A-146-2466-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2466/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01228-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui M. V.,

pareiškėjo atstovui advokatui Algimantui Juciui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Sodoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1-5, 35-39, 86) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VRM) 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 1D-2753-(2); 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ištarnautą tarnybos laiką (stažą), įskaičiuojant į tarnybos stažą 8 metus ir 5 dienas; 3) įpareigoti atsakovą mokėti perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija nuo 1992 metų vasario 1 d. jam paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – ir pensija), įskaitydama į tarnybos stažą tarnybos Afganistano Respublikoje laikotarpį nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. (1 metus 3 mėnesius ir 9 dienas) 1 šios tarnybos dieną prilygindama 3 tarnybos dienoms. Nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas dirbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje, po to vėl tarnavo vidaus reikalų sistemoje. 2005 metais antrą kartą pareiškėjui išeinant iš VRM sistemos į pensiją, tarnybos Afganistano Respublikoje laikotarpis buvo įskaitytas santykiu 1:1 (neįskaityta 2 metai 6 mėnesiai ir 18 dienų), o tarnybos muitinėje laikotarpis (5 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų) neįskaitytas visiškai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas skirdamas pensiją neįskaitė iš viso 8 metų 5 dienų tarnybos stažo. Skundžiamu 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 1D-2753-(2) atsakovas atsisakė tenkinti jo prašymus dėl pensijos perskaičiavimo įskaitant šiuos tarnybos laikotarpius.

Dėl tarnybos Afganistano Respublikoje įskaitymo pareiškėjas paaiškino, kad 1992 metais, t.y. iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų įsigaliojimo, pensija jam buvo paskirta vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 1992 m. Nutarimas Nr.490) 1.3.2 punktu, pagal kurį viena tarnybos diena įskaitoma kaip trys dienos kariniuose, milicijos, policijos ir vidaus reikalų tarnybos padaliniuose kovinių veiksmų laikotarpiu. Pareiškėjo nuomone, apskaičiuojant šios tarnybos stažą pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punktu pagal kurį tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas buvęs iki šio įstatymo įsigaliojimo faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ši įstatymo norma yra blanketinė, būtina vadovautis atitinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytomis tarnybos stažo pensijai apskaičiuoti prilyginimo taisyklėmis. Vyriausybės patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 31.2 punkte (bylai aktuali 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 redakcija) nurodyta, kad perskaičiuojant ištarnautų metų ir invalidumo pensijas pareigūnams ir kariams laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į tarnybos stažą padidinta (lengvatine) trukme, įskaitomi vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsniu, t. y. galima teigti, kad tokiu būdu nurodyto klausimo išsprendimo teisinis reguliavimas yra grąžinamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo reguliavimo sferai, o tuo pačiu pagrindžia ir šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymą.

Pareiškėjo nuomone, dėl tarnybos muitinės sistemoje laiko įskaitymo atsakovas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 straipsnio 12 dalį, kurioje nurodyta, kad muitinės pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama tik įgijusiems teisę į šią pensiją po įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas akcentavo, kad jo situacija yra visiškai kita, kadangi jam pensija yra paskirta kaip Vidaus reikalų ministerijos darbuotojui ir į jo darbo stažą turi būti įtrauktas darbas muitinės sistemoje.

Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-960/2007 bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, kuriame prisakyta dėl teismų praktikos taikymo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 46-47, 96) paaiškino, kad pareiškėjas vadovaujasi nebegaliojančiais teisės aktais. Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2005 m. liepos 12 d., taigi, skaičiuojant pareiškėjui tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusių įstatymų nuostatomis. Tai, kad pareiškėjui 1992 m. vasario 1 d. pirmą kartą išeinant iš Vidaus reikalų sistemos buvo kitaip skaičiuojamas stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes tuo metu galiojo kitas teisinis reglamentavimas.

Laikotarpiai, kurie įskaitomi į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti, nustatyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas institucijos (šiuo atveju – Vidaus reikalų ministerija) vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (toliau – ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai).

Šių Nuostatų 6.1 punkto reikalavimas į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose laiką iki 1990 m. kovo 11 d. nustatytas nuo 1995 metų. Remiantis stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti skaičiavimo metu galiojusia Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti gali būti įskaitytas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose laikas iki 1990 m. kovo 11 d.

Šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas ištarnautas laikas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnyje. Nė vienas teisės aktas nenumato, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pensijai skirti tarnybos Afganistano Respublikoje viena diena galėtų būtį įskaityta kaip trys tarnybos dienos. Pareiškėjas skunde vadovaujasi negaliojančia Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakcija, todėl jo išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovo nuomone, nėra teisinio pagrindo įskaityti į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai gauti tarnybos muitinės sistemoje laiką, nes pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2005 m. liepos 12 d., o Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostatos, numatančios, kad muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo (nuo 2007 m. sausio 19 d.). Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo įskaityti į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai gauti pareiškėjo darbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje laikotarpį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 62–64, 91-92) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas. Papildomai nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pasisakydamas dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) konstatavo, kad ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjo teiginiai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo nepagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 8 d. sprendimu (II, t., b. l. 95-102) pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 1D-2753-(2) ir įpareigojo atsakovą apskaičiuoti pareiškėjui pensiją, įskaitant į stažą pensijai gauti tarnybos Afganistano Respublikoje nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. laiką – vieną dieną skaitant kaip tris dienas; įskaityti pareiškėjo dirbtą laiką Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. į stažą valstybinei pensijai gauti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 5-TE-368 (I t., b. l.

50) pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 2/17-2760, remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateiktais tarnybos apskaitos duomenimis ir vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2005 m. liepos 1 d. redakcija) 14 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui nuo 2005 m. liepos 13 d. neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už ištarnautą laiką - 31 metus 10 mėnesių 16 dienų (I t., b. l. 49, II t., b. l. 13-17). 2009 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir Policijos departamentą, prašydamas perskaičiuoti pensiją, įskaitant tarnybos laikotarpį muitinės sistemoje (nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d.) bei tarnybos Afganistano Respublikoje laikotarpį (nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d.) taikant ištarnauto laiko koeficientą, t.y. vieną tarnybos dieną prilyginant trims tarnybos dienoms (I t., b. l. 55).

Policijos departamentas 2009 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 5-S-6812 (I t., b. l.

58) informavo pareiškėją, kad tenkinti jo prašymą nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas atleistas nuo 2005 m. liepos 12 d., o pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą galimybė įskaityti tarnybos muitinės sistemoje laiką į tarnybos laiką pensijai skirti numatyta tik nuo 2007 m. sausio 19 d. Taip pat nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kad į tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos Afganistano Respublikoje viena diena galėtų būti įskaityta santykiu 1:3. Pareiškėjas 2010 m. kovo 5 d. kartotinai kreipėsi su prašymu į vidaus reikalų ministrą dėl pensijos perskaičiavimo (I t., b. l. 59). Skundžiamu 2010 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 1D-2753-(2) (b. l.

60) pareiškėjui buvo atsakyta, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijus teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo (nuo 2007 m. sausio 19 d.). Šiame rašte nurodyta, kad Ministerijos sekretoriaus sprendimas Nr. 2/17-2760 dėl pensijos pareiškėjui skyrimo priimtas 2005 m. vasario 13 d., paaiškinta, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra normų, kurios leistų į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti tarnybos Afganistane vieną dieną įskaityti kaip tris dienas.

Ištyręs įrodymus (II t., b. l. 1-33, 43-53, 55-62, 64-87) teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministro 1992 m. vasario 20 d. patvirtinta išvada Nr. 11026, vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281, pareiškėjui nuo 1992 m. vasario 1 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už ištarnautus metus, atsižvelgiant į jo tarnybos apskaitos lape pateiktus tarnybos laikotarpius už 25 metus 2 mėnesius 27 dienas. Komandiruotė į Vidaus reikalų ministerijos atstovybę Afganistano Respublikoje į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti buvo įskaityta taikant koeficientą 1:3 (II t., b. l. 5-9). Klaipėdos muitinės viršininko 1992 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 111-K pareiškėjas priimtas į operatyvinio įgaliotinio pareigas Klaipėdos muitinėje. Muitinės departamento 1992 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 107-K pareiškėjas paskirtas Klaipėdos muitinės viršininko pavaduotoju (II t., b. l. 26-32). 1995 m. balandžio 1 d. pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota ir mokama iki 1998 m. lapkričio 24 d., remiantis Vidus reikalų ministerijos pensininkų, grąžintų į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, sąrašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1995 m. kovo 1 d. redakcija (II t., b. l. 10-22). Muitinės departamento 1997 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 148K pareiškėjas nuo 1997 m. lapkričio 4 d. buvo atleistas iš pareigų Klaipėdos muitinėje, jo prašymu, pagal Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio 1 dalį (II t., b. l. 33). Nuo 1998 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas paskirtas Neringos m. policijos komisariato komisaru (1998 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 833 TE).Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 5-TE-368 (I t., b. l. 50) pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. VRM 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 2/17-2760, jam nuo 2005 m. liepos 13 d. neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 31 metus 10 mėnesių 16 dienų, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir remiantis Policijos departamento pateiktais jo tarnybos apskaitos duomenimis (I t., b. l. 49, II t., b. l. 13-17).

Teismas nustatė, kad atsakovas 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 2/17-2760 skirdamas pareiškėjui pensiją, apskaičiuodamas pensijos dydį, vadovavosi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsniu, bei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 83), kuriuose nenumatyta galimybė, leidžianti į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos Afganistano Respublikoje vieną dieną įskaityti kaip tris dienas. Atsisakymą įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti pareiškėjo tarnybos muitinės sistemoje laiką atsakovas grindė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalimi (2007 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad muitinės pareigūnams ši pensija skiriama tik nuo šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. nuo 2007 m. sausio 19 d. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi suformuotoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-318/2010). Taip pat rėmėsi 2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalis (2007 m. sausio 18 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Iki Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo iš tarnybos išėję muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pagal tuometinį teisinį reguliavimą negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo tik tie pareigūnai, kurie muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2007 m. sausio 19 d. ir (arba) vėliau.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tyrė tarnybos stažo skaičiavimo pagrindus ir tarnybos laikotarpio vidaus reikalų ministerijos atstovybėje Afganistano Demokratinėje Respublikoje įskaitymą į tarnybos stažą, taip pat pareiškėjo vykdytų pareigų pobūdį jam dirbant muitinės sistemoje nuo 1992 m. gegužės 18 d. ir iki 1997 m. lapkričio 4 d.

Teismas nustatė, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo paskirta nuo 1992 m. vasario 1 d., t. y. iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų įsigaliojimo (iki 1995 m. sausio 1 d.). Į pareiškėjo tarnybos stažą pensijai apskaičiuoti buvo įskaitytas jo tarnybos TSRS Vidaus reikalų ministerijos atstovybėje Afganistano Respublikoje laikas nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d., vieną tarnybos dieną skaičiuojant kaip tris tarnybos dienas (II t., b. l. 7), vadovaujantis tuo metu (iki 1995 m. sausio 20 d.) galiojusio Vyriausybės 1992 m. nutarimo Nr. 490 1.3.2 punktu.

Nurodyto koeficiento taikymas pareiškėjo atžvilgiu buvo panaikintas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies bei Pensijų skyrimo nuostatų 31.2 punkto pagrindu. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija.

Taigi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad iš naujo paskirta pensija negali būti mažesnė už anksčiau paskirta pensiją. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta, kad perskaičiuojant paskirtą pensiją pareigūnams ir kariams, apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal šį įstatymą (su šio straipsnio 7 dalyje nurodytu priedu). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-960/2007, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl pensijos perskaičiavimo.

Šioje nutartyje pažymėta, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostata reiškia, jog perskaičiuojant paskirtą pensiją buvo būtina vadovautis pensijos stažo nustatymą reglamentuojančia Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, pagal kurios 1 punktą tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas buvęs iki šio įstatymo įsigaliojimo faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į šios nuostatos blanketinį pobūdį, būtina vadovautis atitinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytomis pensijos stažo prilyginimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 31.2 punkte (bylai aktuali 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 redakcija) nurodyta, kad perskaičiuojant ištarnautų metų ir invalidumo pensijas pareigūnams ir kariams laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į tarnybos stažą padidinta (lengvatine) trukme, įskaitomi vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsniu, t. y. galima teigti, kad tokiu būdu nurodyto klausimo išsprendimo teisinis reguliavimas yra grąžinamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo reguliavimo sferai, o tuo pačiu ir minėto šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymui.

Minėtoje nutartyje padaryta išvada, kad esant tokiai situacijai, kai per Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo reguliavimo sferą, o tuo pačiu ir šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą yra įteisinamas Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 490 nuostatų taikymas teisiniams santykiams, kurie atsirado iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui pirmą kartą apskaičiuojant ir skiriant pensiją 1992 m. vasario 1 d. buvo apskaičiuotas tarnybos stažas pensijai skirti, įskaitant į jį tarnybos Afganistano Respublikoje nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. laikotarpį taikant ištarnauto laiko koeficientą, kai viena tarnybos diena skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos (II t., b. l. 5-9), taip pat atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas pagrįstas. Todėl teismas įpareigojo atsakovą apskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką pensijai gauti dėl tarnybos Afganistane laikotarpio nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. taikant ištarnauto laiko koeficientą vieną tarnybos dieną, skaičiuojant kaip tris tarnybos dienas pagal Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 490 1.3.2 punkte buvusį reglamentavimą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1992 m. liepos 16 d. dirbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje operatyviniu įgaliotiniu, nuo 1992 m. liepos 17 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. – muitinės viršininko pavaduotoju (2009 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. (LM02)-20/14-7907; I t., b. l. 57). Iš Klaipėdos muitinės viršininko 1992 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 75 patvirtinto Laikino muitinės viršininko pavaduotojų pareigų paskirstymo (II t., b. l. 50-52), Klaipėdos muitinės viršininko pavaduotojo P. B. 1992 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 92 (II t., b. l. 53), Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 1997 m. birželio 3 d. patvirtintos Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo pareiginės instrukcijos (II t., b. l. 48-49), teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo pavesta nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas bei medžiagas, susijusias su muitinės įstatymų vykdymu ir priimti sprendimus šiais klausimais; Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavedimu nagrinėti muitinės darbuotojų, piliečių, įstaigų bei organizacijų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus; kuruoti ir koordinuoti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu pavestų skyrių ir postų darbą; bendradarbiauti ir palaikyti ryšį su kitomis muitinėmis ir kitomis tarnybomis; atlikti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pareigas jam nesant. Pareiškėjas turėjo teisę savo kompetencijos ribose darbo klausimais duoti nurodymus, pavedimus ir užduotis skyrių ir postų darbuotojams; kontroliuoti skyrių, postų darbuotojų darbą. Apklausęs liudytojus B. A. M. (buvusį Klaipėdos muitinės Kovos su kontrabanda ir žinybinės kontrolės skyriaus viršininką), G. K. (buvusį viršininko pavaduotoją), V. M. (Sveikatos priežiūros tarnybos specialistę) teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybos pareigos Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. buvo organizuotos statutiniais pagrindais ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pensijų skyrimo nuostatų 6.1 punkto reikalavimą.

Teismas nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 2007 m. sausio 18 d. redakciją (Nr. X-1027) laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo dirbti muitinės sistemoje yra prilyginami ir įskaitomi į stažą šiuo įstatymu numatytai pensijai gauti. Pareiškėjas, dirbdamas Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. atliko funkcijas, atitinkančias įstatyme nustatytas sąlygas (dirbo muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) bei turėjo valdingus įgalinimus. Asmenims išeinant į pensiją po 2007 m. sausio 19 d. šie laikotarpiai prilyginami ir įskaitomi į stažą valstybinei pensijai gauti. Pareiškėjas, siekdamas, kad jo pensija būtų paskaičiuota po 2007 m. sausio 18 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, įskaitant jo dirbtą laikotarpį nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d., įstatymo leidėjo prilyginamą ir įskaitomą į stažą valstybinei pensijai gauti, tokią teisę turi tik po šio įstatymo įsigaliojimo, gaunant didesnę pensiją ateityje. Priešingu atveju, neįskaičiuojant pareiškėjo muitinėje dirbto laikotarpio, būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Remdamasis šiais argumentais teismas pareiškėjo prašymą pripažino pagrįstu ir įpareigojo atsakovą įskaityti pareiškėjo dirbtą laiką nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje į stažą valstybinei pensijai gauti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (I t., b. l. 29) teismas paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas buvo pateikęs tik dalį duomenų dėl turėtų atstovavimo išlaidų.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., 107-110) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1.Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo darbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje laikotarpio nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. įskaitymo į stažą valstybinei pensijai gauti prieštarauja suformuotai teismų praktikai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas, LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-318/2010). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo darbo muitinės sistemoje laikotarpis nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d. turi būti įskaitytas į jo tarnybos laiką pensijai gauti dėl to, kad pareiškėjo tarnyba muitinėje buvo organizuojama statutiniais pagrindais. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjui vidaus reikalų sistemoje buvo mokama pensija, todėl, jeigu šis laikotarpis būtų įskaitytas į tarnybos laiką pensijai gauti, tai prieštarautų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatai.

2. 1992 m. vasario 20 d. pareiškėjui paskirta pensija nuo 1992 m. vasario 1 d. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, atsižvelgiant į jo Tarnybos apskaitos lape pateiktus tarnybos laikotarpius už 25 metus 2 mėnesius 27 dienas. Į šį pareiškėjo tarnybos laiką pensijai gauti buvo įskaitytas komandiruotės į VRM atstovybę Afganistano Respublikoje laikotarpis taikant koeficientą 1:1 (vieną dieną skaičiuojant kaip vieną dieną). Toks sprendimas buvo priimtas skiriant pareiškėjui pensiją nuo 1992 m. vasario 1 d. (pagrindas – 1992 m. vasario 20 d. išvada Nr. 11026). Minėtame Tarnybos lape buvo nurodyta, kad 1992 m. vasario 1 d. pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje tarnavo 27 metus 9 mėnesius 15 dienų, įskaitant jo komandiruotės į VRM atstovybę Afganistano Respublikoje laikotarpį taikant koeficientą 1:3 (vieną dieną skaičiuojant kaip tris dienas). Nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 2005 m. liepos 12 d., išskyrus laikotarpį nuo 1997 m. lapkričio 4 d. iki 1998 m. lapkričio 24 d., pareiškėjas dirbo. 2005 m. rugsėjo 13 d. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimu Nr. 2/17-2760 pareiškėjui iš naujo paskirta pensija už tarnybą (31 metus 10 mėnesių 16 dienų) nuo 2005 m. liepos 13 d., remiantis Policijos departamento pateiktais tarnybos apskaitos duomenimis ir atsižvelgiant į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas (2005 m. liepos 1 d. redakcija). Už šį pareiškėjo tarnybos laiką pensijai gauti (31 metus 10 mėnesių 16 dienų) pagal pareiškėjo pensijos skyrimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą jo komandiruotės į VRM atstovybę Afganistano Respublikoje laikotarpis buvo įskaitytas taikant koeficientą 1:1 (vieną dieną skaičiuojant kaip vieną dieną). Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas pareiškėjui pensija už tarnybą nuo 2005 m. liepos 13 d. buvo paskirta iš naujo pagal naujus duomenis ir buvo didesnė už pensiją, paskirtą nuo 1992 m. vasario 1 d. Priešingu atveju, Vidaus reikalų ministerija privalėtų taikyti nurodyto įstatymo 14 straipsnio 2 dalies paskutinę nuostatą, pagal kurią jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija, ir mokėtų pareiškėjui nuo 1992 m. vasario 1 d. paskirtą pensiją taikant jos indeksavimą.

Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Vidaus reikalų ministeriją įskaityti į pareiškėjo stažą pensijai gauti tarnybos Afganistano Respublikoje nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. laiką – vieną dieną skaičiuojant kaip tris dienas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-960/2007, kadangi skiriasi ne tik faktinės aplinkybės, bet ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos tarnybą skyrimo, mokėjimo, perskaičiavimo teisiniai pagrindai. Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas iš naujo (pagal naujus duomenis), o ne perskaičiuota. Teismas nepagrįstai įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją apskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laikotarpį Afganistane taikant koeficientą 1:3 (vieną dieną skaičiuojant kaip tris dienas) pagal Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 490, kuris negaliojo pensijos pareiškėjui paskyrimo metu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo (II t., b. l. 112), kuriame pritariama atsakovo apeliacinio skundo argumentams ir prašoma jį patenkinti.

Pareiškėjas M. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo (II t., b. l. 116-122) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš dalies yra remiamasi argumentais, nurodytais skunde. Nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovas neteisingai traktuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama tik įgijusiems teisę į šią pensiją po įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjui pensija paskirta ne kaip muitinės pareigūnui, o kaip vidaus reikalų sistemos darbuotojui, o darbas muitinėje turėjo būti įskaitytas į stažą pensijai gauti ir tai numatė 1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, nes pareiškėjas atliko statutinio pareigūno (turinčius atitinkamus įgalinimus) pareigas.

2. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad valstybė yra įsipareigojusi skirti atitinkamo dydžio pensijas, o elgiantis priešingai – grubiai pažeistų įstatymus. Pareiškėjas taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimais, kuriuose išaiškinta, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga: asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Be to remiasi Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisė į nuosavybę ir teisėtų lūkesčių principas yra neatsiejamai susiję. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją yra ginama asmens turima nuosavybė ar turtas, taip pat ir teisiniai reikalavimai (pretenzijos), kuriais remdamasis pareiškėjas gali įrodinėti, jog turi bent teisėtą lūkestį disponuoti nuosavybe (sprendimas dėl priimtinumo Malhous prieš Čekijos Respubliką).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė dėl tarnybos laiko skaičiavimo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr.1D-2753-(2), kuriuo atsakovas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir įskaityti į tarnybos laiką šiai pensijai gauti pareiškėjo tarnybos iki 1995 m. sausio 1 d. TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikotarpį santykiu 1:3 (vieną tarnybos dieną skaičiuojant kaip tris dienas), taip pat pareiškėjo tarnybos muitinės sistemoje laikotarpį nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m. lapkričio 4 d.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis specialusis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d. (1994 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr.I-693). Nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat įsigaliojo su šio įstatymo įgyvendinimu susijęs poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai. Atsižvelgiant į nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui, buvusiam vidaus reikalų pareigūnui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo, pareiškėjo iškelto ginčo kontekste yra aktualus ir tas teisinis reguliavimas , kuris galiojo iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo.

Iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensinį aprūpinimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, t.y. Vyriausybės 1991 m. liepos 17 d. nutarimas Nr.281 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarkos“ (nuo 1995 m. sausio 1 d. neteko galios) ir 1992 m. birželio 25 d. nutarimas Nr.490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ (nuo 1995 m. sausio 1 d. neteko galios).

Vyriausybės 1991 m. Nutarimo Nr.281 1 punktas nustatė, kad kol bus priimtas Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensijų įstatymas, šių sistemų pareigūnams ir kariams, išeinantiems į pensiją nuo 1991 m. liepos 1 d., skiriamos šiuo Nutarimu numatyto dydžio pensijos už ištarnautus metus (1.1 p.), invalidumo (1.2 p.), maitintojo netekimo (1.3 p.). Dėl pensijų skyrimo už ištarnautus metus šis Vyriausybės Nutarimas numatė tokius pensijų dydžius: darbuotojams, pareigūnams ir kariams, kurių darbo ar tarnybos laikas prokuratūroje, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose bei Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje yra 20 metų, - 50 procentų darbuotojo, pareigūno arba kario darbo užmokesčio dydžio. Už kiekvienus virš 20 metų išdirbtus metus pensija didinama 3 procentais darbo užmokesčio, bet negali būti didesnė kaip 75 procentai darbo užmokesčio. Darbuotojams, pareigūnams ir kariams, turintiems 25 metų bendrą darbo stažą, iš kurių ne mažiau kaip 12,5 metų dirbta prokuratūroje ar tarnauta vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose bei Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, - 50 procentų darbo užmokesčio dydžio. Už kiekvienus virš 25 metų išdirbtus bendro darbo stažo metus pensija padidinama 1 procentu darbo užmokesčio, bet negali būti didesnė kaip 75 procentai darbo užmokesčio. Vyriausybės 1991 m. Nutarimas Nr.281 nereglamentavo jokių kitų klausimų, išskyrus tai, kokių sistemų pareigūnams, ištarnavusiems šiame Nutarime nurodytą metų skaičių, ir kokio dydžio pensijos skiriamos pagal šį teisės aktą.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad 1992 m. vasario mėnesį jam paskiriant pensiją, tarnybos nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikotarpis buvo įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti santykiu 1:3 vadovaujantis Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr.490 1.3.2 punktu. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus pripažino pagrįstais, tačiau teisėjų kolegija patikrinusi bylą su tokiu vertinimu nesutinka.

Pareiškėjo nurodyto Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr.490 1 punktas nustatė, kad iki bus priimti ir įsigalios Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensijų įstatymai, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams nuo 1992 m. birželio 1 d. į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomi šiuo Nutarimu numatyti tarnybos laikotarpiai, tarp jų tarnybos laikas TSRS ir kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, TSRS pasienio tarnyboje ir vidaus reikalų sistemoje (1.1.3 p.); 1 tarnybos diena įskaitoma kaip 3 tarnybos dienos kariniuose, milicijos, policijos ir vidaus reikalų tarnybos padaliniuose kovinių veiksmų laikotarpiu (1.3.2 p.). Vyriausybės 1992 m. Nutarimas Nr.490 pripažintas netekusiu galios nuo 1995 m. sausio 1 d. (Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr.83 5.4 p.), nes nuo šios datos įsigaliojo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Teisinis reguliavimo, kurį numatė Vyriausybės 1992 m. Nutarimo Nr.490 1.3.2 punktas, nebeliko nei pirmoje Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakcijoje, nei vėlesnėse šio įstatymo redakcijose.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus teisingai nustatė, kad pareiškėjui, kuris nuo 1992 m. vasario 1 d. buvo atleistas iš vidaus reikalų tarnybos (Palangos miesto PK komisaro pareigų), pareigūnų ir karių valstybinė pensija už ištarnautus metus buvo paskirta nuo 1992 m. vasario 1 d. vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. liepos 17 d. Nutarimu Nr.281, tačiau teismo išvados, kad skaičiuojant pareiškėjo tarnybos stažą pensijai skirti dėl tarnybos nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti, buvo taikytos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr.490 nuostatos, yra klaidingos, nes prieštarauja sprendimo skirti pensiją priėmimo metu galiojusio teisiniam reguliavimui ir pateiktiems į bylą įrodymams. Individualus administracinis aktas, kuriuo pareiškėjui nuo 1992 m. vasario 1 d. skirta pensija yra Vidaus reikalų ministro 1992 m. vasario 20 d. patvirtinta Išvada Nr.11026 (toliau – ir Išvada Nr.11026). Iš pateiktų į bylą įrodymų akivaizdu, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta pensija, priimtas anksčiau nei buvo priimtas ir įsigaliojo Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimas Nr.490. Išvadoje Nr.11026 yra aiškiai nurodyta, kad pensijos pareiškėjui skyrimo teisinis pagrindas yra Vyriausybės 1991 m. Nutarimas Nr.281 (II t., 5 l.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija pareiškėjui paskirtą pensiją perskaičiavo 1995 m. balandžio 1 d. (II t., 10 l.), t.y. įsigaliojus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymui, nes šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalis bei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 28 punktas numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos pensijos turi būti perskaičiuotos.

Skiriant pareiškėjui pensiją galiojęs Vyriausybės 1991 m. Nutarimas Nr.281 nenumatė, kad nustatant tarnybos laiką pensijai apskaičiuoti galėtų būti taikomos kokios nors tarnybos laikotarpio įskaitymo lengvatos, o Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr.490 nuostatos, kaip jau minėta, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti taikytos, nes pensija buvo paskirta iki šio Nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjo argumentai dėl 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr.490 taikymo jo atžvilgiu neatitinka tikrovės. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į Išvadoje Nr.11026 dėl pensijos pareiškėjui paskyrimo nurodytą ištarnautą laiką (25 metai 2 mėnesiai 27 dienos) ir kad į šį ištarnautą laiką skiriant pensiją tarnybos TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikas buvo įskaitytas santykiu 1:1, o ne 1:3.

Kad šie apelianto argumentai yra pagrįsti įrodo 1992 m. vasario 12 d. patvirtinto pareiškėjo Tarnybos apskaitos lapo (II t., 7-9 l.) ir 1992 m. vasario 20 d. patvirtintos Išvados Nr.11026 dėl pensijos už ištarnautus metus skyrimo duomenų, taip pat kitų bylos duomenų analizė. Tarnybos apskaitos lape chronologine tvarka pateikti duomenys apie visą pareiškėjo tarnybos laiką iki 1992 m. vasario 1 d. Dėl tarnybos nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM Tarnybos apskaitos lape yra pateikti du skaičiavimai: ištarnautas kalendorinis laikas (1 metai 3 mėnesiai 9 dienos) ir ištarnautas lengvatinis laikas taikant koeficientą - 3 (3 metai 9 mėnesiai 27 dienos).

Atsižvelgiant į šio tarnybos laikotarpio skaičiavimą, Tarnybos apskaitos lape yra nurodyti du pareiškėjo ištarnauto laiko skaičiavimai iki 1992 m. vasario 1 d.: ištarnautas kalendorinis laikas (25 metai 2 mėnesiai 27 dienos) ir ištarnautas lengvatinis laikas (27 metai 9 mėnesiai 15 dienų). Išvadoje Nr.11026 skiriant pensiją dėl ištarnauto laiko pensijai skirti nurodyta, kad ištarnautas (kalendorinis ir lengvatinis) laikas pensijai skirti yra 25 metai 2 mėnesiai 27 dienos, o tai, kartu atsižvelgiant į šio administracinio akto priėmimo pagrindą (Vyriausybės 1991 m.

Nutarimą Nr.281), patvirtina, jog pareiškėjo tarnybos TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikas buvo įskaičiuotas santykiu 1:1 ir pensija pareiškėjui paskirta už šį ištarnautą laiką (25 metus 2 mėnesius 27 dienas).

Pagal pateiktus į bylą įrodymus 1992 m. vasario 12 d. Tarnybos apskaitos lape lengvatinio tarnybos stažo skaičiavimą pagrindžiančiu dokumentu laikytinas 1984 m. rugsėjo 17 d. įrašas pareiškėjo tarnybos bylos dalyje į kurią įrašomi duomenys apie tarnybą dėl lengvatinio darbo stažo nustatymo (dalyvavimas karo veiksmuose, kovinėse operacijose ir pan.). 1984 m. rugsėjo 17 d. TSRS VRM CK pirmojo skyriaus viršininko pasirašytame ir TSRS VRM Kadrų valdybos antspaudu patvirtintame įraše nurodyta, kad pagal 1983 m. sausio 17 d. KPSS CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimą Nr.59-27, 1983 m. kovo 14 d. TSRS Ministrų Tarybos nutarimą Nr.206-83, tarnybos laikotarpis nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. įtraukiamas į lengvatinio darbo stažą užskaitant vieno mėnesio darbo stažą kaip trijų mėnesių darbo stažą (II t., 45-46 l.). Minėtas įrašas patvirtina kokiu pagrindu 1992 m. vasario 12 d. Tarnybos apskaitos lape santykiu 1:3 pareiškėjui buvo apskaičiuotas lengvatinis tarnybos stažas (3 metai 9 mėnesiai 27 dienos) už tarnybos laiką TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM (1 metai 3 mėnesiai 9 dienos), tačiau, kaip matyti iš Išvados Nr.11026, į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai apskaičiuoti šis tarnybos laikotarpis buvo įskaitytas taikant koeficientą 1:1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tarnybos laiką pensijai skirti skaitmenine išraiška (25 metai 2 mėnesiai 27 dienos) nurodė teisingai, tačiau neteisingai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinė teisės normas ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad į tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikotarpis buvo įskaitytas santykiu 1:3 ir kad šis įskaitymas buvo atliktas vadovaujantis Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr.490 1.3.2 punktu.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 9 ir 11 dalys bei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 28 ir 35 punktai numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos pensijos turi būti perskaičiuotos ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pagal 1995 m. sausio 1 d. būklę. Vykdydama šį įstatymo reikalavimą, Vidaus reikalų ministerija 1995 m. balandžio 1 d. perskaičiavo pareiškėjui paskirtą pensiją pagal šį įstatymą (II t., 10 l.) nurodydama, kad ištarnautas laikas yra 25 metai 2 mėnesiai 27 dienos, t.y. kaip nurodyta Išvadoje Nr.11026 dėl pensijos paskyrimo. Kadangi perskaičiuota pensija buvo mažesnė nei iki perskaičiavimo, mokėjimui buvo nustatytas iki pensijos perskaičiavimo buvęs (pareiškėjui palankesnis) pensijos dydis, taigi pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą perskaičiuota pensija pareiškėjui nebuvo sumažinta (II t., 10, 82-83 l.).

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai rėmėsi teismų praktika (LVAT 2007 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-960/2007). Nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, nes pensija jos gavėjui buvo paskirta vėliau nei pareiškėjui (1992 m. spalio 9 d.) ir kitu teisiniu pagrindu (buvo taikytas Vyriausybės 1992 m. nutarimas Nr.490), ginčas nurodytoje byloje buvo kilęs dėl pensijos sumažinimo ją perskaičiavus pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Minėtoje byloje sprendžiant ginčą teisinis reguliavimas buvo taikytas ir aiškintas tai individualiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir iškeltų reikalavimų kontekste. Nagrinėjama byla skiriasi nuo pareiškėjo nurodytos bylos tiek pagal faktines aplinkybes ir pagal taikytinas teisės normas.

Pareiškėjo nurodytas Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 31.2 punktas (1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr.83 redakcija) nukreipia į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnį (1994 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr.I-693 redakcija), kuriame dėl padidintos (lengvatinės) tarnybos trukmės įskaitymo buvo numatyta vienintelė nuostata, kad viena tarnybos diena Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. įskaitoma kaip trys tarnybos dienos (16 str. 4 d. 4 p.). Šis teisinis reguliavimas pareiškėjo atveju neaktualus, nes pareiškėjas minėtuose padaliniuose netarnavo, o jo faktinis tarnybos laikas TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM (1 metai 3 mėnesiai 9 dienos) buvo įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti tiek paskiriant pensiją nuo 1992 m. vasario 1 d. vadovaujantis pensijos skyrimo metu galiojusiu Vyriausybės 1991 m. Nutarimu Nr.281, tiek 1995 m. balandžio 1 d. perskaičiuojant pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pažymėtina tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. kovo 5 d. prašymuose Vidaus reikalų ministerijai dėl pensijos perskaičiavimo (I t., 6, 10 l.) pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuriuo jis grindžia savo prašymą dėl tarnybos Afganistane įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti vieną tarnybos dieną skaičiuojant kaip tris dienas.

Galiojant pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymui pareiškėjas buvo grįžęs tarnauti į vidaus reikalų sistemą ir nuo 1998 m. lapkričio 24 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. dirbo Neringos PK komisaru, pakeitus pareigybės pavadinimą iki 2005 m. liepos 13 d. dirbo šio Komisariato viršininku. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr.5-TE-368 pareiškėjas nuo 2005 m. liepos 12 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Šiame įsakyme nurodyta, kad 2005 m. liepos 12 d. M. V. vidaus tarnybos stažas yra 37 metai 4 mėnesiai 1 diena, stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti – 31 metai 10 mėnesių 15 dienų, nepertraukiamai ištarnautas laikas vidaus tarnybos sistemoje išeitinei kompensacijai išmokėti – 6 metai 7 mėnesiai 18 dienų.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytieji laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nesutampa su laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas pagal Vidaus tarnybos statutą (Statuto 37 straipsnio 1 dalis) ir kad vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti (LVAT 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A146-1477/2011, Administracinė jurisprudencija Nr.22, 2011, 194-212 l.). Taigi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 12 d. įsakyme Nr.5-TE-368 nurodytas vidaus tarnybos stažas tarnybos laiko pensijai skirti skaičiavimui įtakos neturi.

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai su Policijos departamento Personalo valdybos parengtu 2005 m. liepos 22 d. tarnybos apskaitos duomenų lapu, kuriame pateikti detalūs duomenys apie pareiškėjo tarnybos laiko skaičiavimą pareigūnų ir karių pensijai skirti už laikotarpį nuo 1965 m. iki 2005 m. liepos 13 d. pagal visas tarnybos vietas, nurodant, kad tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti iš viso 31 metai 10 mėnesių 16 dienų.

Tarnybos lape, be kita ko, nurodyta, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įeina ir faktinis tarnybos nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikas (1 metai 3 mėnesiai 9 dienos). 2005 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė Vidaus reikalų ministerijai prašymą skirti pensiją už tarnybą. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustatė, kad pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis.

Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr.2/17-2760 buvo nuspręsta, kad pareiškėjas nuo 2005 m. liepos 13 d. turi teisę į pensiją už tarnybą vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris numato, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse 5 ir daugiau metų.

Pareiškėjas, kaip nurodyta įsakyme dėl atleidimo iš tarnybos ir tarnybos lape, grįžęs tarnauti į vidaus reikalų sistemą tarnavo nepertraukiami daugiau kaip 5 metus (6 metaus 7 mėnesius 18 dienų). Šiuo sprendimui pareiškėjui nuo 2005 m. liepos 13 d. pagal naujus duomenis buvo iš naujo paskirta pensija už tarnybą (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 str.2 d.) nurodant, kad ištarnautas laikas - 31 metai 10 mėnesių 16 dienų, iš jų iki 1994 m. gruodžio 31 d. – 25 metai 4 mėnesiai, nuo 1995 m. sausio 1 d. 6 metai 7 mėnesiai.

Taigi pareiškėjo tarnybos laiko iki 1995 m. sausio 1 d. apskaičiavimas tiek pagal 1992 m. vasario 20 d. patvirtintą Išvadą Nr.11026 (25 metai 2 mėnesiai 27 dienos) ir pagal minėtą sprendimą iš esmės sutampa (skiriasi daugiau nei mėnesiu pareiškėjui palankia linkme) ir patvirtina, kad pareiškėjo tarnybos TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikotarpį nustatant tarnybos laiką pensijai skirti atsakovas tiek 1992 m. tiek 2005 m. skaičiavo vienodai (santykiu 1:1). Minėtų 2005 m. priimtų administracinių aktų dėl atleidimo iš tarnybos ir pensijos skyrimo dalių, kuriomis nustatytas tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti pareiškėjas neskundė, tik 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. kovo 5 d. prašymais kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl pensijos perskaičiavimo į tarnybos laiką pensijai skirti, prašydamas įskaityti į tarnybos TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM laikotarpį santykiu 1:3, nenurodydamas tokio perskaičiavimo teisinio pagrindo.

Skiriant pareiškėjui pareigūnų ir karių pensiją iš naujo, galiojusios redakcijos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr.X-212 redakcija) buvo įtvirtinta, kad vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:

1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;

2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;

3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas. Tos pačios Įstatymo redakcijos 16 straipsnio, reglamentuojančio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimą, 3 dalyje numatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:

1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d.;

2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

4) viena tarnybos ar darbo diena Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos;

5) asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

6) mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir šį įstatymą detalizuojančiuose Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose pateiktas tarnybų ir tarnybos laikotarpių, buvusių iki 1995 m. sausio 1 d., kurie prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti vieną darbo dieną skaičiuojant kaip tris, baigtinis sąrašas ir jis negali būti aiškinamas plečiamai. Pareiškėjo tarnyba nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM nepatenka į šioje įstatymo normoje įtvirtintą sąrašą. Šis laikotarpis, kaip jau buvo minėta, Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr.2/17-2760 skiriant pareiškėjui pareigūnų ir karių pensiją iš naujo buvo įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti kaip faktinis tarnybos laikas (1 metai 3 mėnesiai 9 dienos), nes patenka į aptariamo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto reguliavimo sritį. Taigi atsakovas tiek skirdamas pareiškėjui pensiją iš naujo (2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr.2/17-2760), tiek priimdamas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr.1D-2753-(2) dėl pareiškėjo prašymo perskaičiuoti pensiją, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas dėl pareiškėjo tarnybos nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM įskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti taikė teisingai. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šia apimtimi atsakovo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr.1D-2753-(2) ir įpareigodamas atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui pensiją įskaitant į tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos nuo 1983 m. kovo 30 d. iki 1984 m. liepos 9 d. laiką TSRS VRM atstovybėje prie Afganistano Demokratinės Respublikos VRM vieną tarnybos dieną skaičiuojant kaip tris tarnybos dienas, neteisingai taikė materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas (ABTĮ 143 str.).

Pareiškėjas nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m.gegužės 18 d. tarnavo muitinės sistemoje. 2009 m. lapkričio 26 d. ir 2010 m. kovo 5 d. prašymais kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl pensijos perskaičiavimo, prašydamas įskaičiuoti į tarnybos laiką pensijai skirti ir šį tarnybos muitinės sistemoje laikotarpį.

Atsakovui priimant 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr.2/17-2760, kuriuo pareiškėjui buvo iš naujo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, galiojęs Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas muitinės sistemos pareigūnų atžvilgiu nebuvo taikomas, taip pat nenumatė, kad tiems pareigūnams, kurie pagal šį įstatymą turėjo teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų įskaitytas ir tarnybos muitinės sistemoje laikas. Nuo 2007 m. sausio 19 d. įsigaliojusiu 2007 m. sausio 18 d Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. X-1027(toliau – ir Įstatymas Nr. X-1027) Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nuostata pagal kurią teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo šiuo įstatymu numatytas pareigas užimantys muitinės pareigūnai (mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą). Vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 straipsnio 12 dalies nuostatomis, teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės sistemos muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) nustatytas sąlygas bei iš tarnybos išėję po Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, t. y. po 2007 m. sausio 19 d. Tie buvę muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo iki 2007 m. sausio 19 d., šios teisės neįgyja, nors jie ir atitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) nustatytas sąlygas.

Atsižvelgdama į minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr.1D-2753-(2) dalį, kurioje atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui 2005 m. paskirtą pensiją dėl tarnybos muitinės sistemoje laikotarpio, ir įpareigodamas atsakovą į tarnybos laiką valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti įskaičiuoti pareiškėjo tarnybos muitinėje laikotarpį nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m.gegužės 18 d., neteisingai taikė materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje (ABTĮ 143 str.).

Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija iš naujo buvo paskirta nuo 2005 m. liepos 13 d. (VRM 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr.2/17-2760) iki Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, (2007 m. sausio 19 d.). Pensijos skyrimo metu galiojęs Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumatė, kad į pareigūnų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę į minėtos rūšies valstybinę pensiją (Įstatymo 1 str.), ir atitinka šių pensijų skyrimo sąlygas (Įstatymo 3 str.), tarnybos laiką pensijai skirti būtų įskaitomas tarnybos muitinės sistemoje laikas (Įstatymo 6,16 str.). Įstatymu Nr. X-1027 nebuvo nustatyta, kad jo nuostatos kokiu nors šio įstatymo nuostatų aspektu gali būti taikomos ir tiems asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnavo (ar užėmė konkrečias pareigas) muitinės sistemoje.

Pagal šį įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas, tiek nutraukdamas tarnybos santykius muitinės sistemoje, tiek Vidaus reikalų ministerijai 2005 metais skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad į jo tarnybos laiką valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti gali būti įskaitytas tarnybos muitinės sistemoje (atitinkamose pareigose) laikotarpis nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m.gegužės 18 d.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pareiškėjas pagal įstatymus nėra įgijęs teisės, kad jam į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skaičiuoti būtų įskaitytas tarnybos Afganistane laikotarpis vieną tarnybos dieną skaičiuojant kaip tris dienas, taip pat kad būtų įskaitytas tarnybos muitinės sistemoje laikotarpis nuo 1992 m. gegužės 18 d. iki 1997 m.gegužės 18 d., o pareiškėjo teisės, kurias jis įgijo pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei pagal pensijos paskyrimo metu galiojusį Vyriausybės 1991 m. liepos 17 d. nutarimą Nr.281 yra įgyvendinamos. Pareiškėjui pensija yra paskirta ir mokama. Taikant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį pagal naujus duomenis pareiškėjui paskirta iš naujo pensija yra didesnė nei anksčiau mokėta pensija. To pareiškėjas neneigia.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, be kita ko, akcentavo, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu, skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo pensijų, pažymėjo, kad įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, inter alia senatvės ar invalidumo pensijas. Valstybinės pensijos skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti nuo valstybės tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių ir kt. Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, naudodamasis savo diskrecija, galėjo pasirinkti, nustatyti ar nenustatyti, kad muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjusiems pareigūnams būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat kokiomis sąlygomis ši pensija skiriama. Įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją, turėjo teisę nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama po Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo muitinės sistemoje tam tikras pareigas tebeeinantiems pareigūnams. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai, gali, tačiau neprivalo nustatyti, kad šios pensijos bus skiriamos ir anksčiau atitinkamoje tarnyboje dirbusiems, bet po įstatymo, kuriuo tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai nustatoma pareigūnų ir karių valstybinė pensija, įsigaliojimo nebedirbantiems asmenims.

Iki Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo iš tarnybos išėję muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pagal tuometinį teisinį reguliavimą negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo tik tie pareigūnai, kurie muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2007 m. sausio 19 d. ir (arba) vėliau. Muitinės pareigūnų, kurie dirba muitinės sistemoje muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlieka operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, statusas skiriasi nuo buvusių pareigūnų, kurie išėjo iš tarnybos iki Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, statuso tuo, kad iki minėto įstatymo įsigaliojimo dirbę pareigūnai neturėjo teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad iš Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) travaux préparatoires matyti, jog vienas iš šio įstatymo tikslų buvo pertvarkyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sistemą taip, kad tarnyba muitinėje taptų patrauklesnė ir būtų išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistai. Įstatymų leidėjas, siekdamas pertvarkyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sistemą bei išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistus muitinės sistemoje, siekė užtikrinti tinkamą muitinės sistemos funkcionavimą. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pareigūnams, tebedirbusiems muitinės sistemoje muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą po Įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad Pareigūnų ir kairių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nėra nukrypstama nuo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, nėra pažeidžiami iš Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalių, 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai.

Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamo ginčo atveju, kadangi atskleidžia Įstatymu Nr. X-1027 nustatyto teisinio reguliavimo paskirtį ir tikslus bei iš šio įstatymo galinčių kilti teisėtų lūkesčių apimtį. Dėl pirmiau aptartų priežasčių pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes pareiškėjas negali būti pripažintas turėjusiu teisėtą lūkestį dėl tarnybos muitinėje laiko įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Atsakovas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr.1D-2753-(2) atsisakydamas perskaičiuoti pareiškėjui pensiją, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normas taikė teisingai.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentavusių Vyriausybės nutarimų normas, ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, atsakovo apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, tenkintinas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą ir atmetant pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo M. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė