2017-07-27 Nr. AB-14556-4-45-3-00212-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4821-662/2017

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00212-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant A. M., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjui Fedaee Ahmed Jawed,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pakartotinai svarstyti teismo sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2017 m. gegužės 31 d. kreipėsi su teikimu (b. l. 1–3) į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 12 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre ir palikti galioti šį teismo sprendimą.

Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad prašo palikti galioti paminėtą Kauno apylinkės teismo sprendimą, kadangi (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. sulaikymo pagrindai pasikeitė, tačiau neišnyko. Užsieniečio sulaikymas turi būti tęsiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktų pagrindu. Teismo sprendimas svarstytinas pakartotinai, nes užsienietis 2017 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo statusą.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu (b. l. 12–13) patenkino teikimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 12 d. sprendimą dėl užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Teismas, remdamasis užsieniečio A. M. asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais dokumentais, nustatė, kad tai yra asmuo, neturintis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir asmens tapatybės dokumentų. Jis Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 12 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., bet ne ilgiau iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes į Lietuvą atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patikrino minėtą sprendimą apeliacine tvarka ir 2017 m. kovo 23 d. nutartimi paliko jį nepakeistą, kartu nustatė faktines aplinkybes, kad paminėtas užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai su suklastotu pasu iš trečiosios šalies be vizos ir Lietuvoje yra neteisėtai.

Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje 2017 m. kovo 7 d. rašte yra informuojama, jog A. M. 2008 m. kreipėsi dėl leidimo gyventi Belgijoje, tačiau šis ir kiti daugkartiniai prašymai nebuvo patenkinti, o pastaruoju metu Belgijos tarnybos vykdė aktyvią šio užsieniečio paiešką, siekdamos jį deportuoti iš šalies. Teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje šiuo metu yra nustatyta, kad paminėtas užsienietis Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1, 2 dalyse ir 304 straipsnio 1 dalyje, bei laikomas atlikusiu bausmę.

Jo pirštų antspaudai įlieti į EURODAC, tai teismui šioje byloje davė pagrindą spręsti apie šio asmens pavojingumą ir grėsmes Lietuvos valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Todėl teismas sutiko su Užsieniečių registracijos centru, kad paminėtas užsienietis, kuris 2007 m. pirmą kartą pateikė prieglobsčio prašymą Slovakijos Respublikoje, iki šios dienos visais būdais, tarp jų ir neteisėtais (pvz., klastojant dokumentus ir siekiant sudaryti fiktyvią santuoką), bando įsitvirtinti Europos Sąjungoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir visais įmanomais būdais siekia sutrukdyti jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, todėl iki prieglobsčio procedūros pabaigos jį reikalinga sulaikyti.

III. (Duomenys neskelbtini) pilietis A. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 16–20) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nepatenkinti Užsieniečių registracijos centro teikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.), todėl teismas, spręsdamas dėl sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas.

2. Tam, jog prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Yra pateikta informacija, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)15PR-110 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Pateikti duomenys apie ankstesnius padarytus pažeidimus leidžia daryti išvadas apie jo asmenį, tačiau padaryti pažeidimai turi būti įvertinti visų aplinkybių kontekste. Jis suklastojo savo asmens tapatybės duomenis patvirtinantį dokumentą, už tai buvo paskirta 60 parų arešto bausmė, bausmę yra atlikęs. Konstatuoti keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ir (ar) viešajai tvarkai vien todėl, kad buvo baustas BK nustatyta tvarka, nėra pagrindo.

3. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 2017 m. birželio 21 d. jis priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei (dėl psichikos sutrikimų), todėl sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Nepagrindus, jog dėl jo asmeninio elgesio kyla realus ir didelis pavojus Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai (sulaikymas nėra ypatingo / išimtinio pobūdžio), teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Nėra pagrindo teigti, kad jis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę, ar kad nėra identifikuoti jo asmens duomenys. Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio negali būti nagrinėjamas tik siaurai formaliai. Akivaizdu, jog teismas visiškai formaliai vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 113 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, o tai negali pateisinti judėjimo laisvės suvaržymo ir jo tolesnio sulaikymo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nepatenkinti apeliacinio skundo ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad apelianto laisvė atimta tik vadovaujantis įstatymu ir jame numatytais pagrindais (Įstatymo 113 str.). Vien faktas, kad asmens prašymas dėl prieglobsčio nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, nepakankamas tam, jog išnyktų jo sulaikymo pagrindai. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas tikslą įsitvirtinti Europos Sąjungoje sudarant fiktyvią santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, bet, nepavykus to padaryti, jis pateikė prieglobsčio prašymą ir, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra, siekia visais įmanomais būdais sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Be to, apeliantas slepiasi nuo atsakingų institucijų, bandančių įvykdyti jo išsiuntimą iš Belgijos Karalystės, t. y. sąmoningai, piktybiškai pažeidžia Europos Sąjungos migracijos įstatymus. Šiuo metu apeliantui teikiamos individualios psichologinės konsultacijos, palaikomoji terapija, psichoedukacija, pozityvaus mąstymo formavimas. Užsieniečių registracijos centro nuomone, Švenčionių rajono apylinkės teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. sulaikymo pagrįstumo ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 12 d. nutartimi A. M. sulaikytas, apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi A. M. apeliacinis skundas dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo atmestas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras 2017 m. gegužės 31 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 12 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M., gim (duomenys neskelbtini), sulaikymo, kadangi pasikeitė užsieniečio sulaikymo pagrindai. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs teikimą, paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 12 d. nutartį.

Apeliantas A. M. nesutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2017 m. gegužės 31 d. teikimo dėl pakartotinio sulaikymo netenkinti. Nurodo, kad šiuo metu apeliantas turi prieglobsčio prašytojo statusą ir nėra 113 straipsnyje nustatytų sulaikymo pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. 2017 m. gegužės 24 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (15/6-13) 15PR-110 nusprendė nagrinėti apelianto pateiktą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje bei išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. (32.5.1.6)SD32-126 informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą, kad Belgijos migracijos tarnyboms šis asmuo yra žinomas nuo 2008 m., kuomet pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo gyventi Belgijoje išdavimo. Šis ir visi kiti daugkartiniai prašymai išduoti leidimą gyventi Belgijoje nebuvo patenkinti. Pastaruoju metu Belgijos tarnybos vykdo aktyvią A. M. paiešką, siekdamos jį deportuoti. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. SD/1618/55/LT/17 nurodyta, jog apeliantas yra netekęs leidimo gyventi Belgijoje, tačiau nuolat atvyksta į (duomenys neskelbtini) miestą. Pagal Interpolo Belgijos nacionalinio biuro pateiktą informaciją A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra žinomas Belgijos policijos pareigūnams: dėl užsieniečio neteisėto buvimo šalyje (2010 m. kovo 27 d., 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d.), fiktyvios santuokos (2010 m. gegužės 4 d.), narkotinių medžiagų laikymo (2013 m. liepos 5 d.), dėl specialaus įstatymo pažeidimo, susijusio su asmens tapatybės kortele (2014 m. vasario 14 d.) ir įtartino elgesio (2014 m. spalio 31 d.). Papildomai pažymėtina, kad A. M. 2007 m. prieglobsčio prašėsi ir Slovakijos Respublikoje.

Bylos duomenimis užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pateikė suklastotą dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą N. S. vardu, kurį panaudojo sudarydamas fiktyvią santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. S. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikant apeliantas bandė bėgti, dėl ko pareigūnams teko panaudoti kovinius intymių veiksmus. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir 304 straipsnio 1 dalyje, už kurias paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktuose numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra bei įvairiomis kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, įgydamas ir naudodamasis suklastotais dokumentais bei sudarydamas fiktyvias santuokas) A. M. nuo 2007 m. bando įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos valstybėse. Be to, apelianto Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse padaryti pažeidimai kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, pagrįstai pripažino, jog užsienietis visais įmanomais būdais siekia sutrukdyti jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, dėl ko A. M. gali pasislėpti, todėl apeliantą reikalinga sulaikyti.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog dėl psichikos sutrikimų jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei. Iš bylos medžiagos matyti, jog asmuo tik vienintelį kartą konsultuotas psichikos sutrikimo klausimais, todėl teismas kritiškai vertina šiuos A. M. argumentus.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tenkinti užsieniečio A. M. apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apelianto A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė