2b87f4a7-c702-4096-8e9c-d5d7ab2ef7b8 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-117-657/2023 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01093-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7755-308/2022, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl pastatų valdymo nuosavybės teise faktų nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja K. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. K. įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į malkinę, esančiÄ Å¾emės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai jÄ valdydama; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. K. nuosavybės teisę į nebaigtÄ statyti pirtį, esančiÄ Å¾emės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2018 m. rugsėjo 11 d.

Paslaugų sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, o taip pat faktiÅ¡kai jÄ valdydama.

2. Nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra 79 kv. m medinis pastatas (malkinė), pastatytas 2008 metais bei 80 kv. m nebaigtas statyti medinis pastatas (pirtis). Abiem pastatams nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas, nes jie atitinka nesudėtingo statinio sÄ vokÄ pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.07:2002. Å ie pastatai nėra įregistruoti VÄ® „Registrų centras“, todėl nuosavybės teisei įregistruoti reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus.

PareiÅ¡kėja nuo malkinės pastatymo savo aktyviais veiksmais ja rÅ«pinosi, o taip pat inicijavo pirties statybÄ . PareiÅ¡kėja žemės sklypÄ , ant kurio pradėta statyti pirtis, 2015 metais, padovanojo sÅ«nui A. K.. Pradėjus pirties statybÄ , pareiÅ¡kėjos sÅ«nus buvo dar nepilnametis. Jis nei darbais, nei pinigais neprisidėjo prie pirties statybos ir jau bÅ«damas pilnamečiu. PareiÅ¡kėja negali kitokia, nei teismo tvarka, patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų. Jos praÅ¡omų juridinių faktų nustatymas, prieÅ¡ vykdomosiose bylose Nr. 0151/22/00904 ir Nr. 0151/22/00943 atliekant areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto vertinimÄ , atitiktų tiek pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnametės dukros, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad, neturėdamas iÅ¡ieÅ¡kotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicijos Å¡iuo klausimu, darydamas prielaidÄ , kad galėtų nustatyti pareiÅ¡kėjos nuosavybę į du statinius svetimame žemės sklype, kurį siekiama realizuoti priverstine tvarka, nesant teisinio pagrindo (neteismine tvarka nustatyto servituto ar kito) vienam savininkui tuos statinius be kliūčių naudoti ir valdyti kito savininko žemės sklype, susilaiko nuo vertinimo, ar tai nepažeistų tikėtino iÅ¡ieÅ¡kotojos intereso turtÄ realizuoti už adekvačiÄ kainÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėja yra nurodžiusi, kad praÅ¡omų juridinių faktų nustatymas, prieÅ¡ atliekant vykdomosiose bylose areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto vertinimÄ , atitiktų pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnametės dukros interesus, todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėja siekia, kad statiniais ir galimais ateities teisminiais ginčais apsunkintas sklypas apskritai nebÅ«tų realizuotas (liktų Å¡eimos turto sudėtyje sÅ«naus vardu) arba neatsiradus pirkėjui, neįvykus varžytynėms sklypÄ savo vardu už nedidelę kainÄ Ä¯sigytų pati pareiÅ¡kėja.

5. PareiÅ¡kėja yra nurodžiusi, kad medinis pastatas (malkinė) užbaigtas statyti 2008 metais ir, kad ji savo aktyviais veiksmais malkine rÅ«pinosi, nors tiesiogiai nėra nurodžiusi, kad jÄ pastatė. Nėra aiÅ¡ku, ar 2015 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi A. K. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos įgijo neįgyvendintÄ teisę į faktiÅ¡kai sklype esančiÄ , tačiau iki Å¡iol neįregistruotÄ malkinę, todėl neaiÅ¡ku, kas Å¡iuo metu turi teisę siekti malkinės nuosavybės – statytoja pareiÅ¡kėja K.

K. ar naujasis sklypo savininkas A. K.. Tai bÅ«tų svarbu vėliau nagrinėjant bylÄ . Taip pat vėlesnėse bylos stadijose bÅ«tų svarbios ir aplinkybės, kada vykdomosiose bylose Nr. 0151/22/00904 ir Nr. 0151/22/00943 taikytas areÅ¡tas, ar areÅ¡tas taikytas anksčiau ar vėliau negu 2018 m. rugsėjo 11 d. (pareiÅ¡kėjos nurodyta pirties pamatų statybos pradžia), nes areÅ¡tas apima ne tik disponavimo nuosavybe apribojimus, bet ir riboja teisę turtÄ apsunkinti įkeitimu, nuoma, užstatymu, servitutais ir kita; kokiu pagrindu pareiÅ¡kėja statė pirtį sÅ«nui priklausančiame sklype.

6. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ji 2008 m. pastatė malkinę ir 2018 m. pradėjo statyti pirtį, t. y. pagal nurodytų jos atliktų veiksmų pobÅ«dį ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje numatytÄ statytojo (užsakovo) sampratÄ . PareiÅ¡kėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus jos praÅ¡omus nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Å iuo atveju situacijos teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad malkinės valdymas trunka ilgiau nei 10 metų, kas yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų įgyjamosios senaties sÄ lygų.

PareiÅ¡kėja turi galimybę įregistruoti statinių nuosavybę, atlikdama teisės aktais nustatytas teisines procedÅ«ras, kurių baigiamieji dokumentai yra deklaracija apie statybos užbaigimÄ (baigtam statyti statiniui) bei pažyma apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (nebaigtam statyti statiniui). Å ie dokumentai yra pagrindai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytÄ statinį arba nebaigtÄ statyti statinį ir nuosavybės teises į juos. Jei statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti statytojo suraÅ¡ytÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , įregistruotÄ Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, kurioje nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai (jei privalomi), kaip nurodyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje.

Pagal Statybos techninį reglamentÄ 1.01.07:2002 I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas. Å iuo atveju teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiÅ¡kėjos nurodytų teiginių, kad malkinei ir pirčiai nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas, nes teismas nėra institucija, kuri atlieka statybos teisėtumo priežiÅ«rÄ , be to, pareiÅ¡kėjos nurodytai malkinei ir pirčiai nėra atlikti kadastriniai matavimai, kurie turi bÅ«ti visais atvejais, nes Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie statiniai iÅ¡ tiesų yra nesudėtingi statiniai, nėra jokių Å¡iuos statinius identifikuojančių duomenų.

7. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, įgyjamosios senaties nustatymas nėra laisvai pasirenkama alternatyva, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro, Statybos įstatymuose, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatytos neteisminės procedÅ«ros, kuriomis pareiÅ¡kėja turi teisę pasinaudoti, neatsižvelgiant į jos norÄ nuosavybės teises įgyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ar įgyjamosios senaties pagrindais. Nustačius, kad pareiÅ¡kėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus jos praÅ¡omus nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, yra pagrindas atsisakyti priimti jos praÅ¡ymÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 8. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja K. K. prašė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėja turi galimybę įregistruoti statinių nuosavybę, atlikdama teisės aktais nustatytas teisines procedÅ«ras. Teismo nurodytas bÅ«das registruoti nuosavybę į malkinę ir pirtį pareiÅ¡kėjos vardu bÅ«tų aktualus, jeigu žemės sklypas, kuriame stovi Å¡ie statiniai, bÅ«tų registruotas pareiÅ¡kėjos vardu.

PareiÅ¡kėja negali gauti dokumentų kitokia tvarka. Teismas, nespręsdamas klausimo, ar yra pagrindai praÅ¡omiems juridiniams faktams nustatyti, neatskleidė bylos esmės, pažeidė operatyvumo bei koncentruotumo principų reikalavimus. Jeigu teismas nustatytų juridinius faktus, kad malkinė ir pirtis pareiÅ¡kėjai priklauso nuosavybės teisėmis, tuomet pareiÅ¡kėja turėtų teisę užsakyti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ (baigtam statyti statiniui) ir pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (nebaigtam statyti statiniui), savo lėšomis atliktų Å¡ių pastatų kadastrinius matavimus ir kitus bÅ«tinus veiksmus statinių įteisinimui bei įregistravimui VÄ® „Registrų centras“. 8.2.

Teisėjas akivaizdžiai rodo iÅ¡ankstinį neigiamÄ ir nepagrįstÄ nusistatymÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, nes niekur nėra informacijos, kad pareiÅ¡kėja siektų, kad sklypas liktų Å¡eimos sudėtyje sÅ«naus vardu. PareiÅ¡kėja tokio tikslo neturi. Be to, A. K. iki Å¡iol nesiekė ir nesieks nei malkinės, nei pirties nuosavybės, Å¡ie statiniai jam nėra reikalingi. A. K. 2021 m. balandžio 2 d. Paslaugų teikimo sutartyje pasirašė, kad neprieÅ¡tarauja dėl pirties statymo jo sklype ir jau atliktų darbų, kas atitinka CK 4.163 straipsnio nuostatas, jog pareiÅ¡kėja su sÅ«numi susitarė dėl užstatymo teisės. Taigi, areÅ¡tas sklypui taikytas 2022 m., o pareiÅ¡kėja dėl užstatymo teisės susitarė, kai areÅ¡to dar nebuvo.

Be to, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), dar 2010 metais neteismine tvarka nustatytas neterminuotas vieÅ¡pataujantis servitutas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

10. Byloje sprendžiam dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus jos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, Å¡ios tvarkos bÅ«tina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

13. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o taip pat dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama, tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

14. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja siekia įregistruoti nuosavybės teisę į malkinę ir nebaigtÄ statyti pirtį, esančias jos sÅ«nui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Å ie statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.).

15. PareiÅ¡kėja nurodė, kad negali kitokia, nei teismo tvarka, patvirtinti pareiÅ¡kime praÅ¡omus nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, tačiau teismui nepateikta jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, jog negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos praÅ¡omus nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Nesant pateiktų įrodymų, teismas pareiÅ¡kimÄ pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

16. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas, byla nebuvo nagrinėjama iÅ¡ esmės, todėl nesutiktina su apeliante, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktų, kurie galėtų kelti objektyvių abejonių dėl bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, iÅ¡ankstinio neigiamo nusistatymo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

18. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jÄ naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 19. AtskirÄ jį skundÄ atmetus iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteistinos 10,06 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,06 Eur (deÅ¡imt eurų 6 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė