2b8fbd8a-087e-48a2-9b13-2eae67794836 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-10765-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04288-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti.Skunde (b.l. 1-3) pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012 m. pabaigos buvo suimtas ir periodiÅ¡kai laikomas LukiÅ¡kių TI-K.

VisÄ praleistÄ laikÄ laikytas perpildytose pirmo korpuso bei karantino kamerose. BÅ«damas mažesnėje erdvėje nei numato teisės aktai patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kia baime, nerimu, emocine depresija. Tarp suimtųjų nuolat kildavo konfliktai dėl buitinių sÄ lygų, kartais ir fiziniai. Buvimo LukiÅ¡kių TI-K tekdavo konfliktuoti ne tik su suimtaisiais, bet ir su izoliatoriaus saugos darbuotojais, iÅ¡ jų nuolat patirdavo tiek fizinį smurtÄ , tiek psichologinį spaudimÄ .

Dėl patirto smurto iÅ¡gyveno fizinį skausmÄ . Izoliatoriuje nehigieniÅ¡ka, kameros nuolat drėgnos, sienos Å¡lapios, supelijusios, o tai kenkia sveikatai. ApÅ¡vietimas silpnas, skaityti ir raÅ¡yti praktiÅ¡kai neįmanoma, sanitariniai mazgai atviri. Nėra galimybių sterilizuoti patalynę. Tokios laikymo sÄ lygos yra nežmoniÅ¡kos ir prilygsta kankinimui. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 2000 EUR. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepimu (b.l. 9-15) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-06-25 iki 2012-12-13. Atsiliepime taip pat nurodė kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų asmenų palaikyti tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiÅ¡kai niokoja ir gadina kamerose esantį turtÄ . Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsiliepime atsakovės atstovas pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Atsakovės atstovas taip pat pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir pažymas apie pareiÅ¡kėjo sulaikymo vykdymo sÄ lygas (b.l. 52-54). Å alys į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ informuotos tinkamai (b.l. 97-102). PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo (b.l. 101). Ä® teismo posėdį Å¡alims neatvykus, 2015-11-30 nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b.l. 111).Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų suėmimo vykdymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b.l. 16-17), kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K su trumpomis pertraukomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-12-13.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu jis buvo laikomas perpildytose kamerose, laikymo sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios nežmoniÅ¡kos laikymo sÄ lygos prilygo kankinimui, žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , sukėlė kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas teisme gautas tik 2015-08-27, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė tik 2015-08-24 (b.l. 4), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2012-06-25 iki 2012-08-24, pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė pažeista.

Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikymo sÄ lygos prilygo kankinimui, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K patyrė daug neigiamų davinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, buvo pažemintas jo orumas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimų.

Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ , tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015-08-24, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytinÄ trejų metų senaties terminÄ .

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui atsakovės atstovo atsiliepimas buvo įteiktas 2015-10-08 (b.l. 91), kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir teismui nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, neatidžiai, svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-08-24.Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2012-06-25 iki 2012-08-24 galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2012-12-13 Kaip jau buvo minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, skunde akcentuodamas teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimus, higienos normų reikalavimų pažeidimus.

Nagrinėjamos bylos medžiaga (b.l. 9-17) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2012-09-09 (toliau ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas 7,94 kv.m. kameroje Nr. 167 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2012-09-10 iÅ¡vyko į RokiÅ¡kio areÅ¡tinę. 2012-09-17 atvyko iÅ¡ RokiÅ¡kio areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas - 7,38 kv.m. (4 asmenys kameroje). 2012-09-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 188, kurios plotas - 7,56 kv.m. (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje). 2012-09-19 iÅ¡vyko į Utenos ekspertinį skyrių. 2012-10-24 atvyko iÅ¡ Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas - 7,28 kv.m. (4 asmenys kameroje). 2012-10-25 perkeltas į 7,94 kv.m. ploto kamerÄ Nr. 198, (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4).

