykti ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai, žinodamas, kad Specialisto Vadovės darbo laikas tą dieną jau yra pasibaigęs ir ji nebedirba, neturėdamas teisės atšaukti Vadovės duoto sutikimo ir duoti nurodymus į gautus pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus ne darbo metu vykti Specialistui bei Ž. M., davė neteisėtus nurodymus, o būtent – 2022 m. balandžio 29 d. vykusių pokalbių telefonu metu PPT specialistui pareiškėjas nurodė, kad patikrinti jo gauto pranešimo jis siųstų būtent S. A. (kuris tuo metu buvo atleistas nuo tarnybos) arba jo tiesioginę vadovę Ž. M. (kuri tuo metu nedirbo), tą pačią dieną su Specialistu vykusio pokalbio telefonu metu jam tiesiogiai nurodė vykti patikrinti gauto pranešimo, taip akivaizdžiai parodydamas savo antipatiją šiems pareigūnams, negerbdamas Specialisto teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas Vadovės sprendimą Specialistą 2 valandoms išleisti iš darbo. Vėliau, telefoninio pokalbio su S. A. metu, elgdamasis neetiškai, rinko informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Departamento vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Departamento direktorius 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70, (toliau – ir Taisyklės) nereikalauja tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui ir vis tiek sakė jam vykti į iškvietimą. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus – sąžiningumo ir nešališkumo (VTĮ 3 str. 1 d. 8 p.), pagarbos žmogui ir valstybei (VTĮ 3 str. 1 d. 10 p.), o taip pat VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų pareigas (VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p.). Pareiškėjas taip pat pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, (toliau – ir Etikos taisyklės) 6.13, 6.16, 7.4, 8.4, 8.6, 9.1, 9.7, 9.10 punktus.

3.2. Išvadoje aiškiai nurodyta, kad apie 16.28 val. PPT vyriausiasis specialistas V. M. paskambino S. T. ir paaiškino, kad S. A. yra raštu informavęs Vadovę, kad važiuoja pas gydytojus ir sakė informuoti jį [pareiškėją] (Išvados 5 lapo 1 dalis). Tačiau S. T. sužinojęs, kad Specialistas išleistas iš darbo, nurodė PPT specialistui (nors tokios teisės neturi): „turi jie abu važiuoti. Dar kartą paskambink pasakyk, kad jie turi važiuoti. Tada tegul viršininkė važiuoja, jeigu A. negali“. Vėliau, S. T. nurodė, kad „tegul P. J. vienas važiuoja, o S. A. irgi turi važiuoti“. Pagal Departamento gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus priėmimo, registravimo, reagavimo į juos ir informacijos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. AD1-169, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 11 punktą sprendimus dėl reagavimo į gautus pranešimus priima PPT pareigūnas. Todėl pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, kišdamasis į PPT specialisto darbą, davė nurodymą į pranešimą siųsti konkrečius pareigūnus. Pagal galiojančias vidines Departamento tvarkas pareiškėjas neprivalėjo būti informuojamas apie Specialisto išleidimą iš darbo, kadangi pagal Taisyklių 28 punktą darbuotojai, palikdami Departamento patalpas tarnybos ir / ar darbo tikslais, turi apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne tarnybos ar ne darbo tikslais ne pilnai darbo dienai, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą.

3.3. Pareiškėjo skundo teiginys, kad nurodymą S. A. išvykti į iškvietimą davė jo tiesioginė vadovė Ž. M., prieštarauja tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nustatytoms aplinkybėms, nes Vadovė 2022 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu teiktame paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. jai neskambino. Vadovė bendravo su PPT pareigūnais jau po to, kai Specialistas gavo pavedimą iš S. T. vykti į iškvietimą. Vadovė pavedimų niekam nedavė, kadangi po darbo valandų darbą organizuoja PPT.

3.4. Pareiškėjas nesielgė taip, kad jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų, tokiais savo veiksmas pažeidė teisės aktų reikalavimus, nesilaikė Etikos taisyklių nuostatų. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, todėl vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. T. skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2022 m. birželio 14 d. Specialistas pateikė tarnybinį pranešimą Vadovei, kuriame nurodė, kad 2022 m. balandžio 26 d. 17 val. iki 2022 m. balandžio 17 d. (netiksliai nurodyta data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2022 m. balandžio 27 d.) 8 val., pagal atskirą grafiką buvo įrašytas į pasyvųjį budėjimą namuose. Specialistas 2022 m. balandžio 29 d. gavo Vadovės leidimą (el. paštu) išvykti iš darbo nuo 16 val. iki 18 val. nes ketino vykti pas odontologą konsultacijos dėl gydymo. 2022 m. balandžio 29 d. apie 16.30 val. jam paskambino iš PPT ir pranešė, kad į PPT paskambino valdybos (duomenys neskelbtini) [pareiškėjas], kuris nurodė, kad prie Gariūnų turgavietės esančiame miškelyje važinėja motociklai, keturračiai ir jiems nurodė į iškvietimą išsiųsti jį ir apie tai informuoti pareiškėją, nes [S. A.] dirba iki 18.00 val.

Jis [S. A.] PPT pareigūnams pasakė, kad yra oficialiai raštu gavęs Vadovės leidimą nebūti darbe ir, kad šiuo metu yra ne darbe, paprašė tai perduoti pareiškėjui. Po kelių minučių sulaukė pareiškėjo skambučio, kuris iš karto paklausė, kur jis yra (nors prieš tai sakė, kad yra atsiprašęs [gavęs leidimą nebūti darbe]). Pareiškėjui jis [S. A.] paaiškino, kad yra ne darbe, tiesioginės Vadovės išleistas dviem valandoms, kad ketina nuvykti konsultacijos pas odontologą. Pareiškėjas pareikalavo atsakyti pas kokį gydytoją registruotas, kokia gydytojo pavardė, kokia tiksliai gydymo įstaiga, jos tikslus adresas, kur tiksliai šiuo metu esantis.

Jis [S. A.] dar kartą pakartojo, kad turi Vadovės leidimą (kas neprieštarauja teisės aktams) dviem valandoms nebūti darbe. Pareiškėjas, nieko nenorėdamas girdėti, nurodė, kad reikia vykti į iškvietimą. Specialistas, pasimetęs nuo tokio netikėto valdybos (duomenys neskelbtini) elgesio (ar tikrai vadovas gali rinkti asmenišką informaciją) ir nenorėdamas, kad jam pareiškėjas asmeniškai keršytų, paklausė, ar jam [S. A.] nevykti pas gydytojus ir važiuoti į iškvietimą? Pareiškėjas atsakė taip, reikia važiuoti. Į minėtą iškvietimą, kuris, jo įsitikinimu, buvo sukurtas pareiškėjo tik tam, kad jis būtų iškviestas į tarnybą, vyko kartu su vyr. specialistu P. J..

Specialistas tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad į iškvietimą buvo siunčiamas į Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos aptarnaujamą teritoriją, nors dirba Vilniaus rajono inspekcijoje, todėl mano, kad į iškvietimą turėjo vykti būdraujantys pareigūnai, o ne kitos inspekcijos pareigūnai. Negana to, šalia nurodyto miškelio prie Gariūnų turgavietės laukė ir pats pareiškėjas, kuris norėjo įsitikinti, kad į iškvietimą tikrai atvyko, kad kolega atvyko būtent su juo. Miškelyje su kolega sutiko besivaikščiojančius vyrą su moterimi, kurie sakė, kad gyvena netoliese ir, kad šiandien, vaikščiodami po mišką, jokių motociklų ar keturračių važinėjančių nematė ir pabrėžė, kad ir anksčiau važinėjant nematė.

Nurodė, kad motociklais kartais važinėja toliau esančioje karjero teritorijoje. Specialisto įsitikinimu, šis iškvietimas pareiškėjo buvo išgalvotas, nebuvo jokių motociklo pėdsakų miškelyje ant takų. Specialistas kėlė klausimą, ar tikrai negali keliomis valandoms atsiprašyti iš darbo pas savo tiesioginį vadovą esant susiklosčiusiai situacijai. Specialistas manė, kad toks pareiškėjo elgesys su juo, kai žinant, kad jis yra atsiprašęs nuo darbo pas tiesioginį vadovą, reikalaujama vykti į jo tikėtinai sukurtą iškvietimą (PPT registracijoje pranešimas Nr. 29987 ir Nr. 29989) bei reikalaujama perteklinės ir asmeninės informacijos apie jo gydytoją, nepažeidė įstatymo dėl asmens duomenų saugos.

Specialistas tarnybiniame pranešime nurodė jautęsis pažemintas, sumenkintas ir įžeistas.

5.2. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ž. M. 2022 m. birželio 14 d. Departamentui pateikė tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-2434, kuriuo informavo apie S. A. pateiktą tarnybinį pranešimą.

5.3. Departamento patarėjas R. M. pagal Ž. M. tarnybinį pranešimą 2022 m. liepos 20 d. surašė išvadą, o Departamento direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. pavedimu pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pratęstas iki 2022 m. spalio 19 d.

5.4. Tarnybinis nusižengimas pradėtas dėl to, kad pareiškėjas, tikėtina, 2022 m. balandžio 29 d. apie 16.20 val. gavęs pranešimą apie asmenis, kurie važinėja motociklais Panerių kraštovaizdžio draustinyje ir žinodamas, kad S. A. yra gavęs tiesioginės vadovės Ž. M. sutikimą išvykti ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai (užsirašęs pas gydytoją dėl asmeninių priežasčių), jo nebuvo darbo vietoje, taip pat, žinodamas, kad S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. darbo laikas tą dieną jau yra pasibaigęs, neturėdamas teisės atšaukti S. A. tiesioginės vadovės duoto sutikimo ir duoti nurodymus į gautus pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus ne darbo metu vykti S. A. bei Ž. M., galimai viršijo jam suteiktus įgaliojimus, o būtent 2022 m. balandžio 29 d. vykusių pokalbių telefonu metu PPT vyriausiajam specialistui V. M. pareiškėjas nurodė patikrinti jo gauto pranešimo siųsti būtent S. A. (kuris tuo metu buvo atleistas nuo tarnybos) arba jo tiesioginę vadovę Ž. M. (kuri tuo metu nedirbo), tą pačią dieną su S. A. vykusio pokalbio telefonu metu jam tiesiogiai nurodė vykti patikrinti jo gauto pranešimo.

5.5. Apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pareiškėjas informuotas 2022 m. liepos 27 d. pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo, taip pat 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui pateiktas papildomas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

5.6. Atliekant tyrimą, paaiškinimus teikė pareiškėjas, Ž. M., S. A., V. M. ir kt. Departamento darbuotojas, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje konstatavo pareiškėjo mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, siūlė neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos. Departamento viršininkas Rezoliucija pripažino pareiškėjo mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir neskyrė nuobaudos.

6. Teismas vadovavosi VTĮ, Aprašo nuostatomis, jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 27 d. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, o taip pat 2022 m. rugsėjo 26 d. papildomame pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo (toliau abu kartu – ir Pranešimai), kuriuose, be šios nutarties 5.4 punkte nurodytos informacijos, taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas galimo aplinkosauginio pažeidimo vykdymo vietoje, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 6 dalies pagrindu turėdamas šio Įstatymo 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises, ne darbo metu, įvykio vietoje turėdamas tarnybinį telefoną su juo neužfiksavo galimai vykdomo aplinkosauginio pažeidimo, nesiėmė kitokių priemonių, kad pažeidimas būtų nedelsiant užkardintas ar nustatyti šį pažeidimą vykdantys (įvykdę) asmenys, o tik laukė atvykstančių pareigūnų, vėliau konstatuodamas, kad S. A. ir kartu su juo į įvykio vietą atvykęs būdraujantis pareigūnas P. J.

į įvykio vietą atvykti pavėlavo. Todėl dėl galimo pareiškėjo neveikimo nukentėjo Departamento interesai ir prestižas, nes vykdomas aplinkosauginis pažeidimas nebuvo išaiškintas, kalti asmenys nebuvo patraukti atsakomybėn. Teismas sprendė, jog Pranešimuose yra aiškiai nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal Departamento patarėjo išvadą, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidęs VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus: sąžiningumo ir nešališkumo (VTĮ 3 str. 1 d. 8 p.), pagarbos žmogui ir valstybei (VTĮ 3 str. 1 d. 10 p.), o taip pat VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 p., 3–5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojų pareigas, nes 2022 m. balandžio 29 d. apie 16.28 val. pareiškėjas, žinodamas, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, vis tiek davė neteisėtą nurodymą PPT specialistui siųsti būtent S. A., o jeigu jis negali, tai siųsti jo Vadovę, taip akivaizdžiai parodydamas savo antipatiją šiems pareigūnams, negerbdamas Specialisto teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas Vadovės sprendimą Specialistą 2 valandoms išleisti iš darbo.

Vėliau, telefoninio pokalbio su S. A. metu, elgdamasis neetiškai, rinko informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Taisyklės neįpareigoja tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui ir vis tiek sakė jam vykti į iškvietimą.

8. Teismas pažymėjo, kad Pranešimai atitinka Aprašo 1 priede reglamentuotą Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formą, jų turinys yra aiškus, pateikta informacija apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindas – pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų bei pareigų nesilaikymas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su valstybės institucijos, šiuo atveju, Departamento teigiamu įvaizdžiu ir autoritetu bei žmogaus orumu, pareiškėjas galimai sumenkino savo kaip vadovo ir valstybės tarnautojo reputaciją, galimai įvykdyta veika kertasi su pavaldinių teisėtais lūkesčiais, kurių jie tikisi iš vadovo.

9. Teismas nustatė, kad Pranešimuose pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimą, kaip tai numato Aprašo 9 punktas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad gavo informacijos, jog S. A. 2022 m. balandžio 29 d. (penktadienį) dirbs iki 18 val. ir toks darbo laikas nustatytas tik vienam Specialistui. Jam pasirodė keista, kad sutrumpintą darbo dieną darbuotojui nustatoma dirbti ilgiau negu įprasta, be to, Vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (VDVIS) nebuvo duomenų, kad šis darbo grafiko keitimas būtų suderintas su Specialistu.

Siekdamas išsiaiškinti situaciją ir nustatyto darbo laiko aplinkybes, pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. telefonu susisiekė su S. A. ir paklausė, ar jam žinoma, kad jam 2022 m. balandžio 29 d. darbo grafike numatyta dirbti iki 18 val., ar jis tam pritaria ir, ar gali pasirašyti tokį darbo grafiko keitimą. Specialistas paaiškino, kad jis žino, su juo derinta ir galės dirbti. S. A. dar pridūrė, kad yra balandžio mėnesio pabaiga ir jam geriau dirbti penktadienį iki 18 val., nes kitas laikas (pvz. šeštadienis) suplanuotas. Apie tai, kad Specialistas 2022 m. balandžio 29 d. 16 val. neva yra užsirašęs pas gydytoją ir gavęs Vadovės leidimą, jis nebuvo informuotas nei Specialisto ir Vadovės, nei kitų asmenų.

Pareiškėjas patikino, kad iki 2022 m. balandžio 29 d. pakalbio su PPT specialistu, jis nežinojo apie S. A. registraciją vizitui į gydymo įstaigą. Tačiau 2022 m. balandžio 29 d. po 16 val. pareiškėjui išeinant iš Vilniaus valdybos patalpų, telefonu gavo informaciją, kad Vilniuje Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinyje, tarp Savanorių g. ir Gariūnų k. važinėja kalnais motociklininkai, t. y. daromas aplinkosauginis pažeidimas (žalojamas reljefas, nesilaikoma nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pan.).

Pranešėjas ir anksčiau jam yra sakęs, kad šiame draustinyje kiekvieną penktadienį važinėja motociklininkai, žalodami draustinį. Kadangi į tokius daromus pažeidimus reikia reaguoti kuo skubiau, nes kaltininkai gali greitai pasišalinti, o pavėlavus jų neįmanoma nustatyti, šią informaciją nusprendė perduoti PPT, neatskleidžiant pranešėjo duomenų. Pokalbio su PPT specialistu metu suprato, kad yra tik vienas laisvas budintis darbuotojas P. J., tačiau žinodamas, kad S. A. darbo laikas yra iki 18 val. pasiūlė į įvykį siųsti Specialistą su P. J..

S. A. siųsti į įvykį pasiūlė dėl kelių priežasčių, t. y. bus sutaupytos darbo užmokesčio lėšos (nes budintiems už išvyką reikės papildomai mokėti), pareigūno darbo stažas aplinkos apsaugos srityje virš 6 metų, turi žinių ir patirties. Departamento Vilniaus valdybos nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. AD1-111, 12 punkte numatyta, kad Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini) organizuoja Vilniaus valdybos darbą, kad pagal suteiktą kompetenciją būtų įgyvendinami Departamento veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir valdybos nuostatų.

Vėliau, praėjus apie 15 min., jam paskambino PPT specialistas, kuris informavo, kad S. A. negali vykti, jis nuvyko pas gydytoją, o P. J. vienas nevyks. Pareiškėjui buvo netikėta žinia, kad S. A. nedirba ir važiuoja pas gydytoją. Pareiškėjui nebuvo žinomos aplinkybės, kad Specialistas yra atsiprašęs iš darbo ir jo nėra (nors prieš dvi dienas patikino, kad dirbs ir jam nekils problemų dirbti iki 18 val.), o apie 16.30 val. jau važiuoja, tikėtina, pas gydytoją. Kiti pareigūnai išvykę pakankamai toli, o pareiškėjas pranešėją buvo patikinęs, kad bus greitai sureaguota.

PPT specialistas pasiūlė, kad į įvykį nusiųs vieną P. J., tam pareiškėjas pritarė.

10. Teismas vadovavosi Taisyklių nuostatomis ir iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos nustatė, kad S. A. 2022 m. balandžio 29 d. prieš išvykdamas ne tarnybos tikslais, buvo gavęs Vadovės sutikimą nebūti darbe nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Teismas, aptaręs Tvarkos aprašo nuostatas, priėjo prie išvados, kad sprendimus dėl reagavimo į gautus pranešimus priima PPT pareigūnas. Teismas nustatė, kad V. M., 2022 m. balandžio 29 d. 16.14 val. (po darbo valandų) iš pareiškėjo gavęs pranešimą apie Panerių kraštovaizdžio draustinyje važinėjančius motociklininkus, turėjo, vadovaujantis Tvarkos aprašu, priimti sprendimą ir koordinuoti konkrečių Departamento pareigūnų išsiuntimą į vietą. Nepaisant to, kad sprendimus dėl reagavimo į gautus pranešimus priima PPT pareigūnas, pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, V. M. davė nurodymą į pranešimą siųsti konkrečius pareigūnus. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui, užimančiam vadovaujančias pareigas Departamente, tiek visuomenėje, tiek prieš pavaldžius darbuotojus yra keliami aukštesnio pobūdžio rūpestingumo ir atidumo standartai.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo, Etikos taisyklių nuostatomis ir nustatė, kad pareiškėjas, ne darbo metu pranešdamas PPT apie gautą pranešimą ir organizuodamas konkrečių pareigūnų išvykimą, pasinaudojo Įstatymo jam suteikta teise ir vykdė savo tarnybines funkcijas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas turėjo galimybę užfiksuoti galimai daromą pažeidimą. Teismas, atsižvelgęs į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktą medžiagą, sprendė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. apie 16.28 val., žinodamas, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę vis tiek davė neteisėtą nurodymą PPT specialistui siųsti būtent S. A., o jeigu jis negali, tai siųsti jo Vadovę, taip akivaizdžiai parodydamas nepagarbų elgesį pavaldiems pareigūnams, negerbdamas Specialisto teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoruodamas Vadovės sprendimą Specialistą dviem valandom išleisti iš darbo. Vėliau, telefoninio pokalbio su S. A. metu, elgėsi neetiškai, bandė rinkti informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Taisyklės nenustato pareigos tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui, ir vis tiek nurodė jam vykti į iškvietimą. Teismas pripažino, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 6.13, 6.16, 8.6, 9.1, 9.7, 9.10. punktus, nesilaikė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų: sąžiningumo ir nešališkumo, pagarbos žmogui ir valstybei, taip pat nevykdė valstybės tarnautojo pareigų (VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., 3–5 p.).

12. Teismas vertino, jog toks pareiškėjo nepagarbus elgesys su pavaldžiais darbuotojais, bandymas rinkti informaciją apie asmeninį gyvenimą (S. A. gydymą), reikalauja teisinės atsakomybės neišvengiamumo principo, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Nustatęs tai, kad Departamente buvo laisvas tik vienas pasyviai namuose budintis pareigūnas, o pareiškėjas buvo pažadėjęs pranešėjui kuo skubiau reaguoti į iškvietimą ir siūlė siųsti būtent S. A. dėl darbo užmokesčio lėšų taupymo ir pareigūno darbo stažo, žinių bei patirties, teismas nusprendė, kad Rezoliucija dėl pareiškėjo mažareikšmio tarnybinio nusižengimo, yra teisėta ir pagrįsta, nes pareiškėjo kaltės laipsnis nedidelis. Teismas nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad dėl šio įvykio būtų kilusios neigiamos pasekmės, S. A. sutiko nuvykti į gautą iškvietimą, jo Vadovė telefoninio pokalbio su V. M. metu patvirtino, kad S. A. į iškvietimą vyks, nenurodydama jokių Specialisto išleidimo iš darbo aplinkybių.

13. Teismas nenustatė pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažymėjo, jog jis dirba nuo 2003 metų, per tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų nėra turėjęs, paskutinis 2022 m. vasario 15 d. jo tarnybinės veiklos vertinimas – labai gerai. Teismas vertino, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, todėl tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė.

14. Vertindamas pareiškėjo teiginius, jog Išvada yra nemotyvuota, nepagrįsta, o tyrimas atliktas formaliai, teismas nustatė, kad Išvada susideda iš aštuonių puslapių, kuriuose yra išdėstyta faktinė informacija apie tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo eigą, nurodytas tarnybinio nusižengimo pradėjimo pagrindas, pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai, taip pat pareiškėjo pasiaiškinimo argumentai. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), subjektyvioji pusė – valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp Išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo ir netinkamo pareiškėjo elgesio su pavaldiniais, nurodoma pareiškėjo kaltė – neatsargumas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, nenustatyta konkreti žala. Išvadoje konstatuota, kad pažeidęs Etikos taisyklių 6.13, 6.16, 8.6, 9.1, 9.7, 9.10 punktus, VTĮ 3 straipsnyje numatytus principus (sąžiningumą, nešališkumą, pagarbą žmogui ir valstybei ir kt.), 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų nuostatas, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir Išvadoje pateiktas siūlymas pripažinti mažareikšmiu pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos.

15. Teismas vertino, jog Departamentas turėjo pareigą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kai būtina išsiaiškinti tarnybinio pažeidimo aplinkybes pagal VTĮ nuostatų nurodomus pažeidimus bei jas konkrečiai ir motyvuotai įvardyti Išvadoje. Departamentas būtent tai ir padarė. Taigi, Departamentas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo, tinkamai vykdė jam nustatytas pareigas atlikti visų faktinių aplinkybių ištyrimą, pateikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą ir tinkamai įformino tyrimo rezultatus. Teismas Išvadą įvertino kaip motyvuotą.

III. 16. Pareiškėjas S. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, susijusius su faktinėmis 2022 m. balandžio 29 d. įvykio aplinkybėmis, Išvadoje neanalizuotomis tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbiomis aplinkybėmis, aptaria skundžiamo teismo sprendimo esmę, o nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neanalizavo itin svarbios aplinkybės, kad S. A. prašymą dėl leidimo išvykti iš tarnybos anksčiau laiko buvo pateikęs 2022 m. balandžio 29 d. 13.16 val. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad Specialistas 2022 m. balandžio 29 d. 16.28 val. yra tarnyboje. Pareiškėjui iš anksto žinant apie S. A. darbo laiką ir netikėtai sužinojus priešingą informaciją, kilo abejonės dėl Specialisto dar 2022 m. balandžio 27 d. pateiktos informacijos tikrumo. Teismas nepagrįstai nevertino skundo argumentų, kuriais pareiškėjas kvestionavo išvadą, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą. Skunde nurodyta, jog Išvadoje klaidingai konstatuotos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas ignoravo S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. sprendimą S. A. išleisti iš darbo anksčiau. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad pareiškėjas davė nurodymą vykti į iškvietimą, nes nurodymą vykti į iškvietimą davė Vadovė. Šios aplinkybės nurodytos Išvadoje. Pareiškėjui sužinojus, kad S. A. yra ne tarnyboje dėl pateisinamos priežasties, jis išsiuntė P. J., taigi nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo neteisėtus veiksmus.

17.2. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai rinko informaciją apie S. A. vizitą į gydymo įstaigą, tačiau Išvadoje pareiškėjui nebuvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėtos informacijos rinkimo. Taigi teismas, skundžiamame sprendime nustatęs papildomus kaltinimus pareiškėjui, išplėtė kaltinimo ribas ir neteisėtai išplėtė nagrinėjamos bylos ribas.

17.3. Teismas nemotyvavo skundžiamo sprendimo, neatskleidė ir neįvertino pareiškėjo bylos nagrinėjamo metu nurodytų argumentų, nenurodė jokių motyvų, kodėl juos atmeta. Nemotyvuotas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio prasme, todėl jis naikintinas.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, kuris jo vertinimu, yra pakankamai motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, bei akcentuoja, kad:

18.1. Pagal Taisyklių nuostatas darbuotojai, palikdami Departamento patalpas tarnybos ir / ar darbo tikslais, turi apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne tarnybos ar ne darbo tikslais ne pilnai darbo dienai, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Išvadoje detalizuota aplinkybė dėl S. A. prašymo išvykti iš tarnybos anksčiau laiko. O vien tai, kad Išvadoje nenurodytas laikas, kuomet S. A. pateikė prašymą Vadovei, nedaro Išvados neteisėta ir nepagrįsta. Teismas atliko ne tik Išvados, bet ir visų aplinkybių bei pateiktų įrodymų vertinimą.

18.2. Pagal byloje esančius įrodymus 2022 m. balandžio 29 d. apie 16.28 val. pareiškėjas, žinodamas, kad S. A. yra teisėtai išleistas iš darbo, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, vis tiek davė neteisėtą nurodymą PPT specialistui siųsti būtent S. A., o jeigu jis negali, tai siųsti jo Vadovę. Ši aplinkybė nurodyta atsiliepime į skundą, vadovaujantis Ž. M. el. paštu teiktu paaiškinimu, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. jai neskambino.

18.3. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl išplėstų pareiškėjo kaltinimo ir nagrinėjamos bylos ribų. Pagrindas pareiškėjo skundui pateikti buvo Išvada, o joje, be kitų aplinkybių, yra konstatuota ir tai, kad telefoninio pokalbio su S. A. metu pareiškėjas, elgdamasis neetiškai, rinko informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Taisyklės nenustato pareigos tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui. Teismas, vertindamas Išvados pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas išsamiai ir visapusiškai ištyrė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neteisėtai išplėtė nagrinėjamos bylos ribas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. lapkričio 6 d. rezoliucijos, kurią pripažinta, kad pareiškėjas S. T. padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvada, kurioje aiškiai įvardintos teisės aktuose įtvirtintos valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, konstatuota pareiškėją padarius pažeidimą, nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, detalizuoti ir tinkamai atskleisti visi būtinieji pažeidimo sudėties elementai, patvirtina, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, už kurį pagrįstai neskirta tarnybinė nuobauda.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, prašo priimti naują teismo sprendimą – tenkinti jo reikalavimą ir panaikinti Departamento viršininko Rezoliuciją, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.

22. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo ginčo šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, dėl kurio formalaus pobūdžio pagrįstai neskirta tarnybinė nuobauda. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su faktinėmis 2022 m. balandžio 29 d. įvykio aplinkybėmis, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo padarytus valstybės tarnautojo elgesio taisyklių pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Departamento atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas bei surašyta Išvada atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti Rezoliucijos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą, netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, peržengė nagrinėjamos bylos ribas, o taip pat kvestionuoja skundžiamame teismo sprendime esančių motyvų pakankamumą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

24. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčą teisme inicijavo dėl Rezoliucijos, kuria pripažinta, kad S. T. padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, panaikinimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis). Skundžiama Rezoliucija buvo priimta baigus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir Išvadoje, be kita ko, pasiūlius pripažinti, kad Departamento Vilniaus valdybos (duomenys neskelbtini) S. T. padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos. Išvados konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, yra konstatuota, kad telefoninio pokalbio su S. A. metu pareiškėjas, elgdamasis neetiškai, rinko informaciją, į kokią konkrečią gydymo įstaigą jis važiuoja, nors Taisyklės nenustato pareigos tiksliai nurodyti išvykimo ne tarnybos tikslais ne pilnai darbo dienai priežastis esant tiesioginės vadovės sutikimui. Taigi, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išplėstų pareiškėjo kaltinimo ir nagrinėjamos bylos ribų.

25. Nagrinėjamam ginčui aktualus Valstybės tarnybos įstatymas, nustatantis pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus (VTĮ 1 str.) ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, be kita ko, reglamentuojantis tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams, kurių tarnybos santykius ir statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, tvarką (Aprašo 1 p.).

26. Valstybės tarnautojų atsakomybės klausimus reglamentuoja VTĮ 32 straipsnis (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3136 redakcija). VTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

27. Aprašo (2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 934 redakcija) 3 punkte nustatyta, jog gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Aprašo 8 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, <...>, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, <...>, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui (Aprašo 9 p.).

28. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija), siekdami gauti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinus su kitų įstaigų vadovais – šių įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl dokumentų ir kitos informacijos, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, pateikimo į įstaigas ir kitus asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais, ekspertais.

29. Pagal Aprašo 14 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje <...> nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, <...> ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas (Aprašo 15 p.).

30. Pagal Aprašo 17.1 punktą gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima, be kita ko, sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti.

31. Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybinių nusižengimų prevencija, tiek atitinkamos poveikio priemonės taikymas tarnybinį nusižengimą padariusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-789/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas valstybės tarnautojams bei statutiniams pareigūnams paskirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, laikosi pozicijos, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-789/2024).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas valstybės tarnautojams bei statutiniams pareigūnams paskirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, taip pat yra pažymėjęs, jog nustačius, kad asmuo tarnybinį nusižengimą padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rūpestingo elgesio, pažeidimas yra formalios sudėties, nekilo neigiamos teisinės pasekmės, padarytas tarnybinis nusižengimas yra laikomas mažareikšmiu ir konstatuojama, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas padaryto nusižengimo sunkumui, ir tarnybinė nuobauda neskiriama (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-815/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-430-463/2022; 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-158-789/2023; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-698-629/2023; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-25-520/2024).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo argumentų, kuriais jis kvestionavo išvadą dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, neatsižvelgė į Išvadoje klaidingai konstatuotas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas ignoravo S. A. tiesioginės vadovės Ž. M. sprendimą S. A. išleisti iš darbo anksčiau, skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad pareiškėjas davė nurodymą vykti į iškvietimą, nes nurodymą vykti į iškvietimą davė Vadovė, iš esmės nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

34. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.

35. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai (be kita ko, Specialisto 2022 m. birželio 14 d. tarnybinis pranešimas, Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio mėn. darbo grafikas, Išvada) patvirtina, kad S. A. 2022 m. balandžio 29 d. turėjo dirbti iki 18 val., pareiškėjas apie tai žinojo. Papildomai susipažinus su byloje esančiais garso įrašais, nustatyta, kad būtent pareiškėjas davė nurodymą vykti į iškvietimą S. A., kadangi iš anksto žinojo apie tos dienos S. A. darbo laiką, o sužinojęs apie Specialisto turimą leidimą išvykti iš tarnybos anksčiau laiko, pakartojo savo duotą nurodymą kartu su P. J.

į iškvietimą vykti ir S. A.. Garso įrašai taip pat patvirtina, kad Specialisto Vadovė tik patvirtino, kad S. A. į iškvietimą važiuoja. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė dėl Specialisto prašymo Vadovei dėl leidimo išvykti iš tarnybos anksčiau laiko pateikimo laiko (2022 m. balandžio 29 d. 13.16 val.) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir nekeičia susiklosčiusios situacijos vertinimo, nes pareiškėjas sužinojęs apie Vadovės sprendimą S. A. išleisti iš darbo anksčiau, jį ignoravo ir vis tiek davė Specialistui nurodymą vykti į iškvietimą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Išvadoje nėra klaidingai konstatuotų faktinių aplinkybių, o visi tarnybinio nusižengimo elementai nustatyti pakankamai išsamiai: pareiškėjas pažeidė valstybės tarnautojo elgesį reglamentuojančias taisykles (Etikos taisyklių 6.13, 6.16, 8.6, 9.1, 9.7, 9.10 p, VTĮ 3 str. įtvirtintus principus (sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos žmogui ir valstybei), VTĮ 16 str. 1 d. nustatytas valstybės tarnautojų pareigas (1, 3, 4, 5 p.), neteisėti pareiškėjo veiksmai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, neturėdamas teisės, PPT specialistui davė nurodymą į pranešimą siųsti konkrečius pareigūnus, akivaizdžiai rodė antipatiją pareigūnams, negerbė Specialisto teisės asmeninėms reikmėms nebūti darbe, ignoravo Vadovės sprendimą, elgėsi neetiškai rinkdamas asmeninę informaciją), pareiškėjo kaltė (neatsargumas), o taip pat konstatuota, kad nekilo neigiamų pasekmių (Specialistas nuvyko į iškvietimą).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiu, aplinkybes, dėl kurių buvo padarytas aptartas pažeidimas, nesukėlęs jokių neigiamų teisinių pasekmių, konstatuotina, kad šiuo atveju tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo pripažintina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjas nepaneigė apeliacinio skundo argumentais šių aplinkybių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su pareiškėjo teiginiais ir argumentais dėl nepadaryto tarnybinio nusižengimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

36. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepakankamo teismo sprendimo motyvavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

37. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė