Legislator Case Law & Legislation
2b8d13fb-858c-49eb-bd1e-4a074098ff63 AI generated

2b8d13fb-858c-49eb-bd1e-4a074098ff63 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2b8d13fb-858c-49eb-bd1e-4a074098ff63
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė              Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. IeÅ¡kovė UAB „Lieruva“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Renluka“, 4917,46 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat ieÅ¡kovė prašė taikyti atsakovei piniginių lėšų areÅ¡tÄ reikalaujamos priteisti sumos (4917,46 Eur) ribose.

Legislator headnote

AI generated

2b8d13fb-858c-49eb-bd1e-4a074098ff63 · Kauno apygardos teismas: Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-958-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00066-2015-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 114.11; 122.3;122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Renluka“ atstovo advokato S. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-243-445/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „Lieruva“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Renluka“ dėl piniginių reikalavimų.IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a :I.

Ginčo esmė              Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. IeÅ¡kovė UAB „Lieruva“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Renluka“, 4917,46 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat ieÅ¡kovė prašė taikyti atsakovei piniginių lėšų areÅ¡tÄ reikalaujamos priteisti sumos (4917,46 Eur) ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-01-26 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovei UAB „Renluka“ priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovei priklausančioje banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ – 4917,46 Eur, uždraudžiant atsakovei su areÅ¡tuotomis piniginėmis lėšomis atlikti bet kokius mokėjimus, iÅ¡skyrus atsiskaitymus su ieÅ¡kove, ir leido atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų (4917,46 Eur) iÅ¡mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, tačiau Å¡ie mokėjimai gali bÅ«ti atlikti tik nesant galimybės to padaryti iÅ¡ kitų lėšų.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kinio suma galimai ieÅ¡kovui yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovės atstovas praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, su teismo nutartimi nesutinka, kadangi:Teismas, areÅ¡tuodamas 4917, 46 Eur lėšas, o ne ieÅ¡kovo neva patirtų nuostolių – 5256,60 Eur lėšas, iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė dalį bylos, t. y. pripažino, kad ieÅ¡kovė atsakovei skolinga ne 508,49 Eur (Å¡i suma atsakovei priteista 2015-01-26 teismo įsakymu civ. byloje Nr. eL2-236-445/2015), bet ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ â€“ 339,14 Eur.Teismas preliminariai nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų preliminariai patvirtinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ o tik pateikė savo subjektyviÄ nuomonę. IeÅ¡kovė neįrodė realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismas tik įvertino reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio sumÄ ir be jokių objektyvių įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i suma galimai atsakovei yra didelė. Teismas neatsižvelgė į atsakovės galimus nuostolius ir be pagrindo nepareikalavo, kad ieÅ¡kovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nesivadovavo ekonomiÅ¡kumo principu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės ekonominė padėtis gali tapti kritiÅ¡ka ir gali atsirasti nuostolių, kurie prives atsakovę prie bankroto.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovės UAB „Lieruva“ atstovas advokatas V.

V. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas – 150 Eur. Nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka, skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad prieš sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, iš pradžių yra prima facie (preliminariai) įvertinamas ieškinio pagrįstumas, ir tik nustačius, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas – sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tai yra realių grėsmių, jog galbūt ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodo, kad teismas nevertino ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo, o laikinÄ sias apsaugos priemones taikė formaliai, atsižvelgdamas tik į reikalavimo sumÄ , tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Nors atsakovė ir ginčija tiek paties reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ , tiek ir jo dydį, tačiau pažymėtina, kad tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir dėl to tai negali bÅ«ti sprendžiama ir vertinama nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ . Å ių aplinkybių pagrįstumÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡tirs ir įvertins nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieÅ¡kinį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumÄ , todėl spręstina, kad Å¡ioje stadijoje konstatuoti, jog ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui taikomos procesinės priemonės, kuriomis tarp Å¡alių kilęs materialusis teisinis ginčas nesprendžiamas, todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas areÅ¡tuodamas atsakovei priklausančias 4917,46 Eur lėšas iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė dalį tarp Å¡alių kilusio ginčo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip minėta, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tina nustatyti ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė grėsmę iÅ¡ esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovė be teisinio pagrindo nutraukė tarp Å¡alių sudarytÄ galiojančiÄ nuomos sutartį ir ilgÄ laikÄ neatlygina ieÅ¡kovei tokiais savo vienaÅ¡aliÅ¡kais veiksmai padarytų nuostolių. Tai įvertinęs ir atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei pareikÅ¡to reikalavimo suma yra nemaža. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010).

Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galbÅ«t palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi iÅ¡nagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo inter alia paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 178 str.) turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes minimaliomis sÄ naudomis (CPK 3 str. 1 d.), todėl atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui, nes bÅ«tent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumÄ ir iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas duomenų apie atsakovės turtinę padėtį neturėjo ir nevertino, tačiau pažymėtina, kad atsakovė tokių įrodymų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Nesant byloje duomenų, t. y. įrodymų, apie atsakovės turimÄ turtÄ , jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovės tikrai gerÄ turtinę padėtį ir apie tai, kad reikalavimo suma jai nėra didelė, spręstina, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

Nagrinėjamu atveju teismas leido atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atlikti įmonei reikalingus ir bÅ«tinus mokėjimus: iÅ¡mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, todėl spręstina kad teismas ekonomiÅ¡kumo principo nepažeidė. Taip pat pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir Å¡alių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai kai kada yra bÅ«tini ir negali bÅ«ti vertinami kaip proporcingumo, teisingumo ar Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimas.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad atsakovė, jei jos finansinė padėtis iÅ¡ tikrųjų yra gera ir praÅ¡oma priteisti suma jai nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu bÅ«du apskritai iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, įstatymo nustatyta tvarka gali praÅ¡yti teismÄ pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones kitomis (CPK 146 str.).

             Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).AtskirÄ jį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ rengimo iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių – 150 Eur.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Renluka“ (kodas 303302117) ieÅ¡kovei UAB „Lieruva“ (kodas 302311483) 150 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                                                                                     Galina Blaževič