2b8b25da-c45a-4241-bbe8-2e6446e782ea · KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedProceso Nr. 1-71-1-00411-2014-3(S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKÄS TEISMAS  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                            2016-09-07  KupiÅ¡kis KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai JurkÅ¡tienei, dalyvaujant prokurorei Irenai PÅ¡algauskienei, gynÄjui advokato padÄjÄjui Dainiui Mažyliui, nukentÄjusiesiems Ž.
Legislator headnote
AI generated2b8b25da-c45a-4241-bbe8-2e6446e782ea · KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas: Jo žmona per metus gaudavo apie 2900 EUR pajamų už parduotÄ pienÄ , pelno likdavo mažiau. Ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotuose parodymuose, pagarsintuose posedžio metu ( 1 t., b. l. 71-74), nukentÄjusysis Ž. P. parodÄ, kad darbovietÄ Suomijoje jam praneÅ¡Ä, jog įvyko eismo įvykis. GrįžÄs į LietuvÄ sužinojo detales, dalį Å«kio pardavÄ, dalį atidavÄ uoÅ¡viams. Draudimas jam sumokÄjo 6289 EUR, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina 5000 EUR neturtinÄs žalos. A. S. jam pervedÄ 400 EUR žalos atlyginimui.
Full text
                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-3-649/16                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.6; 1.2.5.3; 1.1.7.2.7;1.1.9.2;2.1.15.3.3.2;
Proceso Nr. 1-71-1-00411-2014-3(S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKÄS TEISMAS  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                            2016-09-07  KupiÅ¡kis KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai JurkÅ¡tienei, dalyvaujant prokurorei Irenai PÅ¡algauskienei, gynÄjui advokato padÄjÄjui Dainiui Mažyliui, nukentÄjusiesiems Ž.
P., Ž. P., R. L., L. L., nukentÄjusiojo Ž. P. atstovui advokatui KastyÄiui PaspirgÄliui, nukentÄjusiųjų S. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir  M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovei D. P., nedalyvaujant nukentÄjusiems S. P., A. P., T. P. ir M. P., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PanevÄžio skyriaus - atstovui ( pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinÄti atstovui nedalyvaujant), teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.
S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedÄs, dirbantis pas Å«kininkÄ R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje, padarymu, ir                 n u s t a t Ä :A. S. 2014 m. spalio 11 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, bÅ«damas neblaivus ( 0,55 promilÄs girtumas), vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119, 127 punktų reikalavimus, dÄl ko kilo eismo įvykis ir žuvo žmogus, t.y.: nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neturÄdamas teisÄs vairuoti transporto priemonÄ, bÅ«damas neblaivus, neatsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klÄ, meteorologines sÄ lygas, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greiÄio, kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kokios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, ir iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , atsiradus kliÅ«Äiai ir iÅ¡kilus eismo saugumo grÄsmei, važiuodamas nesulÄtino ar visiÅ¡kai nesustabdÄ automobilio ir partrenkÄ kelio važiuojamosios dalies kairiÄ ja puse, prieÅ¡prieÅ¡ais, dviraÄiu važiavusiÄ A.
P., kuri dÄl patirtų sužalojimų, t.y. kÅ«no sumuÅ¡imų: muÅ¡tinių žaizdų, odos nubrozdinimų veide, kraujosruvos virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimų krÅ«tinÄje, plÄÅ¡tinių-traiÅ¡kytinių žaizdų plaÅ¡takose, kairÄje pÄdoje, odos nubrozdinimų su poodinÄmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinÄs dalies lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, krÅ«tinkaulio ir kairio 8 Å¡onkaulio lūžių, Å¡irdiplÄvÄs ir deÅ¡inio plauÄio plyÅ¡imų, abiejų plauÄių ir kepenų sumuÅ¡imo, abiejų Å¡launikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldrinių lūžių, 2014 m. spalio 11 d. mirÄ.
Be to, A. S., 2014 m. spalio 11 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8,5 kilometre, bÅ«damas eismo dalyviu - automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju, sukÄlusiu eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota dviratininkÄ A. P., pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 219.4, 219.5 punktus, nurodanÄius, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, praneÅ¡Äs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentÄjusiajam asmeniui ar jam paÄiam; bei imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentÄjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentÄjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentÄjusiųjų gyvybei ar sveikatai;
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 d. 3 p., nurodanÄio imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji pagalba nukentÄjusiesiems, iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ ar prireikus nuvežti nukentÄjusįjį į medicinos įstaigÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentÄjusiojo gyvybei ar sveikatai, ir turÄdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentÄjusiÄ ja A. P., jai nepagelbÄjo, kai grÄsÄ pavojus jos gyvybei, nors turÄjo galimybÄ suteikti jai pagalbÄ .
A. S. kaltu dÄl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 staipsnio 6 dalyje, prisipažino pilnai, duodamas paaiÅ¡kinimus dÄl kaltinimo pagal LR BK 144 straipsnį kaltÄs nepripažino. A. S. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ važiavo automobiliu įjungtomis Å¡viesomis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo ne didesniu nei 100 km/h greiÄiu. Automobiliu važiavo jis, K. N. ir A. P.. A. P. jam sutrukdÄ vairuoti ir jis nuvažiavo nuo kelio, pajuto smÅ«gį ir susitrenkÄ galvÄ . IÅ¡ karto nesuprato, kad partrenkÄ Å¾mogų.
Su K. N. iÅ¡Äjo iÅ¡ įvykio vietos ir Äjo keliu, vÄliau juos automobiliu paÄmÄ jo sesuo. Seseriai nesakÄ, kad vairavo automobilį. Automobiliu važiavo deÅ¡ine kelio puse ir dviratininkÄs nematÄ. Nuvažiavo į kairÄ kelkraÅ¡Äio pusÄ ir kažkÄ nutrenkÄ, galvojo, kad stirnÄ . TeisÄs vairuoti neturi ir niekada nebuvo įgijÄs. Kai jis su K. N. iÅ¡Äjo, įvykio vietoje pasiliko A. P.. Girtauti pradÄjo spalio 10 d., sekanÄios dienos rytÄ jis galÄjo bÅ«ti pagiringas. Kai vairavo automobilį, A.
P. sÄdÄjo gale ir jam trukdÄ vairuoti. Automobilį sumÄtÄ ir jis nuvažiavo nuo kelio, susitrenkÄ galvÄ . NuvažiavÄs nuo kelio automobilis sustojo dirvoje. IÅ¡ įvykio pasiÅ¡alino, nes sunkiai orientavosi po susitrenkimo. Automobilį vairavo su Å¡viesomis, jautÄsi silpnai neblaivus. Po pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos su K. N. vÄl grįžo pasiimti K. telefono. Kai grįžo atgal nematÄ, kÄ automobiliu nutrenkÄ. PasiÄmÄs telefonÄ vÄl iÅ¡Äjo iÅ¡ įvykio vietos. Ä®vykio vietoje D.
B. ir žuvusiosios nematÄ. Neprisimena, kad įvykio vietoje bÅ«tų atsipraÅ¡inÄjÄs Ž. P.. Kai parvažiavo namo, jo drabužiai buvo purvini, todÄl mamos papraÅ¡Ä, kad iÅ¡skalbtų. Negali paaiÅ¡kinti, kodÄl neskambino policijai, kai su K. N. grįžo prie automobilio. Policijai bÅ«tų skambinÄs iÅ¡ namų ir praneÅ¡Äs apie eismo įvykį. Labai gailisi dÄl įvykio, bandÄ atsipraÅ¡yti nukentÄjusiųjų, taÄiau atsipraÅ¡ymas nebuvo priimtas.NurodÄ, kad su nukentÄjusiųjų ieÅ¡kiniais dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo susipažinÄs. Pripažino, kad visiems ieÅ¡kovams padarÄ Å¾alÄ , teigÄ, kad dÄl žalos dydžio turÄtų nusprÄsti teismas.
Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, taÄiau su supaprastinta bylos baigtimi nesutiko prokurorÄ, nurodžiusi, kad kaltinamasis visų aplinkybių neprisimena ir kai kurias aplinkybes reikia patikslinti. NukentÄjusysis Ž. P. parodÄ, kad eismo įvykio metu buvo Suomijoje, kur dirba. GrįžÄs į LietuvÄ apie eismo įvykį sužinojo iÅ¡ motinos. Su žmona gyveno 18 metų, gimÄ 5 vaikai, iÅ¡ kurių 4 dar yra nepilnameÄiai.
Po eismo įvykio jautÄsi labai blogai, 2 mÄnesius negalÄjo patikÄti, kad žuvo žmona. PraÅ¡Ä priteisti 40000 EUR neturtinÄs žalos, 6831,71 EUR turtinÄs žalos ir visas proceso iÅ¡laidas. Atstovaudamas nepilnameÄius vaikus paaiÅ¡kino, kad kievienam nepilnameÄiui praÅ¡o priteisti po 50000 EUR neturtinÄs žalos. Vaikai patyrÄ didžiulÄ Å¾alÄ , nes liko naÅ¡laiÄiai. Po mamos mirties vaikai vaistus gÄrÄ. Taip pat praÅ¡o priteisti kiekvienam nepilnameÄiui vaikui turtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ apskaiÄiavo sekanÄiai â vaiko iÅ¡laikymas per mÄnesį kainuoja 173 EUR, žmonos dalį ( pusÄ iÅ¡laikymo dydžio) padaugino iÅ¡ tiek mÄnesių, kiek kiekvienam vaikui liko iki pilnametystÄs. Vaikai Å¡iuo metų gauna naÅ¡laiÄių pensijas.
Jo žmona per metus gaudavo apie 2900 EUR pajamų už parduotÄ pienÄ , pelno likdavo mažiau. Ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotuose parodymuose, pagarsintuose posedžio metu ( 1 t., b. l. 71-74), nukentÄjusysis Ž. P. parodÄ, kad darbovietÄ Suomijoje jam praneÅ¡Ä, jog įvyko eismo įvykis. GrįžÄs į LietuvÄ sužinojo detales, dalį Å«kio pardavÄ, dalį atidavÄ uoÅ¡viams. Draudimas jam sumokÄjo 6289 EUR, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina 5000 EUR neturtinÄs žalos. A. S. jam pervedÄ 400 EUR žalos atlyginimui.
GalÄtų A. S. iÅ¡ dalies atleisti, bet vaikai neatleis. NukentÄjusioji Ž. P. parodÄ, kad pareiÅ¡kÄ 50000 EUR ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos, taÄiau patirto skausmo dÄl mamos mirties pinigai negali atlyginti. Apie nelaimÄ sužinojo tos dienos rytÄ , kai D. B. pradÄjo langus daužyti ir rÄkti. Ji iÅ¡ karto suprato, kad įvyko avarija, nes D. B. kiekvienÄ rytÄ važiuodavo su mama pas karves. Į automobilį sÄdo ji, draugas R., D. B. ir visi iÅ¡važiavo į įvykio vietÄ .
Toje vietoje pamatÄ tik A. P., D. B. jÄ nuvedÄ prie Å¡alikelÄje gulinÄios mamos. IÅ¡ pradžių nesigilino, kas vairavo automobilį, kol nepamatÄ Ä¯ įvykio vietÄ grįžtanÄių K. N. ir A. S.. K. N. ir A. S. pradÄjo kaltinti A. P. ir sakyti, kad jis vairavo. VÄliau jie trys pasitraukÄ Ä¯ Å¡alį ir kalbÄjosi tarpusavyje. Netrukus A. S. ir K. N., kažkÄ iÅ¡ automobilio pasiÄmÄ, iÅ¡Äjo, pasiliko tik A. P.. Po kelių minuÄių atvažiavo policija. Prisimena, kad K. N. jai sakÄ, jog vairavo A.
P., neprisimena, kÄ jai sakÄ A. S..    Įvykio vietoje L. B. buvo prie jos priÄjusi ir ramino, sakÄ, kad viskas bus gerai. Ji eismo įvykio vietoje atsirado anksÄiau negu T. B. su L. B., pastarieji atvažiavo po 10-15 minuÄių nuo jos atvažiavimo. Ji tikrino mamos pulsÄ , nebuvo jokio Å¡nopavimo. Jos draugas, policijos pareigÅ«nas, R. K. taip pat tikrino pulsÄ ir iÅ¡ karto pasakÄ, kad pulso nÄra.  NukentÄjusioji R. L., žuvusios A. P. motina, parodÄ, kad nebuvo eismo įvykio liudininkÄ.
RytÄ paskambino jai anÅ«kÄ ir pasakÄ, kad mamytÄs nebÄra. Nuo dukters gyveno 5 km atstumu. Susitikdavo kartÄ per savaitÄ, telefonu bendraudavo nuolat. Kol žentas bÅ«davo užsienyje, padÄdavo dukrai gyvulius susitvarkyti, į malÅ«nÄ nuvažiuoti. Po dukters žūties gÄrÄ raminamuosius vaistus, pablogÄjo sveikata. PalaikÄ 10000 EUR dydžio ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. NukentÄjusysis L. L., žuvusios A. P. tÄvas, parodÄ, kad į įvykio vietÄ bijojo važiuoti.
DÄl dukters žūties labai pergyvena, gulÄjo ligoninÄje. Žuvusioji buvo jam brangiausias vaikas, nes gyveno arÄiausiai ir santykiai buvo artimi. PalaikÄ 10000 EUR dydžio ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.Liudytoja M. N. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-10 automobiliu BMW važinÄjo ji, K. N., M. N., A. P. ir A. S., kuris vairavo. Visi, taip pat ir A. S., vartojo alkoholinius gÄrimus. A. P. A. S. vairuoti netrukdÄ. JÄ namo A. S. parveÅ¾Ä apie 24 val., automobilyje liko 4 asmenys, žino, kad po jos namo parveÅ¾Ä M.
N.. RytÄ iÅ¡ vyresniosios sesers E. N. sužinojo apie A. P. mirtį. Po to girdÄjo, kad kaltÄ dÄl avarijos bandÄ primesti A. P.. Liudytoja K. N. paaiÅ¡kino, kad iki avarijos buvo A. S. draugÄ, taÄiau abu nebuvo pora. 2014-10-10 automobiliu BMW, kurį vairavo A. S., važinÄjo ji, M. N., A. P. ir M. N.. Ji sÄdÄjo keleivio priekinÄje sÄdynÄje, važinÄjo be tikslo, visi, taip pat ir A. S., vartojo alkoholinius gÄrimus. Kai į namus parveÅ¾Ä M. N. ir M. N., toliau važinÄjo trise. Trise liko apie 5-6 valandÄ ryto, A.
P. veÅ¾Ä Ä¯ namus. Kai A. P. parveÅ¾Ä Ä¯ namus, pamatÄ, kad juos atsiveja automobilis, todÄl A. P. nebespÄjo iÅ¡lipti, nes A. S. apsisuko ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Važiavo link (duomenys neskelbtini), toliau persekiojantis automobilis nebandÄ pasivyti. A. S. sumažino greitį, ji sÄdÄjo galvÄ nuleidusi, neprisimena, kokiu greiÄiu važiavo. SumažinÄs greitį A. S. važiavo apie 15 sekundžių, paties eismo įvykio nematÄ, tik pajuto, kad kažkas smarkiai atsitrenkÄ Ä¯ automobilį.
Visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatÄ, jog nutrenkÄ Å¾mogų. NutrenktÄ Å¾mogų pamatÄ visi â žmogus nebuvo prie pat automobilio, buvo gal 4-5 m atstumu. A. S. paskambino T. B. ir pasakÄ apie eismo įvykį. Kai atvažiavo T. B., ji su A. S. jau buvo pasitraukÄ nuo eismo įvykio vietos. Ji su A. S. bÄgo iÅ¡ įvykio vietos, taÄiau A. S. pasakÄ, jog reikia grįžti. Jai A. S. liepÄ sakyti, kad paliko telefonÄ , taÄiau A. S. grįžo pasiimti automobilio dokumentų. A. S. kaltÄ dÄl automobilio vairavimo liepÄ versti A.
P.. Kai grįžo prie automobilio, pamatÄ Å½. P., stovinÄiÄ ant kelio. Tada suprato, jog užmuÅ¡Ä jos mamÄ . PasiÅ¡alindami dar nežinojo, kokį žmogų užmuÅ¡Ä. Kai grįžo, A. S. pasiÄmÄ automobilio dokumentus. Po to jie vÄl pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. A. S. sesuo juos abu nuveÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini). Spalio 11 d. rytÄ ji su A. S. buvo pas A. S. namuose. A. S. sesuo jai davÄ rÅ«bų ir liepÄ eiti abiems miegoti, kad jau blaivÅ«s galÄtų nuvykti į policijÄ .
Kai atsigulÄ, tai netrukus pažadino ir liepÄ pereiti pas kaimynus, nes (duomenys neskelbtini) policija  buvo. Ji su A. S. perÄjo į kitÄ namÄ . Ji nematÄ, kad A. P., kuris sÄdÄjo ant galinÄs sÄdynÄs, bÅ«tų trukdÄs A. S. vairuoti. A. S. vairavo automobilį įjungtomis Å¡viesomis, jis buvo gerokai blaivesnis nei A. P.. Pakartotinai apklausta liudytoja K. N. parodÄ, kad po to, kai kažkÄ nutrenkÄ, visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atsistojo ant kelio. Visi pamatÄ nutrenktÄ Å¾mogų.
PamaÄiusi nutrenktÄ Å¾mogų į automobilį nebežiÅ«rÄjo visiÅ¡kai ir nematÄ vietos, kurioje buvo automobilis. Žmogus gulÄjo 2-6 m atstumu nuo automobilio, taÄiau paties automobilio ji nematÄ, nes buvo susijaudinusi. Partrenktas asmuo nuo kelio buvo 1,5 m atstumu. DÄl to, kad partrenkÄ Å¾mogų, buvo stresinÄje situacijoje.   Liudytojas A. P. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-10 iÅ¡ pradžių girtavo su M. N., vÄliau girtavo jis, M. N. ir A. S.. Po to atÄjo M. ir K. N. ir visi važinÄjo automobiliu.
VÄliau jį turÄjo parvežti į namus, taÄiau neparvežÄ, o nusuko į (duomenys neskelbtini) pusÄ. Juos vijosi kažkokia maÅ¡ina, taÄiau netrukus jų nebesekÄ. Prisimena, kad trenkÄsi galvÄ Ä¯ kažkÄ , kai atsipeikÄjo pamatÄ, jog automobilyje vienas, o automobilis griovyje. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatÄ A. S. ir K. N. jau nubÄgusius toliau. Kai juos pasivijo, A. S. ir K. N. jam pasakÄ, kad jis vairavo. ApsisukÄs Äjo prie automobilio ir pamatÄ Å¾mogų griovyje. Nežino, kas iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ ir policijÄ , buvo stipriai apgirtÄs. Negali pasakyti, kokiu greiÄiu prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo A.
S., A. S. vairuoti netrukdÄ. Žuvusiosios kÅ«nas buvo kairÄje sustojusio automobilio pusÄje, negali pasakyti, kokiu atstumu nuo automobilio. Liudytojas D. B. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ pamelÅ¾Ä karves su A. P. dviraÄiais važiavo į namus. Buvo apie 7 valandas, abu važiavo deÅ¡ine kelio puse. Jis važiavo pirmas ir pastebÄjo iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį. Jis su A. P. važiavo vienas paskui kitÄ , jis asfalto nesiekÄ, A. P. važiavo asfaltu. Jis iÅ¡girdo už nugaros smÅ«gio garsÄ ir atsisukÄs pamatÄ, kad A.
P. ant kelio nebÄra. Su A. P. važiavo be Å¡viesÄ atspindinÄių liemenių, tarp jų buvo 3-4 metrų atstumas. TÄ automobilį pamatÄ prieÅ¡ 10 metrų, buvo Å¡viesu, automobilis važiavo be Å¡viesų. PribÄgÄs prie A. P. dar bandÄ jÄ Å¡aukti. DviraÄiu greitai nuvažiavo į A. P. namus ir apie avarijÄ praneÅ¡Ä Å½. P.. Jis su Ž. P. ir jos draugu nvažiavo į įvykio vietÄ . IÅ¡ karto po eismo įvykio, iki važiavimo pas Ž. P., jis patraukÄ A. P. nuo arimo ant kelkraÅ¡Äio.
Kol jis buvo, žmonÄs iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo. Kai jis grįžo su Ž. P., įvykio vietoje buvo tik A. P.. Po eismo įvykio A. P. nuo automobilio buvo apie 20-30 metrų atstumu. Policijos pareigÅ«nams pasakÄ, kad A. P. kÅ«nÄ truputį patraukÄ. Pakartotinai apklaustas liudytojas D. B. parodÄ, kad po eismo įvykio A. P. patraukÄ tik du žingsnius â nuo arimo ant žolÄs. Jam atrodÄ, kad žuvusioji nuo automobilio galÄjo bÅ«ti 20-30 m atstumu, tai buvo nustatÄs žvilgniu. Kai kada aplinkoje nesusigaudo, dabar jam atrodo, kad žuvusioji nuo automobilio buvo atstumu, koks yra per teismo salÄ, tai yra apie 10 metrų.
Apie žuvusiosios patraukimÄ paminÄjo pareigÅ«nams, pats nebandÄ užÄiuoti pulso, nes buvo susijaudinÄs ir apimtas streso.   L. R. L. paaiÅ¡kino, kad tÄ rytÄ su draugu nuvažiavo pas gyvulius, kurie buvo nuo kelio 100-150 metrų atstumu, netoli Ž. P. namų. Eidama prie karvių girdÄjo, kad nuo SalamiesÄio pusÄs atlekia juodos spalvos automobilis. Atsistojusi pažiÅ«rÄjo ir draugui pasakÄ, kad automobilis be Å¡viesų ir su garsia muzika. AtsisÄdusi melžti karvių netrukus iÅ¡girdo kelis smÅ«gius ir viskas nutilo.
Žinojo, kad tuo metu D. ir A. važiuoja nuo gyvulių. Netrukus, gal po 10 minuÄių nuo smÅ«gių garso, pamatÄ, kad D. B. dviraÄiu lekia į Ž. P. namus. D. B. pažino ne iÅ¡ veido bruožų, o iÅ¡ jo figÅ«ros ant dviraÄio. Jos draugas D. J. dviraÄiu nuvažiavo pažiÅ«rÄti kas atsitiko. Kai grįžo pasakÄ, kad A. P. tikriausiai nebegyva. Liudytojas D. J. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-11 rytÄ prisimena. Nuvažiavo su R. L. pas karves ir iÅ¡girdo muzikÄ . AtsisukÄs pamatÄ tamsios spalvos automobilį, važiuojantį be Å¡viesų.
Netrukus iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . Paskui pamatÄ kaip D. B. dviraÄiu pralÄkÄ. Suprato, kad A. P. nelaimÄ atsitiko. SÄdÄs ant dviraÄio nuvažiavo prie tos vietos ir puolÄ prie A. P.. Pulso nepajuto, todÄl suprato, jog A. P. nebegyva. Kai nuvažiavo į įvykio vietÄ , ten matÄ tik A. P., kuris kalbÄjo su Ž. P. draugu. A. P. kÅ«nÄ matÄ griovyje, nuo automobilio buvo tolokai, apie 20-30 metrų. L. R. K. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-11 rytÄ , jam bÅ«nant pas Ž. P., atÄjo D. B. ir pasakÄ, kad A.
P. patrenkÄ automobilis. Kai nuvažiavo visi į įvykio vietÄ , jis pamatÄ partrenktÄ A. P.. Jis paskambino policijos pareigÅ«nams ir praneÅ¡Ä apie nelaimÄ. Ä®vykio vietoje buvo A. P., paskui atÄjo K. N. ir A. S.. Jis visiems liepÄ laukti policijos, taÄiau K. N. ir A. S. pradÄjo eiti keliu link (duomenys neskelbtini). Kai K. N. ir A. S. priÄjo, Ž. P. su jais kažkÄ kalbÄjo. Jis matÄ, kad A. S. judesiai buvo nekoordinuoti, o A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jam atrodÄ, kad velionÄs kÅ«nas nuo automobilio buvo apie 50 metrų atstumu.
K. N. ir Ž. P. buvo draugÄs, K. N. įvykio vietoje atsipraÅ¡inÄjo Ž. P., todÄl mano, jog jei pabÄgo iÅ¡ įvykio, tai žinojo, kad nutrenkÄ Å¾mogų. Be to, jis K. N. ir A. S. pasakÄ, kad jie nesiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos, nes patrenkÄ Å¾mogų. Liudytoja L. B., A. S. sesuo, paaiÅ¡kino, kad tos dienos rytÄ , nuo 7 val. iki 8 val., jai iÅ¡ draugÄs telefono numerio paskambino brolis ir pasakÄ, kad įvyko avarija, bet nežino, kÄ partrenkÄ. Ji su buvusiu vyru T. B. nuvažiavo automobiliu į įvykio vietÄ ir A.
S. bei K. N. parsiveÅ¾Ä namo. Ä®vykio vietoje policija jau buvo, taÄiau ne iÅ¡ karto suprato, žmogus ar žvÄris nutrenktas. Parvežtas namo A. S. kalbÄjo, kad jam reikia važiuoti į policijÄ prisistatyti. Bet ji negalÄjo brolio nuvežti į policijÄ , nes reikÄjo parduotuvÄ atidaryti. Kai grįžo iÅ¡ parduotuvÄs, brolio neberado, nes buvo iÅ¡vežusi policija, kiek jai žinoma, brolį policija paÄmÄ iÅ¡ kitų namų. Ä® avarijos vietÄ tos dienos rytÄ buvo nuvažiavusi su buvusiu vyru T.
B., kurį vÄliau paliko (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje bandÄ raminti Ž. P., taÄiau neprisimena kodÄl jÄ ramino. Kadangi avarijos aplinkybÄs nebuvo žinomos, mama brolio A. S. drabužius iÅ¡skalbÄ.     Liudytojas A. S., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad D. B. apklausinÄjo įvykio vietoje. Jam D. B. neminÄjo, kad bÅ«tų neÅ¡Äs ar tempÄs sunkiai sužalotÄ Å¾mogų. Kraujo, tempimo žymių nuo automobilio iki žuvusiosios nepastebÄjo. Žuvusiosios kÅ«nas buvo netoli kelkraÅ¡Äio, bet ne ant kelkraÅ¡Äio. Kai baigiasi kelias, tada Å¡laitas, paskui iÅ¡arta žemÄ.
NesimatÄ, kad kÅ«nas bÅ«tų temptas, nes ant arimo bÅ«tų pÄdos arba neseniai iÅ¡lygintas arimas. Ä®vykio vietoje nebuvo abejonių, kad kÅ«nas gali bÅ«ti pertemptas po įvykio į kitÄ vietÄ . Liudytojas A. B. parodÄ, kad su A. S. bendravo tÄ rytÄ po 6 valandos, kai namo parveÅ¾Ä M. N.. A. S. buvo atvažiavÄs su A. P. ir K. N., parveÅ¾Ä M. N.. Kai A. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, jis savo automobiliu važiavo paskui. A. S. iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo tikrai įjungÄs automobilio Å¡viesas, vÄliau jis nusuko į (duomenys neskelbtini) pusÄ ir A.
S. nebematÄ. Liudytoja D. N. parodÄ, kad 2014-10-11 įvykį prisimena. Netoli nuo kelio buvo jos gyvuliai, pas kuriuos tÄ rytÄ ji atvažiavo 7 val. Pas gyvulius atvažiavo automobiliu įjungtomis Å¡viesomis, buvo dar prietema. Kai buvo pas gyvulius, kurie 400-500 m atstumu nuo kelio, matÄ, kad ant kelio kažkas vyksta. Kai atvažiavo policijos automobilis dar buvo prietema. Å visti pradÄjo praÄjus 15-20 minuÄių nuo jos atvažiavimo. Ekspertas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad pagrindinÄ A. P. mirties priežastis buvo bendras kÅ«no sumuÅ¡imas.
Pagrindiniai sužalojimai âkaklinÄs stuburo dalies lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, stiprus kepenų sumuÅ¡imas, plaÄios kraujosruvos su plyÅ¡imais plauÄiuose, Å¡launikaulio lūžiai. Pagal visus autopsijos metu nustatytus radinius A. P. iÅ¡tiko staigi mirtis, bÅ«tent dÄl to kÅ«no ertmÄse nebuvo jokių kraujo kreÅ¡ulių. IÅ¡oriÅ¡kai jokių kÅ«no tempino žymių nebuvo. Kai lūžÄs kaklinÄs dalies stuburas, bet koks patraukimas ar tempimas yra negalimas. Staigios mirties laikotarpis minutÄmis nÄra iÅ¡reikÅ¡tas.
Esant tokiems sužalojimams, net jei nukentÄjusioji iÅ¡ viso bÅ«tų nejudinta, ji neturÄjo jokių Å¡ansų iÅ¡gyventi. Nemano, kad velionÄs neÅ¡imas ar tempimas galÄjo sÄ lygoti intensyvesnį kraujavimÄ iÅ¡ vidaus organų. Jei yra kaklo lūžis, tai po įvykio nekvalifikuotas tempimas gali padaryti papildomus sužalojimus Mano, kad A. P. buvo patempta jau bÅ«dama negyva, nes yra ryÅ¡ki dislokacija tarp kaklo slankstelių lūžio. Toks lūžis gali atsirasti tik nuo stipraus smÅ«gio. A.
P. mirties priežastis buvo ne nukraujavimas iÅ¡ vidaus organų, o atitinkamų organų sužalojimas. L. T. B. parodÄ, kad buvo vedÄs A. S. seserį, Å¡iuo metu santuoka nutraukta, taÄiau gyvena su A. S. seserimi. PaaiÅ¡kino, kad A. S. pardavÄ automobilį BMW 525, perdavÄ spalio 10 d. vakare. SekanÄiÄ dienÄ važiavo su buvusia žmona į KupiÅ¡kį, kai A. S. jam paskambinÄs pasakÄ, kad įvyko avarija prie (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į avarijos vietÄ , iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio pamatÄ kelkraÅ¡tyje gulinÄiÄ moterį, buvo nuo moters 1 m astumu, ji dar kaip ir kvÄpavo, Å¡nopavo.
Ä®vykio vietoje buvo Ž. P., jos draugas, D. B. ir A. P.. Tada atvažiavo policija, policininkÄ priÄjo ir pasakÄ, kad viskas. Policija atvažiavo po 2-3 minuÄių nuo jo atvažiavimo, greitoji iki jo iÅ¡važiavimo dar nebuvo atvažiavusi. Jis klausÄ A. P., kas atsitiko, nes A. S. nebuvo. Negali pasakyti, kokiu atstumu buvo nutrenktas žmogus nuo automobilio, kuris buvo dirvoje. Neprisimena, kÄ sakÄ ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo apklausinÄjamas sergantis. L. S. G., policijos pareigÅ«nas, parodÄ, kad su kolege G.
R. buvo iÅ¡kviestas į eismo įvykį ir sudarinÄjo eismo įvykio vietos planÄ , vÄliau atvyko operatyvinÄ grupÄ. G. R. apžiÅ«rÄjo partrenktÄ jį žmogų, kuris jau buvo mirÄs. Jis pats prie partrenktojo asmens buvo priÄjÄs 1,5-2 m atstumu, G. R., kuri buvo arti priÄjusi, jam pasakÄ, kad moteris mirusi. Ä®vykio vietoje buvÄs liudytojas dviratininkas paaiÅ¡kino aplinkybes, buvo dar vienas neblaivus liudytojas. Vairuotojas buvo pabÄgÄs, jį rado kitame kaime po pietų. Atstumas nuo automobilio iki žuvusiosios buvo apie 100 m, viskÄ sužymÄjo ir nubraiÅ¾Ä schemÄ , matavo su rulete.
Ant kelio automobilio stabdymo žymių nebuvo, gal dirvoje truputį buvo. Nebuvo žuvusiosios vilkimo žymių, D. B. nesakÄ, kad kÅ«nÄ truputį buvo patraukÄs. Liudytoja G. R., policijos pareigÅ«nÄ, paaiÅ¡kino, kad baigiantis pamainai gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) automobilis nutrenkÄ dviratininkÄ. NuvažiavÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pamatÄ, kad įvykio vietoje yra kolega iÅ¡ Biržų. Ä®vykio vietoje pamatÄ dviratininkÄ, kuri gulÄjo kelkraÅ¡tyje, ir automobilį apie 100 m atstumu nuo dviratininkÄs. Neblaivus asmuo, prisistatÄs automobilio keleiviu, jiems aiÅ¡kino, kad automobilį vairavo A.
S., kuris pabÄgo į miÅ¡kÄ . Ä®vykio vietoje buvÄs dviratininkas D. B. pasakÄ, kad A. S., kurį pažįsta, su mergina iÅ¡bÄgo. Ji iÅ¡ karto bÄgo prie dviratininkÄs ir ieÅ¡kojo pulso, taÄiau pulso neužÄiuopÄ. Gal po 3 minuÄių atvažiavo medikai, kurie prijungÄ aparatÄ , ir netrukus konstatavo mirtį. S. G. su D. B. bandÄ ieÅ¡koti A. S. pas jo tÄvÄ , taÄiau nerado. Kai S. G. parvažiavo neradÄs A. S., nustatÄ keleiviui girtumÄ , kuris buvo virÅ¡ dviejų promilių.
Keleivis jiems pasakÄ, kad važiuodami gÄrÄ alkoholinius gÄrimus su A. S., ir A. S. matÄ, kad nutrenkÄ moterį. Kai keleivis A. S. su K. pasiÅ«lÄ likti įvykio vietoje, A. S. jam atsakÄ, kad âtu bÅ«si kaltasâ, o pats pabÄgo. A. S. surado gal po 5 valandų (duomenys neskelbtini) pas A. S. motinos draugÄ. Sulaikytas A. S. komisariate bandÄ teigti, kad nutrenkÄ stirnÄ . D. B. jiems nesakÄ, kad žuvusioji patraukta. KÅ«nas gulÄjo apie 1 m atstumu nuo kelkraÅ¡Äio, buvo iÅ¡sipylÄs pienas ir nuo pieno dÄmÄs buvo apie 10 m atstumu.
Kol atvyko medikai, įvykio vietoje ji buvo prie partrenktojo asmens. AtvykÄ medikai iÅ¡ karto pasakÄ, kad pulso neįmanoma rasti, nes jos kojos nutrauktos. Kai atvažiavo į įvykio vietÄ , įvykio vietoje buvo D. B., automobilio keleivis, kolega iÅ¡ Biržų ir nukentÄjusiosios dukra. T. B. atvažiavo kai medikai jau buvo iÅ¡važiavÄ, galÄjo bÅ«ti praÄjusios kelios minutÄs po medikų iÅ¡važiavimo. T. B. sakÄ, kad važiuoja į vestuves. T. B. iÅ¡ pradžių sustojo prie automobilio dirvoje, paklaustas atsakÄ, kad nežino, kur yra A.
S.. IÅ¡važiuodamas T. B. stabtelÄjo prie prie žuvusiosios, taÄiau iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipÄs. Ji stebÄjo nuvažiuojantį T. B. ir planavo eiti prie žuvusiosios, jei T. B. sustos ir bandys eiti prie kÅ«no. MatÄ aiÅ¡kiai, kad T. B. nebuvo iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio ir priÄjÄs prie kÅ«no. IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad, 2014-10-11 13 val. 53 min. A. S. alkotesteriu âLion Alkolmeter 500â atlikus asmens blaivumo testÄ , nustatytas 0.55 promilÄs girtumas (2 t., b. l. 1).          IÅ¡ 2014-10-11 VšĮ KupiÅ¡kio ligoninÄs pateikto medicininÄs apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.18 matyti, kad A.
S. yra neblaivus, vartojÄs psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio); atvykimo laikas 2014-10-11 14 val. 30 min. (2 t., b. l. 2).          IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 8974/14(01) matyti, kad A. S. kraujyje rasta 0,33 promilÄs etilo alkoholio, kraujas paimtas 2014-10-11 14 val. 57 min. (2 t., b. l. 3).          2015-04-09 KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo teisÄjo V. SkaraiÄio nutartimi paskirta teismo psichiatrijos ekspertizÄ, ekspertui užduodant klausimÄ : - Ar A. S. 2014-10-11, apie 07 val. eismo įvykio metu, buvo neblaivus? Jei taip, tai kokio girtumo laipsnio? (2 t., b. l. 39-40).
        IÅ¡ ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatro eksperto KÄstuÄio MikuÄionio atliktos ekspertizÄs akto Nr. 88TPK60/2015 matyti, jog padaryta tokia iÅ¡vada - apibendrinus turimÄ med. dokumentacijÄ , bylos medžiagÄ , matyti, kad autoįvykis įvyko 2014-10-11 apie 07 val. A. S. nurodo, kad nusipirko maÅ¡inÄ , iÅ¡gÄrÄ alkoholio, kaip nurodo ir liudytojai, jis buvo iÅ¡gÄrÄs alaus, brendžio, įvykus eismo įvykiui iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, po to buvo surastas motinos kaimynų name, maždaug po 5 val. atlikus asmens blaivumo testÄ 13 val. 53 min. 13 s., rezultatas buvo 0,55 promilÄs iÅ¡kvepiamame ore, tos paÄios dienos 14 val. 35 min. buvo apžiÅ«rÄtas KupiÅ¡kio ligoninÄje, iÅ¡vada: neblaivus, vartojÄs psichoaktyvių medžiagų (alkoholis).
Vairuoti negali. Apie 15 val. paimtas kraujo mÄginys. Ir 2014-10-14-2014-10-15 atlikus kraujo tyrimÄ , A. S. kraujyje rasta 0,33 promilÄs etilo alkoholio. Tuo remiantis atsakau į teisÄjo užduotÄ klausimÄ .
1. A. S. 2014-10-11 7 val., eismo įvykio metu buvo neblaivus, nes iÅ¡ jo paties ir liudininkų parodymų matyti, kad jis vartojo alkoholį, kokio girtumo laipsnio jis buvo 7 valandÄ atsakyti negalime, nes A. S. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir girtumas jam nebuvo nustatytas tuo metu, o nustaÄius maždaug po 5-6 valandų matyti, kad rezultatas buvo 0,55 promilÄs, o medicininio iÅ¡tyrimo akte iÅ¡vada, kad yra neblaivus, vairuoti negali (2 t., b. l. 44-45). 2014-10-11 ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie LR TM PanevÄžio skyriui paskirta užduotis atlikti A. P. lavono tyrimÄ (1 t., b. l. 56).           Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 386/14 (P-05) nurodoma, kad:
1. A. P. mirÄ nuo kÅ«no sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo muÅ¡tinÄs žaizdos, odos nubrozdinimai veide, kraujosruva virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimai krÅ«tinÄje, plÄÅ¡tinÄs-traiÅ¡kytinÄs žaizdos plaÅ¡takose, kairÄje pÄdoje, odos nubrozdinimai su poodinÄmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinÄs dalies lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, krÅ«tinkaulio ir kairio 8 Å¡onkaulio lūžiai, Å¡irdiplÄvÄs ir deÅ¡inio plauÄio plyÅ¡imai, abiejų plauÄių ir kepenų sumuÅ¡imas, abiejų Å¡launikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai.
2. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klÄ, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-10-13, 13.00 val., lavono radimo aplinkybÄs ir laikymo sÄ lygos (buvo laikomas Å¡aldytuve) rodo, kad nuo A. P. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jos lavone galÄjo praeiti 2-4 paros. 3-4. A. P. lavone nustatyta muÅ¡tinÄs žaizdos, odos nubrozdinimai veide, kraujosruva virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimai krÅ«tinÄje, plÄÅ¡tinÄs-traiÅ¡kytinÄs žaizdos plaÅ¡takose, kairÄje pÄdoje, odos nubrozdinimai su poodinÄmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinÄs dalies lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, krÅ«tinkaulio ir kairio 8 Å¡onkaulio lūžiai, Å¡irdiplÄvÄs ir deÅ¡inio plauÄio plyÅ¡imai, abiejų plauÄių ir kepenų sumuÅ¡imas, abiejų Å¡launikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai.
Å ie sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryti kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), neužilgo iki mirties. A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58-59). IÅ¡ 2014-10-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), 8,5 kilometre, tiesus kelio ruožas. Kelio danga asfaltas, kelio dangos bÅ«klÄ - sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis- 6 m; vienos eismo juostos plotis- 3 m; eismo juostų skaiÄius viena kryptimi â 1; eismo juostų skaiÄius prieÅ¡inga kryptimi-1.
KelkraÅ¡Äio plotis â 1,2 m, važiuojamoji kelio dalis paženklinta skirianÄiomis važiuojamÄ jÄ dalį į eismo juostas, juostomis. Važiuojamosios kelio dalies deÅ¡inÄje pusÄje yra kelkraÅ¡tis, už kelkraÅ¡Äio yra atviras laukas. Važiuojamosios kelio dalies kairÄje pusÄje yra kelkraÅ¡tis, už kelkraÅ¡Äio yra atviras laukas. Eismo įvykio vietoje kelio ženklų nÄra. Transporto priemonių iÅ¡sidÄstymas eismo įvykio vietoje: kairÄje kelio pusÄje (jei važiuoti link (duomenys neskelbtini)) priekiu į Å¡iaurÄs vakarus, 11,9 m atstumu nuo priekinÄs deÅ¡inÄs pusÄs automobilio aÅ¡ies ir 10 m atstumu nuo galinÄs deÅ¡inÄs pusÄs automobilio aÅ¡ies iki kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to stovi automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio BMW 525 deÅ¡inÄs pusÄs galinÄs aÅ¡ies iki dviraÄio rÄmo yra 97,7 m atstumas.
KairÄje kelio pusÄje, 5,7 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ant žemÄs guli dviraÄio rÄmas. KairÄje kelio pusÄje, 3,1 m atstumu nuo dviraÄio rÄmo link (duomenys neskelbtini) ir 3,4 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ant žemÄs guli priekinis dviraÄio ratas. DeÅ¡inÄje kelio pusÄje, 20,5 m atstumu nuo deÅ¡inÄs pusÄs galinÄs automobilio BMW 525 aÅ¡ies ir 6,7 m atstumu nuo deÅ¡inio kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ant žemÄs guli galinis dviraÄio ratas.
Kitos žymÄs ant kelio: kairÄje kelio važiuojamosios dalies pusÄje (jei važiuoti link (duomenys neskelbtini)), ties kairiuoju kelio kelkraÅ¡Äiu yra vieno metro skersmens balta, galimai pieno dÄmÄ. Nuo dÄmÄs iki kelio į P. B. sodybÄ 59,9 m atstumas, o iki kairÄs kojos bato 4,2 m atstumas. KairÄje kelio pusÄje (jei važiuoti link (duomenys neskelbtini)) 64,1 m atstumu nuo kelio į P. B. sodybÄ ir 9,3 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ant žemÄs guli kairÄs kojos batas. 6,7 m atstumu nuo Å¡io bato link (duomenys neskelbtini) ir 1,2 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ant žemÄs guli deÅ¡inÄs kojos batas.
KairÄje kelio pusÄje 6,3 m atstumu nuo kairiojo kelio kelkraÅ¡Äio ir 1,2 m atstumu nuo deÅ¡inÄs kojos bato link (duomenys neskelbtini), ant žemÄs, guli plastmasinis kibiras, 1,5 m atstumu nuo Å¡io kibiro link (duomenys neskelbtini) ir 7,4 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ant žemÄs guli kitas kibiras. Duomenys apie lavonÄ : ant žemÄs, pusiau ant nugaros, pasvirÄs į kairÄ guli A. P. lavonas. Lavono rankos iÅ¡tiestos į priekį. DeÅ¡inÄ koja iÅ¡tiesta į priekį, kairÄ ties keliu sulenkta ir pakiÅ¡ta po deÅ¡ine koja.
Ant lavono yra baltos spalvos megztukas, juodos spalvos kelnÄs ir raudonos spalvos striukÄ su kapiÅ¡onu. Nuo A. P. lavono galvos iki kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to kraÅ¡to 4,8 m atstumas ir 2,6 m atstumas iki dviraÄio rÄmų. Nuo A. P. galvos iki automobilio BMW 525 galinÄs deÅ¡inÄs pusÄs aÅ¡ies 100,3 m atstumas (1 t., b.l. 18-29).              IÅ¡ automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolo matyti, kad  apžiÅ«rÄjus automobilio iÅ¡orÄ, matyti apgadinta automobilio priekinÄ dalis: priekinis bamperis, priekinÄs grotelÄs; kairÄs pusÄs priekinis žibintas; kairÄs pusÄs priekinis sparnas; variklio dangtis (daugiau kairÄ pusÄ); priekinis stiklas (daugiau kairÄ pusÄ); automobilio stogo priekinÄ dalis (daugiau kairÄ pusÄ).
Automobilio iÅ¡orÄ padengta purvu bei dirvožemiu. ApžiÅ«rint automobilį buvo rasta ir paimta: keturi stiklainiai su kvapų pÄdsakais; laikrodis; dÄžutÄ su kaljanu; 1 vokas su stiklo Å¡ukių pavyzdžiu; 4 vokai su biologiniais pÄdsakais; 2 vokai su mikrodalelÄmis; vokas su pirÅ¡tų pÄdsakais (1 t., b. l. 37-40).  Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas. Kaltinamajame akte ( 2 t., 67-82) A. S. pateikti kaltinimai pagal LR BK 281 str. 6 d. ir 144 str., nukentÄjusysis Ž. P. pateikÄ praÅ¡ymÄ ( 3 t., b. l. 17-19) kaltinimÄ iÅ¡ dalies pakeisti â nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR BK 281 str. 6 d. perkvalifikuoti į LR BK 129 str. 1 d. ( kito žmogaus nužudymas).
Teismas, atsižvelgdamas į prokurorÄs ir kaltinamojo gynÄjo nuomones, į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose ( baudžiamoji byla 2K-P-498-746/2015), protokoline nutartimi ( 3 t., b. l.
46) nukentÄjusiojo Ž. P. praÅ¡ymÄ dÄl veikos perkvalifikavimo atmetÄ. A. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 281 str. 6 dalyje bei LR BK 144 str. nurodytas nusikalstamas veikas. DÄl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 dalyje. A. S., 2014 m. spalio 11 d. apie 7 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidÄ Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 9, 14, 119 ir 127 punktų reikalavimus, dÄl ko kilo eismo įvykis ir žuvo dviratininkÄ A.
P.. KET 9 p. nurodo â âEismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliÅ«Äių jų eismuiâ¦.â; KET 14 p. nurodo â âDraudžiama vairuoti transporto priemonÄ asmenims, neturintiems Å¡ios teisÄs, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikianÄių medžiagųâ¦â¦â; KET 119 p. nurodo â âVairuotojas privalo važiuoti kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡toâ;
KET 127 p. nurodo - âVairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«tiesâ¦â.A. S. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, neturÄdamas teisÄs vairuoti, nepasirinko tokio saugaus greiÄio, jog pastebÄjÄs kliÅ«tį galÄtų automobilį sustabdyti, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir partrenkÄ A.
P., kuri dviraÄiu važiavo deÅ¡ine kelio puse. A. S. nurodÄ, jog jo vairuojamÄ automobilį sumÄtÄ, jis nuvažiavo į kairÄ kelio pusÄ, kažkÄ nutrenkÄ ir sustojo dirvoje. Eismo įvykis įvyko 2014-10-11 apie 7 val., tÄ paÄiÄ dienÄ A. S. 13 val. 53 min. nustatytas 0,55 prom. neblaivumas. Neblaivumas nustatytas praÄjus daugiau kaip 6 valandoms po eismo įvykio, Å¡i aplinkybÄ leidžia manyti, kad A. S. vairavo bÅ«damas didesnio neblaivumo nei nustatyta patikrinimo metu. A. S. pripažino partrenkÄs žmogų, tik iÅ¡ karto to nesuprato.
A. S. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d., įrodyta nukentÄjusiosios Ž. P., liudytojų M. N., A. P., R. L., D. J., R. K., A. S., S. G., G. R. parodymais, iÅ¡ dalies liudytojų D. B. ir K. N. parodymais, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada Nr. M386/14 (p-05), kitais teismo posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais.   Teismas atmeta kaltinamojo A. S. gynÄjo pateiktÄ versijÄ , jog A.
P. mirtį galÄjo sÄ lygoti D. B. veiksmai. GynÄjas pateikia versijÄ , kad D. B. po eismo įvykio galÄjo neÅ¡ti ar tempti sužeistÄ A. P. apie 80 m, ir tai galÄjo pagreitinti A. P. mirtį. Teismui gynÄjas pateikÄ teismo medicinos konsultacinÄ specialisto P. P. iÅ¡vadÄ Â Nr. 0037/16 ( 3 t., b. l. 133-138), kurioje nurodyta ( 3 t., b. l. 138), kad â atsižvelgiant į A. P. patirtus sužalojimus- po eismo įvykio- jos neÅ¡imas, tempimas galÄjo sÄ lygoti A. P. sveikatos bÅ«klÄs pablogÄjimÄ â intensyvesnį kraujavimÄ , taÄiau kraujavimo priežastis buvo patirta auto trauma; tuo atveju, jeigu A.
P. nebÅ«tų po eismo įvykio neÅ¡ama, tempiama 70 metrų, laiku jai suteikus tinkamÄ medicininÄ pagalbÄ , mažai tikÄtina, taÄiau galÄjo bÅ«ti iÅ¡gelbÄta jos gyvybÄâ. GynÄjas, įrodinÄdamas galimÄ A. P. tempimÄ ar neÅ¡imÄ 80 m atstumu, remiasi liudytojų K. N. ir D. B. parodymais bei eismo įvykio vietos planu ( 1 t., b. l. 29). Remiantis eismo įvykio vietos planu, matuojant pagal keliÄ atstumas nuo A. P. kÅ«no iki automobilio BMW, esanÄio dirvoje, yra 100,3 m ( 97,7 + 2,6 ). D.
B. posÄdžio metu parodÄ, kad po eismo įvykio A. P. patraukÄ tik du žingsnius â nuo arimo ant žolÄs. Apklausiamas teismo posÄdyje (papildomai buvo apklaustas atnaujinus įrodymų tyrimÄ ) D. B. parodÄ, kad po eismo įvykio A. P. kÅ«nas buvo 20-30 m nuo jÄ partrenkusio automobilio, netrukus  patikslino, kad galÄjo bÅ«ti ir 10 m atstumu. Liudytoja K. N. ( papildomai buvo apklausta atnaujinus įrodymų tyrimÄ ) parodÄ, kad partenktas asmuo, jai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, gulÄjo 2-6 m atstumu nuo automobilio ir 1,5 m atstumu nuo kelio kraÅ¡to.
Teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojų parodymus dÄl partrenktojo asmens atstumo nuo automobilio po eismo įvykio. K. N. nurodÄ, kad dÄl to, jog partrenkÄ Å¾mogų, buvo stresinÄje situacijoje. D. B. nurodÄ taip pat buvÄs apimtas streso ir susijaudinÄs, todÄl net nebandÄ užÄiuopti A. P. pulso. D. B. yra turÄjÄs sveikatos sutrikimų ( 3 t., b. l. 127-132), kurie gali trikdyti teisingÄ oientacijÄ . Teismo nuomone, liudytojai K. N. ir D. B. dÄl streso negalÄjo iÅ¡ karto po eismo įvykio tiksliai įvertinti atstumo, kuriuo partrenktoji A.
P. buvo nuo jÄ partrenkusio automobilio. PaminÄtų liudytojų parodymai kaltinamojo gynÄjui leido pateikti versijÄ , kad po eismo įvykio A. P. galÄjo bÅ«ti D. B. traukiama ar neÅ¡ama apie 70-80 m, kÄ pats D. B. kategoriÅ¡kai neigia. Teismas remiasi liudytojų A. S., S. G., G. R. parodymais ir laiko, kad eismo įvykio vietos plane ( 1 t., b. l.
29) užfiksuoti atstumai yra teisingi, nustatyti iÅ¡ karto po įvykio. D. B. nurodÄ A. P. patraukÄs du žingsnius â nuo dirvos ant žolÄs, tai reiÅ¡kia â statmenai keliui, todÄl toks patraukimas negalÄjo iÅ¡kreipti nustatyto atstumo pagal keliÄ ( 100,3 m).     Liudytojas A. S. parodÄ, kad kraujo, tempimo žymių nuo automobilio iki žuvusiosios nepastebÄjo, įvykio vietoje nebuvo abejonių, kad kÅ«nas gali bÅ«ti pertemptas po įvykio į kitÄ vietÄ . Liudytojas S. G. parodÄ, kad jis sudarinÄjo eismo įvykio vietos planÄ , atstumas nuo žuvusiosios iki automobilio buvo apie 100 m, nebuvo žuvusiosios vilkimo žymių. Liudytoja G. R. parodÄ, kad, nuvykusi pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , pamatÄ dviratininkÄ, kuri gulÄjo kelkraÅ¡tyje, ir automobilį apie 100 m atstumu nuo dviratininkÄs. IÅ¡ pateiktų nuotraukų ( 4 t., b. l.
27) matyti, kad atstumas nuo A. P. kÅ«no iki jÄ partrenkusio automobilio yra didesnis, nei nurodÄ liudytojai K. N. ir D. B.. LogiÅ¡kai bÅ«tų nepaaiÅ¡kinamas D. B. elgesys, jei, kaip teigia gynÄjas, jis bÅ«tų tempÄs ar neÅ¡Äs A. P. 70 ar 80 metrų. Žuvusioji buvo parblokÅ¡ta automobilio, todÄl nuo smÅ«gio galÄjo atsidurti Å¡alia kelkraÅ¡Äio, dirvoje. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad A. P. kÅ«nas guli kelkraÅ¡tyje, todÄl galÄjo bÅ«ti, kad iÅ¡ dirvos kÅ«nas D. B. truputį patrauktas.
A. P. kÅ«nas didesniu nuo kelraÅ¡Äio atstumu dirvoje galÄjo atsidurti vieninteliu atveju â jei po eismo vykio bÅ«tų užkritÄs ant automobilio kapoto ir vežamas automobilio judÄjimo kryptimi. TaÄiau tiek A. S., tiek K. N. nenurodÄ, kad objektas, į kurį atsitrenkÄ A. S. vairuojamas automobilis, bÅ«tų užvirtÄs ant automobilio kapoto. Teismas mano, kad A. P. kÅ«nas negalÄjo bÅ«ti traukiamas ar neÅ¡amas 70-80 metrų, nes tokiu atstumu jis negalÄjo bÅ«ti atsidÅ«rÄs dirvoje, o traukti pagal keliÄ tolyn nuo automobilio nebuvo prasmÄs, tokio veiksmo neįmanoma logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti.
PastebÄtina, kad duodamas parodymus D. B. nurodÄ, kad negali tiksliai nurodyti, kokiu atstumu žuvusioji buvo nuo jÄ patrenkusio automobilio, nes atstumo nematavo, taÄiau ne vienÄ kartÄ patvirtino, kad A. P. patraukÄ tik du žingsnius nuo arimo ant žolÄs. Ekspertas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad pagal visus autopsijos metu nustatytus radinius A. P. iÅ¡tiko staigi mirtis, todÄl kÅ«no ertmÄse nebuvo kraujo kreÅ¡ulių, iÅ¡oriÅ¡kai nebuvo jokių kÅ«no tempimo žymių. Esant nustatytiems sužalojimams A.
P. neturÄjo jokių Å¡ansų iÅ¡gyventi ir nÄ kiek nepajudinta. Staigios mirties laikotarpis minutÄmis neiÅ¡reikÅ¡tas â po eismo įvykio A. P. Å¡irdis keletÄ minuÄių galÄjo susitraukinÄti. Jei asmuo patyrÄ kaklo lūžį, tai nekvalifikuotai tempiant galima padaryti papildomus sužalojimus. A. P. kÅ«ne yra ryÅ¡ki dislokacija tarp kaklo slankstelių lūžio, tai galÄjo atsitikti nuo stipraus smÅ«gio, tempiant tokio sužalojimo negalima padaryti. PažymÄtina, kad ekspertas R.
Ž. atliko pirminį tyrimÄ â specialisto iÅ¡vadÄ ( 1 t., b. l. 58-59) jis pateikÄ tirdamas A. P. lavonÄ . Ekspertas P. P. savo iÅ¡vadÄ ( 3 t., b. l. 133-138) pateikÄ remdamasis eksperto R. Ž. iÅ¡vada ir kaltinamuoju aktu. Kadangi nÄra jokių patikimų duomenų, kad A. P. kÅ«nas po eismo įvykio galÄjo bÅ«ti tempiamas 70 ar 80 metrų, ekeperto P. P. iÅ¡vadose suformuluoti teiginiai vertinami kaip konsultaciniai â kas bÅ«tų, jei kÅ«nas bÅ«tų temptas gana ilgÄ atstumÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojo T.
