Legislator Case Law & Legislation
2b8b25da-c45a-4241-bbe8-2e6446e782ea AI generated

2b8b25da-c45a-4241-bbe8-2e6446e782ea · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Case Number 2b8b25da-c45a-4241-bbe8-2e6446e782ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Proceso Nr. 1-71-1-00411-2014-3(S) KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                            2016-09-07  Kupiškis Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nukentėjusiesiems Ž.

Legislator headnote

AI generated

2b8b25da-c45a-4241-bbe8-2e6446e782ea · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas: Jo žmona per metus gaudavo apie 2900 EUR pajamų už parduotÄ pienÄ , pelno likdavo mažiau. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose, pagarsintuose posedžio metu ( 1 t., b. l. 71-74), nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad darbovietė Suomijoje jam pranešė, jog įvyko eismo įvykis. Grįžęs į LietuvÄ sužinojo detales, dalį Å«kio pardavė, dalį atidavė uoÅ¡viams. Draudimas jam sumokėjo 6289 EUR, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina 5000 EUR neturtinės žalos. A. S. jam pervedė 400 EUR žalos atlyginimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-3-649/16                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.6; 1.2.5.3; 1.1.7.2.7;1.1.9.2;2.1.15.3.3.2;

Proceso Nr. 1-71-1-00411-2014-3(S) KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                            2016-09-07  Kupiškis Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nukentėjusiesiems Ž.

P., Ž. P., R. L., L. L., nukentėjusiojo Ž. P. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiųjų S. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir  M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovei D. P., nedalyvaujant nukentėjusiems S. P., A. P., T. P. ir M. P., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus - atstovui ( pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant), teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis pas Å«kininkÄ R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje, padarymu, ir                 n u s t a t ė :A. S. 2014 m. spalio 11 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, bÅ«damas neblaivus ( 0,55 promilės girtumas), vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119, 127 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis ir žuvo žmogus, t.y.: nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, neatsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kokios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, ir iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, važiuodamas nesulėtino ar visiÅ¡kai nesustabdė automobilio ir partrenkė kelio važiuojamosios dalies kairiÄ ja puse, prieÅ¡prieÅ¡ais, dviračiu važiavusiÄ A.

P., kuri dėl patirtų sužalojimų, t.y. kūno sumušimų: muštinių žaizdų, odos nubrozdinimų veide, kraujosruvos viršugalvyje, odos nubrozdinimų krūtinėje, plėštinių-traiškytinių žaizdų plaštakose, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimų su poodinėmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, krūtinkaulio ir kairio 8 šonkaulio lūžių, širdiplėvės ir dešinio plaučio plyšimų, abiejų plaučių ir kepenų sumušimo, abiejų šlaunikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldrinių lūžių, 2014 m. spalio 11 d. mirė.

Be to, A. S., 2014 m. spalio 11 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8,5 kilometre, bÅ«damas eismo dalyviu - automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju, sukėlusiu eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota dviratininkė A. P., pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.4, 219.5 punktus, nurodančius, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jam pačiam; bei imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai;

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 d. 3 p., nurodančio imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, ir turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja A. P., jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbÄ .

A. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 staipsnio 6 dalyje, prisipažino pilnai, duodamas paaiÅ¡kinimus dėl kaltinimo pagal LR BK 144 straipsnį kaltės nepripažino. A. S. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ važiavo automobiliu įjungtomis Å¡viesomis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Automobiliu važiavo jis, K. N. ir A. P.. A. P. jam sutrukdė vairuoti ir jis nuvažiavo nuo kelio, pajuto smÅ«gį ir susitrenkė galvÄ . IÅ¡ karto nesuprato, kad partrenkė žmogų.

Su K. N. išėjo iÅ¡ įvykio vietos ir ėjo keliu, vėliau juos automobiliu paėmė jo sesuo. Seseriai nesakė, kad vairavo automobilį. Automobiliu važiavo deÅ¡ine kelio puse ir dviratininkės nematė. Nuvažiavo į kairę kelkraščio pusę ir kažkÄ nutrenkė, galvojo, kad stirnÄ . Teisės vairuoti neturi ir niekada nebuvo įgijęs. Kai jis su K. N. išėjo, įvykio vietoje pasiliko A. P.. Girtauti pradėjo spalio 10 d., sekančios dienos rytÄ jis galėjo bÅ«ti pagiringas. Kai vairavo automobilį, A.

P. sėdėjo gale ir jam trukdė vairuoti. Automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio, susitrenkė galvÄ . Nuvažiavęs nuo kelio automobilis sustojo dirvoje. IÅ¡ įvykio pasiÅ¡alino, nes sunkiai orientavosi po susitrenkimo. Automobilį vairavo su Å¡viesomis, jautėsi silpnai neblaivus. Po pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos su K. N. vėl grįžo pasiimti K. telefono. Kai grįžo atgal nematė, kÄ automobiliu nutrenkė. Pasiėmęs telefonÄ vėl išėjo iÅ¡ įvykio vietos. Ä®vykio vietoje D.

B. ir žuvusiosios nematė. Neprisimena, kad įvykio vietoje bÅ«tų atsipraÅ¡inėjęs Ž. P.. Kai parvažiavo namo, jo drabužiai buvo purvini, todėl mamos paprašė, kad iÅ¡skalbtų. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl neskambino policijai, kai su K. N. grįžo prie automobilio. Policijai bÅ«tų skambinęs iÅ¡ namų ir pranešęs apie eismo įvykį. Labai gailisi dėl įvykio, bandė atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų, tačiau atsipraÅ¡ymas nebuvo priimtas.Nurodė, kad su nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo susipažinęs. Pripažino, kad visiems ieÅ¡kovams padarė žalÄ , teigė, kad dėl žalos dydžio turėtų nuspręsti teismas.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, tačiau su supaprastinta bylos baigtimi nesutiko prokurorė, nurodžiusi, kad kaltinamasis visų aplinkybių neprisimena ir kai kurias aplinkybes reikia patikslinti. Nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad eismo įvykio metu buvo Suomijoje, kur dirba. Grįžęs į LietuvÄ apie eismo įvykį sužinojo iÅ¡ motinos. Su žmona gyveno 18 metų, gimė 5 vaikai, iÅ¡ kurių 4 dar yra nepilnamečiai.

Po eismo įvykio jautėsi labai blogai, 2 mėnesius negalėjo patikėti, kad žuvo žmona. Prašė priteisti 40000 EUR neturtinės žalos, 6831,71 EUR turtinės žalos ir visas proceso iÅ¡laidas. Atstovaudamas nepilnamečius vaikus paaiÅ¡kino, kad kievienam nepilnamečiui praÅ¡o priteisti po 50000 EUR neturtinės žalos. Vaikai patyrė didžiulę žalÄ , nes liko naÅ¡laičiai. Po mamos mirties vaikai vaistus gėrė. Taip pat praÅ¡o priteisti kiekvienam nepilnamečiui vaikui turtinę žalÄ , kuriÄ apskaičiavo sekančiai – vaiko iÅ¡laikymas per mėnesį kainuoja 173 EUR, žmonos dalį ( pusę iÅ¡laikymo dydžio) padaugino iÅ¡ tiek mėnesių, kiek kiekvienam vaikui liko iki pilnametystės. Vaikai Å¡iuo metų gauna naÅ¡laičių pensijas.

Jo žmona per metus gaudavo apie 2900 EUR pajamų už parduotÄ pienÄ , pelno likdavo mažiau. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose, pagarsintuose posedžio metu ( 1 t., b. l. 71-74), nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad darbovietė Suomijoje jam pranešė, jog įvyko eismo įvykis. Grįžęs į LietuvÄ sužinojo detales, dalį Å«kio pardavė, dalį atidavė uoÅ¡viams. Draudimas jam sumokėjo 6289 EUR, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina 5000 EUR neturtinės žalos. A. S. jam pervedė 400 EUR žalos atlyginimui.

Galėtų A. S. iÅ¡ dalies atleisti, bet vaikai neatleis. Nukentėjusioji Ž. P. parodė, kad pareiÅ¡kė 50000 EUR ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, tačiau patirto skausmo dėl mamos mirties pinigai negali atlyginti. Apie nelaimę sužinojo tos dienos rytÄ , kai D. B. pradėjo langus daužyti ir rėkti. Ji iÅ¡ karto suprato, kad įvyko avarija, nes D. B. kiekvienÄ rytÄ važiuodavo su mama pas karves. Į automobilį sėdo ji, draugas R., D. B. ir visi iÅ¡važiavo į įvykio vietÄ .

Toje vietoje pamatė tik A. P., D. B. jÄ nuvedė prie Å¡alikelėje gulinčios mamos. IÅ¡ pradžių nesigilino, kas vairavo automobilį, kol nepamatė į įvykio vietÄ grįžtančių K. N. ir A. S.. K. N. ir A. S. pradėjo kaltinti A. P. ir sakyti, kad jis vairavo. Vėliau jie trys pasitraukė į Å¡alį ir kalbėjosi tarpusavyje. Netrukus A. S. ir K. N., kažkÄ iÅ¡ automobilio pasiėmę, išėjo, pasiliko tik A. P.. Po kelių minučių atvažiavo policija. Prisimena, kad K. N. jai sakė, jog vairavo A.

P., neprisimena, kÄ jai sakė A. S..    Įvykio vietoje L. B. buvo prie jos priėjusi ir ramino, sakė, kad viskas bus gerai. Ji eismo įvykio vietoje atsirado anksčiau negu T. B. su L. B., pastarieji atvažiavo po 10-15 minučių nuo jos atvažiavimo. Ji tikrino mamos pulsÄ , nebuvo jokio Å¡nopavimo. Jos draugas, policijos pareigÅ«nas, R. K. taip pat tikrino pulsÄ ir iÅ¡ karto pasakė, kad pulso nėra.  Nukentėjusioji R. L., žuvusios A. P. motina, parodė, kad nebuvo eismo įvykio liudininkė.

RytÄ paskambino jai anÅ«kė ir pasakė, kad mamytės nebėra. Nuo dukters gyveno 5 km atstumu. Susitikdavo kartÄ per savaitę, telefonu bendraudavo nuolat. Kol žentas bÅ«davo užsienyje, padėdavo dukrai gyvulius susitvarkyti, į malÅ«nÄ nuvažiuoti. Po dukters žūties gėrė raminamuosius vaistus, pablogėjo sveikata. Palaikė 10000 EUR dydžio ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusysis L. L., žuvusios A. P. tėvas, parodė, kad į įvykio vietÄ bijojo važiuoti.

Dėl dukters žūties labai pergyvena, gulėjo ligoninėje. Žuvusioji buvo jam brangiausias vaikas, nes gyveno arčiausiai ir santykiai buvo artimi. Palaikė 10000 EUR dydžio ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo.Liudytoja M. N. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-10 automobiliu BMW važinėjo ji, K. N., M. N., A. P. ir A. S., kuris vairavo. Visi, taip pat ir A. S., vartojo alkoholinius gėrimus. A. P. A. S. vairuoti netrukdė. JÄ namo A. S. parvežė apie 24 val., automobilyje liko 4 asmenys, žino, kad po jos namo parvežė M.

N.. RytÄ iÅ¡ vyresniosios sesers E. N. sužinojo apie A. P. mirtį. Po to girdėjo, kad kaltę dėl avarijos bandė primesti A. P.. Liudytoja K. N. paaiÅ¡kino, kad iki avarijos buvo A. S. draugė, tačiau abu nebuvo pora. 2014-10-10 automobiliu BMW, kurį vairavo A. S., važinėjo ji, M. N., A. P. ir M. N.. Ji sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, važinėjo be tikslo, visi, taip pat ir A. S., vartojo alkoholinius gėrimus. Kai į namus parvežė M. N. ir M. N., toliau važinėjo trise. Trise liko apie 5-6 valandÄ ryto, A.

P. vežė į namus. Kai A. P. parvežė į namus, pamatė, kad juos atsiveja automobilis, todėl A. P. nebespėjo iÅ¡lipti, nes A. S. apsisuko ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Važiavo link (duomenys neskelbtini), toliau persekiojantis automobilis nebandė pasivyti. A. S. sumažino greitį, ji sėdėjo galvÄ nuleidusi, neprisimena, kokiu greičiu važiavo. Sumažinęs greitį A. S. važiavo apie 15 sekundžių, paties eismo įvykio nematė, tik pajuto, kad kažkas smarkiai atsitrenkė į automobilį.

Visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė, jog nutrenkė žmogų. NutrenktÄ Å¾mogų pamatė visi – žmogus nebuvo prie pat automobilio, buvo gal 4-5 m atstumu. A. S. paskambino T. B. ir pasakė apie eismo įvykį. Kai atvažiavo T. B., ji su A. S. jau buvo pasitraukę nuo eismo įvykio vietos. Ji su A. S. bėgo iÅ¡ įvykio vietos, tačiau A. S. pasakė, jog reikia grįžti. Jai A. S. liepė sakyti, kad paliko telefonÄ , tačiau A. S. grįžo pasiimti automobilio dokumentų. A. S. kaltę dėl automobilio vairavimo liepė versti A.

P.. Kai grįžo prie automobilio, pamatė Ž. P., stovinčiÄ ant kelio. Tada suprato, jog užmušė jos mamÄ . PasiÅ¡alindami dar nežinojo, kokį žmogų užmušė. Kai grįžo, A. S. pasiėmė automobilio dokumentus. Po to jie vėl pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. A. S. sesuo juos abu nuvežė į (duomenys neskelbtini). Spalio 11 d. rytÄ ji su A. S. buvo pas A. S. namuose. A. S. sesuo jai davė rÅ«bų ir liepė eiti abiems miegoti, kad jau blaivÅ«s galėtų nuvykti į policijÄ .

Kai atsigulė, tai netrukus pažadino ir liepė pereiti pas kaimynus, nes (duomenys neskelbtini) policija  buvo. Ji su A. S. perėjo į kitÄ namÄ . Ji nematė, kad A. P., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, bÅ«tų trukdęs A. S. vairuoti. A. S. vairavo automobilį įjungtomis Å¡viesomis, jis buvo gerokai blaivesnis nei A. P.. Pakartotinai apklausta liudytoja K. N. parodė, kad po to, kai kažkÄ nutrenkė, visi trys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atsistojo ant kelio. Visi pamatė nutrenktÄ Å¾mogų.

Pamačiusi nutrenktÄ Å¾mogų į automobilį nebežiÅ«rėjo visiÅ¡kai ir nematė vietos, kurioje buvo automobilis. Žmogus gulėjo 2-6 m atstumu nuo automobilio, tačiau paties automobilio ji nematė, nes buvo susijaudinusi. Partrenktas asmuo nuo kelio buvo 1,5 m atstumu. Dėl to, kad partrenkė žmogų, buvo stresinėje situacijoje.   Liudytojas A. P. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-10 iÅ¡ pradžių girtavo su M. N., vėliau girtavo jis, M. N. ir A. S.. Po to atėjo M. ir K. N. ir visi važinėjo automobiliu.

Vėliau jį turėjo parvežti į namus, tačiau neparvežė, o nusuko į (duomenys neskelbtini) pusę. Juos vijosi kažkokia maÅ¡ina, tačiau netrukus jų nebesekė. Prisimena, kad trenkėsi galvÄ Ä¯ kažkÄ , kai atsipeikėjo pamatė, jog automobilyje vienas, o automobilis griovyje. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė A. S. ir K. N. jau nubėgusius toliau. Kai juos pasivijo, A. S. ir K. N. jam pasakė, kad jis vairavo. Apsisukęs ėjo prie automobilio ir pamatė žmogų griovyje. Nežino, kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ , buvo stipriai apgirtęs. Negali pasakyti, kokiu greičiu prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo A.

S., A. S. vairuoti netrukdė. Žuvusiosios kÅ«nas buvo kairėje sustojusio automobilio pusėje, negali pasakyti, kokiu atstumu nuo automobilio. Liudytojas D. B. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ pamelžę karves su A. P. dviračiais važiavo į namus. Buvo apie 7 valandas, abu važiavo deÅ¡ine kelio puse. Jis važiavo pirmas ir pastebėjo iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį. Jis su A. P. važiavo vienas paskui kitÄ , jis asfalto nesiekė, A. P. važiavo asfaltu. Jis iÅ¡girdo už nugaros smÅ«gio garsÄ ir atsisukęs pamatė, kad A.

P. ant kelio nebėra. Su A. P. važiavo be Å¡viesÄ atspindinčių liemenių, tarp jų buvo 3-4 metrų atstumas. TÄ automobilį pamatė prieÅ¡ 10 metrų, buvo Å¡viesu, automobilis važiavo be Å¡viesų. Pribėgęs prie A. P. dar bandė jÄ Å¡aukti. Dviračiu greitai nuvažiavo į A. P. namus ir apie avarijÄ pranešė Ž. P.. Jis su Ž. P. ir jos draugu nvažiavo į įvykio vietÄ . IÅ¡ karto po eismo įvykio, iki važiavimo pas Ž. P., jis patraukė A. P. nuo arimo ant kelkraščio.

Kol jis buvo, žmonės iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo. Kai jis grįžo su Ž. P., įvykio vietoje buvo tik A. P.. Po eismo įvykio A. P. nuo automobilio buvo apie 20-30 metrų atstumu. Policijos pareigÅ«nams pasakė, kad A. P. kÅ«nÄ truputį patraukė. Pakartotinai apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad po eismo įvykio A. P. patraukė tik du žingsnius – nuo arimo ant žolės. Jam atrodė, kad žuvusioji nuo automobilio galėjo bÅ«ti 20-30 m atstumu, tai buvo nustatęs žvilgniu. Kai kada aplinkoje nesusigaudo, dabar jam atrodo, kad žuvusioji nuo automobilio buvo atstumu, koks yra per teismo salę, tai yra apie 10 metrų.

Apie žuvusiosios patraukimÄ paminėjo pareigÅ«nams, pats nebandė užčiuoti pulso, nes buvo susijaudinęs ir apimtas streso.   L. R. L. paaiÅ¡kino, kad tÄ rytÄ su draugu nuvažiavo pas gyvulius, kurie buvo nuo kelio 100-150 metrų atstumu, netoli Ž. P. namų. Eidama prie karvių girdėjo, kad nuo Salamiesčio pusės atlekia juodos spalvos automobilis. Atsistojusi pažiÅ«rėjo ir draugui pasakė, kad automobilis be Å¡viesų ir su garsia muzika. Atsisėdusi melžti karvių netrukus iÅ¡girdo kelis smÅ«gius ir viskas nutilo.

Žinojo, kad tuo metu D. ir A. važiuoja nuo gyvulių. Netrukus, gal po 10 minučių nuo smÅ«gių garso, pamatė, kad D. B. dviračiu lekia į Ž. P. namus. D. B. pažino ne iÅ¡ veido bruožų, o iÅ¡ jo figÅ«ros ant dviračio. Jos draugas D. J. dviračiu nuvažiavo pažiÅ«rėti kas atsitiko. Kai grįžo pasakė, kad A. P. tikriausiai nebegyva. Liudytojas D. J. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-11 rytÄ prisimena. Nuvažiavo su R. L. pas karves ir iÅ¡girdo muzikÄ . Atsisukęs pamatė tamsios spalvos automobilį, važiuojantį be Å¡viesų.

Netrukus iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ . Paskui pamatė kaip D. B. dviračiu pralėkė. Suprato, kad A. P. nelaimė atsitiko. Sėdęs ant dviračio nuvažiavo prie tos vietos ir puolė prie A. P.. Pulso nepajuto, todėl suprato, jog A. P. nebegyva. Kai nuvažiavo į įvykio vietÄ , ten matė tik A. P., kuris kalbėjo su Ž. P. draugu. A. P. kÅ«nÄ matė griovyje, nuo automobilio buvo tolokai, apie 20-30 metrų. L. R. K. paaiÅ¡kino, kad 2014-10-11 rytÄ , jam bÅ«nant pas Ž. P., atėjo D. B. ir pasakė, kad A.

P. patrenkė automobilis. Kai nuvažiavo visi į įvykio vietÄ , jis pamatė partrenktÄ A. P.. Jis paskambino policijos pareigÅ«nams ir pranešė apie nelaimę. Ä®vykio vietoje buvo A. P., paskui atėjo K. N. ir A. S.. Jis visiems liepė laukti policijos, tačiau K. N. ir A. S. pradėjo eiti keliu link (duomenys neskelbtini). Kai K. N. ir A. S. priėjo, Ž. P. su jais kažkÄ kalbėjo. Jis matė, kad A. S. judesiai buvo nekoordinuoti, o A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jam atrodė, kad velionės kÅ«nas nuo automobilio buvo apie 50 metrų atstumu.

K. N. ir Ž. P. buvo draugės, K. N. įvykio vietoje atsipraÅ¡inėjo Ž. P., todėl mano, jog jei pabėgo iÅ¡ įvykio, tai žinojo, kad nutrenkė žmogų. Be to, jis K. N. ir A. S. pasakė, kad jie nesiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos, nes patrenkė žmogų. Liudytoja L. B., A. S. sesuo, paaiÅ¡kino, kad tos dienos rytÄ , nuo 7 val. iki 8 val., jai iÅ¡ draugės telefono numerio paskambino brolis ir pasakė, kad įvyko avarija, bet nežino, kÄ partrenkė. Ji su buvusiu vyru T. B. nuvažiavo automobiliu į įvykio vietÄ ir A.

S. bei K. N. parsivežė namo. Ä®vykio vietoje policija jau buvo, tačiau ne iÅ¡ karto suprato, žmogus ar žvėris nutrenktas. Parvežtas namo A. S. kalbėjo, kad jam reikia važiuoti į policijÄ prisistatyti. Bet ji negalėjo brolio nuvežti į policijÄ , nes reikėjo parduotuvę atidaryti. Kai grįžo iÅ¡ parduotuvės, brolio neberado, nes buvo iÅ¡vežusi policija, kiek jai žinoma, brolį policija paėmė iÅ¡ kitų namų. Ä® avarijos vietÄ tos dienos rytÄ buvo nuvažiavusi su buvusiu vyru T.

B., kurį vėliau paliko (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje bandė raminti Ž. P., tačiau neprisimena kodėl jÄ ramino. Kadangi avarijos aplinkybės nebuvo žinomos, mama brolio A. S. drabužius iÅ¡skalbė.     Liudytojas A. S., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad D. B. apklausinėjo įvykio vietoje. Jam D. B. neminėjo, kad bÅ«tų nešęs ar tempęs sunkiai sužalotÄ Å¾mogų. Kraujo, tempimo žymių nuo automobilio iki žuvusiosios nepastebėjo. Žuvusiosios kÅ«nas buvo netoli kelkraščio, bet ne ant kelkraščio. Kai baigiasi kelias, tada Å¡laitas, paskui iÅ¡arta žemė.

Nesimatė, kad kÅ«nas bÅ«tų temptas, nes ant arimo bÅ«tų pėdos arba neseniai iÅ¡lygintas arimas. Ä®vykio vietoje nebuvo abejonių, kad kÅ«nas gali bÅ«ti pertemptas po įvykio į kitÄ vietÄ . Liudytojas A. B. parodė, kad su A. S. bendravo tÄ rytÄ po 6 valandos, kai namo parvežė M. N.. A. S. buvo atvažiavęs su A. P. ir K. N., parvežė M. N.. Kai A. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, jis savo automobiliu važiavo paskui. A. S. iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo tikrai įjungęs automobilio Å¡viesas, vėliau jis nusuko į (duomenys neskelbtini) pusę ir A.

S. nebematė. Liudytoja D. N. parodė, kad 2014-10-11 įvykį prisimena. Netoli nuo kelio buvo jos gyvuliai, pas kuriuos tÄ rytÄ ji atvažiavo 7 val. Pas gyvulius atvažiavo automobiliu įjungtomis Å¡viesomis, buvo dar prietema. Kai buvo pas gyvulius, kurie 400-500 m atstumu nuo kelio, matė, kad ant kelio kažkas vyksta. Kai atvažiavo policijos automobilis dar buvo prietema. Å visti pradėjo praėjus 15-20 minučių nuo jos atvažiavimo. Ekspertas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad pagrindinė A. P. mirties priežastis buvo bendras kÅ«no sumuÅ¡imas.

Pagrindiniai sužalojimai –kaklinės stuburo dalies lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, stiprus kepenų sumušimas, plačios kraujosruvos su plyšimais plaučiuose, šlaunikaulio lūžiai. Pagal visus autopsijos metu nustatytus radinius A. P. ištiko staigi mirtis, būtent dėl to kūno ertmėse nebuvo jokių kraujo krešulių. Išoriškai jokių kūno tempino žymių nebuvo. Kai lūžęs kaklinės dalies stuburas, bet koks patraukimas ar tempimas yra negalimas. Staigios mirties laikotarpis minutėmis nėra išreikštas.

Esant tokiems sužalojimams, net jei nukentėjusioji iÅ¡ viso bÅ«tų nejudinta, ji neturėjo jokių Å¡ansų iÅ¡gyventi. Nemano, kad velionės neÅ¡imas ar tempimas galėjo sÄ lygoti intensyvesnį kraujavimÄ iÅ¡ vidaus organų. Jei yra kaklo lūžis, tai po įvykio nekvalifikuotas tempimas gali padaryti papildomus sužalojimus Mano, kad A. P. buvo patempta jau bÅ«dama negyva, nes yra ryÅ¡ki dislokacija tarp kaklo slankstelių lūžio. Toks lūžis gali atsirasti tik nuo stipraus smÅ«gio. A.

P. mirties priežastis buvo ne nukraujavimas iÅ¡ vidaus organų, o atitinkamų organų sužalojimas. L. T. B. parodė, kad buvo vedęs A. S. seserį, Å¡iuo metu santuoka nutraukta, tačiau gyvena su A. S. seserimi. PaaiÅ¡kino, kad A. S. pardavė automobilį BMW 525, perdavė spalio 10 d. vakare. SekančiÄ dienÄ važiavo su buvusia žmona į KupiÅ¡kį, kai A. S. jam paskambinęs pasakė, kad įvyko avarija prie (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į avarijos vietÄ , iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė kelkraÅ¡tyje gulinčiÄ moterį, buvo nuo moters 1 m astumu, ji dar kaip ir kvėpavo, Å¡nopavo.

Ä®vykio vietoje buvo Ž. P., jos draugas, D. B. ir A. P.. Tada atvažiavo policija, policininkė priėjo ir pasakė, kad viskas. Policija atvažiavo po 2-3 minučių nuo jo atvažiavimo, greitoji iki jo iÅ¡važiavimo dar nebuvo atvažiavusi. Jis klausė A. P., kas atsitiko, nes A. S. nebuvo. Negali pasakyti, kokiu atstumu buvo nutrenktas žmogus nuo automobilio, kuris buvo dirvoje. Neprisimena, kÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo apklausinėjamas sergantis. L. S. G., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad su kolege G.

R. buvo iÅ¡kviestas į eismo įvykį ir sudarinėjo eismo įvykio vietos planÄ , vėliau atvyko operatyvinė grupė. G. R. apžiÅ«rėjo partrenktÄ jį žmogų, kuris jau buvo miręs. Jis pats prie partrenktojo asmens buvo priėjęs 1,5-2 m atstumu, G. R., kuri buvo arti priėjusi, jam pasakė, kad moteris mirusi. Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas dviratininkas paaiÅ¡kino aplinkybes, buvo dar vienas neblaivus liudytojas. Vairuotojas buvo pabėgęs, jį rado kitame kaime po pietų. Atstumas nuo automobilio iki žuvusiosios buvo apie 100 m, viskÄ sužymėjo ir nubraižė schemÄ , matavo su rulete.

Ant kelio automobilio stabdymo žymių nebuvo, gal dirvoje truputį buvo. Nebuvo žuvusiosios vilkimo žymių, D. B. nesakė, kad kÅ«nÄ truputį buvo patraukęs. Liudytoja G. R., policijos pareigÅ«nė, paaiÅ¡kino, kad baigiantis pamainai gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) automobilis nutrenkė dviratininkę. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad įvykio vietoje yra kolega iÅ¡ Biržų. Ä®vykio vietoje pamatė dviratininkę, kuri gulėjo kelkraÅ¡tyje, ir automobilį apie 100 m atstumu nuo dviratininkės. Neblaivus asmuo, prisistatęs automobilio keleiviu, jiems aiÅ¡kino, kad automobilį vairavo A.

S., kuris pabėgo į miÅ¡kÄ . Ä®vykio vietoje buvęs dviratininkas D. B. pasakė, kad A. S., kurį pažįsta, su mergina iÅ¡bėgo. Ji iÅ¡ karto bėgo prie dviratininkės ir ieÅ¡kojo pulso, tačiau pulso neužčiuopė. Gal po 3 minučių atvažiavo medikai, kurie prijungė aparatÄ , ir netrukus konstatavo mirtį. S. G. su D. B. bandė ieÅ¡koti A. S. pas jo tėvÄ , tačiau nerado. Kai S. G. parvažiavo neradęs A. S., nustatė keleiviui girtumÄ , kuris buvo virÅ¡ dviejų promilių.

Keleivis jiems pasakė, kad važiuodami gėrė alkoholinius gėrimus su A. S., ir A. S. matė, kad nutrenkė moterį. Kai keleivis A. S. su K. pasiÅ«lė likti įvykio vietoje, A. S. jam atsakė, kad “tu bÅ«si kaltas”, o pats pabėgo. A. S. surado gal po 5 valandų (duomenys neskelbtini) pas A. S. motinos draugę. Sulaikytas A. S. komisariate bandė teigti, kad nutrenkė stirnÄ . D. B. jiems nesakė, kad žuvusioji patraukta. KÅ«nas gulėjo apie 1 m atstumu nuo kelkraščio, buvo iÅ¡sipylęs pienas ir nuo pieno dėmės buvo apie 10 m atstumu.

Kol atvyko medikai, įvykio vietoje ji buvo prie partrenktojo asmens. Atvykę medikai iÅ¡ karto pasakė, kad pulso neįmanoma rasti, nes jos kojos nutrauktos. Kai atvažiavo į įvykio vietÄ , įvykio vietoje buvo D. B., automobilio keleivis, kolega iÅ¡ Biržų ir nukentėjusiosios dukra. T. B. atvažiavo kai medikai jau buvo iÅ¡važiavę, galėjo bÅ«ti praėjusios kelios minutės po medikų iÅ¡važiavimo. T. B. sakė, kad važiuoja į vestuves. T. B. iÅ¡ pradžių sustojo prie automobilio dirvoje, paklaustas atsakė, kad nežino, kur yra A.

S.. IÅ¡važiuodamas T. B. stabtelėjo prie prie žuvusiosios, tačiau iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Ji stebėjo nuvažiuojantį T. B. ir planavo eiti prie žuvusiosios, jei T. B. sustos ir bandys eiti prie kÅ«no. Matė aiÅ¡kiai, kad T. B. nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir priėjęs prie kÅ«no. IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad, 2014-10-11 13 val. 53 min. A. S. alkotesteriu „Lion Alkolmeter 500“ atlikus asmens blaivumo testÄ , nustatytas 0.55 promilės girtumas (2 t., b. l. 1).          IÅ¡ 2014-10-11 VšĮ KupiÅ¡kio ligoninės pateikto medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.18 matyti, kad A.

S. yra neblaivus, vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio); atvykimo laikas 2014-10-11 14 val. 30 min. (2 t., b. l. 2).          IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 8974/14(01) matyti, kad A. S. kraujyje rasta 0,33 promilės etilo alkoholio, kraujas paimtas 2014-10-11 14 val. 57 min. (2 t., b. l. 3).          2015-04-09 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjo V. Skaraičio nutartimi paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertui užduodant klausimÄ : - Ar A. S. 2014-10-11, apie 07 val. eismo įvykio metu, buvo neblaivus? Jei taip, tai kokio girtumo laipsnio? (2 t., b. l. 39-40).

        IÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatro eksperto Kęstučio Mikučionio atliktos ekspertizės akto Nr. 88TPK60/2015 matyti, jog padaryta tokia iÅ¡vada - apibendrinus turimÄ med. dokumentacijÄ , bylos medžiagÄ , matyti, kad autoįvykis įvyko 2014-10-11 apie 07 val. A. S. nurodo, kad nusipirko maÅ¡inÄ , iÅ¡gėrė alkoholio, kaip nurodo ir liudytojai, jis buvo iÅ¡gėręs alaus, brendžio, įvykus eismo įvykiui iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, po to buvo surastas motinos kaimynų name, maždaug po 5 val. atlikus asmens blaivumo testÄ 13 val. 53 min. 13 s., rezultatas buvo 0,55 promilės iÅ¡kvepiamame ore, tos pačios dienos 14 val. 35 min. buvo apžiÅ«rėtas KupiÅ¡kio ligoninėje, iÅ¡vada: neblaivus, vartojęs psichoaktyvių medžiagų (alkoholis).

Vairuoti negali. Apie 15 val. paimtas kraujo mėginys. Ir 2014-10-14-2014-10-15 atlikus kraujo tyrimÄ , A. S. kraujyje rasta 0,33 promilės etilo alkoholio. Tuo remiantis atsakau į teisėjo užduotÄ klausimÄ .

1. A. S. 2014-10-11 7 val., eismo įvykio metu buvo neblaivus, nes iÅ¡ jo paties ir liudininkų parodymų matyti, kad jis vartojo alkoholį, kokio girtumo laipsnio jis buvo 7 valandÄ atsakyti negalime, nes A. S. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir girtumas jam nebuvo nustatytas tuo metu, o nustačius maždaug po 5-6 valandų matyti, kad rezultatas buvo 0,55 promilės, o medicininio iÅ¡tyrimo akte iÅ¡vada, kad yra neblaivus, vairuoti negali (2 t., b. l. 44-45). 2014-10-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriui paskirta užduotis atlikti A. P. lavono tyrimÄ (1 t., b. l. 56).           Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 386/14 (P-05) nurodoma, kad:

1. A. P. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo muštinės žaizdos, odos nubrozdinimai veide, kraujosruva viršugalvyje, odos nubrozdinimai krūtinėje, plėštinės-traiškytinės žaizdos plaštakose, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinės dalies lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, krūtinkaulio ir kairio 8 šonkaulio lūžiai, širdiplėvės ir dešinio plaučio plyšimai, abiejų plaučių ir kepenų sumušimas, abiejų šlaunikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai.

2. Lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-10-13, 13.00 val., lavono radimo aplinkybės ir laikymo sÄ lygos (buvo laikomas Å¡aldytuve) rodo, kad nuo A. P. mirties iki lavoninių reiÅ¡kinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 2-4 paros. 3-4. A. P. lavone nustatyta muÅ¡tinės žaizdos, odos nubrozdinimai veide, kraujosruva virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimai krÅ«tinėje, plėštinės-traiÅ¡kytinės žaizdos plaÅ¡takose, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinės dalies lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, krÅ«tinkaulio ir kairio 8 Å¡onkaulio lūžiai, Å¡irdiplėvės ir deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imai, abiejų plaučių ir kepenų sumuÅ¡imas, abiejų Å¡launikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai.

Å ie sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdÄ , padaryti kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), neužilgo iki mirties. A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 58-59). IÅ¡ 2014-10-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), 8,5 kilometre, tiesus kelio ruožas. Kelio danga asfaltas, kelio dangos bÅ«klė - sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis- 6 m; vienos eismo juostos plotis- 3 m; eismo juostų skaičius viena kryptimi – 1; eismo juostų skaičius prieÅ¡inga kryptimi-1.

Kelkraščio plotis – 1,2 m, važiuojamoji kelio dalis paženklinta skiriančiomis važiuojamÄ jÄ dalį į eismo juostas, juostomis. Važiuojamosios kelio dalies deÅ¡inėje pusėje yra kelkraÅ¡tis, už kelkraščio yra atviras laukas. Važiuojamosios kelio dalies kairėje pusėje yra kelkraÅ¡tis, už kelkraščio yra atviras laukas. Eismo įvykio vietoje kelio ženklų nėra. Transporto priemonių iÅ¡sidėstymas eismo įvykio vietoje: kairėje kelio pusėje (jei važiuoti link (duomenys neskelbtini)) priekiu į Å¡iaurės vakarus, 11,9 m atstumu nuo priekinės deÅ¡inės pusės automobilio aÅ¡ies ir 10 m atstumu nuo galinės deÅ¡inės pusės automobilio aÅ¡ies iki kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to stovi automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio BMW 525 deÅ¡inės pusės galinės aÅ¡ies iki dviračio rėmo yra 97,7 m atstumas.

Kairėje kelio pusėje, 5,7 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto, ant žemės guli dviračio rėmas. Kairėje kelio pusėje, 3,1 m atstumu nuo dviračio rėmo link (duomenys neskelbtini) ir 3,4 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto, ant žemės guli priekinis dviračio ratas. Dešinėje kelio pusėje, 20,5 m atstumu nuo dešinės pusės galinės automobilio BMW 525 ašies ir 6,7 m atstumu nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto ant žemės guli galinis dviračio ratas.

Kitos žymės ant kelio: kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje (jei važiuoti link (duomenys neskelbtini)), ties kairiuoju kelio kelkraščiu yra vieno metro skersmens balta, galimai pieno dėmė. Nuo dėmės iki kelio į P. B. sodybÄ 59,9 m atstumas, o iki kairės kojos bato 4,2 m atstumas. Kairėje kelio pusėje (jei važiuoti link (duomenys neskelbtini)) 64,1 m atstumu nuo kelio į P. B. sodybÄ ir 9,3 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ant žemės guli kairės kojos batas. 6,7 m atstumu nuo Å¡io bato link (duomenys neskelbtini) ir 1,2 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ant žemės guli deÅ¡inės kojos batas.

Kairėje kelio pusėje 6,3 m atstumu nuo kairiojo kelio kelkraščio ir 1,2 m atstumu nuo deÅ¡inės kojos bato link (duomenys neskelbtini), ant žemės, guli plastmasinis kibiras, 1,5 m atstumu nuo Å¡io kibiro link (duomenys neskelbtini) ir 7,4 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ant žemės guli kitas kibiras. Duomenys apie lavonÄ : ant žemės, pusiau ant nugaros, pasviręs į kairę guli A. P. lavonas. Lavono rankos iÅ¡tiestos į priekį. DeÅ¡inė koja iÅ¡tiesta į priekį, kairė ties keliu sulenkta ir pakiÅ¡ta po deÅ¡ine koja.

Ant lavono yra baltos spalvos megztukas, juodos spalvos kelnės ir raudonos spalvos striukė su kapišonu. Nuo A. P. lavono galvos iki kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto krašto 4,8 m atstumas ir 2,6 m atstumas iki dviračio rėmų. Nuo A. P. galvos iki automobilio BMW 525 galinės dešinės pusės ašies 100,3 m atstumas (1 t., b.l. 18-29).              Iš automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad  apžiūrėjus automobilio išorę, matyti apgadinta automobilio priekinė dalis: priekinis bamperis, priekinės grotelės; kairės pusės priekinis žibintas; kairės pusės priekinis sparnas; variklio dangtis (daugiau kairė pusė); priekinis stiklas (daugiau kairė pusė); automobilio stogo priekinė dalis (daugiau kairė pusė).

Automobilio iÅ¡orė padengta purvu bei dirvožemiu. ApžiÅ«rint automobilį buvo rasta ir paimta: keturi stiklainiai su kvapų pėdsakais; laikrodis; dėžutė su kaljanu; 1 vokas su stiklo Å¡ukių pavyzdžiu; 4 vokai su biologiniais pėdsakais; 2 vokai su mikrodalelėmis; vokas su pirÅ¡tų pėdsakais (1 t., b. l. 37-40).  Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas. Kaltinamajame akte ( 2 t., 67-82) A. S. pateikti kaltinimai pagal LR BK 281 str. 6 d. ir 144 str., nukentėjusysis Ž. P. pateikė praÅ¡ymÄ ( 3 t., b. l. 17-19) kaltinimÄ iÅ¡ dalies pakeisti – nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR BK 281 str. 6 d. perkvalifikuoti į LR BK 129 str. 1 d. ( kito žmogaus nužudymas).

Teismas, atsižvelgdamas į prokurorės ir kaltinamojo gynėjo nuomones, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose ( baudžiamoji byla 2K-P-498-746/2015), protokoline nutartimi ( 3 t., b. l.

46) nukentėjusiojo Ž. P. praÅ¡ymÄ dėl veikos perkvalifikavimo atmetė. A. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 281 str. 6 dalyje bei LR BK 144 str. nurodytas nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 dalyje. A. S., 2014 m. spalio 11 d. apie 7 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 9, 14, 119 ir 127 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis ir žuvo dviratininkė A.

P.. KET 9 p. nurodo – „Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui….”; KET 14 p. nurodo – “Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų……”; KET 119 p. nurodo – “Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to”;

KET 127 p. nurodo - “Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties…”.A. S. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko tokio saugaus greičio, jog pastebėjęs kliÅ«tį galėtų automobilį sustabdyti, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir partrenkė A.

P., kuri dviračiu važiavo deÅ¡ine kelio puse. A. S. nurodė, jog jo vairuojamÄ automobilį sumėtė, jis nuvažiavo į kairę kelio pusę, kažkÄ nutrenkė ir sustojo dirvoje. Eismo įvykis įvyko 2014-10-11 apie 7 val., tÄ pačiÄ dienÄ A. S. 13 val. 53 min. nustatytas 0,55 prom. neblaivumas. Neblaivumas nustatytas praėjus daugiau kaip 6 valandoms po eismo įvykio, Å¡i aplinkybė leidžia manyti, kad A. S. vairavo bÅ«damas didesnio neblaivumo nei nustatyta patikrinimo metu. A. S. pripažino partrenkęs žmogų, tik iÅ¡ karto to nesuprato.

A. S. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d., įrodyta nukentėjusiosios Ž. P., liudytojų M. N., A. P., R. L., D. J., R. K., A. S., S. G., G. R. parodymais, iÅ¡ dalies liudytojų D. B. ir K. N. parodymais, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada Nr. M386/14 (p-05), kitais teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.   Teismas atmeta kaltinamojo A. S. gynėjo pateiktÄ versijÄ , jog A.

P. mirtį galėjo sÄ lygoti D. B. veiksmai. Gynėjas pateikia versijÄ , kad D. B. po eismo įvykio galėjo neÅ¡ti ar tempti sužeistÄ A. P. apie 80 m, ir tai galėjo pagreitinti A. P. mirtį. Teismui gynėjas pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. iÅ¡vadÄ Â Nr. 0037/16 ( 3 t., b. l. 133-138), kurioje nurodyta ( 3 t., b. l. 138), kad „ atsižvelgiant į A. P. patirtus sužalojimus- po eismo įvykio- jos neÅ¡imas, tempimas galėjo sÄ lygoti A. P. sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ â€“ intensyvesnį kraujavimÄ , tačiau kraujavimo priežastis buvo patirta auto trauma; tuo atveju, jeigu A.

P. nebÅ«tų po eismo įvykio neÅ¡ama, tempiama 70 metrų, laiku jai suteikus tinkamÄ medicininę pagalbÄ , mažai tikėtina, tačiau galėjo bÅ«ti iÅ¡gelbėta jos gyvybė“. Gynėjas, įrodinėdamas galimÄ A. P. tempimÄ ar neÅ¡imÄ 80 m atstumu, remiasi liudytojų K. N. ir D. B. parodymais bei eismo įvykio vietos planu ( 1 t., b. l. 29). Remiantis eismo įvykio vietos planu, matuojant pagal keliÄ atstumas nuo A. P. kÅ«no iki automobilio BMW, esančio dirvoje, yra 100,3 m ( 97,7 + 2,6 ). D.

B. posėdžio metu parodė, kad po eismo įvykio A. P. patraukė tik du žingsnius – nuo arimo ant žolės. Apklausiamas teismo posėdyje (papildomai buvo apklaustas atnaujinus įrodymų tyrimÄ ) D. B. parodė, kad po eismo įvykio A. P. kÅ«nas buvo 20-30 m nuo jÄ partrenkusio automobilio, netrukus  patikslino, kad galėjo bÅ«ti ir 10 m atstumu. Liudytoja K. N. ( papildomai buvo apklausta atnaujinus įrodymų tyrimÄ ) parodė, kad partenktas asmuo, jai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, gulėjo 2-6 m atstumu nuo automobilio ir 1,5 m atstumu nuo kelio kraÅ¡to.

Teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojų parodymus dėl partrenktojo asmens atstumo nuo automobilio po eismo įvykio. K. N. nurodė, kad dėl to, jog partrenkė žmogų, buvo stresinėje situacijoje. D. B. nurodė taip pat buvęs apimtas streso ir susijaudinęs, todėl net nebandė užčiuopti A. P. pulso. D. B. yra turėjęs sveikatos sutrikimų ( 3 t., b. l. 127-132), kurie gali trikdyti teisingÄ oientacijÄ . Teismo nuomone, liudytojai K. N. ir D. B. dėl streso negalėjo iÅ¡ karto po eismo įvykio tiksliai įvertinti atstumo, kuriuo partrenktoji A.

P. buvo nuo jÄ partrenkusio automobilio. Paminėtų liudytojų parodymai kaltinamojo gynėjui leido pateikti versijÄ , kad po eismo įvykio A. P. galėjo bÅ«ti D. B. traukiama ar neÅ¡ama apie 70-80 m, kÄ pats D. B. kategoriÅ¡kai neigia. Teismas remiasi liudytojų A. S., S. G., G. R. parodymais ir laiko, kad eismo įvykio vietos plane ( 1 t., b. l.

29) užfiksuoti atstumai yra teisingi, nustatyti iÅ¡ karto po įvykio. D. B. nurodė A. P. patraukęs du žingsnius – nuo dirvos ant žolės, tai reiÅ¡kia – statmenai keliui, todėl toks patraukimas negalėjo iÅ¡kreipti nustatyto atstumo pagal keliÄ ( 100,3 m).     Liudytojas A. S. parodė, kad kraujo, tempimo žymių nuo automobilio iki žuvusiosios nepastebėjo, įvykio vietoje nebuvo abejonių, kad kÅ«nas gali bÅ«ti pertemptas po įvykio į kitÄ vietÄ . Liudytojas S. G. parodė, kad jis sudarinėjo eismo įvykio vietos planÄ , atstumas nuo žuvusiosios iki automobilio buvo apie 100 m, nebuvo žuvusiosios vilkimo žymių. Liudytoja G. R. parodė, kad, nuvykusi pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , pamatė dviratininkę, kuri gulėjo kelkraÅ¡tyje, ir automobilį apie 100 m atstumu nuo dviratininkės. IÅ¡ pateiktų nuotraukų ( 4 t., b. l.

27) matyti, kad atstumas nuo A. P. kÅ«no iki jÄ partrenkusio automobilio yra didesnis, nei nurodė liudytojai K. N. ir D. B.. LogiÅ¡kai bÅ«tų nepaaiÅ¡kinamas D. B. elgesys, jei, kaip teigia gynėjas, jis bÅ«tų tempęs ar nešęs A. P. 70 ar 80 metrų. Žuvusioji buvo parblokÅ¡ta automobilio, todėl nuo smÅ«gio galėjo atsidurti Å¡alia kelkraščio, dirvoje. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad A. P. kÅ«nas guli kelkraÅ¡tyje, todėl galėjo bÅ«ti, kad iÅ¡ dirvos kÅ«nas D. B. truputį patrauktas.

A. P. kÅ«nas didesniu nuo kelraščio atstumu dirvoje galėjo atsidurti vieninteliu atveju – jei po eismo vykio bÅ«tų užkritęs ant automobilio kapoto ir vežamas automobilio judėjimo kryptimi. Tačiau tiek A. S., tiek K. N. nenurodė, kad objektas, į kurį atsitrenkė A. S. vairuojamas automobilis, bÅ«tų užvirtęs ant automobilio kapoto. Teismas mano, kad A. P. kÅ«nas negalėjo bÅ«ti traukiamas ar neÅ¡amas 70-80 metrų, nes tokiu atstumu jis negalėjo bÅ«ti atsidÅ«ręs dirvoje, o traukti pagal keliÄ tolyn nuo automobilio nebuvo prasmės, tokio veiksmo neįmanoma logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti.

Pastebėtina, kad duodamas parodymus D. B. nurodė, kad negali tiksliai nurodyti, kokiu atstumu žuvusioji buvo nuo jÄ patrenkusio automobilio, nes atstumo nematavo, tačiau ne vienÄ kartÄ patvirtino, kad A. P. patraukė tik du žingsnius nuo arimo ant žolės. Ekspertas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad pagal visus autopsijos metu nustatytus radinius A. P. iÅ¡tiko staigi mirtis, todėl kÅ«no ertmėse nebuvo kraujo kreÅ¡ulių, iÅ¡oriÅ¡kai nebuvo jokių kÅ«no tempimo žymių. Esant nustatytiems sužalojimams A.

P. neturėjo jokių Å¡ansų iÅ¡gyventi ir nė kiek nepajudinta. Staigios mirties laikotarpis minutėmis neiÅ¡reikÅ¡tas – po eismo įvykio A. P. Å¡irdis keletÄ minučių galėjo susitraukinėti. Jei asmuo patyrė kaklo lūžį, tai nekvalifikuotai tempiant galima padaryti papildomus sužalojimus. A. P. kÅ«ne yra ryÅ¡ki dislokacija tarp kaklo slankstelių lūžio, tai galėjo atsitikti nuo stipraus smÅ«gio, tempiant tokio sužalojimo negalima padaryti. Pažymėtina, kad ekspertas R.

Ž. atliko pirminį tyrimÄ â€“ specialisto iÅ¡vadÄ ( 1 t., b. l. 58-59) jis pateikė tirdamas A. P. lavonÄ . Ekspertas P. P. savo iÅ¡vadÄ ( 3 t., b. l. 133-138) pateikė remdamasis eksperto R. Ž. iÅ¡vada ir kaltinamuoju aktu. Kadangi nėra jokių patikimų duomenų, kad A. P. kÅ«nas po eismo įvykio galėjo bÅ«ti tempiamas 70 ar 80 metrų, ekeperto P. P. iÅ¡vadose suformuluoti teiginiai vertinami kaip konsultaciniai – kas bÅ«tų, jei kÅ«nas bÅ«tų temptas gana ilgÄ atstumÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojo T.

B. parodymus dėl to, kad, jam atvykus į įvykio vietÄ , partrenktoji A. P. dar Å¡nopavo ir kad policijos pareigÅ«nai atvyko vėliau nei jis. T. B. parodymai vertinami kaip pagalba A. S., nes jis Å¡iuo metu gyvena su A. S. seserimi, nors santuoka ir nutraukta. T. B. parodymai paneigti nukentėjusiosios Ž. P., liudytojų S. G. bei G. R. parodymais. Nukentėjusioji Ž. P. nurodė, kad T. B. į įvykio vietÄ atvyko vėliau – po to, kai po sugrįžimo vėl pasiÅ¡alino K. N. ir A. S.. Ž. P. nurodė, kad iki atvykstant T.

B. tikrino mamos pulsÄ , tačiau nei pulso, nei Å¡nopavimo nebuvo. Be to, Ž. P. nurodė, kad jos draugas R. K. taip pat tikrino pulsÄ , ir iÅ¡ karto pasakė, kad pulso nėra. Liudytojas S. G. nurodė, kad atvyko pirmi su G. R., po to atvyko operatyvinė grupė. S. G. nurodė, kad jiems atvykus įvykio vietoje buvo dviratininkas ir neblaivus liudytojas, kurį reikėjo apsaugoti. S. G. nenurodė, jog jiems atvykus įvykio vietoje jau buvo T. B.. Liudytoja G. R. nurodė, kad kai su S. G. atvyko į įvykio vietÄ , ten buvo D.

B., automobilio keleivis, kolega iÅ¡ Biržų ( policininkas R. K.) ir žuvusiosios dukra. Ji tikrino partrenktosios pulsÄ , tačiau, visÄ laikÄ klÅ«pėdama, pulso neužčiuopė. PanaÅ¡iai po trijų minučių nuo jos atvažiavimo atvyko greitoji medicinos pagalba, gydytojai, prijungę Å¡irdies aparatÄ ,  konstatavo mirtį ir kÅ«nÄ paliko. T. B. atvyko tada, kai jau buvo iÅ¡važiavę A. P. mirtį konstatavę medikai. T. B. nebuvo priėjęs prie žuvusiosios, jis lėtai pro žuvusiÄ jÄ pravažiavo automobiliu. Taip pat kritiÅ¡kai vertinami A.

S. sesers liudytojos L. B. parodymai, kuri nurodė į įvykio vietÄ atvykusi su buvusiu vyru T. B.. L. B. nurodė - kai su buvusiu vyru nuvažiavo į įvykio vietÄ , policija jau buvo atvykusi ( nors T. B. nurodo, kad policija atvyko po jo ir L. B. atvažiavimo). L. B. nurodė nesupratusi – žvėris ar žmogus partrenktas, to gerai nesupratusi ir namuose, todėl ir nesutrukdė mamai iÅ¡skalbti neÅ¡varių A. S. rÅ«bų. Keistai atrodo buvusių sutuoktinių, gyvenančių Å¡iuo metu kartu, T. B. ir L.

B., atvykusių tuo pačiu automobiliu į eismo įvykio vietÄ Â ir kartu iÅ¡vykusių, parodymai: T. B. nurodo priėjęs prie patrenktosios A. P. ir girdėjęs jos Å¡nopavimÄ , o L. B. nurodė nei įvykio vietoje, nei grįžusi į namus nesupratusi – žmogus ar gyvÅ«nas partrenktas. Taip pat L. B. nurodo, kad avarijos vietoje buvo susinervinusi, bandė nuraminti Ž. P. ( Å¡iÄ aplinkybę patvirtino Ž. P.), tačiau tai nepadėjo susivokti, kas partrenktas. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymÄ A.

S. veiksmus perkvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 4 dalį bei pradėti ikiteisminį tyrimÄ D. B. atžvilgiu pagal LR BK 132 straipsnį, toks gynėjo praÅ¡ymas nepagrįstas bylos medžiaga ir iÅ¡tirtais įrodymais. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo gynėjo pastebėjimus, kad ir pati žuvusioji A. P. galėjo pažeisti dviratininkams privalomas kelių eismo taisykles – važiavo be Å¡viesų, neapsirengusi liemenės ir panaÅ¡iai. Teismo nuomone, jei ir galėjo A. P., važiuodama dviračiu, pažeisti kelių eismo taisykles, tai tokia aplinkybė negalėjo turėti įtakos eismo įvykiui – juk A.

S. patrenkė ne ta pačia kaip ir jis kelio puse važiavusiÄ dviratininkę, tačiau važiavusiÄ prieÅ¡ais deÅ¡ine kelio puse, tai yra važiavusiÄ kairėje nuo A. S., sėdėjusio už automobilio vairo.              Teismo nuomone, A. S. veiksmai – dėl neblaivumo ir kitų priežasčių nepasirinkimas saugaus greičio, iÅ¡važiavimas į prieprieÅ¡inę eismo juostÄ ir automobilio nesustabdymas atsiradus kliūčiai - buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui, kurio metu žuvo A.

P., kilti, A. S. veiksmai vairuojant automobilį yra priežastiniame ryÅ¡yje su dėl eismo įvykio kilusiomis pasekmėmis.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. S. kaltė pilnai įrodyta posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais – A. S. padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 144 straipsnyje.LR BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .

Å i nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. LR BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Å is nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigÄ rÅ«pintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbÅ«t yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos, taip palikdamas nukentėjusįjį be pagalbos. Å iuo atveju ta aplinkybė, kad eismo įvykį padarė ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino palikdamas be pagalbos nukentėjusįjį kaltininkas, apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nepaneigia jo tyčios ir kartu neÅ¡alina tokio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 144 straipsnį. Pažymėtina, kad LR BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiÅ¡kia, jog savanoriÅ¡kas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, paÅ¡alinanti asmens pakaltinamumÄ ir kaltę. Å i nuostata reiÅ¡kia, jog fiziologinis girtumas nepaÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo bÅ«senoje padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios bÅ«senos, kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę.

A. S. nurodo, kad formaliai kaltę pripažįsta, tačiau teigia, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos net nebandęs aiÅ¡kintis, kÄ nutrenkė. A. S. pripažįsta, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau jei nežinojo, kÄ nutrenkė, mano, kad jo veiksmuose galbÅ«t nėra tyčios. A. S. elgesys po eismo įvykio, liudytojų ir nukentėjusiosios Ž. P. parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad A. S. suvokė, kÄ partrenkė vairuodamas automobilį, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia.

Neigdamas kaltę A. S. teigia, kad po smÅ«gio, kai ant suskilusio priekinio automobilio stiklo atsirado kraujas, jis pamanė, kad nutrenkė stirnÄ . Buvo susitrenkęs ir sunkiai orientavosi, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nežiÅ«rėjo kÄ nutrenkė ir iÅ¡ karto pasiÅ¡alino, nepažiÅ«rėjo, kÄ nutrenkė ir tada, kai su K. N. sugrįžo į įvykio vietÄ pasiimti pastarosios telefono. Teismas A. S. parodymus vertina kaip gynybinę pozicijÄ ir siekį savo netinkamÄ poelgį pateikti kiek galima palankiau.

Tai, kad A. S. suvokė, kÄ partrenkė įvykio metu, rodo ir jo elgesys – pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos rÅ«bus atidavė skalbti motinai, iki sulaikymo buvo A. S. motinos draugės namuose, kur ir buvo sulaikytas. A. S. yra jauno amžiaus, turintis pakankamÄ ( vidurinį) iÅ¡silavinimÄ , manant, jog nutrenktas gyvÅ«nas, nesuprantamas A. S. elgesys po eismo įvykio – stengėsi pasiÅ¡alinti net nepažiÅ«rėjęs, kÄ nutrenkė, nors smÅ«gio metu vairavo automobilį ir nurodė nesijautęs girtas; stengėsi, kad kuo greičiau bÅ«tų iÅ¡plauti rÅ«bai, su kuriais dalyvavo eismo įvykyje; miegoti bandė ne mamos namuose, o pas mamos kaimynę; iÅ¡ karto bandė suversti kaltę A.

P.. Nukentėjusioji Ž. P. nurodė, kad A. S. jos atsipraÅ¡inėjo, kai sugrįžo į įvykio vietÄ . Taip pat A. S. ir K. N. kaltino A. P., jog pastarasis vairavo automobilį. Liudytoja K. N., sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje, parodė, kad “paties įvykio nemačiau, pajutau, kad įvyko įvykis, nes kažkas smarkiai atsitrenkė į maÅ¡inÄ . Po atsitrenkimo visi iÅ¡lipom iÅ¡ maÅ¡inos, atsistojom ant kelio. AÅ¡ pagalvojau, kad taip nuo kelio nuvažiavom, nesupratau, kas įvyko, ir tada pamatėm, kad žmogų nutrenkėm.

TÄ Å¾mogų pamatėm visi” ( 3 t., b. l. 97). Dar K. N. parodė – “Mes atsistojom ant kelio ir kai pamatėm, kad žmogų nutrenkėm, S. iÅ¡ karto paskambino B., pasakė kurioj vietoj, kaip, kas ir tada mes buvom iÅ¡bėgę, o T. B. iÅ¡ namų atvažiavo į tÄ vietÄ â€. Taip pat K. N. nurodė, kad kai su A. S. sugrįžo į eismo įvykio vietÄ , jai A. S. liepė sakyti, kad nepasiėmė telefono, o iÅ¡ tikrųjų buvo nepasiėmęs dokumentų. A. S. sakė atsisakančiam bėgti A.

P., jog pastarasis kaltę dėl vairavimo prisiimtų sau. PrieÅ¡ pasiÅ¡alindami iÅ¡ įvykio vietos pirmÄ kartÄ nežinojo, kokį konkrečiai žmogų partrenkė. Dar K. N. parodė, kad A. S. motinai pasakė kaip A. S. buvo liepęs- jog automobilį vairavo A. P.. Liudytojas A. P. parodė, kad jis bandė kalbėtis su nuo automobilio bėgančiu A. S., tačiau pastarasis teigė, kad jis vairavo. Jis atsakė A. S., kad nevairavo, ir grįžo į įvykio vietÄ . Teismo nuomone, A. S. elgesys – bandymas įtikinti stipriai neblaivų A.

P. tuo, jog jis vairavo automobilį, taip pat K. N. įkalbinėjimas sakyti netiesÄ ( kad sakytų, jog vairavo A. P.) - pagrįstai leidžia manyti, jog A. S. suvokė, kad partrenkė žmogų, nors pirmÄ kartÄ pasiÅ¡alinant galėjo ir nežinoti partrenktojo žmogaus asmenybės. Liudytojas R. K. parodė, kad kai A. S. su K. N. grįžo prie automobilio, jis buvo eismo įvykio vietoje ir A. S. su K. N. liepė nepasiÅ¡alinti. Tačiau A. S. su K. N., nieko neatsakę, pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini) link. A.

S. elgesys po eismo įvykio – iÅ¡ pradžių pasiÅ¡alinimas, po to grįžimas pasiimti daiktų, kaltės vertimas A. P.- leidžia pagrįstai manyti, kad A. S. dėl neblaivumo nebuvo tokios bÅ«klės, kad nesuvoktų, jog padarė eismo įvykį ir kažkÄ nutrenkė. A. S. teiginiai, kad manė, jog nutrenkė žvėrį, tačiau prieÅ¡ pasiÅ¡alinant net nebandė tuo įsitikinti, vertinami kaip gynybinė pozicija, kaip bandymas pasiteisinti prieÅ¡ žuvusiosios Å¡eimos narius.      Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

S. kaltė pilnai įrodyta posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais – A. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 144 straipsnyje. Tai, kad pagalbÄ nukentėjusiajam galėjo suteikti ar suteikė kiti eismo įvykį matę asmenys, kad kiti asmenys iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , neÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 144 straipsnį.Dėl ieÅ¡kinių. Nukentėjusieji Ž. P., Ž. P., R. L., L. L., žuvusiosios A. P. nepilnamečiai vaikai ( buvę nepilnamečiais ieÅ¡kinio pateikimo metu) M.

P., A. P., S. P. ir T. P., atstovaujami globėjos ir rÅ«pintojos D. P. ( 3 t., b. l. 123-126), bei civilinis ieÅ¡kovas -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius - palaikė ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.              A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos ieÅ¡kinius pripažino, dėl neturtinės žalos dydžio prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kos galimybių kuo greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusysis Ž. P., A. P. sutuoktinis, prašė priteisti 40000 EUR neturtinės žalos, 6831,71 EUR turtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 777,87 EUR ( 3 t., b. l. 2-5). IeÅ¡kinyje nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ dalies atlygino patirtÄ turtinę žalÄ â€“ sumokėjo 1289,07 EUR, iÅ¡skaičiavus vienkartinę 1040 Lt laidojimo iÅ¡mokÄ , už gedulingus pietus, ritualines prekes ir paslaugas, portretÄ , taip pat atlygino 5000,00 EUR neturtinės žalos. Turtinės žalos iÅ¡laidas, kurių nekompensavo AB „Lietuvos draudimas“, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ A.

S. – už maistÄ A. P. laidotuvėms -45,87 Lt; už alkoholinius gėrimus laidotuvėms – 273,44 Lt; už padėkÄ laikraÅ¡tyje „KupiÅ¡kėnų mintys“-30,00 Lt; už kurÄ , reikalingÄ laidotuvėms – 104,89 Lt; už gedulingus pietus po A. P. laidotuvių – 2876,00 Lt; už ketursavaičio maitinimo paslaugas – 375,00 Lt; negautÄ Å½. P. atlyginimÄ nuo 2014-10-12 iki 2014-11-30 – 11113,22 Lt; už kapavietės betonavimÄ â€“ 250,00 EUR; už paminklÄ Â A. P. ir kapo sutvarkymÄ â€“ 1950,00 EUR; už gedulingus pietus per metines-340,00 EUR.

Viso Ž. P. prašo priteisti iš A. S. 6831,71 EUR turtinės žalos. Ž. P. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies. Pastebėtina, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokias išlaidas konkrečiai atlygino AB „Lietuvos draudimas“ ir kokių išlaidų neatlygino. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 1289,07 EUR už gedulingus pietus ir kitas išlaidas, tačiau ir iš kaltininko A. S. prašoma priteisti 832,95 EUR už gedulingus pietus.

Teismas, spręsdamas apie iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir bÅ«tinumÄ , vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.     Kadangi ieÅ¡kinyje nurodyta, kad Ž. P. atlyginta už gedulingus pietus, teismas atmeta reikalavimÄ priteisti iÅ¡ A. S. 13,28 EUR už maistÄ A. P. laidotuvėms, 79,19 EUR už alkoholinius gėrimus laidotuvėms, 832,95 EUR už gedulingus pietus po A. P. laidotuvių. Atmetamas reikalavimas priteisti 8,69 EUR už padėkÄ laikraÅ¡tyje „KupiÅ¡kėnų mintys“, nes tokios iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos, be to, nepateiktas joks iÅ¡laidas pateisinantis dokumentas.

Atmetamas reikalavimas priteisti ketursavaičio maitinimo paslaugas – 108,61 EUR bei gedulingų pietų per A. P. laidotuvių metines iÅ¡laidas – 340,00 EUR. Paprastai atlyginamos tik laidojimo ir tiesiogiai su tuo susijusios iÅ¡laidos. Å ios iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos, abiem atvejais už mirusiuosius laikomos Å v. MiÅ¡ios, o maitinimo paslaugos nebÅ«tinai teikiamos. Taip pat atmetamas reikalavimas priteisti Ž. P. negautÄ uždarbį nuo 2014-10-12 iki 2014-11-30 – 3218,61 EUR. Ž. P. negautas darbo užmokestis ir dienpinigiai ( 1 t., b. l. 80-82) nėra tiesiogiai susiję su laidojimo iÅ¡laidomis.

Paskaičiuotas menamas darbo užmokestis neginčijamai nepagrindžia fakto, kad būtent tuo laikotarpiu Ž. P. būtų dirbęs Suomijoje, be to, iš gaunamų dienpinigių Ž. P. būtų turėjęs padengti pragyvenimo išlaidas, kurių dydis neaiškus.   Tenkinamas reikalavimas priteisti kuro išlaidas, patirtas per laidotuves – 30,38 EUR ( 1 t., b. l. 85-86). Ž. P. 2014-10-13 nupirko 24, 49 l dyzelinio kuro, teismo nuomone, tokios išlaidos yra būtinos ir reikalingos organizuojant laidotuves.

Taip pat tenkinamas reikalavimas priteisti kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas – 2200 EUR. Å is reikalavimas pagrįstas pateiktais įrodymais ( 2 t., b. l. 136) ir tiesiogiai susijęs su A. P. žūtimi. Ž. P. ieÅ¡kinį turtinėje dalyje tenkinant iÅ¡ dalies, jam iÅ¡ A. S. priteisiama 2230,38 EUR turtinės žalos atlyginimui.        IeÅ¡kinyje Ž. P. dėl neturtinės žalos nurodė, kad neturtinę žalÄ vertina 45000 EUR dydžio suma, kadangi 5000 EUR atlygino AB „Lietuvos draudimas“, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko 40000 EUR neturtinės žalos.

Nurodė, kad su A. P. pragyveno 20 metų, augino 5 vaikus. Dėl nusikalstamos veikos tapo vieniÅ¡u tėvu, žlugo visi ateities planai užauginti vaikus, kartu nugyventi senatvę.  Posėdžio metu Ž. P. nurodė, kad po nelaimės du mėnesius jautėsi blogai, buvo depresija, ilgÄ laikÄ negalėjo patikėti, kad nebėra sutuoktinės. Nukentėjusioji Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P. dukra, prašė priteisti 50000 EUR neturtinės žalos ir 260,64 EUR turtinės žalos ( 1 t., b. l. 100-102).

IeÅ¡kinyje dėl turtinės žalos nurodė, kad iki pilnametystės buvo tėvų iÅ¡laikoma, jos iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mėnesį siekė 173,77 EUR, Å¡iÄ sumÄ dalinosi abu tėvai per pusę, kadangi mama žuvo, tai kaltininkas mamos iÅ¡laikymo dalį turėtų padengti. Nuo mamos mirties iki Ž. P. pilnametystės buvo trijų mėnesių laikotarpis, A. P. mokama dalis, ieÅ¡kovės manymu, buvo 86,88 EUR, todėl iÅ¡laikymo suma už 3 mėnesius lygi 260,64 EUR, Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko.

Reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ tenkinams iÅ¡ dalies. LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ .... To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, kad bÅ«tų galima netaikyti LR CK 6. 284 straipsnio nuostatų ( 4 dalis).

IÅ¡ pateiktų duomenų ( 3 t., b. l. 32), matyti, kad pajamos už pienÄ buvo gaunamos Ž. P. vardu. Teismo nuomone, Å¡ias pajamas – per 2014 m. 10 mėnesių gauta 2596, 51 EUR - gaudavo A. P., nes Ž. P. dirbdavo užsienyje. Taip pat tikėtina, kad A. P., prižiÅ«rėdama Ž. P. vardu registruotus gyvulius ir paukščius ( 2 t., b. l. 142-143), gaudavo ir daugiau pajamų, tačiau tų pajamų įvertinti nėra galimybės, nes nepateikta daugiau A. P. pajamas pagrindžiančių dokumentų.

Tačiau, teismo nuomone, įvertinant pateiktus duomenis apie pajamas ir tai, kad A. P. turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti penkis nepilnamečius vaikus, kad vidutiniÅ¡kai už pienÄ per mėnesį gaudavo 256,61 EUR, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo- 86,88 EUR per mėnesį – A. P. nepilnamečiui vaikui, taip pat ir ieÅ¡kovei, neturėjo galimybės teikti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. P., pagal pateiktus duomenis apie pajamas iÅ¡ Å«kio, vienam nepilnamečiui vaikui galėjo teikti 50 EUR dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ .

Atmetus gaunamÄ Å¡alpos naÅ¡laičių pensijÄ Â (32,40 EUR kas mėnesį, 2 t., b. l. 120), Ž. P. iÅ¡ kaltininko priteisiamas 17,60 EUR kasmėnesinis iÅ¡laikymas, kadangi priteisiamas iÅ¡laikymas už tris mėnesius, viso iÅ¡ kaltininko priteisiama 60,77 EUR.            Ž. P. ieÅ¡kinį turtinėje dalyje tenkinant iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ A. S. priteisiama 60,77 EUR turtinės žalos atlyginimui.          IeÅ¡kinyje Ž. P. dėl neturtinės žalos nurodė, kad jos ir motinos ryÅ¡ys buvo labai artimas, iÅ¡ karto po įvykio matė mirÅ¡tančiÄ mamÄ .

Toks vaizdas jÄ labai sukrėtė, po laidotuvių sutriko jos psichika, negalėjo eiti į mokyklÄ nuo 2014-10-13 iki 2014-10-24. Posėdžio metu Ž. P. nurodė, kad negali miegoti naktimis, nuolat laukia, kada sugrįš mama. Jokie pinigai neatlygins patirto skausmo. Nukentėjusieji M. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), visi žuvusiosios A. P. vaikai, atstovaujami atstovės pagal įstatymÄ D. P. ( 3 t., b. l. 123, 124, 125, 126), prašė priteisti kievienas po 50000 EUR neturtinės žalos ir turtinę žalÄ :

A. P. – 1476, 96 EUR; T. P. – 7124,16 EUR; S. P. – 4691,52 EUR; M. P. 3040,80 EUR (2 t., b. l. 116-119). IeÅ¡kinyje dėl turtinės žalos nurodė, kad visi iki pilnametystės turėjo bÅ«ti tėvų iÅ¡laikomi, kiekvieno iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos per mėnesį siekė 173,77 EUR, Å¡iÄ sumÄ dalinosi abu tėvai per pusę, kadangi mama žuvo, tai kaltininkas mamos iÅ¡laikymo dalį turėtų padengti. Nuo mamos mirties iki A. P. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) buvo 17 mėnesių laikotarpis; iki T.

P. pilnametystės, kuri bus 2021-12-18, bus 82 mėnesių laikotarpis; iki S. P. pilnametystės, kuri bus (duomenys neskelbtini), bus 54 mėnesių laikotarpis; iki M. P. pilnametystės, kuri bus (duomenys neskelbtini), bus 35 mėnesių laikotarpis. A. P. mokama iÅ¡laikymo dalis, ieÅ¡kovų manymu, buvo 86,88 EUR, todėl iÅ¡laikymo suma kiekvienam ieÅ¡kovui lygi mėnesių skaičiaus iki pilnametystės ir 86,88 EUR sandaugai. Remadamasis motyvais, kurie buvo nurodyti nustatant iÅ¡laikymo dydį Ž. P.,  teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

P., pagal pateiktus duomenis apie pajamas iÅ¡ Å«kio, vienam nepilnamečiui vaikui galėjo teikti 50 EUR dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ . Atmetus gaunamas Å¡alpos naÅ¡laičių pensijas ( 32,40 EUR kas mėnesį, 2 t., b. l. 121, 122, 123, 124), kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡ kaltininko priteisiamas 17,60 EUR kasmėnesinis iÅ¡laikymas. Iki nuosprendžio priėmimo dienos ieÅ¡kovams iÅ¡laikymas priteisiamas fiksuota suma, toliau kas mėnesį po 17,60 EUR iki nepilnamečių ieÅ¡kovų pilnametystės. A.

P., jau sulaukusiam pilnametystės, priteisiamas iÅ¡laikymas už 17 mėnesių fiksuota suma -299,20 EUR; T. P., sulauksiančiam pilnametystės (duomenys neskelbtini), priteisiamas iÅ¡laikymas už 82 mėnesius- už 22 mėnesius fiksuota suma – 387,20 EUR, toliau už 60 mėnesių mokant kas mėnesį 17,60 EUR, pradedant mokėti 2016 m. spalio mėnesį ir toliau mokant kas mėnesį, priteistÄ sumÄ sumokant iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; S. P., sulauksiančiai pilnametystės (duomenys neskelbtini), priteisiamas iÅ¡laikymas už 54 mėnesius- už 22 mėnesius fiksuota suma – 387,20 EUR, toliau už 32 mėnesius mokant kas mėnesį 17,60 EUR, pradedant mokėti 2016 m. spalio mėnesį ir toliau mokant kas mėnesį, priteistÄ sumÄ sumokant iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos;

M. P., sulauksiančiam pilnametystės (duomenys neskelbtini), priteisiamas iÅ¡laikymas už 35 mėnesius- už 22 mėnesius fiksuota suma – 387,20 EUR, toliau už 13 mėnesių mokant kas mėnesį 17,60 EUR, pradedant mokėti 2016 m. spalio mėnesį ir toliau mokant kas mėnesį, priteistÄ sumÄ sumokant iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.  IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį turtinėje dalyje tenkinant iÅ¡ dalies, iÅ¡ A. S. priteisiama: A. P. 299,20 EUR iÅ¡laikymas fiksuota suma; T. P. 387,20 EUR iÅ¡laikymas fiksuota suma, taip pat 1056,00 EUR iÅ¡laikymas iki T.

P. pilnametystės, sumokamas per 60 mėnesių po 17,60 EUR kas mėnesį; S. P. 387,20 EUR išlaikymas fiksuota suma, taip pat 563,20 EUR išlaikymas iki S. P. pilnametystės, sumokamas per 32 mėnesius po 17,60 EUR kas mėnesį; M. P. 387,20 EUR išlaikymas fiksuota suma, taip pat 228,80 EUR išlaikymas iki M. P. pilnametystės, sumokamas per 13 mėnesių po 17,60 EUR kas mėnesį. Ieškovams A. P., T. P., S. P. ir M. P. iš kaltininko A. S. iš viso priteisiamas 3308,80 EUR turtinės žalos atlyginimas. Ieškinyje ieškovai A.

P., T. P., S. P. ir M. P. dėl neturtinės žalos nurodė, kad jie nuo mažens gyveno su mama, psichologinis ryÅ¡ys su mama buvo labai artimas, o A. S. nusikalstama veika negrįžtamai pakeitė jų gyvenimÄ . Suaugęs asmuo netekęs mamos nepatiria tokių pergyvenimų, kokius patiria vaikai. Nukentėjusysis L. L., A. P. tėtis, prašė priteisti 10000 EUR neturtinės žalos ( 1 t., b. l. 109-110). IeÅ¡kinyje nurodė, kad jo ir dukters ryÅ¡ys buvo artimas. Jo ir dukters bendravimas buvo nuolatinis, pasipasakodavo savo bėdas ir džiaugsmus.

Sužinojęs apie dukters mirtį patyrė didelius dvasinius pergyvenimus, skausmas dėl dukters mirties tęsis ne vienerius metus, gal ir iki gyvenimo pabaigos. Posėdžio metu L. L. nurodė, kad į įvykio vietÄ bijojo važiuoti, kol duktė buvo neiÅ¡vežta. TÄ dienÄ tik po pietų pamatė nelaimės vietÄ , nelaimės vietÄ buvo nufilmavęs telefonu, tačiau vėliau iÅ¡trynė manydamas, kad viskas greičiau užsimirÅ¡. Tačiau verkia dienÄ ir naktį, negali susitaikyti su brangiausio žmogaus netektimi. Nukentėjusioji R.

L., A. P. mama, prašė priteisti 10000 EUR neturtinės žalos ( 1 t., b. l. 116-117). IeÅ¡kinyje nurodė, kad jos ir dukters ryÅ¡ys buvo artimas, jos ir dukters bendravimas buvo nuolatinis, dėl nusikalstamos veikos neteko brangiausio žmogaus. Sužinojusi apie dukters mirtį patyrė didžiulius dvasinius pergyvenimus ir skausmÄ . Posėdžio metu R. L. nurodė, kad nelaimės dienÄ planavo su dukterimi susitikti ir padėti jai perginti į kitÄ ganyklÄ karves. Žentas dažnai bÅ«davo užsienyje, ji su vyru dukrai padėdavo atlikti įvairius darbus.

Civilinis ieÅ¡kovas -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius- prašė priteisti 229, 55 EUR turtinės žalos ( 2 t., b. l. 85-86). IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl A. P. mirties Ž. P. nuo 2014-10-11 iki 2016-04-30 paskyrė per mėnesį 70,00 Lt (nuo 2015-01-01 – 21 EUR) valstybinę socialinio draudimo naÅ¡lių pensijÄ . Civilinis ieÅ¡kovas nuo 2014-11-01 iki 2015-09-30 apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo Ž. P. 229,55 EUR valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia remdamasis LR CK 6.290 straipsniu.   IeÅ¡kinys tenkinamas. IÅ¡ pateiktų dokumentų ( 2 t., b. l. 87-94) matyti, kad ieÅ¡kovas Ž. P. dėl sutuoktinės A. P. mirties paskyrė ir iÅ¡mokėjo nuo 2014-11-01 iki 2015-09-30 229,55 EUR valstybinę socialinio draudimo naÅ¡lių pensijÄ . LR CK 6.290 straipsnio 1 dalis nurodo, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Nagrinėjamu atveju A. P. gyvybės neteko dėl A. S. nusikalstamos veikos, todėl ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs A. P. sutuoktiniui Ž. P. 229,55 EUR dydžio naÅ¡lio pensijÄ , įgijo į A. S. regreso teisę ir iÅ¡ A. S. 229,55 EUR turtinės žalos priteisiama ieÅ¡kovui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.    Kadangi A. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas automobilį, teismas į bylos nagrinėjimÄ civiliniu atsakovu 2015-11-20 protokoline nutartimi ( 2 t., b. l. 113, 115) buvo įtraukęs Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurÄ , nes A.

S. transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras į ieÅ¡kovų pateiktus ieÅ¡kinius pateikė paaiÅ¡kinimus ( 3 t., b. l. 7-14), kuriuose nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas pretenzija dėl padarytos žalos negali bÅ«ti teikiama Draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas.

Trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos Draudikų biurui gali pateikti tik atsisakęs reikalavimo įvykio kaltininkui – nagrinėjamu atveju A. S.. Nukentėjusieji teismo posėdyje, vykusiame 2015-12-10, pretenzijų kaltininkui A. S. neatsisakė ( 3 t., b. l. 35), todėl teismas 2015-12-10 nutartimi ( 3 t., b. l. 37-38) paÅ¡alino iÅ¡ bylos civilinį atsakovÄ Transporto priemonių draudikų biurÄ .  Teismas pasisako dėl neturtinės žalos reikalavimų, pareikÅ¡tų visuose ieÅ¡kiniuose.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, pateikdamas paaiÅ¡kinimus ( 3 t., b. l. 9-10) dėl ieÅ¡kinių, nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“, Biuro vardu administruodamas žalÄ , nukentėjusiajam Ž. P. 2015-01-06 iÅ¡mokėjo 6289,07 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , įskaitant 5000,00 EUR už patirtÄ neturtinę žalÄ . Å ios sumos gavimÄ teismo posėdyje patvirtino Ž. P., todėl 5000,00 EUR yra įskaitomi į atlygintinos neturtinės žalos sumÄ .  Teismas konstatuoja, kad Ž.

P., Ž. P., A. P., T. P., S. P., M. P., R. L. ir L. L. dėl A. S. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalÄ â€“ nurodė patirtus pergyvenimus ir dvasines kančias ieÅ¡kinyje bei davė paaiÅ¡kinimus posėdžio metu. Nukentėjusiųjų reikalavimai, iÅ¡skyrus Ž. P., priteisti neturtinę žalÄ tenkinami iÅ¡ dalies žalÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. S.. LR BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

Nukentėjusieji yra susiję su žuvusiÄ ja A. P. – Ž. P., A. P., T. P., S. P. ir M. yra žuvusiosios vaikai, Ž. P. yra sutuoktinis, R. L. ir L. L. yra tėvai – todėl visi dėl A. P. mirties patyrė neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, pilnai ar iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos, iÅ¡ kaltininko A. S. ieÅ¡kovams priteisia 5829,50 EUR dydžio turtinę žalÄ . Nukentėjusieji, pateikdami ieÅ¡kinius dėl A.

P. žūties, visÄ neturtinę žalÄ Â Ä¯vertino 315000 EUR ( penki A. P. vaikai praÅ¡o priteisti po 50000 EUR, A. P. tėvai praÅ¡o priteisti po 10000 EUR, sutuoktinis Ž. P. praÅ¡o priteisti 40000 EUR, visÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 45000 EUR, reikalavimÄ sumažino gauta 5000 EUR draudimo iÅ¡moka), priteisti iÅ¡ kaltininko praÅ¡o 310000 EUR neturtinės žalos. Remiantis teismų praktika, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, kur eismo įvykio metu dėl asmens žūties jo artimiesiems padaryta neturtinė žala, žalos atlyginimui priteisti dydžiai svyruoja nuo 4300 EUR iki 43500 EUR ( Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013 ir kt.).  Įstatymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimus ir kitas aplinkybes laikytina, kad žuvusiosios vaikai patyrė didesnę neturtinę žalÄ už sutuoktinį ir tėvus.

Vaikai didžiausiÄ neturtinę žalÄ patyrė todėl, kad mamos neteko bÅ«dami labai jauno amžiaus, dar ir Å¡iuo metu trys yra nepilnamečiai. Nukentėjusieji L. ir R. L., pateikdami ieÅ¡kinius, juose taip pat nurodė, kad patyrė mažesnę neturtinę žalÄ nei žuvusiosios vaikai ir sutuoktinis. Atsižvelgiama, kad Ž. P. su A. P. iki jos žūties gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, santuokoje pragyveno 18 metų, o tėvus A. P. paliko sudariusi santuokÄ â€“ 1996 metais. Suprantama, kad bandymas nustatyti neturtinės žalos dydį bei lyg ir surūšiuoti nukentėjusiuosius nemažina nukentėjusiųjų skausmo dėl mamos, sutuoktinės, dukters žūties, tiesiog teismui privaloma konkrečia pinigų suma neturtinę žalÄ paskirstyti tarp nukentėjusiųjų.

  Taigi, pripažinus, kad nukentėjusieji Ž. P., Ž. P., A. P., T. P., S. P., M. P., R. L. ir L. L. patyrė neturtinę žalÄ , Å¡i neturtinė žala negali bÅ«ti įvertinta praÅ¡omu priteisti dydžiu – 310000 EUR – nes nustatant žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į A. S. kaltės formÄ - padarė neatsargų nusikaltimÄ (kaltės forma – nusikalstamas nerÅ«pestingumas) ir nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , A. S. yra jaunas ir darbingas ( 22 metai sueis (duomenys neskelbtini)), dirbantis pas Å«kininkÄ R.

B. ( 3 t., b. l. 26-27), tačiau dirbantis tik 2 valandas per dienÄ ir uždirbantis 81,25 EUR per mėnesį. Taip pat atsižvelgiama, kad A. S. neturi nekilnojamųjų daiktų ( 3 t., b. l.

30) ir automobilių ( 3 t., b. l. 31), iÅ¡skyrus tÄ , su kuriuo padarytas eismo įvykis. Pagrindinė aplinkybė, į kuriÄ teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra tai, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, bei į ypač skaudžias eismo įvykio pasekmes.    Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ , sumažina praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumÄ ir prieina iÅ¡vados, kad nukentėjusieji dėl šeimos nario netekties patyrė 40000 EUR neturtinę žalÄ .

PraÅ¡oma priteisti suma -310000 EUR – yra per didelė, prieÅ¡taraujanti teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose, nors kaltininkui ir esant jauno amžiaus, tokiÄ Å¾alos sumÄ bÅ«tų sunku iÅ¡mokėti iki gyvenimo pabaigos. Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi bÅ«ti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamÄ elgesį. Žmogaus mirties neįmanoma kompensuoti pinigais, todėl 40000 EUR neturtinė žala leistų nors iÅ¡ dalies kompensuoti nukentėjusiųjų skausmÄ . Priteisus visÄ praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį – 310000 EUR - teismo nuomone, tai prieÅ¡tarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principams.

Atsižvelgtina, kad iÅ¡ kaltininko A. S. ieÅ¡kovams teimas priteisia 5829,50 EUR dydžio turtinę žalÄ . Neturtinės žalos dydis – 40000 EUR – sumažinamas sumomis, kurias AB „Lietuvos draudimas“ ir A. S. yra sumokėję Ž. P.. Kaip anksčiau minėta, AB „Lietuvos draudimas“ Ž. P. yra atlyginęs 5000 EUR neturtinės žalos, o A. S. Ž. P. yra sumokėjęs 600 EUR neturtinės žalos ( 3 t., b. l. 24, 25, 28).   Laikytina, kad visi nukentėjusieji dėl A. P. mirties patyrė 40000 EUR neturtinės žalos.

Teismo nuomone, kievienas žuvusiosios vaikas patyrė po 6000 EUR neturtinės žalos, žuvusiosios sutuoktinis Ž. P. patyrė 5600 EUR neturtinę žalÄ , žuvusiosios tėvai R. ir L. L. patyrė po 2200 EUR neturtinės žalos. Kadangi Ž. P. 5600 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ jau gavęs, jam neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ A. S. nepriteisiamas. Ä®vertinęs ieÅ¡kinių reikalavimus, teismas ieÅ¡kinius tenkina iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovams iÅ¡ kaltininko A. S. priteisia: Ž. P. - 2230,38 EUR turtinės žalos atlyginimui;Ž.

P. -  60,77 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;           A. P. – 299,20 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;T. P. – 1443,20 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;S. P. – 950,40 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;M. P. – 616,00 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;R. L. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui;L. L. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui;Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui - 229,55 EUR turtinės žalos atlyginimui.

Dėl bausmės. A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d., ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 144 str., padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo esminės reikÅ¡mės abiejų nusikalstamų veikų padarymui, kadangi apsvaigimas nuo alhoholio numatytas LR BK 281 str. 6 d. dispozicijoje, tai nebegali bÅ«ti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

A. S. alkotesteriu 2014-10-11 13 val. 53 min. nustatytas 0,55 prom. neblaivumas ( 2 t., b. l. 1), o nusikalstamos veikos padarytos 2014-10-11 apie 7 valandÄ , akivaizdu, kad tuo metu A. S. neblaivumas buvo didesnis. Jei A. S. automobilį bÅ«tų vairavęs blaivus, nebÅ«tų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d., tokiu atveju tikriausiai nebÅ«tų ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 144 str. Prokurorė baigiamosiose kalbose A. S. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d., siÅ«lė nelaikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismo nuomone, tokia prokurorės pozicija nenuosekli. A. S. teismo posėdyje duoti parodymai iÅ¡ esmės yra tokie pat, kokie duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamajame akte prokurorė buvo nurodžiusi, kad yra galimybė taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ( 2 t., b. l. 82). Tai reiÅ¡kia, kad perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ prokurorė turėjo nuomonę, jog A. S. prisipažįsta esÄ s kaltas ( LR BPK 273 str.), tačiau tÄ nuomonę pakeitė. A. S. iÅ¡ esmės nekeitus parodymų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas laiko, kad yra viena A.

S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.     A. S. teisiamas pirmÄ kartÄ ( 1 t., b. l. 181-183), padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ ir vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendžiu ( 1 t., b. l. 184-190), remiantis LR BK 93 straipsnio nuostatomis, A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 284 str. 1 d. A. S. baustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 191-196), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančiÄ nubaudÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 1 t., b. l. 198).

A. S. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos- mokėsi (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje- charakterizuojamas teigiamai ( 1 t., b. l. 199), trumpai yra dirbęs įvairiose įmonėse ( 1 t., b. l. 200), Å¡iuo metu 0,25 etato dirba pas Å«kininkÄ R. B. ( 3 t., b. l. 26-27). (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės ir Å«kininko R. B. A. S. charakterizuojamas teigiamai ( 3 t., b. l. 20, 21). A. S. 2016-07-09 planavo registruoti santuokÄ su L. R. ( 3 t., b. l. 29), tačiau 2016-08-10 vykusiame teismo posėdyje informacija apie sudarytÄ santuokÄ nepateikta.

  LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nagrinėjamu atveju A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas - neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 144 staipsnyje. LR BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos ir alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, tačiau LR BK 281 str. 6 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki deÅ¡imties metų, todėl A.

S. skirtina laisvės atėmimo bausmė.  LR BK 75 str. 1 dalis nurodo, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be relaus bausmės atlikimo. FormalÅ«s pagrindai dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. S. yra ( laikomas teisiamu pirmÄ kartÄ , yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbovietės ir gyvenamosios vietos bendruomenės), tačiau pastebėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ ir paskirtos bausmės dydį, esminė LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbÄ Ä¯statymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).             Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad A.

S. nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, o tai rodo padidintÄ jo neatsakingumÄ ir abejingumÄ Ä¯statymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. IÅ¡ pažymos apie galiojančias nuobaudas ( 1 t., b. l. 191-196) matyti kad A. S. Å¡iurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidžia ne pirmÄ kartÄ . A. S. 2014-07-31 nutarimu nubaustas už tai, kad policijos pareigÅ«nui pareikalavus nenurodė duomenų asmens, kuris įvykdė administracinį teisės pažeidimÄ su A.

S. priklausančia transporto priemone, automobilį paliko taip, kad juo galėjo pasinaudoti kiti asmenys. Taip pat nustatyta, kad A. S. 2014-07-19 23 val. 46 min. vairavo automobilį BMW bÅ«damas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso teisėtam pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – už Å¡iuos pažeidimus nutarimas nubausti A. S. priimtas 2015-02-09. IÅ¡ Å¡ių pažeidimų A. S. iÅ¡vadų nepadarė, nepasimokė, nepraėjus nė trims mėnesiams vėl vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir mirtinai sužalojo dviračiu važiavusiÄ A.

P.. A. S. daro ir kitokius administracinius teisės pažeidimus – 2014-07-31 nubaustas pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį ( pažeidimÄ padarė bÅ«damas neblaivus); 2015-04-02 nubaustas pagal LR ATPK 174 straipsnį; 2015-04-28 nubaustas pagal LR ATPK 1241 straipsnio 8 dalį; 2015-07-16 nubaustas pagal LR ATPK 174 straipsnį; 2015-09-04 nubaustas pagal LR ATPK 178 straipsnio 1 dalį. Padarytų pažeidimų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. S. nevengia vartoti alkoholinių gėrimų. DviprasmiÅ¡kai atrodo A.

S. elgesys, kai eismo įvykio, kurio metu žuvo A. P., iÅ¡vakarėse A. S. įsigijo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®statymai nedraudžia asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, įsigyti automobilį, tačiau duodamas paaiÅ¡kinimus A. S. nenurodė, kad bando ar bandė įgyti teisę vairuoti. A. S. nurodė suprantÄ s, jog neturi teisės vairuoti automobilio, tačiau A. S. elgesys leidžia manyti, jog tuo automobiliu jis bÅ«tų važinėjęs ir neturėdamas teisės vairuoti.

Eismo įvykis, dėl kurio žuvo A. P., įvyko 2014-10-11 apie 7 val., tačiau iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad A. S., vartodamas alkoholinius gėrimus ir bÅ«damas neblaivus, važinėjo įgytuoju automobiliu nuo spalio 10 dienos iki eismo įvykio. M. ir K. N. parodė – joms esant automobilyje BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį visÄ laikÄ vairavo A. S.. Kyla retorinis klausimas – kokį laikotarpį A. S. dar bÅ«tų važinėjęs neturėdamas teisės vairuoti, jei nebÅ«tų eismo įvykio arba A.

S. nebÅ«tų sulaikiusi policija.Pastebėtina, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar bÅ«na sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų LR BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-530/2011).IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad A.

S. automobiliu važiavo praktiÅ¡kai nežiÅ«rėdamas į keliÄ â€“ jis net nebandė stabdyti atsiradus kliūčiai. Ä®vykus eismo įvykiui, kaltę bandė suversti A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nors ir pripažindamas kaltę, A. S. visokiais bÅ«dais siekė suÅ¡velninti kaltę teigdamas, kad A. P. jam trukdė vairuoti, kÄ A. P. ir K. N. paneigė. Be to, sukėlęs eismo įvykį, pagalbos sužalotai nukentėjusiajai nebandė suteikti, o iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Netrukus sugrįžęs į eismo įvykio vietÄ , nors ir perspėtas liudytojo R.

K. to nedaryti, vėl pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tokie A. S. veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiÅ¡kumo normas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. partrenkė A. P., kuri važiavo ne ta pačia kryptimi kaip A. S., o prieÅ¡ais A. S. važiavimo kryptį, tai yra kairiÄ ja nuo A. S. kelio puse. Tai tik dar kartÄ patvirtina didelį A. S. neatsakingumÄ ir pavojingumÄ (vairuojant automobilį) kelyje.  Taip pat pažymėtina, kad A.

S. nusikalstamas elgesys sukėlė itin sunkius ir negrįžtamus padarinius – naÅ¡laičiais liko penki vaikai, iÅ¡ kurių keturi buvo nepilnamečiai eismo įvykio dienÄ , trys tebėra nepilnamečiai ir Å¡iuo metu. Nukentėjusieji, negalėdami susitaikyti su dvasiniais sukrėtimais ir didžiuliu skausmu dėl A. P. netekties, pateikė didelius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos priteisimo, nors kartu patys ir nurodė, kad bet kokia pinigų suma neatstos patiriamų pergyvenimų.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nemato galimybės atidėti A.

S. bausmės vykdymÄ . A. S. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymÄ skirtina mažesnė už bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė ( yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė), o už nusikaltimo,  numatyto LR BK 144 straipsnyje, padarymÄ skirtina didesnė už bausmės vidurkį areÅ¡to bausmė ( yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė), bausmės subendrintinos iÅ¡ dalies sudedant. Automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. S., konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ( LR BK 72 straipsnis).

  Remiantis BPK 106 str., iÅ¡ kaltinamojo priteisiamos nukentėjusiojo Ž. P. iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti, Å¡ios iÅ¡laidos nemažinamos, nes įvyko 13 teismo posėdžių bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, taip pat iÅ¡prendžiamas kitų daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas ( 2 t., b. l. 51, 52).              Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, teismas                                                 n u s p r e n d ž i a :             A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , uždraustÄ LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.              A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , uždraustÄ LR BK 144 straipsnyje, ir paskirti 60 parų areÅ¡to bausmę.              Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtÄ sias bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 5 ( penkerių) metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.  Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

             Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.              Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ A. S. įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014-10-11 iki 2014-10-13 (dvi paras).              Remiantis LR BK 67 ir 72 straipsniais, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A.

S..              Civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – ieškinį tenkinti pilnai ir ieškovui priteisti iš A. S. 229,55 EUR turtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiųjų fizinių asmenų ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti: Ž. P. iš A. S. - 2230,38 EUR turtinės žalos atlyginimui;Ž. P. iš A. S. -  60,77 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;           A.

P. iÅ¡ A. S. – 299,20 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;T. P. iÅ¡ A. S. – 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui ir 1443,20 EUR turtinės žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokant po 17,60 EUR kas mėnesį per 60 mėnesių, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;S. P. iÅ¡ A. S. – 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui ir 950,40 EUR turtinės žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokant po 17,60 EUR kas mėnesį per 32 mėnesius, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;M.

P. iÅ¡ A. S. – 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui 616,00 EUR turtinės žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokant po 17,60 EUR kas mėnesį per 13 mėnesių, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;R. L. iÅ¡ A. S. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui;L. L. iÅ¡ A. S. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų fizinių asmenų ieÅ¡kinius atmesti. KardomÄ sias priemones A. S. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti. IÅ¡ A.

S. priteisti Ž. P. 777, 87 EUR iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:dviračio rėmÄ su ratais, du batus, du kibirus, keturis stiklainius su kvapų pėdsakais – sunaikinti kaip menkaverčius; laikrodį, dėžutę su kaljanu, juodus marÅ¡kinėlius, džemperį „Nike“, sportines kelnes „Nike“- grÄ Å¾inti A. S.; vokÄ su stiklo Å¡ukių pavyzdžiu, 4 vokus su biologiniais pėdsakais, 2 vokus su mikrodalelėmis, vokÄ su pirÅ¡tų pėdsakais - sunaikinti kaip menkaverčius. Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundÄ per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Saulius Vanagas