Laikotarpiu nuo 2012-10-26 iki 2012-11-01 pareiÅ¡kėjas buvo laikytas kameroje Nr. 198 (4 asmenys kameroje). 2012-11-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 139, kurios plotas - 7,82 kv.m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2012-12-02 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2012-12-03 iÅ¡vyko į RokiÅ¡kio areÅ¡tinę. 2012-12-10 atvyko iÅ¡ RokiÅ¡kio areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas - 7,28 m2 (6 asmenys kameroje). 2012-12-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 301, plotas - 8,03 m2 (4 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas ir 2012-12-12 (4 asmenys kameroje). 2012-12-13 iÅ¡vyko į RokiÅ¡kio areÅ¡tinę. Ginčo laikotarpį sudaro 111 dienų, iÅ¡ kurių 62 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikytas LukiÅ¡kių TI-K, 39 dienas buvo iÅ¡vykęs į kitas tardymo įstaigas, ekspertinį skyrių. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iš esmės viso pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (su pertraukomis) jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui, ir tik dalį vienos dienos (2012-09-19 ryte) pareiškėjui teko 3,74 kv.m. ploto.

Kitu jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko 1,2 – 2,64 kv.m. kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į sulaikymo vykdymÄ (kalinimÄ ) kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas bÅ«tų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 kv.m), t.y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. PareiÅ¡kėjo teigimu, sulaikymo vykdymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K buvo nehigieniÅ¡kos, kamerose nuolat drėgna, Å¡lampa ir pelija sienos, silpnas apÅ¡vietimas, sanitariniai mazgai atviri, nėra galimybių patalynei sterilizuoti. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, ir kt.

DaugumÄ Å¡ių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metu laiku turėtų bÅ«ti 35-65 proc., Å¡altuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi virÅ¡yti – 35-60 proc.

Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 procentai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta – 200 lx, naktinė – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 22-23 punktai). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių, o patalpų remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos HN 76:2010 56, 62 punktai).

IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) nustatyta, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du pro langÄ , drėgmės rodiklių pažeidimų neužfiksuota (b.l. 26-34), tačiau buvo nustatyti dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo pažeidimai (b.l. 20-21, 30-34), kai kuriose kamerose vietomis buvo atsilupęs lubų dažai, matomas pelėsis (b.l. 20-21). Pažymėtina, kad nustatytus pažeidimus laisvės atėmimo vietos įstaiga Å¡alina (b.l. 22-23).

PareiÅ¡kėjui, kaip ir kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems), buvo užtikrintina Å¡vari, tvarkinga bei dezinfekuota patalynė ir minkÅ¡tas inventorius (b.l. 54). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, ginčo santykiams aktualios Kamerų įrengimÄ reglamentuojančios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose privalo būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa privalo būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne nei 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 punktas).

Atsakovės atstovas pateiktoje pažymoje (b.l.

54) nurodė, kad visose kamerose, kuriose buvo laikytas I. G., yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpa atitverta nuo likusios kameros dalies nežemesne nei 1,5 metro aukščio sienele, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto ir ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos 76:2010 reikalavimus. PareiÅ¡kėjo teigimu, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K jis patyrė fizinį smurtÄ ne tik nuo kitų suimtųjų, bet ir nuo prižiÅ«rėtojų, dėl to iÅ¡gyveno fizinį skausmÄ , pažeminimÄ .

Tačiau atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, konfliktų su pareigūnais, taip pat nesutarimų tarp kalinčių (suimtų) asmenų laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K užfiksuota nebuvo. Pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų, kad buvimo Lukiškių TI-K pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybos ar kitus gydytojus dėl sužalojimo, sumušimo ar skausmo dėl fizinio smurto panaudojimo (b.l. 48, 73-88).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš esmės viso pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu (laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2012-12-13 su išvykimais į kitas tardymo įstaigas ir Utenos ekspertinį skyrių), jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, nustatyta keletas Higienos normų pažeidimų.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, higienos normų pažeidimus, konstatuotina, jog tokie pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Atsižvelgiant į visas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K aplinkybes, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę ir periodiÅ¡kumÄ , nustatytų laikymo sÄ lygų pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 2000 EUR suma per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į suėmimo vykdymÄ neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (62 dienos periodiÅ¡kai) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 400 EUR.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo I. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui I. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 400 EUR (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlygintiSprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė