2025-07-16 Nr. AB-11740-3-61-3-07959-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-361-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07959-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1AE-406 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. birželio 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190352S (toliau – ir Ataskaita) ir jos išvadų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikusi supaprastintą pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų atskiromis elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID), muitinės vertės teisingumo, apskaičiavo mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. Kauno teritorinė muitinė įpareigojo pareiškėją įvykdyti 1 132 528 Eur mokestinę prievolę, o Ataskaitos pagrindu taip pat buvo apskaičiuota importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) 2 183 310 Eur mokestinė nepriemoka siekiant nustatyti žala valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi Muitinės departamento pateiktą informaciją, gautą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) Vidaus saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnybos (toliau – ir JAV muitinės tarnyba) ir Kanados pasienių tarnybų agentūros (toliau – ir Kanados pasienio tarnyba), padarė išvadą, kad nagrinėjamose EID yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių įsigijimo aplinkybes ir vertę, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai ir muitinis vertinimas turi būti atliktas iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, kurią sudaro importo muitas – 916 513 Eur, papildomas (apsaugos) muitas – 138 381 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, atsakovas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime pateiktu vertinimu, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo situacijos vertinimui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais, mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, sustabdydama mokestinio ginčo nagrinėjimą, negali remtis tik abstrakčiomis frazėmis ir nenurodyti tiksliai, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti, nes tokie veiksmai pažeistų mokesčių mokėtojo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkintų mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą, o Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

5. Pareiškėjas teigė, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę, savarankiškai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją automobilių EID, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilių įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo, taip pat savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto vertę, įsigijimo aukcionuose kainas ir kitas aplinkybes, pati padarė išvadą ir apskaičiavo naują ginčo automobilių muitinę vertę. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija nei buvo įtraukta, nei pati davė nurodymus dėl konkrečių ginčo automobilių muitinės vertės ir papildomų mokestinių prievolių sukūrimo ir jų dydžio, todėl neegzistuoja kliūtys, dėl kurių reikėtų stabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą.

6. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nenurodyti ir tiksliai neįvardinti juridiniai faktai ir aplinkybės, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija, o ir tokiu atveju, jei Kauno teritorinė muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo ar nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo (nebuvimo) faktą, kadangi turi kompetenciją spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje.

7. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad Muitinės departamentas nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą, todėl Sprendimas yra formalus, atsakomybė perkeliama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai, tai kelia abejonių mokestinio patikrinimo savarankiškumu.

8. Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas bei Kauno teritorinė muitinė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis, o net ir sustabdžius pareiškėjo skundo nagrinėjimą, jis turi pareigą sumokėti 916 513 Eur importo muito, 138 381 Eur papildomo (apsaugos) muito mokestį ir delspinigius nepagrįstos Ataskaitos pagrindu.

9. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, jog ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba (toliau – ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras) atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Kadangi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, yra pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, Sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimą, yra pagrįstas bei teisingas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes. Atsakovo vertinimu, tik išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos mokestiniam ginčui.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė faktines aplinkybes, susijusias su atliktu supaprastintu mokestiniu patikrinimu ir pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs su galimu pareiškėjo dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su ginčo transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, todėl ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos ar paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo dalyvavimo galimoje nusikalstamoje veikoje turės tiesioginę įtaką ir mokestiniam ginčui, kurio nagrinėjimas ikiteismine tvarka sustabdytas Sprendimu. Kauno teritorinės muitinės vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde centriniam mokesčių administratoriui nurodytus pagrindus bei į VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kurie taikomi ir centriniam mokesčių administratoriui ikiteismine tvarka nagrinėjant šalies skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus priimtų administracinių sprendimų, galima daryti pagrįstą išvadą, jog priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių (atliktų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, juos atlikusių asmenų) priklauso ir pareiškėjo skundo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus Ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo rezultatas. Kauno teritorinė muitinė nurodė, kad Muitinės departamento Sprendimu pagrįstai taikytas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestinio ginčo nagrinėjimo stabdymo pagrindas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 22 straipsnio 6 dalies (e) punkto, 29 straipsnio, 48 straipsnio bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimų atlikimo taisyklės) 5 ir 9.3 punkto nuostatomis, atliko supaprastintą Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų tikrinamose elektroninėse importo deklaracijose, muitinės vertės teisingumo patikrinimą ir 2023 m. birželio 5 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM190352S (Ataskaita), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo 2 558 į Sąjungos muitų teritoriją importuotas transporto priemones, kurioms buvo įformintos EID, nurodytos Ataskaitos 1 priede.

15. Teismas nurodė, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu Kauno teritorinė muitinė, patikrinusi ir išnagrinėjus duomenis, nurodytus tikrinamose EID ir kartu su tikrinamomis EID muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus ir juose esančią informaciją bei įvertinusi patikrinimo metu muitinei papildomai pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatė, jog naudotos transporto priemonės (markės, modeliai ir identifikaciniai numeriai, nurodyti Ataskaitos 2 priede), kurias Lietuvos Respublikoje pareiškėjas deklaravo Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu, buvo eksportuotos iš įvairių JAV ir Kanados jūrų uostų. Ataskaitoje pažymėta, kad visas tikrinamas transporto priemones JAV ir Kanados aukcionuose „Copart“ ir IAAI įsigijo bei eksportavo į Lietuvos Respubliką įvairios JAV ir Kanados įmonės ir Lietuvos įmonės bei fiziniai asmenys (duomenys pagal EID ir jose deklaruotas transporto priemones nurodyti Ataskaitos 2 priede), o ne Panamoje registruota įmonė „Talixman Agency S.A.“, kurią tikrinamose EID (2 langelyje) kaip siuntėją / eksportuotoją deklaravo L. O. komercinė firma.

16. Teismas nustatė, kad Ataskaitoje nurodyta, jog remiantis informacija ir duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo metu ir Muitinės departamento gautais iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos, prekių gavėjais Lietuvoje buvo nurodyti L. O. komercinė firma (1 113 atvejais) ir kitos įmonės bei fiziniai asmenys (duomenys nurodyti Ataskaitos 2 priede, lentelės 8 skiltyje); tikrinamų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės (nurodyta Ataskaitos 1 priedo 8 skiltyje) pagrindimui buvo teikiamos turto vertintojo – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autosigma“ surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurias transporto priemonių savininko vardu užsakė ir pasirašė pareiškėjas.

17. Teismas nurodė, kad Ataskaitoje pažymėta, jog Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenų pagrindu tikrinamose EID MRN deklaruota muitinė vertė (nurodyta Ataskaitos 1 priedo 8 skiltyje) yra žymiai mažesnė nei JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateikta transporto priemonių įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertė (duomenys pateikti Ataskaitos 2 priede, lentelės 6 skiltyje). Duomenų, gautų iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos, pagrindu nustatyta, kad pareiškėjo muitinei pateikta informacija tikrinamose EID, deklaruojant duomenis apie transporto priemonių siuntėją bei transporto priemonių vertes, visiškai neatitinka oficialios JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktos eksporto informacijos apie importuotas transporto priemones, t. y. tikrinamose EID deklaruota transporto priemonių muitinė vertė žymiai mažesnė (iki 2,6 karto) už JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktas transporto priemonių įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertes (eurais), nurodytas Ataskaitos 2 priede, lentelės 6 skiltyje, pridėjus gabenimo išlaidas iki Sąjungos muitų teritorijos (iš JAV (859 Eur už automobilio ir 435 Eur už motociklo gabenimą) ir iš Kanados (1 658 Eur už automobilio ir 337 Eur už motociklo gabenimą). Apmokėjimo dokumentai už transporto priemones ir jų gabenimą iki JAV ir Kanados uostų, iš kurių transporto priemonės buvo eksportuotos į Lietuvą, muitinei nepateikti, taip pat muitinei nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys tikrinamų transporto priemonių gabenimo išlaidas jūrų transportu iki Sąjungos muitų teritorijos, t. y. iki Klaipėdos jūrų uosto.

18. Teismas nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies (e) punktu, 29 straipsniu, 48 straipsniu, 53 straipsniu, 74 straipsnio 3 dalimi, 77 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, 84 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1-3 punktais, MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 19 punktu, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2020 m. kovo 26 d.) 30.4 punkto nuostatomis, Patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punktais, Ataskaitoje nusprendė:

1) nepripažinti importuotų naudotų transporto priemonių, kurias pareiškėjas deklaravo Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu, Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, deklaruotos muitinės vertės, jų muitine verte;

2) pripažinti Kipro įmonę SANTFORCE AUTO LIMITED ir pareiškėją solidariais skolininkais už mokestinę prievolę, apskaičiuotą už importuotas transporto priemones, deklaruotas Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID;

3) nustatyti importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, įformintų Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, muitinę vertę, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies alternatyviu muitinio įvertinimo metodu, kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede, lentelės 9 skiltyje, ir pakeisti EID vertės nustatymo metodo kodą (43 langelis) iš „1“ į „6“;

4) perskaičiuoti importuotų transporto priemonių, įformintų Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, muitinę vertę, importo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM (B00), kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede;

5) apskaičiuoti pareiškėjui ir Kipro įmonei SANTFORCE AUTO LIMITED už importuotas transporto priemones, deklaruotas Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, skolos atsiradimo datai 916 513 Eur importo muito (A00) ir 138 381 Eur papildomo (apsaugos) muito (A20) mokestinę nepriemoką pagal duomenis, nurodytus Ataskaitos 3 priede;

6) nustatyti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20: apskaičiuoti (nurodyta Ataskaitos 3 priede lentelės 3 skiltyje) importo PVM (B00) – 2 183 310 Eur pagal duomenis, nurodytus Ataskaitos 3 priede;

7) apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą pareiškėjui pagal EID, nurodytas Ataskaitos 3 priede, importo muito delspinigius kaip nurodyta Ataskaitos 4 priede;

8) nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo;

9) informuoti apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą pareiškėją.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2023 m. liepos 17 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 ir pažymėjo, kad Sprendime nurodyta klaidinga Ataskaitos priėmimo data ir šią klaidą vertino kaip rašymo apsirikimą.

20. Teismas nurodė, kad Muitinės departamentas Sprendime konstatavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę, tarp organizuotos grupės narių įvardintas pareiškėjas, kuris iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė. Teismas nustatė, kad Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, jog minėtoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos nagrinėjamo mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui, objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui ir pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20).

21. Teismas aptarė ginčui aktualias MAĮ 15 straipsnio 2 dalies, 147 straipsnio, 156 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo ir pažymėjo, kad Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą.

22. Teismas iš Ataskaitos nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė pareiškėjo supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko, gavusi Muitinės departamento pavedimą 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“, kuriuo Kauno teritorinei muitinei pavedė atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Teismas pažymėjo, kad Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 nurodė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID, o 2019 metais į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant ir pareiškėją.

23. Teismas nurodė, kad Muitinės departamentas 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. (1.13 Mr) 3BE-2075 „Dėl duomenų perdavimo ir importo mokesčių perskaičiavimo“, adresuotame Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, nurodė, jog atliko užklausas į JAV ir Kanados muitinių tarnybas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 turimų duomenų apie importuotas naudotas transporto priemones patikslinimo ir minėtu raštu patikslintus duomenis perdavė Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

24. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog Kauno teritorinė muitinė supaprastintą Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų tikrinamose EID, muitinės vertės teisingumo patikrinimą ir tuo pačiu pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą.

25. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), o pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant pareiškėją) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo (eksporto) deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

26. Teismas iš Ataskaitos duomenų sprendė, kad Kauno teritorinė muitinė, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjui 916 513 Eur importo muito (A00) ir 138 381 Eur papildomo (apsaugos) muito (A20) mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, o tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija, Muitinės departamentui, kaip centriniam mokesčių administratoriui, tokia teisė nesuteikta – Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

28. Teismas darė besąlygišką išvadą, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo.

29. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jo skundą dėl Ataskaitos, laikė išvestiniu reikalavimu, todėl sprendė, kad atsisakius panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą.

III. 30. Pareiškėjas L. O. komercinė firma apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento Sprendimą ir įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Ataskaitos.

31. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas formaliai pritaikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ir, neįsigilinęs į faktines aplinkybes, nepagrįstai pripažino Muitinės departamento Sprendimą teisėtu.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Muitinės departamentas turi pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą sustabdyti mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą, nesutinka su teismo išvada, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų, nors Sprendime minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20 ir jame ateityje nustatytinos svarbios faktinės aplinkybės mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių faktinių aplinkybių atsakovas Sprendime nenurodė, o abstraktūs teiginiai, kad nustatytos aplinkybės „gali turėti esminės įtakos“ nėra tinkama Muitinės departamento Sprendimo motyvacija.

33. Pareiškėjas pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą, negalima remtis tik abstrakčiomis frazėmis ir nenurodyti tiksliai, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti; tokie veiksmai pažeistų mokesčių mokėtojo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkintų mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą, o šiuo atveju atsakovo Sprendime tokie motyvai apskritai nebuvo nurodyti.

34. Pareiškėjas pažymi, kad Ataskaitoje nurodoma, jog apskaičiuojant importuotų prekių muitinę vertę, negalėjo būti remiamasi nei turto vertinimo ataskaitomis, nei sąskaitomis-faktūromis, nei kitais pareiškėjo, kaip muitinės tarpininko, prie EID pridėtais dokumentais (įskaitant ir pačiomis EID), šias išvadas Kauno teritorinė muitinė padarė remdamasi ne visų minėtų dokumentų suklastojimo faktu (kurio pagrindimui iš tiesų reikėtų sulaukti baudžiamosios bylos baigties), tačiau kitais pačios Kauno teritorinės muitinės arba ikiteisminio tyrimo įstaigos iš kitų šalių (JAV) surinktais duomenimis apie importuotų prekių įsigijimo aukcionuose, importo vertes, transportavimo kaštus ir t.t. Todėl, net jei baigus ikiteisminį tyrimą ir priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų konstatuoti pareiškėjo ar kitų asmenų nusikalstami veiksmai klastojant dokumentus, kuriais buvo grindžiamos importo deklaracijos, tai neturės įtakos pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimo galimybėms bei rezultatui, kadangi Muitinės departamentui nėra jokių kliūčių įvertinti, ar Kauno teritorinė muitinė tinkamai įvertino jos gautus duomenis apie importuotų prekių vertes, ar tinkamai teisiškai pagrindė solidariąją pareiškėjo atsakomybę už papildomai priskaičiuotus mokesčius, t. y. nėra jokių kliūčių išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos, o tokie Muitinės departamento ir pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundo pateikimas nestabdo apskųsto sprendimo vykdymo, todėl ginčo mokestinę prievolę (1 132 528 Eur muito) pareiškėjas jau buvo priverstas sumokėti. Mokestinės prievolės pagrįstumas bus vertinamas tik po kelių ar keliolikos metų, kai ne tik bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20, tačiau ir bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje, dėl tam tikrų juridinių faktų, kurių Sprendimo priėmimo dieną net pats atsakovas nežino ir negali nurodyti, jų negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje, todėl toks Sprendimas stabdyti skundo nagrinėjimą yra nepagrįstas, o teismas vien šiuo pagrindu turėjo panaikinti atsakovo Sprendimą.

35. Pareiškėjas tvirtina, kad nėra jokių kliūčių nagrinėti mokestinį ginčą iš esmės, nes tam, kad mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija galėtų sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (pagal MAĮ 156 str. 1 d.) turi būti įvykdytos dvi sąlygos: yra būtina nustatyti juridinio fakto buvimą (nebuvimą), kuris yra svarbus mokestiniam ginčui išspręsti ir šio juridinio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos institucijos kompetencija. Muitinės departamentas nenurodė ir tiksliai neįvardino juridinių faktų ir aplinkybių, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija, o iš Ataskaitos matyti, jog ir nėra juridinių faktų ir aplinkybių, kurias dar reikėtų nustatyti, kad pareiškėjo skundas būtų tinkamai išnagrinėtas, nes atlikdama mokestinį patikrinimą ir parengdama Ataskaitą, Kauno teritorinė muitinė savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę, nors ir vykdė ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos užduotį, savarankiškai surinko ir vertino JAV Tėvynės saugumo departamento bei Kanados pasienio tarnybos pateiktą informaciją apie automobilių eksporto iš JAV kainas ar Kanados, JAV aukcionų pateiktą informaciją ir kt.

36. Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija nei buvo įtraukta, nei pati davė nurodymus dėl konkrečių ginčo automobilių muitinės vertės ir papildomų mokestinių prievolių sukūrimo ir jų dydžio, todėl neegzistuoja kliūtys dėl kurių reikėtų stabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, Muitinės departamentas turėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, o Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą ir parengusi Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė, o kitu atveju, darytina išvada, jog pats mokestinis tyrimas buvo atliktas prielaidų pagrindu ir yra visiškai nepagrįstas. Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje. Pareiškėjas tvirtina, kad jam iki apeliacinio skundo pateikimo dienos nėra aišku, dėl kokių priežasčių jo skundas negalėjo būti išnagrinėtas, nepateikti motyvai, kokių konkrečių juridinių faktų nustatymas turi būti atliktas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 atliekančios institucijos, kurie yra būtini mokestiniam ginčui išspręsti, ir kurie negalėjo būti nustatyti paties Muitinės departamento.

37. Pareiškėjas teigia, kad Muitinės departamentas turėjo teisę sustabdyti tik dalies pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nes Kauno teritorinė muitinė kartu su Muitinės departamentu savarankiškai surinko ir vertino JAV muitinės tarnybos pateiktus duomenis, vertino elektroninėmis importo deklaracijomis pateiktus duomenis, pareiškėjo skunde yra ne vienas teiginys, susijęs su šių duomenų ir dokumentų Kauno teritorinės muitinės įvertinimu ir išvados, kuriuos muitinė galėjo ir turėjo įvertinti net ir nepasibaigus minėtam ikiteisminiam tyrimui, o šių pareiškėjo skundo teiginių įvertinimas galėjo lemti ir tai, kad apskritai pripažinus pareiškėjo skundą pagrįstu šioje dalyje, pati Ataskaita visa apimtimi būtų nepagrįsta, dėl to nereikėtų laukti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 išvadų; pvz., pripažinus pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl JAV institucijų duomenų naudojimo automobilių naujai muitinei vertei nustatyti neteisėtumo, nesvarbu, ką nustatytų ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija, Ataskaita visa apimtimi būtų nepagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad dalies skundo nagrinėjimo galimybė net nebuvo svarstyta, o atsakovas formaliai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, tokiu būtų perkeldamas visą atsakomybę ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdančiai institucijai, kas kelia abejonių dėl mokestinio tyrimo savarankiškumo.

38. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovas nurodo, kad dalis apeliacinio skundo teiginių dėl atsakovo atstovo negalėjimo teismo posėdyje nurodyti kokias faktines aplinkybes turi nustatyti ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, yra klaidinantys, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismo posėdis žodinio proceso tvarka nevyko. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras, be kita ko, nurodė, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo- pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjo dalyvavimu atliekant nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją, siekdamas objektyvaus mokestinio ginčo išnagrinėjimo, Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, visiškai pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Atsakovo teigimu, mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tikslingas ir dėl tos priežasties, kad muitinė, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visais dokumentais bei duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei turinčiais tiesioginę įtaką solidarių skolininkų rato bei mokestinės nepriemokos nustatymui, todėl išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos sprendimo priėmimui. Atsakovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, o tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas bylos duomenimis neginčytinai nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastintą pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą, todėl teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, o tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Kauno teritorinės muitinės vertinimu, teismas savo sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento Sprendimo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu sustabdyti pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. skundo dėl Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo Ataskaitos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Muitinės departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Muitinės departamentas, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo, o Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija, o Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu MAĮ 156 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu bei išvadomis, kad Muitinės departamentas pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimą, ir priėmė pakankamai motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas naikinamas, ir aplinkybių, nurodytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengiamos apeliacinio skundo ribos, apeliacine tvarka nagrinėja bylą ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė atliko supaprastintą patikrinimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių deklaruotų tikrinamose EID, muitinės vertės teisingumo. Supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo 2 558 į Sąjungos muitų teritoriją importuotas transporto priemones, kurioms buvo įformintos EID. Kauno teritorinė muitinė nustatė, kad pareiškėjo muitinei pateikta informacija tikrinamose EID, deklaruojant duomenis apie transporto priemonių siuntėją bei transporto priemonių vertes, visiškai neatitinka oficialios JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktos eksporto informacijos apie importuotas transporto priemones, t. y. tikrinamose EID deklaruota transporto priemonių muitinė vertė žymiai mažesnė (iki 2,6 karto) už JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktas transporto priemonių įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertes (eurais). Kauno teritorinė muitinė Ataskaitoje, be kita ko, nusprendė apskaičiuoti pareiškėjui ir Kipro įmonei SANTFORCE AUTO LIMITED už importuotas transporto priemones, deklaruotas Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, skolos atsiradimo datai 916 513 Eur importo muito (A00) ir 138 381 Eur papildomo (apsaugos) muito (A20) mokestinę nepriemoką pagal duomenis, nurodytus Ataskaitos 3 priede; nustatyti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20: apskaičiuoti (nurodyta Ataskaitos 3 priede lentelės 3 skiltyje) importo PVM (B00) – 2 183 310 Eur pagal duomenis, nurodytus Ataskaitos 3 priede. Pareiškėjas dėl Ataskaitos panaikinimo su 2023 m. liepos 17 d. skundu kreipėsi į ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją – Muitinės departamentą, o Muitinės departamentas šioje byloje skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

47. MAĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant MAĮ 156 straipsnio 1 dalies turinį, nurodyta, kad: skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) sustabdymas yra galimas, kai, nagrinėjant skundą dėl mokestinio ginčo (jo dalies), yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (žr., pvz., 2006 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-442/2019). Šioje teisės normoje minimas juridinio fakto nustatymas reiškia tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais; šios teisės normos taikymui yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti mokestinę reikšmę turintį juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (žr., pvz., 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1214/2013; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024, aiškindamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat yra pasisakęs, kad pagal šias nuostatas ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą. Todėl teismas, vertindamas ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, negali priimti sprendimo už ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją.

50. Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė muitinė pareiškėjo supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą, atsižvelgus į Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktą informaciją ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus bei melagingai sumažinant jų vertę, tarp organizuotos grupės narių buvo įvardintas ir pareiškėjas, kuris tikrinamose EID transporto priemones deklaravo Kipre įregistruotos įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šios transporto priemonės buvo parduotos JAV ir Kanados aukcionuose.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju faktų, ar pareiškėjas yra organizuotos grupės narys, ar pareiškėjas (jo darbuotojai) į EID įrašė žinomai melagingus duomenis apie ginčo automobilių sumažintą muitinę vertę, kurie reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, nustatymas yra ne Muitinės departamento, o teisėsaugos institucijų kompetencija.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, konstatuoja, kad Muitinės departamentas Sprendime pagrįstai sprendė, jog baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, todėl Muitinės departamentas Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. skundo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, išdėstyti pakankami motyvai, iš kurių iš esmės galima suvokti, dėl kokių juridinių faktų, kurie turi būti nustatyti teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijos, yra sustabdytas pareiškėjo skundo nagrinėjimas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų atmetami. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose ginčui reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose pagal pareiškėjo apeliacinius skundus (2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-540-662/2024, 2025 m. balandžio 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-663-442/2025).

54. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jų nekartodama bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas