2b86b4c2-e280-4abe-97d6-025527fcf296 · Lietuvos apeliacinis teismas

         Civilinė byla Nr. 2A-635/2014                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3004-661/2013 pagal ieÅ¡kovo P. V. ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai, tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų BTA Insurance Company SE, Lietuvoje veikianti per savo filialÄ â€žBTA Insurance Company“ ir A.

B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 5 777,87 Lt dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų turtinei žalai atlyginti ir 90 000 Lt dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo tėvui P. V. buvo suteikta nekokybiÅ¡ka greitoji pagalba, dėl ko jis mirė.

IeÅ¡kovo sesuo E. V. 2012 m. vasario 5 d. telefonu paskambino į Vilniaus rajono greitosios pagalbos dispečerinę ir nurodė, kad nori iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nes labai bloga tėvo P. V. sveikata. Atvykusi slaugos specialistė A. B., ieÅ¡kovo tėvui nesuteikė jokios medicininės pagalbos. Slaugos specialistė A. B. pasakė, jog padėti niekuo negali, pareikalavo ligonį vežti į ligoninę. IeÅ¡kovo giminaičiai prašė slaugos specialistę dėl ligonio sunkios bÅ«klės jo į ligoninę nevežti, o bandyti gaivinti, pakelti kraujo spaudimÄ , atlikti kitus skubius medicininius veiksmus.

Prašė pastatyti laÅ¡elinę, nes tai padėtų stabilizuoti ligonio bÅ«klę. Slaugos specialistė atsakė, jog laÅ¡elinės nestatys, nes nesiruoÅ¡ia 3 valandas bÅ«ti Å¡iuose namuose. 2012 m. vasario 5 d. greitosios pagalbos iÅ¡kvietimas buvo priskirtas 1 kategorijai ir perduotas Greitosios pagalbos brigadai Nr. VN 3. IeÅ¡kovo giminaičiams padedant, patalpino tėvÄ P. V. į GMP automobilį, automobilyje P. V. mirė. Dėl to ieÅ¡kovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2012-02-05 P. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam 2012-02-05, buvo iÅ¡kviesta greitoji medicininė pagalba. P. V. dukra paskambino telefonu į Vilniaus rajono greitosios pagalbos dispečerinę ir nurodė, kad norėtų iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi žmogui labai blogai, jis guli be gyvybės požymių, spaudimo beveik nėra, suglebęs ir nekalba. Atvykusi slaugos specialistė trečiasis asmuo A. B., P. V. artimiesiems padedant patalpino ligonį į GMP automobilį, kuriame jis vežamas mirė.

IeÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) 2012 liepos 4 d. pateikė skundÄ Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau - Komisija), kuri 2012 m. rugsėjo 27 d. posėdyje svarstė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ ir 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimÄ , kuriame konstatavo, kad esminių klaidų, kurios turėjo reikÅ¡mingas paciento bÅ«klei pasekmes, komisija nenustatė. Priežastinio ryÅ¡io tarp medikų teiktų paslaugų ir paciento P. V. bÅ«klės pablogėjimo ir mirties komisija nenustatė, P. V. mirtis įvyko iÅ¡sekus organizmo gyvybinėms funkcijoms lėtinių ligų, nurodytų medicininėje dokumentacijoje, pasėkoje.

IeÅ¡kovas taip pat kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ prie Sveikatos Apsaugos Ministerijos Pacientų teisių priežiÅ«ros skyrių (toliau – Pacientų teisių priežiÅ«ros skyrius), kuris 2013 m. vasario 14 d. pateikė kontrolės ataskaitÄ , kurioje konstatavo, kad 2012-02-05 VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos P. V. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros santykių, atlyginimo, yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir Å¡ios veiklos metu susiklosčiusių santykių specifikÄ lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iÅ¡ profesinės atsakomybės rÅ«Å¡ių.

Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2010). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra vertintinos pateiktos ieškovo dvi kompetentingų institucijų išvados, kuriomis buvo įvertinti slaugytojos A.

B. veiksmai (neveikimas): pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus ataskaitoje nustatyti formalÅ«s pažeidimai suteikiant P. V. pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ , Å¡i institucija, nurodydama minėtus pažeidimus, nekonstatavo, jog jos nustatyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo pažeidimai nulėmė paciento P. V. mirtį; pagal Žalos nustatymo komisijos atliktÄ tyrimÄ , konstatuota, kad iÅ¡ esmės P. V. mirtį nulėmė iÅ¡sekusios organizmo gyvybinės funkcijos dėl lėtinių ligų, nurodytų medicininėje dokumentacijoje.

