2b85eaca-babc-41ed-9869-9b7265d3a98d · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-6919-945/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02640-2015-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8.; 14.1.; 14.4.; 15.3.; 15.4.; 99.5.; 116.1.; 116.6.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei SinkevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. V., jo atstovei advokatei Donatai MotiejÅ«nei, nedalyvaujant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, irn u s t a t ė:IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu, ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾inti ir konstatuoti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , darbo užmokesčio įsiskolinimÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad tarp Å¡alių 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis. 2014 m. gruodžio 19 d. baigęs darbus objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbdavio paliepimu ieÅ¡kovas parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti nemokamų atostogų iki 2015 m. sausio 5 d. Po atostogų ieÅ¡kovui atvykus į minėtÄ objektÄ paaiÅ¡kėjo, jog darbai objekte nebevyksta. IeÅ¡kovui kreipusis į SodrÄ paaiÅ¡kėjo, jog 2015 m. sausio 5 d. jis yra atleistas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Darbdavys neinformavo ieÅ¡kovo, kokį darbo drausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovas padarė, nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rinių reikalavimų. Pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jis negrÄ Å¾intinas į darbÄ , darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Be to, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo darbdavys su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, nesumokėjo darbo užmokesčio už du mėnesius (1.740 Lt/ 504 Eur), taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas.2015 m. vasario 23 d. teismas nutartimi nutarė įpareigoti atsakovę kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti teismui bylai iÅ¡nagrinėti reikalingus dokumentus, atsakovei iÅ¡aiÅ¡kino, jog nepagrįsto teismo įpareigojimo pateikti raÅ¡ytinius įrodymus neįvykdymo atveju Å¡io įpareigojimo neįvykdžiusiam asmeniui gali bÅ«ti skiriama iki 1.000 Lt bauda, kartu paskirdamas byloje parengiamÄ jį posėdį 2015 m. kovo 25 d.

Siekiant tinkamai įteikti atsakovei procesinius dokumentus, 2015 m. kovo 23 d. nutarta posėdį atidėti. Teismo Å¡aukimai į parengiamÄ jį posėdį, kartu su ieÅ¡kiniu bei įpareigojimu pateikti atsiliepimÄ ir teismo reikalaujamus dokumentus, atsakovei du kartus iÅ¡siųsti registruotos buveinės adresu. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, toks dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu. Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdė savo pareigos ir reikalautų raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, nepranešė teismui įrodymų nepateikimo priežasčių, taip pat nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, atsakovės atstovai neatvyko į parengiamÄ jį teismo posėdį.

Esant ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymui bylÄ nagrinėti atsakovės atstovams nedalyvaujant, vadovaujantis tuo, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad papildomi pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, kas patvirtina tinkamÄ atsakovės informavimÄ ne tik apie parengiamÄ jį teismo posėdį, bet ir apie teismo posėdį, byla buvo iÅ¡nagrinėta atsakovės atstovams nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Ä® bylÄ pateikta 2013 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutartis Nr. 71 patvirtina, jog Å¡alis siejo darbo santykiai, jog ieÅ¡kovas dirbo 40 val. per savaitę, jam buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis su teise gauti priedus. Kaip matyti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai darbdavio deklaruotų duomenų, 2014 m. balandžio – birželio, rugpjūčio – rugsėjo mėn. ieÅ¡kovo pajamos sudarė 1.000 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2014 m. liepos mėn.- 1.019,65 Lt, 2014 m. spalio- lapkričio mėn.- 1.035 Lt, 2014 m. gruodžio mėn. pajamos nedeklaruotos nurodant, jog nuo 2014 m. gruodžio 22 d. tęsėsi nedraudiminis laikotarpis, 2015 m. sausio 5 d. deklaruotas darbo sutarties nutraukimas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir liudytoju apklausto R. Z. parodymai patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog Å¡alis sieję darbo santykiai buvo nutraukti darbdaviui paskyrus darbuotojui drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali bÅ«ti taikoma darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui. DK 234 straipsnyje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu DK 228 straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .

Remiantis DK 93 straipsnio 1 dalimi, 61, 94, 230, 232 straipsniais, darbuotojo pareigos nustatomos darbo ir kolektyvinėje sutartyse, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidiniuose įmonės dokumentuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia Å¡iuos drausminės atsakomybės taikymo pagrindus: pirma, asmuo, kurio atžvilgiu taikoma drausminė atsakomybė, turi bÅ«ti atsakomybę taikančio subjekto darbuotoju; antra, teisės aktuose arba darbdavio vidiniuose dokumentuose turi bÅ«ti nustatyta konkreti darbuotojo pareiga, kurios darbuotojas privalo laikytis; trečia, Å¡i pareiga darbuotojui turi bÅ«ti žinoma, t.y. už įmonės vidiniame dokumente numatytos pareigos nevykdymÄ darbuotojui drausminė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas yra supažindintas su tokios pareigos egzistavimu; ketvirta, darbuotojas savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais turi pažeisti jam nustatytÄ pareigÄ .

Visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ kilus teisminiam ginčui privalo įrodyti darbdavys. Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose, laikymasis- nuobauda turi bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo (bet ne vėliau kaip per 6 mėn. po pažeidimo padarymo), darbuotojui turi bÅ«ti sudaroma galimybė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , parenkant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbÄ .Atsakovė teisminio proceso metu nevykdė jai tenkančios pareigos įrodyti prielaidų atitinkamo darbo santykių nutraukimo pagrindo taikymui egzistavimÄ ir procedÅ«rinių reikalavimų, susijusių su įstatyminių darbuotojo teisių apsauga, laikymÄ si.

Kaip nurodė tiek ieÅ¡kovas, tiek ir kartu su juo darbo funkcijas vykdęs liudytojas, darbdavys neinformavo darbuotojų apie padarytus darbo drausmės pažeidimus, po nemokamų atostogų grįžę į objektÄ , kuriame iki tol vykdė darbo funkcijas, darbuotojai sužinojo, jog darbai nurodytame objekte nebevykdomi, su darbdavio atstovais susisiekti jiems nepavyko, kreipęsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių darbuotojai sužinojo, jog darbo santykiai su jais nutraukti. Aplinkybę, jog darbuotojams galėjo kilti problemų bandant susisiekti su darbdaviu, netiesiogiai patvirtina ir faktas, jog ir teismo darbdaviui siųsti dokumentai grįžo neįteikti.

Dėl su juridinio asmens veiklos tikslais ir principais nesuderinamo atsakovės atstovų elgesio nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas padarė kokį nors darbo drausmės pažeidimÄ , netinkamai atliko jam pavestas funkcijas. Kartu pabrėžtina, jog darbdavys nepateikė įrodymų, jog darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį galėjo bÅ«ti skiriama griežčiausia teisės aktuose numatyta drausminė nuobauda. Bylos medžiaga (ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir liudytojo parodymai, nesant jokių juos paneigiančių duomenų) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog darbdavys ignoravo ir procedÅ«rines drausminės nuobaudos skyrimo taisykles neinformuodamas darbuotojo apie jo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ ir nesuteikdamas galimybės pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .

IeÅ¡kovui ir liudytojui patvirtinus, jog darbdavys neinformavo darbuotojo apie jo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , nevykdė privalomų procedÅ«rinių drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rų, darbdaviui ignoravus teisminį procesÄ ir neįvykdžius jam įstatymu nustatytos pareigos įrodyti atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu. Patenkinus nurodytÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos pasekmės: ieÅ¡kovui reikalaujant, o atsakovei neginčijant, spręstina, jog ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimas į darbÄ yra netikslingas (nesant duomenų apie atsakovės vykdomÄ veiklÄ nėra pagrindo spręsti, jog toks grÄ Å¾inimas yra praktiÅ¡kai įmanomas ir realiai užtikrintų pažeistų darbuotojo teisių apsaugÄ ), darbo sutartis pripažįstama nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieÅ¡kovui priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir, nesant duomenų apie jo vėlesnį įsidarbinimÄ , vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2015 m. sausio 5 d., todėl vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti reikÅ¡mingi 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio dalies už 2014 m. lapkričio- gruodžio mėn. priteisimo, pateikdamas teismui duomenis apie kitokias, nei deklaravo darbdavys, ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu uždirbtas sumas, prieÅ¡ paskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį įvertintinas aptariamo reikalavimo pagrįstumas.

Kaip nurodė ieÅ¡kovas, pateikdamas teismui savo paties parengtus darbų sÄ raÅ¡us, apimtis ir įkainius, faktinis Å¡alių susitarimas dėl darbo užmokesčio neatitiko nurodytojo darbo sutartyje. Kaip pripažino liudytoju teismo posėdyje apklaustas R. Z., darbdavys darbuotojams mokėdavo avansÄ ir jų neoficialų susitarimÄ atitinkančiÄ darbo užmokesčio dalį, pinigų sumokėjimo faktas bÅ«davo užfiksuojamas dviejuose skirtingo turinio dokumentuose- oficialiame ir kitame, kuriame buvo patvirtinamas faktinės sumos gavimo faktas.

Kartu pabrėžtina, jog liudytojas pats negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu principu remiantis jam buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, tenurodydamas, jog iÅ¡mokėtinÄ sumÄ jam padėdavo apskaičiuoti ieÅ¡kovas. Pabrėžtina, jog ir pats ieÅ¡kovas neįrodinėjo, jog egzistavo oficialus susitarimas dėl darbų įkainių, nurodytų jo paties pateiktame paskaičiavime. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog darbo užmokestį ieÅ¡kovas praÅ¡o jam priteisti pagal neoficialų Å¡alių susitarimÄ , kuris, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų apie Sodrai deklaruotas darbo užmokesčio sumas, nebuvo apskaitomas.

Spręsti, jog darbuotojas turi teisę priverstine tvarka įgyvendinti neoficialiais susitarimais grindžiamas teises remdamasis vien savo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtais paaiÅ¡kinimais, nėra pagrindo. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu spręsti, jog ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio sumokėti jam darbo sutartyje nurodytÄ darbo užmokestį- 1.035 Lt per mėnesį (priskaičiuotina suma).Kartu pabrėžtina, jog darbdavys nevykdė jam tenkančios pareigos įrodyti tinkamo atsiskaitymo su ieÅ¡kovu faktÄ .

Pats ieškovas pripažino, jog jam buvo sumokėta po 400 Lt avanso už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 870,73 Lt per mėnesį. Iš šios sumos atskaičius ieškovo pripažintas jam išmokėtas sumas gaunamas 941,46 Lt arba 272,67 Eur) (išmokėtina suma) darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. įsiskolinimas, kuris ieškovui priteistinas iš atsakovės. Likusi reikalavimo dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kartu ieškovas nurodo, jog jam nebuvo atleidžiant iš darbo nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2013m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. sausio 5 d., t.y. vienerius metus (28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų) ir 111 dienų (už kurias priklausė 8,5 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, viso- 36,5 kalendorinės dienos). Ieškovas patvirtino atostogavęs nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d., arba 17 kalendorinių dienų, todėl atleidžiant iš darbo jam turėjo būti išmokama kompensacija už 19,5 kalendorines dienas arba 13,65 darbo dienas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio12 d.

įsakymu Nr. A1-646 nustatytas 0,7 koeficientas). Darbdaviui vengus pareigos pateikti teismui dokumentus, pagrindu vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti laikytini Sodros duomenys ir šiuo teismo sprendimu konstatuotos aplinkybės dėl ieškovo darbo užmokesčio. Nesant kitokių duomenų, darbo dienos skaičiuotinos taikant standartinę penkių darbo dienų savaitę, taip pat atsižvelgiant į darbdavio pranešimus apie nedraudiminius ir nedarbingumo laikotarpius (nedraudiminius laikotarpius įtraukti į darbo dienų skaičių nėra pagrindo, kadangi darbdavys nepateikė duomenų, jog nurodytu laikotarpiu darbuotojas darbo funkcijų nevykdė dėl savo kaltės).

Remiantis nurodytais duomenimis, ieÅ¡kovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 49,07 Lt (viso uždirbta 2.846,25 Lt per 58 darbo dienÄ : po 1.035 Lt 2014 m. spalio- lapkričio mėn. ir 776,25 Lt 2014 m. gruodžio mėn. (1.035 Lt / 20 darbo dienų * 15 faktiÅ¡kai dirbtų dienų)) arba 14,21 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis- 1.030,47 Lt arba 298,44 Eur (vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui 2015 m. esant lygiam 21 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio12 d.

įsakymas Nr. A1-646)). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 300 Eur minimalus mėnesinis darbo užmokestis, už kurį, remiantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.12 punktu, negali bÅ«ti mažesnis vadovaujantis nurodyta tvarka paskaičiuotas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Pastaroji aplinkybė lemia, jog apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ skaičiuotini 300 Eur per mėnesį arba 14,29 Eur per darbo dienÄ (300 Eur / 21 darbo dienos per mėnesį) dydžiai.

Nurodytos aplinkybės lemia, jog darbdavys, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, privalėjo iÅ¡mokėti jam 195,06 Eur (priskaitytina suma) kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Darbdaviui nepateikus duomenų apie atsiskaitymo faktÄ , darbuotojui teismo posėdžio metu patvirtinus, jog atitinkama pinigų suma jam nebuvo iÅ¡mokėta, pagrįstu pripažintinas, todėl tenkintinas ir ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 195,06 Eur (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Kaip minėta, pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, tenkintini ir ieÅ¡kinio reikalavimai dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Paskaičiuojant ieÅ¡kovui priteistinÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumÄ , vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertinus faktÄ , jog ieÅ¡kovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. sausio 5 d., jam iÅ¡ atsakovės priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (600 Eur) iÅ¡eitinė iÅ¡moka.Skaičiuojant vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ akcentuotina, jog darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2015 m. sausio 5 d.

Taikant aukščiau aptartus dydžius, už 19 darbo dienų po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2015 m. sausio mėn. susidaro 271,51 Eur (14,29 Eur *19), už 2015 m. vasario- balandžio mėn.- po 300 Eur, už 11 darbo dienų įskaitant sprendimo priėmimo dienÄ 2015 m. gegužės mėn. susidaro 157,19 Eur, viso- 1.328,70 Eur (priskaitytina suma). Mažinti Å¡iÄ sumÄ Ä¯vertinus faktÄ , jog bylos nagrinėjimas kartÄ buvo atidėtas bÅ«tent dėl darbdavio vengimo pateikti dokumentus, nesant jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog aptariama suma pažeidžia proporcingumo principÄ , nėra pagrindo.

Sankcijos dydžio pagrįstumÄ patvirtina ir faktas, jog taikant DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ , atsakovės atžvilgiu už tÄ patį laikotarpį netaikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės, susiję su vėlavimu atsiskaityti atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbÄ . Be to, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina jo vidutinio dienos darbo užmokesčio suma už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalis dėl 300 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas 31 Eur žyminis mokestis už patenkintÄ elektroninėje byloje pareikÅ¡tÄ neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir 54 Eur žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo bendros patenkintų turtinių ieÅ¡kinio reikalavimų sumos (2396,43 Eur) (viso 85 Eur žyminio mokesčio), taip pat teismo patirtų 2,84 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 str.).IeÅ¡kovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 168,81 Eur iÅ¡laidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Ä®vertinus faktÄ , jog buvo atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl 231,33 Eur (504 Eur- 272,67 Eur) darbo užmokesčio dalies priteisimo, spręstina, jog ieÅ¡kinys buvo patenkintas santykiu 91/9, todėl iÅ¡ atsakovės valstybei taip pat priteistinas 153,62 Eur iÅ¡laidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai atlyginimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties, sudarytos tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovo V.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukimÄ 2015 m. sausio 5 d. neteisėtu.IeÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾inti pripažįstant, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,67 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 67 ct)) (iÅ¡mokėtina suma) darbo užmokesčio, 195,06 Eur (Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 6 ct) (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) (priskaitytina suma), 1.328,70 Eur (tÅ«kstančio trijų Å¡imtų dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 70 ct) (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. gegužės 18 d.), 14,29 Eur (keturiolikos eurų 29 ct) (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 85 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 2,84 Eur (dviejų eurų 84 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ . Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi bÅ«ti pateikiami sumokėjimo faktÄ patvirtinantys įrodymai.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 153,62 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris eurus 62 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- „Įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€œ, teismui turi bÅ«ti pateikiami sumokėjimo faktÄ patvirtinantys įrodymai.IeÅ¡kovai turi teisę per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                               Marius Bartninkas