B. parodymus dÄl to, kad, jam atvykus į įvykio vietÄ , partrenktoji A. P. dar Å¡nopavo ir kad policijos pareigÅ«nai atvyko vÄliau nei jis. T. B. parodymai vertinami kaip pagalba A. S., nes jis Å¡iuo metu gyvena su A. S. seserimi, nors santuoka ir nutraukta. T. B. parodymai paneigti nukentÄjusiosios Ž. P., liudytojų S. G. bei G. R. parodymais. NukentÄjusioji Ž. P. nurodÄ, kad T. B. į įvykio vietÄ atvyko vÄliau â po to, kai po sugrįžimo vÄl pasiÅ¡alino K. N. ir A. S.. Ž. P. nurodÄ, kad iki atvykstant T.
B. tikrino mamos pulsÄ , taÄiau nei pulso, nei Å¡nopavimo nebuvo. Be to, Ž. P. nurodÄ, kad jos draugas R. K. taip pat tikrino pulsÄ , ir iÅ¡ karto pasakÄ, kad pulso nÄra. Liudytojas S. G. nurodÄ, kad atvyko pirmi su G. R., po to atvyko operatyvinÄ grupÄ. S. G. nurodÄ, kad jiems atvykus įvykio vietoje buvo dviratininkas ir neblaivus liudytojas, kurį reikÄjo apsaugoti. S. G. nenurodÄ, jog jiems atvykus įvykio vietoje jau buvo T. B.. Liudytoja G. R. nurodÄ, kad kai su S. G. atvyko į įvykio vietÄ , ten buvo D.
B., automobilio keleivis, kolega iÅ¡ Biržų ( policininkas R. K.) ir žuvusiosios dukra. Ji tikrino partrenktosios pulsÄ , taÄiau, visÄ laikÄ klÅ«pÄdama, pulso neužÄiuopÄ. PanaÅ¡iai po trijų minuÄių nuo jos atvažiavimo atvyko greitoji medicinos pagalba, gydytojai, prijungÄ Å¡irdies aparatÄ ,  konstatavo mirtį ir kÅ«nÄ paliko. T. B. atvyko tada, kai jau buvo iÅ¡važiavÄ A. P. mirtį konstatavÄ medikai. T. B. nebuvo priÄjÄs prie žuvusiosios, jis lÄtai pro žuvusiÄ jÄ pravažiavo automobiliu. Taip pat kritiÅ¡kai vertinami A.
S. sesers liudytojos L. B. parodymai, kuri nurodÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykusi su buvusiu vyru T. B.. L. B. nurodÄ - kai su buvusiu vyru nuvažiavo į įvykio vietÄ , policija jau buvo atvykusi ( nors T. B. nurodo, kad policija atvyko po jo ir L. B. atvažiavimo). L. B. nurodÄ nesupratusi â žvÄris ar žmogus partrenktas, to gerai nesupratusi ir namuose, todÄl ir nesutrukdÄ mamai iÅ¡skalbti neÅ¡varių A. S. rÅ«bų. Keistai atrodo buvusių sutuoktinių, gyvenanÄių Å¡iuo metu kartu, T. B. ir L.
B., atvykusių tuo paÄiu automobiliu į eismo įvykio vietÄ Â ir kartu iÅ¡vykusių, parodymai: T. B. nurodo priÄjÄs prie patrenktosios A. P. ir girdÄjÄs jos Å¡nopavimÄ , o L. B. nurodÄ nei įvykio vietoje, nei grįžusi į namus nesupratusi â žmogus ar gyvÅ«nas partrenktas. Taip pat L. B. nurodo, kad avarijos vietoje buvo susinervinusi, bandÄ nuraminti Ž. P. ( Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino Ž. P.), taÄiau tai nepadÄjo susivokti, kas partrenktas. Teismas atmeta kaltinamojo gynÄjo praÅ¡ymÄ A.
S. veiksmus perkvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 4 dalį bei pradÄti ikiteisminį tyrimÄ D. B. atžvilgiu pagal LR BK 132 straipsnį, toks gynÄjo praÅ¡ymas nepagrįstas bylos medžiaga ir iÅ¡tirtais įrodymais. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo gynÄjo pastebÄjimus, kad ir pati žuvusioji A. P. galÄjo pažeisti dviratininkams privalomas kelių eismo taisykles â važiavo be Å¡viesų, neapsirengusi liemenÄs ir panaÅ¡iai. Teismo nuomone, jei ir galÄjo A. P., važiuodama dviraÄiu, pažeisti kelių eismo taisykles, tai tokia aplinkybÄ negalÄjo turÄti įtakos eismo įvykiui â juk A.
S. patrenkÄ ne ta paÄia kaip ir jis kelio puse važiavusiÄ dviratininkÄ, taÄiau važiavusiÄ prieÅ¡ais deÅ¡ine kelio puse, tai yra važiavusiÄ kairÄje nuo A. S., sÄdÄjusio už automobilio vairo.              Teismo nuomone, A. S. veiksmai â dÄl neblaivumo ir kitų priežasÄių nepasirinkimas saugaus greiÄio, iÅ¡važiavimas į prieprieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir automobilio nesustabdymas atsiradus kliÅ«Äiai - buvo pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui, kurio metu žuvo A.
P., kilti, A. S. veiksmai vairuojant automobilį yra priežastiniame ryÅ¡yje su dÄl eismo įvykio kilusiomis pasekmÄmis.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. S. kaltÄ pilnai įrodyta posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais â A. S. padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d. DÄl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 144 straipsnyje.LR BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas sukÄlÄs pavojų ar turÄdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentÄjusiu asmeniu jam nepagelbÄjo, kai grÄsÄ pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turÄjo galimybÄ suteikti jam pagalbÄ .
Å i nusikalstamos veikos sudÄtis yra formali, padariniai nÄra bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. LR BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turÄdamas galimybÄ suteikti pagalbÄ nukentÄjusiajam, jam nepagelbÄja, kartu turÄdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentÄjusiuoju ar pats jam sukÄlÄs šį pavojų. Å is nusikaltimas yra tyÄinis, padaromas tiesiogine tyÄia â kaltininkas suvokia, kad nukentÄjÄs asmuo, kuriuo jis turi pareigÄ rÅ«pintis ar kuriam jis sukÄlÄ pavojų, yra (galbÅ«t yra) pavojingoje gyvybei padÄtyje ir jam reikalinga pagalba, taÄiau jam nepagelbÄja.
NagrinÄjamos bylos kontekste pažymÄtina, kad Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad asmuo, sukÄlÄs eismo įvykį, pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos, taip palikdamas nukentÄjusįjį be pagalbos. Å iuo atveju ta aplinkybÄ, kad eismo įvykį padarÄ ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino palikdamas be pagalbos nukentÄjusįjį kaltininkas, apsvaigÄs nuo alkoholio, savaime nepaneigia jo tyÄios ir kartu neÅ¡alina tokio asmens baudžiamosios atsakomybÄs pagal LR BK 144 straipsnį. PažymÄtina, kad LR BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarÄ apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybÄs neatleidžiamas.
Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinÄ nuostata reiÅ¡kia, jog savanoriÅ¡kas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nÄra aplinkybÄ, paÅ¡alinanti asmens pakaltinamumÄ ir kaltÄ. Å i nuostata reiÅ¡kia, jog fiziologinis girtumas nepaÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybÄs už apsvaigimo bÅ«senoje padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybÄ tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dÄl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolÄ savo veiksmams ir dÄl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gÄrimus ir priveda save prie tokios bÅ«senos, kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindÄti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolÄ.
A. S. nurodo, kad formaliai kaltÄ pripažįsta, taÄiau teigia, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos net nebandÄs aiÅ¡kintis, kÄ nutrenkÄ. A. S. pripažįsta, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, taÄiau jei nežinojo, kÄ nutrenkÄ, mano, kad jo veiksmuose galbÅ«t nÄra tyÄios. A. S. elgesys po eismo įvykio, liudytojų ir nukentÄjusiosios Ž. P. parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad A. S. suvokÄ, kÄ partrenkÄ vairuodamas automobilį, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyÄia.
Neigdamas kaltÄ A. S. teigia, kad po smÅ«gio, kai ant suskilusio priekinio automobilio stiklo atsirado kraujas, jis pamanÄ, kad nutrenkÄ stirnÄ . Buvo susitrenkÄs ir sunkiai orientavosi, iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio nežiÅ«rÄjo kÄ nutrenkÄ ir iÅ¡ karto pasiÅ¡alino, nepažiÅ«rÄjo, kÄ nutrenkÄ ir tada, kai su K. N. sugrįžo į įvykio vietÄ pasiimti pastarosios telefono. Teismas A. S. parodymus vertina kaip gynybinÄ pozicijÄ ir siekį savo netinkamÄ poelgį pateikti kiek galima palankiau.
Tai, kad A. S. suvokÄ, kÄ partrenkÄ Ä¯vykio metu, rodo ir jo elgesys â pasiÅ¡alinÄs iÅ¡ įvykio vietos rÅ«bus atidavÄ skalbti motinai, iki sulaikymo buvo A. S. motinos draugÄs namuose, kur ir buvo sulaikytas. A. S. yra jauno amžiaus, turintis pakankamÄ ( vidurinį) iÅ¡silavinimÄ , manant, jog nutrenktas gyvÅ«nas, nesuprantamas A. S. elgesys po eismo įvykio â stengÄsi pasiÅ¡alinti net nepažiÅ«rÄjÄs, kÄ nutrenkÄ, nors smÅ«gio metu vairavo automobilį ir nurodÄ nesijautÄs girtas; stengÄsi, kad kuo greiÄiau bÅ«tų iÅ¡plauti rÅ«bai, su kuriais dalyvavo eismo įvykyje; miegoti bandÄ ne mamos namuose, o pas mamos kaimynÄ; iÅ¡ karto bandÄ suversti kaltÄ A.
P.. NukentÄjusioji Ž. P. nurodÄ, kad A. S. jos atsipraÅ¡inÄjo, kai sugrįžo į įvykio vietÄ . Taip pat A. S. ir K. N. kaltino A. P., jog pastarasis vairavo automobilį. Liudytoja K. N., sÄdÄjusi priekinÄje keleivio sÄdynÄje, parodÄ, kad âpaties įvykio nemaÄiau, pajutau, kad įvyko įvykis, nes kažkas smarkiai atsitrenkÄ Ä¯ maÅ¡inÄ . Po atsitrenkimo visi iÅ¡lipom iÅ¡ maÅ¡inos, atsistojom ant kelio. AÅ¡ pagalvojau, kad taip nuo kelio nuvažiavom, nesupratau, kas įvyko, ir tada pamatÄm, kad žmogų nutrenkÄm.
TÄ Å¾mogų pamatÄm visiâ ( 3 t., b. l. 97). Dar K. N. parodÄ â âMes atsistojom ant kelio ir kai pamatÄm, kad žmogų nutrenkÄm, S. iÅ¡ karto paskambino B., pasakÄ kurioj vietoj, kaip, kas ir tada mes buvom iÅ¡bÄgÄ, o T. B. iÅ¡ namų atvažiavo į tÄ vietÄ â. Taip pat K. N. nurodÄ, kad kai su A. S. sugrįžo į eismo įvykio vietÄ , jai A. S. liepÄ sakyti, kad nepasiÄmÄ telefono, o iÅ¡ tikrųjų buvo nepasiÄmÄs dokumentų. A. S. sakÄ atsisakanÄiam bÄgti A.
P., jog pastarasis kaltÄ dÄl vairavimo prisiimtų sau. PrieÅ¡ pasiÅ¡alindami iÅ¡ įvykio vietos pirmÄ kartÄ nežinojo, kokį konkreÄiai žmogų partrenkÄ. Dar K. N. parodÄ, kad A. S. motinai pasakÄ kaip A. S. buvo liepÄs- jog automobilį vairavo A. P.. Liudytojas A. P. parodÄ, kad jis bandÄ kalbÄtis su nuo automobilio bÄganÄiu A. S., taÄiau pastarasis teigÄ, kad jis vairavo. Jis atsakÄ A. S., kad nevairavo, ir grįžo į įvykio vietÄ . Teismo nuomone, A. S. elgesys â bandymas įtikinti stipriai neblaivų A.
P. tuo, jog jis vairavo automobilį, taip pat K. N. įkalbinÄjimas sakyti netiesÄ ( kad sakytų, jog vairavo A. P.) - pagrįstai leidžia manyti, jog A. S. suvokÄ, kad partrenkÄ Å¾mogų, nors pirmÄ kartÄ pasiÅ¡alinant galÄjo ir nežinoti partrenktojo žmogaus asmenybÄs. Liudytojas R. K. parodÄ, kad kai A. S. su K. N. grįžo prie automobilio, jis buvo eismo įvykio vietoje ir A. S. su K. N. liepÄ nepasiÅ¡alinti. TaÄiau A. S. su K. N., nieko neatsakÄ, pradÄjo bÄgti (duomenys neskelbtini) link. A.
S. elgesys po eismo įvykio â iÅ¡ pradžių pasiÅ¡alinimas, po to grįžimas pasiimti daiktų, kaltÄs vertimas A. P.- leidžia pagrįstai manyti, kad A. S. dÄl neblaivumo nebuvo tokios bÅ«klÄs, kad nesuvoktų, jog padarÄ eismo įvykį ir kažkÄ nutrenkÄ. A. S. teiginiai, kad manÄ, jog nutrenkÄ Å¾vÄrį, taÄiau prieÅ¡ pasiÅ¡alinant net nebandÄ tuo įsitikinti, vertinami kaip gynybinÄ pozicija, kaip bandymas pasiteisinti prieÅ¡ žuvusiosios Å¡eimos narius.      Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.
S. kaltÄ pilnai įrodyta posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais â A. S. padarÄ tyÄinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 144 straipsnyje. Tai, kad pagalbÄ nukentÄjusiajam galÄjo suteikti ar suteikÄ kiti eismo įvykį matÄ asmenys, kad kiti asmenys iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , neÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybÄs pagal LR BK 144 straipsnį.DÄl ieÅ¡kinių. NukentÄjusieji Ž. P., Ž. P., R. L., L. L., žuvusiosios A. P. nepilnameÄiai vaikai ( buvÄ nepilnameÄiais ieÅ¡kinio pateikimo metu) M.
P., A. P., S. P. ir T. P., atstovaujami globÄjos ir rÅ«pintojos D. P. ( 3 t., b. l. 123-126), bei civilinis ieÅ¡kovas -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PanevÄžio skyrius - palaikÄ ieÅ¡kinius dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo.              A. S. dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos ieÅ¡kinius pripažino, dÄl neturtinÄs žalos dydžio praÅ¡Ä sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. NurodÄ, kad ieÅ¡kos galimybių kuo greiÄiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .
NukentÄjusysis Ž. P., A. P. sutuoktinis, praÅ¡Ä priteisti 40000 EUR neturtinÄs žalos, 6831,71 EUR turtinÄs žalos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas - 777,87 EUR ( 3 t., b. l. 2-5). IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad AB âLietuvos draudimasâ iÅ¡ dalies atlygino patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ â sumokÄjo 1289,07 EUR, iÅ¡skaiÄiavus vienkartinÄ 1040 Lt laidojimo iÅ¡mokÄ , už gedulingus pietus, ritualines prekes ir paslaugas, portretÄ , taip pat atlygino 5000,00 EUR neturtinÄs žalos. TurtinÄs žalos iÅ¡laidas, kurių nekompensavo AB âLietuvos draudimasâ, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ A.
S. â už maistÄ A. P. laidotuvÄms -45,87 Lt; už alkoholinius gÄrimus laidotuvÄms â 273,44 Lt; už padÄkÄ laikraÅ¡tyje âKupiÅ¡kÄnų mintysâ-30,00 Lt; už kurÄ , reikalingÄ laidotuvÄms â 104,89 Lt; už gedulingus pietus po A. P. laidotuvių â 2876,00 Lt; už ketursavaiÄio maitinimo paslaugas â 375,00 Lt; negautÄ Å½. P. atlyginimÄ nuo 2014-10-12 iki 2014-11-30 â 11113,22 Lt; už kapavietÄs betonavimÄ â 250,00 EUR; už paminklÄ Â A. P. ir kapo sutvarkymÄ â 1950,00 EUR; už gedulingus pietus per metines-340,00 EUR.
Viso Ž. P. praÅ¡o priteisti iÅ¡ A. S. 6831,71 EUR turtinÄs žalos. Ž. P. reikalavimas dÄl turtinÄs žalos priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies. PastebÄtina, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kokias iÅ¡laidas konkreÄiai atlygino AB âLietuvos draudimasâ ir kokių iÅ¡laidų neatlygino. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad AB âLietuvos draudimasâ sumokÄjo 1289,07 EUR už gedulingus pietus ir kitas iÅ¡laidas, taÄiau ir iÅ¡ kaltininko A. S. praÅ¡oma priteisti 832,95 EUR už gedulingus pietus.
Teismas, sprÄsdamas apie iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir bÅ«tinumÄ , vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.     Kadangi ieÅ¡kinyje nurodyta, kad Ž. P. atlyginta už gedulingus pietus, teismas atmeta reikalavimÄ priteisti iÅ¡ A. S. 13,28 EUR už maistÄ A. P. laidotuvÄms, 79,19 EUR už alkoholinius gÄrimus laidotuvÄms, 832,95 EUR už gedulingus pietus po A. P. laidotuvių. Atmetamas reikalavimas priteisti 8,69 EUR už padÄkÄ laikraÅ¡tyje âKupiÅ¡kÄnų mintysâ, nes tokios iÅ¡laidos nÄra bÅ«tinos, be to, nepateiktas joks iÅ¡laidas pateisinantis dokumentas.
Atmetamas reikalavimas priteisti ketursavaiÄio maitinimo paslaugas â 108,61 EUR bei gedulingų pietų per A. P. laidotuvių metines iÅ¡laidas â 340,00 EUR. Paprastai atlyginamos tik laidojimo ir tiesiogiai su tuo susijusios iÅ¡laidos. Å ios iÅ¡laidos nÄra bÅ«tinos, abiem atvejais už mirusiuosius laikomos Å v. MiÅ¡ios, o maitinimo paslaugos nebÅ«tinai teikiamos. Taip pat atmetamas reikalavimas priteisti Ž. P. negautÄ uždarbį nuo 2014-10-12 iki 2014-11-30 â 3218,61 EUR. Ž. P. negautas darbo užmokestis ir dienpinigiai ( 1 t., b. l. 80-82) nÄra tiesiogiai susijÄ su laidojimo iÅ¡laidomis.
PaskaiÄiuotas menamas darbo užmokestis neginÄijamai nepagrindžia fakto, kad bÅ«tent tuo laikotarpiu Ž. P. bÅ«tų dirbÄs Suomijoje, be to, iÅ¡ gaunamų dienpinigių Ž. P. bÅ«tų turÄjÄs padengti pragyvenimo iÅ¡laidas, kurių dydis neaiÅ¡kus.   Tenkinamas reikalavimas priteisti kuro iÅ¡laidas, patirtas per laidotuves â 30,38 EUR ( 1 t., b. l. 85-86). Ž. P. 2014-10-13 nupirko 24, 49 l dyzelinio kuro, teismo nuomone, tokios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir reikalingos organizuojant laidotuves.
Taip pat tenkinamas reikalavimas priteisti kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidas â 2200 EUR. Å is reikalavimas pagrįstas pateiktais įrodymais ( 2 t., b. l. 136) ir tiesiogiai susijÄs su A. P. žūtimi. Ž. P. ieÅ¡kinį turtinÄje dalyje tenkinant iÅ¡ dalies, jam iÅ¡ A. S. priteisiama 2230,38 EUR turtinÄs žalos atlyginimui.        IeÅ¡kinyje Ž. P. dÄl neturtinÄs žalos nurodÄ, kad neturtinÄ Å¾alÄ vertina 45000 EUR dydžio suma, kadangi 5000 EUR atlygino AB âLietuvos draudimasâ, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko 40000 EUR neturtinÄs žalos.
NurodÄ, kad su A. P. pragyveno 20 metų, augino 5 vaikus. DÄl nusikalstamos veikos tapo vieniÅ¡u tÄvu, žlugo visi ateities planai užauginti vaikus, kartu nugyventi senatvÄ.  PosÄdžio metu Ž. P. nurodÄ, kad po nelaimÄs du mÄnesius jautÄsi blogai, buvo depresija, ilgÄ laikÄ negalÄjo patikÄti, kad nebÄra sutuoktinÄs. NukentÄjusioji Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P. dukra, praÅ¡Ä priteisti 50000 EUR neturtinÄs žalos ir 260,64 EUR turtinÄs žalos ( 1 t., b. l. 100-102).
IeÅ¡kinyje dÄl turtinÄs žalos nurodÄ, kad iki pilnametystÄs buvo tÄvų iÅ¡laikoma, jos iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mÄnesį siekÄ 173,77 EUR, Å¡iÄ sumÄ dalinosi abu tÄvai per pusÄ, kadangi mama žuvo, tai kaltininkas mamos iÅ¡laikymo dalį turÄtų padengti. Nuo mamos mirties iki Ž. P. pilnametystÄs buvo trijų mÄnesių laikotarpis, A. P. mokama dalis, ieÅ¡kovÄs manymu, buvo 86,88 EUR, todÄl iÅ¡laikymo suma už 3 mÄnesius lygi 260,64 EUR, Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko.
Reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ tenkinams iÅ¡ dalies. LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turÄjo teisÄ gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ .... To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turÄjo gauti mirusiajam esant gyvam. Teismo nuomone, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindų, kad bÅ«tų galima netaikyti LR CK 6. 284 straipsnio nuostatų ( 4 dalis).
IÅ¡ pateiktų duomenų ( 3 t., b. l. 32), matyti, kad pajamos už pienÄ buvo gaunamos Ž. P. vardu. Teismo nuomone, Å¡ias pajamas â per 2014 m. 10 mÄnesių gauta 2596, 51 EUR - gaudavo A. P., nes Ž. P. dirbdavo užsienyje. Taip pat tikÄtina, kad A. P., prižiÅ«rÄdama Ž. P. vardu registruotus gyvulius ir paukÅ¡Äius ( 2 t., b. l. 142-143), gaudavo ir daugiau pajamų, taÄiau tų pajamų įvertinti nÄra galimybÄs, nes nepateikta daugiau A. P. pajamas pagrindžianÄių dokumentų.
TaÄiau, teismo nuomone, įvertinant pateiktus duomenis apie pajamas ir tai, kad A. P. turÄjo pareigÄ iÅ¡laikyti penkis nepilnameÄius vaikus, kad vidutiniÅ¡kai už pienÄ per mÄnesį gaudavo 256,61 EUR, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo- 86,88 EUR per mÄnesį â A. P. nepilnameÄiui vaikui, taip pat ir ieÅ¡kovei, neturÄjo galimybÄs teikti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. P., pagal pateiktus duomenis apie pajamas iÅ¡ Å«kio, vienam nepilnameÄiui vaikui galÄjo teikti 50 EUR dydžio mÄnesinį iÅ¡laikymÄ .
Atmetus gaunamÄ Å¡alpos naÅ¡laiÄių pensijÄ Â (32,40 EUR kas mÄnesį, 2 t., b. l. 120), Ž. P. iÅ¡ kaltininko priteisiamas 17,60 EUR kasmÄnesinis iÅ¡laikymas, kadangi priteisiamas iÅ¡laikymas už tris mÄnesius, viso iÅ¡ kaltininko priteisiama 60,77 EUR.            Ž. P. ieÅ¡kinį turtinÄje dalyje tenkinant iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ A. S. priteisiama 60,77 EUR turtinÄs žalos atlyginimui.          IeÅ¡kinyje Ž. P. dÄl neturtinÄs žalos nurodÄ, kad jos ir motinos ryÅ¡ys buvo labai artimas, iÅ¡ karto po įvykio matÄ mirÅ¡tanÄiÄ mamÄ .
Toks vaizdas jÄ labai sukrÄtÄ, po laidotuvių sutriko jos psichika, negalÄjo eiti į mokyklÄ nuo 2014-10-13 iki 2014-10-24. PosÄdžio metu Ž. P. nurodÄ, kad negali miegoti naktimis, nuolat laukia, kada sugrįš mama. Jokie pinigai neatlygins patirto skausmo. NukentÄjusieji M. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), visi žuvusiosios A. P. vaikai, atstovaujami atstovÄs pagal įstatymÄ D. P. ( 3 t., b. l. 123, 124, 125, 126), praÅ¡Ä priteisti kievienas po 50000 EUR neturtinÄs žalos ir turtinÄ Å¾alÄ :
A. P. â 1476, 96 EUR; T. P. â 7124,16 EUR; S. P. â 4691,52 EUR; M. P. 3040,80 EUR (2 t., b. l. 116-119). IeÅ¡kinyje dÄl turtinÄs žalos nurodÄ, kad visi iki pilnametystÄs turÄjo bÅ«ti tÄvų iÅ¡laikomi, kiekvieno iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mÄnesį siekÄ 173,77 EUR, Å¡iÄ sumÄ dalinosi abu tÄvai per pusÄ, kadangi mama žuvo, tai kaltininkas mamos iÅ¡laikymo dalį turÄtų padengti. Nuo mamos mirties iki A. P. pilnametystÄs ((duomenys neskelbtini)) buvo 17 mÄnesių laikotarpis; iki T.
P. pilnametystÄs, kuri bus 2021-12-18, bus 82 mÄnesių laikotarpis; iki S. P. pilnametystÄs, kuri bus (duomenys neskelbtini), bus 54 mÄnesių laikotarpis; iki M. P. pilnametystÄs, kuri bus (duomenys neskelbtini), bus 35 mÄnesių laikotarpis. A. P. mokama iÅ¡laikymo dalis, ieÅ¡kovų manymu, buvo 86,88 EUR, todÄl iÅ¡laikymo suma kiekvienam ieÅ¡kovui lygi mÄnesių skaiÄiaus iki pilnametystÄs ir 86,88 EUR sandaugai. Remadamasis motyvais, kurie buvo nurodyti nustatant iÅ¡laikymo dydį Ž. P.,  teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.
P., pagal pateiktus duomenis apie pajamas iÅ¡ Å«kio, vienam nepilnameÄiui vaikui galÄjo teikti 50 EUR dydžio mÄnesinį iÅ¡laikymÄ . Atmetus gaunamas Å¡alpos naÅ¡laiÄių pensijas ( 32,40 EUR kas mÄnesį, 2 t., b. l. 121, 122, 123, 124), kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡ kaltininko priteisiamas 17,60 EUR kasmÄnesinis iÅ¡laikymas. Iki nuosprendžio priÄmimo dienos ieÅ¡kovams iÅ¡laikymas priteisiamas fiksuota suma, toliau kas mÄnesį po 17,60 EUR iki nepilnameÄių ieÅ¡kovų pilnametystÄs. A.
P., jau sulaukusiam pilnametystÄs, priteisiamas iÅ¡laikymas už 17 mÄnesių fiksuota suma -299,20 EUR; T. P., sulauksianÄiam pilnametystÄs (duomenys neskelbtini), priteisiamas iÅ¡laikymas už 82 mÄnesius- už 22 mÄnesius fiksuota suma â 387,20 EUR, toliau už 60 mÄnesių mokant kas mÄnesį 17,60 EUR, pradedant mokÄti 2016 m. spalio mÄnesį ir toliau mokant kas mÄnesį, priteistÄ sumÄ sumokant iki mÄnesio paskutinÄs kalendorinÄs dienos; S. P., sulauksianÄiai pilnametystÄs (duomenys neskelbtini), priteisiamas iÅ¡laikymas už 54 mÄnesius- už 22 mÄnesius fiksuota suma â 387,20 EUR, toliau už 32 mÄnesius mokant kas mÄnesį 17,60 EUR, pradedant mokÄti 2016 m. spalio mÄnesį ir toliau mokant kas mÄnesį, priteistÄ sumÄ sumokant iki mÄnesio paskutinÄs kalendorinÄs dienos;
M. P., sulauksianÄiam pilnametystÄs (duomenys neskelbtini), priteisiamas iÅ¡laikymas už 35 mÄnesius- už 22 mÄnesius fiksuota suma â 387,20 EUR, toliau už 13 mÄnesių mokant kas mÄnesį 17,60 EUR, pradedant mokÄti 2016 m. spalio mÄnesį ir toliau mokant kas mÄnesį, priteistÄ sumÄ sumokant iki mÄnesio paskutinÄs kalendorinÄs dienos.  IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį turtinÄje dalyje tenkinant iÅ¡ dalies, iÅ¡ A. S. priteisiama: A. P. 299,20 EUR iÅ¡laikymas fiksuota suma; T. P. 387,20 EUR iÅ¡laikymas fiksuota suma, taip pat 1056,00 EUR iÅ¡laikymas iki T.
P. pilnametystÄs, sumokamas per 60 mÄnesių po 17,60 EUR kas mÄnesį; S. P. 387,20 EUR iÅ¡laikymas fiksuota suma, taip pat 563,20 EUR iÅ¡laikymas iki S. P. pilnametystÄs, sumokamas per 32 mÄnesius po 17,60 EUR kas mÄnesį; M. P. 387,20 EUR iÅ¡laikymas fiksuota suma, taip pat 228,80 EUR iÅ¡laikymas iki M. P. pilnametystÄs, sumokamas per 13 mÄnesių po 17,60 EUR kas mÄnesį. IeÅ¡kovams A. P., T. P., S. P. ir M. P. iÅ¡ kaltininko A. S. iÅ¡ viso priteisiamas 3308,80 EUR turtinÄs žalos atlyginimas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai A.
P., T. P., S. P. ir M. P. dÄl neturtinÄs žalos nurodÄ, kad jie nuo mažens gyveno su mama, psichologinis ryÅ¡ys su mama buvo labai artimas, o A. S. nusikalstama veika negrįžtamai pakeitÄ jų gyvenimÄ . SuaugÄs asmuo netekÄs mamos nepatiria tokių pergyvenimų, kokius patiria vaikai. NukentÄjusysis L. L., A. P. tÄtis, praÅ¡Ä priteisti 10000 EUR neturtinÄs žalos ( 1 t., b. l. 109-110). IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad jo ir dukters ryÅ¡ys buvo artimas. Jo ir dukters bendravimas buvo nuolatinis, pasipasakodavo savo bÄdas ir džiaugsmus.
SužinojÄs apie dukters mirtį patyrÄ didelius dvasinius pergyvenimus, skausmas dÄl dukters mirties tÄsis ne vienerius metus, gal ir iki gyvenimo pabaigos. PosÄdžio metu L. L. nurodÄ, kad į įvykio vietÄ bijojo važiuoti, kol duktÄ buvo neiÅ¡vežta. TÄ dienÄ tik po pietų pamatÄ nelaimÄs vietÄ , nelaimÄs vietÄ buvo nufilmavÄs telefonu, taÄiau vÄliau iÅ¡trynÄ manydamas, kad viskas greiÄiau užsimirÅ¡. TaÄiau verkia dienÄ ir naktį, negali susitaikyti su brangiausio žmogaus netektimi. NukentÄjusioji R.
L., A. P. mama, praÅ¡Ä priteisti 10000 EUR neturtinÄs žalos ( 1 t., b. l. 116-117). IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad jos ir dukters ryÅ¡ys buvo artimas, jos ir dukters bendravimas buvo nuolatinis, dÄl nusikalstamos veikos neteko brangiausio žmogaus. Sužinojusi apie dukters mirtį patyrÄ didžiulius dvasinius pergyvenimus ir skausmÄ . PosÄdžio metu R. L. nurodÄ, kad nelaimÄs dienÄ planavo su dukterimi susitikti ir padÄti jai perginti į kitÄ ganyklÄ karves. Žentas dažnai bÅ«davo užsienyje, ji su vyru dukrai padÄdavo atlikti įvairius darbus.
Civilinis ieÅ¡kovas -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PanevÄžio skyrius- praÅ¡Ä priteisti 229, 55 EUR turtinÄs žalos ( 2 t., b. l. 85-86). IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad dÄl A. P. mirties Ž. P. nuo 2014-10-11 iki 2016-04-30 paskyrÄ per mÄnesį 70,00 Lt (nuo 2015-01-01 â 21 EUR) valstybinÄ socialinio draudimo naÅ¡lių pensijÄ . Civilinis ieÅ¡kovas nuo 2014-11-01 iki 2015-09-30 apskaiÄiavo ir iÅ¡mokÄjo Ž. P. 229,55 EUR valstybinÄs socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos.
IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia remdamasis LR CK 6.290 straipsniu.   IeÅ¡kinys tenkinamas. IÅ¡ pateiktų dokumentų ( 2 t., b. l. 87-94) matyti, kad ieÅ¡kovas Ž. P. dÄl sutuoktinÄs A. P. mirties paskyrÄ ir iÅ¡mokÄjo nuo 2014-11-01 iki 2015-09-30 229,55 EUR valstybinÄ socialinio draudimo naÅ¡lių pensijÄ . LR CK 6.290 straipsnio 1 dalis nurodo, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentÄjusįjį asmenį mokÄjo žalÄ padarÄs asmuo.
NagrinÄjamu atveju A. P. gyvybÄs neteko dÄl A. S. nusikalstamos veikos, todÄl ieÅ¡kovas, iÅ¡mokÄjÄs A. P. sutuoktiniui Ž. P. 229,55 EUR dydžio naÅ¡lio pensijÄ , įgijo į A. S. regreso teisÄ ir iÅ¡ A. S. 229,55 EUR turtinÄs žalos priteisiama ieÅ¡kovui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PanevÄžio skyriui.    Kadangi A. S. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ vairuodamas automobilį, teismas į bylos nagrinÄjimÄ civiliniu atsakovu 2015-11-20 protokoline nutartimi ( 2 t., b. l. 113, 115) buvo įtraukÄs Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurÄ , nes A.
S. transporto priemonÄ vairavo neapsidraudÄs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras į ieÅ¡kovų pateiktus ieÅ¡kinius pateikÄ paaiÅ¡kinimus ( 3 t., b. l. 7-14), kuriuose nurodÄ, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas pretenzija dÄl padarytos žalos negali bÅ«ti teikiama Draudikų biurui, jeigu nukentÄjÄs treÄiasis asmuo yra kreipÄsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas.
TreÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos Draudikų biurui gali pateikti tik atsisakÄs reikalavimo įvykio kaltininkui â nagrinÄjamu atveju A. S.. NukentÄjusieji teismo posÄdyje, vykusiame 2015-12-10, pretenzijų kaltininkui A. S. neatsisakÄ ( 3 t., b. l. 35), todÄl teismas 2015-12-10 nutartimi ( 3 t., b. l. 37-38) paÅ¡alino iÅ¡ bylos civilinį atsakovÄ Transporto priemonių draudikų biurÄ .  Teismas pasisako dÄl neturtinÄs žalos reikalavimų, pareikÅ¡tų visuose ieÅ¡kiniuose.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, pateikdamas paaiÅ¡kinimus ( 3 t., b. l. 9-10) dÄl ieÅ¡kinių, nurodÄ, kad AB âLietuvos draudimasâ, Biuro vardu administruodamas žalÄ , nukentÄjusiajam Ž. P. 2015-01-06 iÅ¡mokÄjo 6289,07 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , įskaitant 5000,00 EUR už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Å ios sumos gavimÄ teismo posÄdyje patvirtino Ž. P., todÄl 5000,00 EUR yra įskaitomi į atlygintinos neturtinÄs žalos sumÄ .  Teismas konstatuoja, kad Ž.
P., Ž. P., A. P., T. P., S. P., M. P., R. L. ir L. L. dÄl A. S. nusikalstamos veikos patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ â nurodÄ patirtus pergyvenimus ir dvasines kanÄias ieÅ¡kinyje bei davÄ paaiÅ¡kinimus posÄdžio metu. NukentÄjusiųjų reikalavimai, iÅ¡skyrus Ž. P., priteisti neturtinÄ Å¾alÄ tenkinami iÅ¡ dalies žalÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. S.. LR BPK 28 str. nurodyta, kad nukentÄjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarÄ fizinÄs, turtinÄs ar moralinÄs žalos.
NukentÄjusieji yra susijÄ su žuvusiÄ ja A. P. â Ž. P., A. P., T. P., S. P. ir M. yra žuvusiosios vaikai, Ž. P. yra sutuoktinis, R. L. ir L. L. yra tÄvai â todÄl visi dÄl A. P. mirties patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Pagal CK 6.250 str. neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo.
Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, pilnai ar iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius dÄl turtinÄs žalos, iÅ¡ kaltininko A. S. ieÅ¡kovams priteisia 5829,50 EUR dydžio turtinÄ Å¾alÄ . NukentÄjusieji, pateikdami ieÅ¡kinius dÄl A.
P. žūties, visÄ neturtinÄ Å¾alÄ Â Ä¯vertino 315000 EUR ( penki A. P. vaikai praÅ¡o priteisti po 50000 EUR, A. P. tÄvai praÅ¡o priteisti po 10000 EUR, sutuoktinis Ž. P. praÅ¡o priteisti 40000 EUR, visÄ neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 45000 EUR, reikalavimÄ sumažino gauta 5000 EUR draudimo iÅ¡moka), priteisti iÅ¡ kaltininko praÅ¡o 310000 EUR neturtinÄs žalos. Remiantis teismų praktika, neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinÄs žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, kur eismo įvykio metu dÄl asmens žūties jo artimiesiems padaryta neturtinÄ Å¾ala, žalos atlyginimui priteisti dydžiai svyruoja nuo 4300 EUR iki 43500 EUR ( AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013 ir kt.).  Įstatymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ ir kt. Atsižvelgiant į nukentÄjusiųjų paaiÅ¡kinimus ir kitas aplinkybes laikytina, kad žuvusiosios vaikai patyrÄ didesnÄ neturtinÄ Å¾alÄ už sutuoktinį ir tÄvus.
Vaikai didžiausiÄ neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ todÄl, kad mamos neteko bÅ«dami labai jauno amžiaus, dar ir Å¡iuo metu trys yra nepilnameÄiai. NukentÄjusieji L. ir R. L., pateikdami ieÅ¡kinius, juose taip pat nurodÄ, kad patyrÄ mažesnÄ neturtinÄ Å¾alÄ nei žuvusiosios vaikai ir sutuoktinis. Atsižvelgiama, kad Ž. P. su A. P. iki jos žūties gyveno kartu, vedÄ bendrÄ Å«kį, santuokoje pragyveno 18 metų, o tÄvus A. P. paliko sudariusi santuokÄ â 1996 metais. Suprantama, kad bandymas nustatyti neturtinÄs žalos dydį bei lyg ir surūšiuoti nukentÄjusiuosius nemažina nukentÄjusiųjų skausmo dÄl mamos, sutuoktinÄs, dukters žūties, tiesiog teismui privaloma konkreÄia pinigų suma neturtinÄ Å¾alÄ paskirstyti tarp nukentÄjusiųjų.
  Taigi, pripažinus, kad nukentÄjusieji Ž. P., Ž. P., A. P., T. P., S. P., M. P., R. L. ir L. L. patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , Å¡i neturtinÄ Å¾ala negali bÅ«ti įvertinta praÅ¡omu priteisti dydžiu â 310000 EUR â nes nustatant žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į A. S. kaltÄs formÄ - padarÄ neatsargų nusikaltimÄ (kaltÄs forma â nusikalstamas nerÅ«pestingumas) ir nesunkų tyÄinį nusikaltimÄ , A. S. yra jaunas ir darbingas ( 22 metai sueis (duomenys neskelbtini)), dirbantis pas Å«kininkÄ R.
B. ( 3 t., b. l. 26-27), taÄiau dirbantis tik 2 valandas per dienÄ ir uždirbantis 81,25 EUR per mÄnesį. Taip pat atsižvelgiama, kad A. S. neturi nekilnojamųjų daiktų ( 3 t., b. l.
30) ir automobilių ( 3 t., b. l. 31), iÅ¡skyrus tÄ , su kuriuo padarytas eismo įvykis. PagrindinÄ aplinkybÄ, į kuriÄ teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, yra tai, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, bei į ypaÄ skaudžias eismo įvykio pasekmes.    Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ , sumažina praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos sumÄ ir prieina iÅ¡vados, kad nukentÄjusieji dÄl šeimos nario netekties patyrÄ 40000 EUR neturtinÄ Å¾alÄ .
PraÅ¡oma priteisti suma -310000 EUR â yra per didelÄ, prieÅ¡taraujanti teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose, nors kaltininkui ir esant jauno amžiaus, tokiÄ Å¾alos sumÄ bÅ«tų sunku iÅ¡mokÄti iki gyvenimo pabaigos. Teismo nuomone, neturtinÄs žalos reikalavimas neturi bÅ«ti vertinamas kaip papildoma bausmÄ kaltininkui už jo netinkamÄ elgesį. Žmogaus mirties neįmanoma kompensuoti pinigais, todÄl 40000 EUR neturtinÄ Å¾ala leistų nors iÅ¡ dalies kompensuoti nukentÄjusiųjų skausmÄ . Priteisus visÄ praÅ¡omÄ neturtinÄs žalos dydį â 310000 EUR - teismo nuomone, tai prieÅ¡tarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principams.
Atsižvelgtina, kad iÅ¡ kaltininko A. S. ieÅ¡kovams teimas priteisia 5829,50 EUR dydžio turtinÄ Å¾alÄ . NeturtinÄs žalos dydis â 40000 EUR â sumažinamas sumomis, kurias AB âLietuvos draudimasâ ir A. S. yra sumokÄjÄ Å½. P.. Kaip anksÄiau minÄta, AB âLietuvos draudimasâ Ž. P. yra atlyginÄs 5000 EUR neturtinÄs žalos, o A. S. Ž. P. yra sumokÄjÄs 600 EUR neturtinÄs žalos ( 3 t., b. l. 24, 25, 28).   Laikytina, kad visi nukentÄjusieji dÄl A. P. mirties patyrÄ 40000 EUR neturtinÄs žalos.
Teismo nuomone, kievienas žuvusiosios vaikas patyrÄ po 6000 EUR neturtinÄs žalos, žuvusiosios sutuoktinis Ž. P. patyrÄ 5600 EUR neturtinÄ Å¾alÄ , žuvusiosios tÄvai R. ir L. L. patyrÄ po 2200 EUR neturtinÄs žalos. Kadangi Ž. P. 5600 EUR neturtinÄs žalos atlyginimÄ jau gavÄs, jam neturtinÄs žalos atlyginimas iÅ¡ A. S. nepriteisiamas. Ä®vertinÄs ieÅ¡kinių reikalavimus, teismas ieÅ¡kinius tenkina iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovams iÅ¡ kaltininko A. S. priteisia: Ž. P. - 2230,38 EUR turtinÄs žalos atlyginimui;Ž.
P. -  60,77 EUR turtinÄs žalos ir 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;           A. P. â 299,20 EUR turtinÄs žalos ir 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;T. P. â 1443,20 EUR turtinÄs žalos ir 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;S. P. â 950,40 EUR turtinÄs žalos ir 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;M. P. â 616,00 EUR turtinÄs žalos ir 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;R. L. â 2200 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;L. L. â 2200 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PanevÄžio skyriui - 229,55 EUR turtinÄs žalos atlyginimui.
DÄl bausmÄs. A. S. atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d., ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ â nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 144 str., padarÄ apsvaigÄs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio turÄjo esminÄs reikÅ¡mÄs abiejų nusikalstamų veikų padarymui, kadangi apsvaigimas nuo alhoholio numatytas LR BK 281 str. 6 d. dispozicijoje, tai nebegali bÅ«ti laikoma atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe.
A. S. alkotesteriu 2014-10-11 13 val. 53 min. nustatytas 0,55 prom. neblaivumas ( 2 t., b. l. 1), o nusikalstamos veikos padarytos 2014-10-11 apie 7 valandÄ , akivaizdu, kad tuo metu A. S. neblaivumas buvo didesnis. Jei A. S. automobilį bÅ«tų vairavÄs blaivus, nebÅ«tų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d., tokiu atveju tikriausiai nebÅ«tų ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 144 str. ProkurorÄ baigiamosiose kalbose A. S. prisipažinimo ir gailÄjimosi dÄl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d., siÅ«lÄ nelaikyti atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe.
Teismo nuomone, tokia prokurorÄs pozicija nenuosekli. A. S. teismo posÄdyje duoti parodymai iÅ¡ esmÄs yra tokie pat, kokie duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamajame akte prokurorÄ buvo nurodžiusi, kad yra galimybÄ taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ( 2 t., b. l. 82). Tai reiÅ¡kia, kad perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ prokurorÄ turÄjo nuomonÄ, jog A. S. prisipažįsta esÄ s kaltas ( LR BPK 273 str.), taÄiau tÄ nuomonÄ pakeitÄ. A. S. iÅ¡ esmÄs nekeitus parodymų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas laiko, kad yra viena A.
S. atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, numatyta LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.     A. S. teisiamas pirmÄ kartÄ ( 1 t., b. l. 181-183), padarÄ vienÄ neatsargų nusikaltimÄ ir vienÄ nesunkų tyÄinį nusikaltimÄ . KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2013-04-11 nuosprendžiu ( 1 t., b. l. 184-190), remiantis LR BK 93 straipsnio nuostatomis, A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, numatytos LR BK 284 str. 1 d. A. S. baustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 191-196), nusikalstamos veikos padarymo metu turÄjo galiojanÄiÄ nubaudÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , priklausomybÄs ligų ir psichiatrijos kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 1 t., b. l. 198).
A. S. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos- mokÄsi (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje- charakterizuojamas teigiamai ( 1 t., b. l. 199), trumpai yra dirbÄs įvairiose įmonÄse ( 1 t., b. l. 200), Å¡iuo metu 0,25 etato dirba pas Å«kininkÄ R. B. ( 3 t., b. l. 26-27). (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenÄs ir Å«kininko R. B. A. S. charakterizuojamas teigiamai ( 3 t., b. l. 20, 21). A. S. 2016-07-09 planavo registruoti santuokÄ su L. R. ( 3 t., b. l. 29), taÄiau 2016-08-10 vykusiame teismo posÄdyje informacija apie sudarytÄ santuokÄ nepateikta.
  LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvÄs atÄmimu nesusijusias bausmes. NagrinÄjamu atveju A. S. padarÄ dvi nusikalstamas veikas - neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir tyÄinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 144 staipsnyje. LR BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos ir alternatyvios laisvÄs atÄmimui bausmÄs, taÄiau LR BK 281 str. 6 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimas nuo trejų iki deÅ¡imties metų, todÄl A.
S. skirtina laisvÄs atÄmimo bausmÄ.  LR BK 75 str. 1 dalis nurodo, kad bausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be relaus bausmÄs atlikimo. FormalÅ«s pagrindai dÄl bausmÄs vykdymo atidÄjimo A. S. yra ( laikomas teisiamu pirmÄ kartÄ , yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbovietÄs ir gyvenamosios vietos bendruomenÄs), taÄiau pastebÄtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ ir paskirtos bausmÄs dydį, esminÄ LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmÄs paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .KasacinÄs instancijos teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, taikant bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs negali paneigti baudžiamosios teisÄs esmÄs ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbÄ Ä¯statymui ar ignoruoti nukentÄjusiųjų teisÄtus interesus ir pan.
IÅ¡ baudžiamosios teisÄs kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybÄs reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmÄ ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).             Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad A.
S. nusikaltimÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, o tai rodo padidintÄ jo neatsakingumÄ ir abejingumÄ Ä¯statymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. IÅ¡ pažymos apie galiojanÄias nuobaudas ( 1 t., b. l. 191-196) matyti kad A. S. Å¡iurkÅ¡Äiai Kelių eismo taisykles pažeidžia ne pirmÄ kartÄ . A. S. 2014-07-31 nutarimu nubaustas už tai, kad policijos pareigÅ«nui pareikalavus nenurodÄ duomenų asmens, kuris įvykdÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ su A.
S. priklausanÄia transporto priemone, automobilį paliko taip, kad juo galÄjo pasinaudoti kiti asmenys. Taip pat nustatyta, kad A. S. 2014-07-19 23 val. 46 min. vairavo automobilį BMW bÅ«damas neblaivus, neturÄdamas teisÄs vairuoti, nepakluso teisÄtam pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonÄ â už Å¡iuos pažeidimus nutarimas nubausti A. S. priimtas 2015-02-09. IÅ¡ Å¡ių pažeidimų A. S. iÅ¡vadų nepadarÄ, nepasimokÄ, nepraÄjus nÄ trims mÄnesiams vÄl vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir mirtinai sužalojo dviraÄiu važiavusiÄ A.
P.. A. S. daro ir kitokius administracinius teisÄs pažeidimus â 2014-07-31 nubaustas pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį ( pažeidimÄ padarÄ bÅ«damas neblaivus); 2015-04-02 nubaustas pagal LR ATPK 174 straipsnį; 2015-04-28 nubaustas pagal LR ATPK 1241 straipsnio 8 dalį; 2015-07-16 nubaustas pagal LR ATPK 174 straipsnį; 2015-09-04 nubaustas pagal LR ATPK 178 straipsnio 1 dalį. Padarytų pažeidimų analizÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. S. nevengia vartoti alkoholinių gÄrimų. DviprasmiÅ¡kai atrodo A.
S. elgesys, kai eismo įvykio, kurio metu žuvo A. P., iÅ¡vakarÄse A. S. įsigijo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®statymai nedraudžia asmeniui, neturinÄiam teisÄs vairuoti, įsigyti automobilį, taÄiau duodamas paaiÅ¡kinimus A. S. nenurodÄ, kad bando ar bandÄ Ä¯gyti teisÄ vairuoti. A. S. nurodÄ suprantÄ s, jog neturi teisÄs vairuoti automobilio, taÄiau A. S. elgesys leidžia manyti, jog tuo automobiliu jis bÅ«tų važinÄjÄs ir neturÄdamas teisÄs vairuoti.
Eismo įvykis, dÄl kurio žuvo A. P., įvyko 2014-10-11 apie 7 val., taÄiau iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad A. S., vartodamas alkoholinius gÄrimus ir bÅ«damas neblaivus, važinÄjo įgytuoju automobiliu nuo spalio 10 dienos iki eismo įvykio. M. ir K. N. parodÄ â joms esant automobilyje BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį visÄ laikÄ vairavo A. S.. Kyla retorinis klausimas â kokį laikotarpį A. S. dar bÅ«tų važinÄjÄs neturÄdamas teisÄs vairuoti, jei nebÅ«tų eismo įvykio arba A.
S. nebÅ«tų sulaikiusi policija.PastebÄtina, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dÄl kurio žūsta žmonių ar bÅ«na sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybÄ tokiam asmeniui taikyti bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų LR BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmÄs tikslų (AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-530/2011).IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad A.
S. automobiliu važiavo praktiÅ¡kai nežiÅ«rÄdamas į keliÄ â jis net nebandÄ stabdyti atsiradus kliÅ«Äiai. Ä®vykus eismo įvykiui, kaltÄ bandÄ suversti A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nors ir pripažindamas kaltÄ, A. S. visokiais bÅ«dais siekÄ suÅ¡velninti kaltÄ teigdamas, kad A. P. jam trukdÄ vairuoti, kÄ A. P. ir K. N. paneigÄ. Be to, sukÄlÄs eismo įvykį, pagalbos sužalotai nukentÄjusiajai nebandÄ suteikti, o iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Netrukus sugrįžÄs į eismo įvykio vietÄ , nors ir perspÄtas liudytojo R.
K. to nedaryti, vÄl pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tokie A. S. veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiÅ¡kumo normas. Atkreiptinas dÄmesys, kad A. S. partrenkÄ A. P., kuri važiavo ne ta paÄia kryptimi kaip A. S., o prieÅ¡ais A. S. važiavimo kryptį, tai yra kairiÄ ja nuo A. S. kelio puse. Tai tik dar kartÄ patvirtina didelį A. S. neatsakingumÄ ir pavojingumÄ (vairuojant automobilį) kelyje.  Taip pat pažymÄtina, kad A.
S. nusikalstamas elgesys sukÄlÄ itin sunkius ir negrįžtamus padarinius â naÅ¡laiÄiais liko penki vaikai, iÅ¡ kurių keturi buvo nepilnameÄiai eismo įvykio dienÄ , trys tebÄra nepilnameÄiai ir Å¡iuo metu. NukentÄjusieji, negalÄdami susitaikyti su dvasiniais sukrÄtimais ir didžiuliu skausmu dÄl A. P. netekties, pateikÄ didelius ieÅ¡kinius dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, nors kartu patys ir nurodÄ, kad bet kokia pinigų suma neatstos patiriamų pergyvenimų.       Esant nurodytoms aplinkybÄms, teismas nemato galimybÄs atidÄti A.
S. bausmÄs vykdymÄ . A. S. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymÄ skirtina mažesnÄ už bausmÄs vidurkį laisvÄs atÄmimo bausmÄ ( yra atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ), o už nusikaltimo,  numatyto LR BK 144 straipsnyje, padarymÄ skirtina didesnÄ už bausmÄs vidurkį areÅ¡to bausmÄ ( yra atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ), bausmÄs subendrintinos iÅ¡ dalies sudedant. Automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. S., konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonÄ ( LR BK 72 straipsnis).
  Remiantis BPK 106 str., iÅ¡ kaltinamojo priteisiamos nukentÄjusiojo Ž. P. iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokÄti, Å¡ios iÅ¡laidos nemažinamos, nes įvyko 13 teismo posÄdžių bylÄ nagrinÄjant iÅ¡ esmÄs, taip pat iÅ¡prendžiamas kitų daiktų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, klausimas ( 2 t., b. l. 51, 52).              Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, teismas                                                 n u s p r e n d ž i a :             A.
S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , uždraustÄ LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti 5 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ.              A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , uždraustÄ LR BK 144 straipsnyje, ir paskirti 60 parų areÅ¡to bausmÄ.              Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtÄ sias bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â 5 ( penkerių) metų 1 mÄnesio laisvÄs atÄmimo bausmÄ.  LaisvÄs atÄmimo bausmÄ paskirti atlikti pataisos namuose.
             BausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo pradÄjimo vykdyti nuosprendį dienos.              Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmÄs laikÄ A. S. įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-10-11 iki 2014-10-13 (dvi paras).              Remiantis LR BK 67 ir 72 straipsniais, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonÄ - konfiskuoti automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A.
S..              Civilinio ieÅ¡kovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos PanevÄžio skyriaus â ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ A. S. 229,55 EUR turtinÄs žalos atlyginimui. NukentÄjusiųjų fizinių asmenų ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti: Ž. P. iÅ¡ A. S. - 2230,38 EUR turtinÄs žalos atlyginimui;Ž. P. iÅ¡ A. S. -  60,77 EUR turtinÄs žalos ir 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;           A.
P. iÅ¡ A. S. â 299,20 EUR turtinÄs žalos ir 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;T. P. iÅ¡ A. S. â 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui ir 1443,20 EUR turtinÄs žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokant po 17,60 EUR kas mÄnesį per 60 mÄnesių, mokÄjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mÄnesį;S. P. iÅ¡ A. S. â 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui ir 950,40 EUR turtinÄs žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokant po 17,60 EUR kas mÄnesį per 32 mÄnesius, mokÄjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mÄnesį;M.
P. iÅ¡ A. S. â 6000 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui 616,00 EUR turtinÄs žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokant po 17,60 EUR kas mÄnesį per 13 mÄnesių, mokÄjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mÄnesį;R. L. iÅ¡ A. S. â 2200 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui;L. L. iÅ¡ A. S. â 2200 EUR neturtinÄs žalos atlyginimui. Likusioje dalyje nukentÄjusiųjų fizinių asmenų ieÅ¡kinius atmesti. KardomÄ sias priemones A. S. â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (asmens tapatybÄs kortelÄs) paÄmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki bausmÄs vykdymo pradžios, po to panaikinti. IÅ¡ A.
S. priteisti Ž. P. 777, 87 EUR iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti. Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, nuosprendžiui įsiteisÄjus:dviraÄio rÄmÄ su ratais, du batus, du kibirus, keturis stiklainius su kvapų pÄdsakais â sunaikinti kaip menkaverÄius; laikrodį, dÄžutÄ su kaljanu, juodus marÅ¡kinÄlius, džemperį âNikeâ, sportines kelnes âNikeâ- grÄ Å¾inti A. S.; vokÄ su stiklo Å¡ukių pavyzdžiu, 4 vokus su biologiniais pÄdsakais, 2 vokus su mikrodalelÄmis, vokÄ su pirÅ¡tų pÄdsakais - sunaikinti kaip menkaverÄius. Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas PanevÄžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundÄ per šį teismÄ . TeisÄjas                                                                                                                     Saulius Vanagas