Nors Pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus ataskaitoje ir nustatyta, jog A. B. ir M. V. pacientÄ P. V. gaivino 10 min., tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymÄ Nr. V-822, tačiau Komisijos vertinimu, remiantis gaivinimo protokolo įraÅ¡ais, gaivinimas buvo atliktas bÅ«tent pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-822. „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ 4 priedo „Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintÄ asistolijos algoritmÄ , iÅ¡skyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenalinÄ , nes nepavyko venos punkcija.

Pagal patvirtintÄ aukščiau minėtÄ algoritmÄ , gaivinimÄ reikėtų tęsti iki 20 minučių. Tačiau Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių bÅ«klių įstatymo pakeitimo Ä®statymo (2002-04-04 Nr. IX- 836) 5,10 ir 11 straipsniai apibrėžia, kad leidžiama nutraukti gaivinimÄ , jei gaivinimo metu iÅ¡ryÅ¡kėja negrįžtamai nutrÅ«kusi kraujotaka ir kvėpavimas, kurie įvertinami pagal gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsakÄ Ä¯ gaivinimo veiksmus. Tokiu atveju, gydytojui nustačius minėtas aplinkybes, P. V. gaivinti daugiau nei 10 min. nebuvo tikslinga.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus bei žodinius proceso dalyvių parodymus, sprendė, kad A. B. pagrįstai priėmė sprendimÄ , pasitelkus dar ir kitų kolegų pagalbÄ , pacientÄ pervežti į stacionarinę sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , nes P. V., 83 metų amžiaus, buvo iÅ¡sekintas sunkių ligų, jam buvo nustatyti specialÅ«s nuolatinės slaugos poreikiai. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas nurodė, kad negalima sutikti su ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu, kad ji nesuteikė P. V. jokios pagalbos.

Teismas taip pat nurodė, kad neatitinka tikrovės ieÅ¡kovo teiginys, jog A. B. pas pacientÄ atvyko be GMP lagaminėlio, ji pas pacientÄ atvyko su pirmosios pagalbos lagaminėliu, kuris yra tvirtinamas prie juosmens ir tik jame esančių priemonių pagalba galėjo iÅ¡matuoti pacientui P. V. kraujospÅ«dį, atlikti injekcijÄ ir kt. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių, t.y. neįrodė jog tarp Pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus ataskaitoje nustatytų nekokybiÅ¡kų atsakovo teiktų greitosios pagalbos veiksmų ir jo tėvo P. V. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys, taip pat neįrodyta atsakovo (jo darbuotojos) neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246 str.).

Atitinkamai, teismo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas patyrė rimtus sveikatos sutrikimus dėl atsakovo (jo darbuotojos) veiksmų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas P. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , apklausti liudytojus, skirti teismo deontologinę ekspertizę.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 14 str. 3 d., 266 str.). Vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo kita darbuotoja, dirbanti Nemenčinės pastotėje, kartu su A. B. atliko pacientui gaivinimo veiksmus. Gaivinimo protokole nurodyta, jog kartu su A.

B. gaivinimo paslaugas teikė M. V.. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindus sudarė ir gaivinimo veiksmai, todėl teismas turėjo vertinti su Å¡iuo pagrindu pateiktus įrodymus, juos tirti ir atitinkamai turėjo nustatyti, kad ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinus, teismo sprendimas turės įtakos M. V. materialinėms teisėms ir pareigoms, tačiau Å¡is asmuo į procesÄ nebuvo įtrauktas, Å¡io asmens teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam liko nerealizuota.

2. Teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaita Nr. D17-10-(1.27) yra laikoma oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi dilesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis. Teismas neteisingai vertino, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo motyvai yra iÅ¡vados ir jos vertintinos kaip įrodymai.

Ä®vertinus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo turinį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i komisija be jokio papildomo vertinimo ar motyvavimo dėl Å¡alių pateiktų argumentų, įrodymų, tiesiog perrašė VÅ¡Ä® Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 raÅ¡te Nr. 321/1.3 iÅ¡dėstytÄ nuomonę, tačiau Å¡i nuomonė laikytina raÅ¡ytiniu įrodymu, neturinčiu didesnės įrodomosios galios. Teismas klaidingai vertino Å¡ių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ byloje, dėl to netinkamai sprendė dėl įrodytų faktinių bylos aplinkybių nebuvimo.

3. Sprendžiant klausimÄ , ar A. B. pacientui suleido medikamentÄ Ä¯ raumenis, reikia vadovautis greitosios medicinos pagalbos teikimo faktÄ konstatuojančiu svarbiausiu ir tiesioginiu įrodymu, t. y. pačios A. B. užpildyta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 18701, kurioje nėra pažymėta, kad Å¡i specialistė bÅ«tų suleidusi pacientui P. V. medikamentÄ Ä¯ raumenį. Medikamento suleidimas paneigiamas ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) iÅ¡vados Nr. 1, kurioje nustatyta, kad 2012-02-05 10,02 val.

A. B., nustačiusi kritinę paciento P. V. sveikatos bÅ«klę, buvus nestabiliam kvėpavimui ir kraujotakai, neteikė pirmosios medicinos pagalbos. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir sprendime neteisingai sprendė, kad A. B. pas pacientÄ atvyko su GMP lagaminėliu, iÅ¡matavo kraujospÅ«dį, atliko injekcijÄ . Teiginį, kad greitosios pagalbos specialistai turi specialiame dirže kraujospÅ«džio matuoklį, turi įrodyti tai teigianti Å¡alis, t. y. atsakovas, tačiau tokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikta. 4.

Teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 raÅ¡to Nr. 321/1.3 nuomonėje Nr. 1 nurodyti A. B. savo pareigų neatlikimo faktai, nes kaip nurodyta pageidautina buvo įvertinti Å¡irdies veiklÄ ir elektrinio Å¡irdies stimuliatoriaus funkcionavimÄ monitoriumi ar elektrokardiografu. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitoje Nr. D17-10-(1.27) nenuginčytas aplinkybes, kad pacientui nuo 10.02 val. iki 10.31 val. iÅ¡ esmės nebuvo teikiama bÅ«tinoji medicinos pagalba, nebuvo stebėti gyvybiniai rodikliai.

5. Teismas pagal ieÅ¡kinio pagrindÄ ir pateiktus įrodymus nevertino greitosios medicinos pagalbos teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendė, kad paciento gaivinimas nepažeidė paciento teisių ir buvo kokybiÅ¡kas, remdamasis tik VÅ¡Ä® Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 raÅ¡to Nr. 321/1.3 nuomonėje Nr.

3. Tačiau teismas visiÅ¡kai neanalizavo, ar VÅ¡Ä® Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 raÅ¡to Nr. 321/1.3 nuomonėje Nr. 3 yra pateiktas tinkamas teisės aktų aiÅ¡kinimas. Ä®vertinus Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. V-822 nuostatas, bei byloje esančius įrodymus: A. B. užpildytÄ Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 18701 ir gaivinimo protokolÄ Nr. 18701, pagrindų, kad padaryti iÅ¡vadÄ , jog Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) iÅ¡vada Nr. 3 yra nepagrįsta, nėra, t. y. tiek A. B., tiek M. V. pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus, nes slaugytojos neturėjo teisės nutraukti gaivinimÄ anksčiau nei 20 min. nuo gaivinimo pradžios.

6. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes susijusias su P. V. sveikatos bÅ«kle ir atsakovo darbuotojus siejančiÄ prievolę. 2012-02-05 iÅ¡kvietimas buvo dėl Å«miai pasunkėjusios P. varnelės sveikatos bÅ«klės, kad jo sveikatos bÅ«klė bÅ«tų įvertinta ir suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba. Teismas nesiėmė veiksmų, kad teisme bÅ«tų apklausti VÅ¡Ä® Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties 2012-09-20 raÅ¡to Nr. 321/1.3 nuomonę Nr. 5 pateikę specialistai, t. y. kokios faktinės aplinkybės (sveikatos bÅ«klės įvertinimai, diagnostinių tyrimų rezultatai, gydymo neefektyvumas ir t. t.) leidžia teigti, kad 2012-02-05 P. V. organizmo gyvybinės funkcijos iÅ¡seko dėl lėtinių ligų.  7.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktoriaus 2013-03-05 įsakymo 1 punkte nustatyta, kad 2012-02-05 pacientui P. V. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) išvadose (1-4) nurodytų teisės aktų reikalavimų, t. y. pacientui P. V. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir 2 punkte konstatuota, kad tuo buvo pažeista jo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pagal teismų praktikÄ , vertinant tarp paciento ir sveikatos priežiÅ«ros specialisto susiklosčiusiÄ prievolę, atitinkamai turi bÅ«ti įvertinta, ar slaugytoja A. B. konkrečioje situacijoje atliko savo pareigas dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, t. y. slaugytojų veiksmus teismas turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu. VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad:1. Nepagrįsta ieÅ¡kovo nuomonė, kad į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, privalėjo bÅ«ti įtraukta bendrosios praktikos slaugytoja M. V.. IeÅ¡kovas pats trečiuoju asmeniu įtraukė tik bendruomenės slaugytojÄ A. B. ir bÅ«tent tik jai reiÅ¡kė visas savo pretenzijas.

2. Teismas visiškai pagrįstai neteikė pirmenybės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013-02-14 kontrolės Nr. T3-176/2012 ataskaitos Nr. D17-10-(1.27) išvadai, ir ji negalėjo būti vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas, nes jame pateikta tik valstybės tarnautojų, neturinčių specialių medicininių žinių reikalaujančios kompetencijos, nuomonė.

3. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant pacientui bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bei neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir paciento mirties. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės klausimas.

Dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir Å¡ios veiklos metu susiklostančių santykių specifikÄ lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iÅ¡ profesinės atsakomybės rÅ«Å¡ių.

Å i atsakomybė yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.

Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ . PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Taigi sprendžiant dėl gydytojų kaltės, bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Å iuo tikslu turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).Byloje nustatyta, kad 2012-02-05 P. V., gyvenusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam 2012-02-05, buvo iÅ¡kviesta greitoji medicininė pagalba (b. l. 6). Vilniaus rajono greitosios pagalbos dispečerinei paskambinusi P. V. dukra nurodė, kad norėtų iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi žmogui labai blogai, jis guli be gyvybės požymių, spaudimo beveik nėra, suglebęs ir nekalba (b. l. 8). Atvykusi slaugos specialistė A.

B., P. V. artimiesiems padedant patalpino ligonį į GMP automobilį, kuriame jis vežamas mirė. IeÅ¡kovas P. V. sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojos neteisėtais veiksmais įvardija tai, kad nebuvo imtasi veiksmų paciento bÅ«klei įvertinti, nes slaugos specialistė pas pacientÄ atvyko be pirmosios pagalbos teikimo lagaminėlio bei kitų bÅ«tinų medicinos priemonių, transportuojant pacientÄ nestebėjo jo sveikatos bÅ«klės, netinkamai buvo atliktas paciento gaivinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinė poliklinika, atmesdamas P. V., A.

M. V., E. V. skundÄ , 2012-06-22 raÅ¡te nurodė, kad vertinant paslaugų, teiktų P. V. kokybę, buvo nustatyta, jog bendruomenės slaugytoja A. B., nuvykusi pas pacientÄ ir jį apžiÅ«rėjusi, konstatavo, kad ligonio bÅ«klė sunki (kraujospÅ«dis – 50/0 mm/Hg, pulsas – 50 k./min., paciento artimieji nurodė, kad tokia ligonio bÅ«klė apie parÄ laiko), dėl subliuÅ¡kusių venų gali nepavykti pastatyti laÅ¡elinę, nusprendė pacientÄ nedelsiant pervežti į SantariÅ¡kių klinikas, prieÅ¡ tai į raumenis suleido Dexamethasoni kraujospÅ«džiui pakelti, bei paskambino GMP Nemenčinės pastotės medikams, įspėdama, kad gali prireikti jų pagalbos (b. l. 14-15).

Minėtame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad privažiavus Nemenčinę, paciento bÅ«klė pablogėjo, todėl su Nemenčinės pastotės medikės pagalba P. V. buvo atliekami gaivinimo veiksmai (dirbtinis kvėpavimas ir iÅ¡orinis Å¡irdies masažas), reanimavimas truko iki 10 min., nes ligonio organizmas nedavė atsako į reanimacijos veiksmus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad remiantis turimais duomenimis buvo nustatyta, jog pacientas P. V. (83 metų amžiaus) tris kartus (1995 m., 1998 m., 2003 m.) buvo persirgęs miokardo infarktais, buvo atliktos dvi (1988 m., 2005 m.) aortos jungties operacijos, diagnozuota degeneruojanti Alzhaimerio, sunkaus laipsnio demensija, pacientui buvo nustatyti specialÅ«s nuolatinės slaugos poreikiai, laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-02-05 VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP buvo kviesta ir vyko pas P. V. 8 kartus.Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R.

P., R. I. v. VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VÄ® Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.). BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti.

Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjų A. M. V., E. V. ir P. V. prašymas dėl žalos atlyginimo, konstatavus, kad žala P. V. teikiant asmens priežiūros paslaugas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos brigados nebuvo padaryta (b. l. 23-26).

Minėtame sprendime nurodyta, kad siekiant visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , visa turima medžiaga pagal kompetencijÄ buvo pateikta vertinti VÅ¡Ä® Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai, kuri nustatė: paciento bÅ«klė įvertinta slaugytojos kompetencijos ribose (bÅ«klė sunki, nekontaktiÅ¡kas, kvėpavimas pavirÅ¡utinis, 8k/min., galÅ«nės Å¡altos, AKS -50/0 mmHg, pulsas 50k/min., T- 36,70 C, pagal artimųjų žodžius – pablogėjimas apie parÄ laiko); suleistas Dexamethasoni 16 mg neprieÅ¡taravo paciento bÅ«klei; gaivinimas buvo atliktas pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymo Nr. V-822 ,,Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ 4 priedo ,,Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintÄ asistolijos algoritmÄ , iÅ¡skyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenalinÄ , nes nepavyko venos punkcija; esminių klaidų, kurios turėjo reikÅ¡mingas paciento bÅ«klei pasekmes, nenustatyta; priežastinio ryÅ¡io tarp medikų teiktų paslaugų ir paciento P. V. bÅ«klės pablogėjimo ir mirties nenustatyta, P. V. mirtis įvyko iÅ¡sekus organizmo gyvybinėms funkcijoms lėtinių ligų pasekoje.

IeÅ¡kovas taip pat pateikė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitÄ (b. l. 41-43), kurioje konstatuota, kad 2012-02-05 VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos P. V. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus:

1) bendruomenės slaugytoja A. B., nustačiusi kritinę paciento P. V. sveikatos bÅ«klę, buvus nestabiliam kvėpavimui ir kraujotakai, neteikė pirmosios medicininės pagalbos (neskyrė medikamentinio gydymo, deguonies terapijos ir kt.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių bÅ«klių įstatymo 9 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 10.2. punktÄ ;

2) bendruomenės slaugytoja A. B. pacientÄ P. V. transportuodama nestabilios sveikatos bÅ«klės, neteikė bÅ«tinosios medicininės pagalbos (neskyrė medikamentinio gydymo, deguonies terapijos ir kt.), nestebėjo jo gyvybinių rodiklių pervežimo metu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 10.2. punktÄ ;

3) bendruomenės slaugytojos A. B. ir M. V. pacientÄ P. V. gaivino 10 min., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymÄ Nr. V-822;

4) bendruomenės slaugytoja A. B. P. V. gaivinimÄ nutraukė neapraÅ¡iusi indikacijų tokiam sprendimui, tuo pažeidė VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiojo gydytojo 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-110 patvirtinto VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus medicinines dokumentacijos pildymo pakeitimo 5.9 p.;

5) dispečeris P. V. kvietimo kortelėje įrašų nepatvirtino paraÅ¡u.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, jog sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatÄ . Ä®vertinęs Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad joje nustatyti formalÅ«s pažeidimai teikiant P. V. pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ .

Be to, minėtoje ataskaitoje nurodytos išvados, kad bendruomenės slaugytoja A. B., nustačiusi kritinę paciento P. V. sveikatos būklę, neteikė pirmosios medicininės pagalbos, nestebėjo jo gyvybinių rodiklių pervežimo metu, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Tiek atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2012-06-22 rašte (b. l. 14-15), tiek VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties sudarytos komisijos atlikto tyrimo metu (b. l.

25) nustatyta, kad bendruomenės slaugytoja A. B., nuvykusi pas pacientÄ , iÅ¡matavo kraujospÅ«dį, pulsÄ ir nustačiusi, kad paciento bÅ«klė yra sunki, dėl subliuÅ¡kusių venų gali nepavykti pastatyti laÅ¡elinė, suleido į raumenis vaistus kraujospÅ«džiui pakelti ir nusprendė pacientÄ nedelsiant pervežti į SantariÅ¡kių klinikas. Apelianto argumentus, kad bendruomenės slaugytoja pas pacientÄ atvyko be pirmosios pagalbos teikimo bei kitų bÅ«tinų medicinos priemonių, paneigia nurodytos aplinkybės, nes tik jų pagalba buvo galima iÅ¡matuoti kraujospÅ«dį, atlikti injekcijÄ .

ArgumentÄ , kad bendruomenės slaugytoja A. B. nestebėjo paciento gyvybinių rodiklių pervežimo metu, paneigia aplinkybės, kad paciento bÅ«klei pablogėjus su Nemenčinės pastotės medikės pagalba jam buvo atliekami gaivinimo veiksmai. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitoje taip pat nustatyta, kad A. B. ir M. V. pacientÄ P. V. gaivino 10 min., tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymÄ Nr. V-822. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyta, kad paciento gaivinimas buvo atliktas bÅ«tent pagal minėto įsakymo 4 priedo „Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintÄ asistolijos algoritmÄ , pagal kurį gaivinimÄ reikėtų tęsti iki 20 minučių, iÅ¡skyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenalinÄ , tačiau pagal Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių bÅ«klių įstatymo pakeitimo įstatymo (2002-04-04 Nr. IX- 836) 5, 10 ir 11 straipsnius leidžiama nutraukti gaivinimÄ , jei gaivinimo metu iÅ¡ryÅ¡kėja negrįžtamai nutrÅ«kusi kraujotaka ir kvėpavimas, kurie įvertinami pagal gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsakÄ Ä¯ gaivinimo veiksmus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmai teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientui P. V., atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo standartÄ , teisėta ir pagrįsta, nes ji padaryta iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, laikantis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 197 bei 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Å i iÅ¡vada padaryta įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus paaiÅ¡kinimus, kuriais nustatyta, kad esminių klaidų, teikiant pacientui medicinines paslaugas, kurios galėjo turėti reikÅ¡mės paciento sveikatos bÅ«klei, nebuvo nustatyta.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vertino ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitoje nurodytas iÅ¡vadas, bei pagrįstai spendė, kad joje nurodyti formalÅ«s sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažeidimai teikiant pacientui pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ , nėra pagrindas spręsti buvus neteisėtus atsakovo veiksmus.Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo atsakovo (jo darbuotojos) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 str.).

Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – bÅ«tina atsakomybės sÄ lyga (CPK 6.246 str.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės už jos darbuotojos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo Apeliantas skundu praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį liudytojas A. B., M. V. ir A. M. V., paskirti teismo deontologinę ekspertizę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo, praÅ¡antis teismo Å¡aukti liudytojÄ , privalo nurodyti tas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, kurias Å¡is liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 str.). PraÅ¡yme nenurodžius, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti liudytojas, teismas turi teisę atsisakyti tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme arba apeliacinės instancijos teisme pareikÅ¡tas praÅ¡ymas apklausti liudytojus gali bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais (CPK 245 str. 2 d., 251 str. 2 d., 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Swedbank lizingas“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-212/2014).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo neprašė kviesti ir apklausti liudytojų, tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė tik apeliaciniame skunde, tačiau nenurodė, kokias konkrečias reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, gali Å¡ios liudytojos patvirtinti ar paneigti, ir kodėl bÅ«tinybė apklausti Å¡ias liudytojas iÅ¡kilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl liudytojų iÅ¡kvietimo į teismo posėdį. Taip pat apeliantas praÅ¡o paskirti byloje teismo deontologinę ekspertizę, tačiau nenurodo nei kokias aplinkybes ekspertas turėtų iÅ¡tirti, nei į kokius pageidaujamus klausimus atsakyti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad toks praÅ¡ymas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo pareikÅ¡tas. Todėl nėra pagrindo tenkinti ir šį apelianto praÅ¡ymÄ . Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Deraimas“ v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantas, praÅ¡ydamas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių iÅ¡skirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti daroma iÅ¡imtis ir byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Å iuo atveju netenkinant apelianto praÅ¡ymo apklausti byloje liudytojas bei paskirti ekspertizę, nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nėra. Dėl Å¡ių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliantas skunde nurodo, kad teismas į bylÄ trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti M. V., kuri kartu su A. B. teikė gaivinimo paslaugas pacientui. Teisėjų kolegijÄ Å¡Ä¯ apelianto skundÄ atmeta.

Asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiÄ jį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iÅ¡ Å¡alių, tai jis dalyvauja procese su ta Å¡alimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo.

Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Å iuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad M. V. ir kuriÄ nors iÅ¡ proceso Å¡alių siejo materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas, neįtraukdamas dalyvauti byloje M.

V., pažeidė trečiųjų asmenų, nepareikiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, institutÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 47 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  TeisėjaiAlė Bukavinienė Rasa GudžiÅ«nienė Gintaras Pečiulis