2023-12-06 Nr. AB-21434-3-61-3-10523-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1668-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10523-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. O.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 3R-1062(2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas); 2) išspręsti klausimą iš esmės – V. O. (toliau – ir V. O.) skundą atmesti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

1. Priešingai, nei nurodoma Sprendime, seniūnaičiai tvarko asmens duomenis vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies e punktu.

2. Seniūnaičiai yra pasirašę pasižadėjimus saugoti asmens duomenų paslaptį, todėl, įvertinus tai, kad V. O. 2021 m. vasario 11 d. 23 val. 50 min. iš V. O. elektroninio pašto išsiųstame laiške „Dėl seniūnaičių sueigos protokolo pateikimo“ Akademijos seniūnijai (toliau ir – Laiškas) buvo aptarti galimi seniūnaičių sueigos pažeidimai (pastabos) bei buvo prašoma pateikti Laiško pateikimo vakarą įvykusio Akademijos seniūnaičių sueigos protokolą, Akademijos seniūnas laišką elektroniniu paštu pagrįstai persiuntė Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, siekdamas juos supažindinti su VO Laiške pareikštomis pastabomis, sužinoti seniūnaičių nuomonę, nes Laiške nurodytos aplinkybės seniūnui negalėjo būti žinomos, kadangi už sueigos protokolo surašymą ir pasirašymą yra atsakingi išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkavęs asmuo ir sekretorius, kurio pareigas atlieka seniūno paskiras seniūnijos darbuotojas. Laiške nebuvo nurodyta, kad pateikta informacija yra konfidenciali.

3. Remiantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau ir – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 14 punktu, teikiant prašymą viešojo administravimo subjektui, yra privaloma nurodyti vardą ir pavardę; pagal Taisyklių 42 punktą, į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas, todėl Sprendimo argumentas, kuriuo teigiama, jog Administracija, bandydama pagrįsti V. O. asmens duomenų tvarkymą, nenurodė asmens duomenų tvarkymo teisėtumo bei pažeidė BDAR įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, yra nepagrįstas.

4. Priešingai nei nurodyta Sprendime, Administracija, bandydama pagrįsti V. O. asmens duomenų tvarkymą, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, pagrįstai 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. SD-719 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė V. O. atsakymą į jo prašymą „Dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo“, kuriame nurodė, kad, kadangi Laiške buvo aptarti galimi seniūnaičių sueigos pažeidimai, Akademijos seniūnas Laišką elektroniniu paštu persiuntė Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, turint tikslą supažindinti juos su Laiške pareikštomis pastabomis bei sužinoti jų nuomonę, t. y. nurodė, kad Akademijos seniūnas Laišką pagrįstai persiuntė seniūnaičiams (Laiške nurodytų duomenų valdytojams) vykdantiems jiems pavestas viešosios valdžios funkcijas, ir kurie, turėdami asmens duomenis bei parengę protokolą, būtų galėję operatyviai pateikti visą Laiške prašomą informaciją.

5. VDAI pernelyg siaurai taiko BDAR reglamentuotą asmens duomenų kiekio mažinimo principą. Pagal VDAI vertinimą, persiunčiant susipažinti ir nagrinėti prašymus atsakingiems asmenims, juos reikėtų nuasmeninti, taip įgyvendinant asmens duomenų kiekio mažinimo principą. Tai visiškai iškreipia gero viešojo administravimo principo bei teisės aktų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose, įgyvendinimą ir taikymą. Reikia įvertinti, jog tokiu būdu kiekvienas Administracijoje gautas prašymas, kuris, pvz. yra adresuotas atitinkamam administracijos skyriui, turėtų būti nuasmenintas ir informaciją apie asmens vardą ir pavardę galėtų matyti tik prašymą užregistravęs asmuo. Tokiu būdu visos viešojo administravimo institucijos turėtų keisti savo darbo specifiką ir nagrinėti tik nuasmenintus prašymus. Dėl šios priežasties nagrinėdama skundą VDAI šios situacijos kontekste visiškai neįvertino Administracijos darbo specifikos, prašymų nagrinėjimą ir informacijos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir nevertino seniūnaičių, kaip gyventojų atstovų, statuso, jų ir seniūno funkcijų.

6. Sprendime nurodyta, kad Administracija nepateikė pareiškėjui atsakymo dėl teisės „būti pamirštam“ įgyvendinimo, todėl pažeidė BDAR nuostatas, reglamentuojančias teisę „būti pamirštam“, dėl ko V. O. skundo dalį dėl to, kad Administracija pažeidė jo teisę reikalauti ištrinti duomenis, pripažino pagrįsta – teikė Administracijai nurodymą – pakartotinai įvertinti V. O. prašymą ištrinti jo duomenis. Administracija nesutinka su Spendimo argumentu, kuriuo teigiama, jog V. O. skundo argumentas dėl to, jog Administracija pažeidė jo teisę reikalauti ištrinti duomenis, yra pagrįstas.

7. V. O. 2021 m. vasario 15 d. prašyme Administracijai „Dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo“ prašė Administracijos ištrinti jo asmens duomenis, o būtent – ištrinti V. O. asmens duomenis, laiškus, jei juos, pažeidžiant teisės aktus, gavo patikrinimo metu nustatyti asmenys, t. y. tuos, kuriuos, pažeidžiant teisės aktus, gavo patikrinimo metu nustatyti asmenys, todėl Administracija, nenustačiusi, jog Akademijos seniūnas, persiųsdamas Laišką Akademijos seniūnaičiams, pažeidė su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, pagrįstai nevertino V. O. 2021 m. vasario 15 d. prašyme Administracijai „Dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo“ pareikšto prašymo ištrinti jo asmens duomenis, laiškus, kadangi patikrinimo metu nenustatė, jog šie veiksmai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktus. Sprendimas dalyje dėl nurodymo Administracijai teikimo yra nepagrįstas, kadangi Administracija pagrįstai plačiau dėl minėto V. O. prašymo nepasisakė ir nepateikė jam atsakymo dėl teisės „būti pamirštam“.

8. Administracijos vertinimu, VDAI Sprendimas, o ypač jo dalis, kuria nuspręsta skirti Administracijai papeikimą, nelaikytina proporcinga ir efektyvia priemone, kadangi Administracija savo veikloje tvarkydama asmens duomenis, įgyvendina BDAR reikalavimus (pasirengusi privatumo politiką, teikia asmenims informaciją pagal jų prašymus, yra paskyrusi duomenų apsaugos pareigūną ir kt.), o Laiškas, kuriame nebuvo nurodyta, jog jis yra konfidencialus, buvo išsiųstas asmenims, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už Laiške nurodytų aplinkybių ir duomenų pateikimą bei kurie buvo pasirašę pasižadėjimus saugoti asmens duomenų paslaptį.

3. Atsakovas VDAI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

1. V. O. asmens duomenų tvarkymas nagrinėjamu atveju nėra tiesiogiai susijęs su seniūnaičių veikla, vykdoma viešojo intereso labui, bei, atitinkamai, negali būti grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatomis. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir jei jis atitinka BDAR 5 straipsnyje numatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus. Pagal duomenų kiekio mažinimo principą, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Šis principas reiškia, kad asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Jeigu tikslų pagrįstai neįmanoma pasiekti netvarkant asmens duomenų, tuomet turi būti pasirinktas mažiausias reikalingas kiekis asmens duomenų, siekiamam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 34 straipsnio nuostatas, į Laiško turinį (laiške buvo išreikštas nepasitenkinimas tuo, kaip vyko seniūnaičių sueiga bei buvo pateiktas vienas prašymas: pateikti sueigos protokolą), į duomenų persiuntimo tikslą (supažindinti seniūnaičius su pateiktomis pastabomis dėl seniūnaičių sueigos bei sužinoti jų nuomone), nurodyti V. O. asmens duomenų, pateikiant Laiške nurodytą informaciją seniūnaičiams, nebuvo būtina nustatytiems tikslams pasiekti. Administracija nurodė, kad elektroninis laiškas su asmens duomenimis buvo persiųstas, siekiant gauti Akademijos seniūnaičių nuomonę dėl skundžiamų veiksmų; VDAI nuomone, siekiant šio tikslo buvo galima pateikti tik pareiškėjo keliamus klausimus, tačiau nebuvo būtina pateikti pareiškėjo asmens duomenų, todėl VDAI konstatuoja, kad buvo pažeistas BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas.

2. Vadovaujantis BDAR 12 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad Administracija nepateikė V. O. atsakymo dėl teisės „būti pamirštam“ įgyvendinimo, Administracija pažeidė BDAR 12 ir 17 straipsnių nuostatas. Vadovaujantis Europos duomenų apsaugos valdybos 2021 m. gruodžio 14 d. nuomone Nr. 39/2021 (toliau – ir Nuomonė) ne duomenų subjektui tenka pareiga nurodyti, kokius konkrečius asmens duomenis būtina ištrinti, o būtent duomenų valdytojui, gavusiam prašymą ištrinti asmens duomenis, tenka pareiga įvertinti prašymą, konkrečius tvarkomus duomenis ir teisinius pagrindus bei atitinkamai priimti sprendimus dėl duomenų ištrynimo bei informuoti duomenų subjektus apie duomenų ištrynimą arba priežastis, dėl kurių konkretūs asmens duomenys negali būti ištrinti. Nepaisant to, kad, Administracijos nuomone, nebuvo pagrindo įgyvendinti V. O. teisės „būti pamirštam“, jam, remiantis BDAR 12 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti pateiktas atsakymas dėl šios teisės neįgyvendinimo su pagrindimu, kuriuo BDAR nustatytu pagrindu vadovaujantis, V. O. teisė ištrinti jo asmens duomenys negali būti įgyvendinta.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau– ir ADTAĮ) 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, išnagrinėjus skundą, aplinkybes bei nustatytus pažeidimus, VDAI vertino, kad papeikimas yra ne tik proporcinga poveikio priemone nagrinėjamu atveju, bet ir puiki prevencinė priemonė Administracijai ateityje išvengti BDAR nuostatų pažeidimų.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. O. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. V. O. nurodė, kad jei Akademijos seniūnui būtų kilę abejonių dėl prašymo siuntėjo tapatybės ar prašymo autentiškumo, jis privalėjo grąžinti Laišką siuntėjui bei nurodyti grąžinimo priežastį, o Laišką persiuntus seniūnaičiams privalėjo apie tai informuoti VO. Negražinus Laiško ir nepranešus apie jo persiuntimą, VO pagrįstai tikėjosi, kad Laikas atitinka visus prašymui keliamus reikalavimus ir jį išnagrinės Administracija, o ne kas kitas. Administracijos nuomonė yra priešinga, ji įsitikinusi, kad Akademijos seniūnas seniūnaičiams Laišką persiuntė pagrįstai, kad seniūnaičiai turėjo teisę susipažinti su Laiško turiniu ir jame esančiais asmens duomenimis, nagrinėti jį ar jo dalį (parengti tam tikrą informaciją ir pan.), tačiau šių argumentų nepagrindė teisinėmis nuostatomis. Teigia, jog šiuo atveju aktualios ne BDAR, o prašymų nagrinėjimo Administracijoje tvarkos nuostatos. Administracija teisiškai argumentuotai nepasisako ir dėl seniūnaičių statuso prašymų nagrinėjimo kontekste. Jei, pasak Administracijos, seniūnaičiai turi teisę susipažinti su Laiško turiniu ir jame esančiais asmens duomenimis, nagrinėti jį ar jo dalį, tai, be kita ko, Administracija turėjo įrodyti, kad seniūnaičiai atitinka visus valstybės tarnautojui ar darbuotojui keliamus reikalavimus. Administracijai neatskleidus esminių teisinių sąlygų, lieka nepaneigta, kad, persiųsdamas Laišką seniūnaičiams, Akademijos seniūnas neteisėtai atskleidė V. O. duomenis (vardą, pavardę, pažiūras, įsitikinimus, elektroninio pašto adresą).

7. V. O. pažymėjo, kad, jei jis būtų norėjęs kreiptis į seniūnaičius, tai taip ir būtų padaręs. Administracija nepagrįstai išplečia nuostatos – seniūnaitijos gyventojams apie sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtus sprendimus informaciją teikia seniūnaičiai – taikymo ribas, preziumuodama, kad minėto pobūdžio informaciją gali teikti tik seniūnaičiai. Jei Akademijos seniūnas norėjo supažindinti su pastabomis ir sužinoti seniūnaičių nuomonę į pastabas, tai galėjo pateikti tik pastabas, tam V. O. duomenys nereikalingi. Be to, Akademijos seniūnas neklausė seniūnaičių nuomonės, o tiesiog nurodė „Persiunčiu žiniai“.

8. V. O. akcentavo, kad Akademijos argumentai yra neatskleidžiantys ryšio tarp seniūno elgesio motyvo ir tikslo, t. y. jei motyvas buvo supažindinti su Laiške pareikštomis pastabomis ir sužinoti seniūnaičių nuomonę, tai pasiekto tikslo rezultatai galėtų būti gautos nuomonės, Akademijos seniūno padarytos išvados, jos reikšmė, svarba ir pan. Nepalyginus motyvo su pasiektu tikslu (gautu rezultatu) nėra galimybės įvertinti, ar Akademijos argumentai yra pagrįsti. Administracija visiškai neatskleidė, ką Akademijos seniūnas padarė su seniūnaičių tariamai parengta informacija, nėra jokių duomenų, kad tą tariamą parengtą informaciją pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui, nėra jokių duomenų, kad Akademijos seniūnas atsakė į Laišką. Pareiškėjas nepateikė savo versiją pagrindžiančių faktų, todėl pareiškėjo argumentai apie seniūno elgesio priežastis ir tikslus yra deklaratyvūs.

9. V. O. paaiškino, kad tiek iš seniūnaičių pareiškimų, tiek iš pareiškėjo pozicijos akivaizdu, jog gyventojų asmens duomenys seniūnaičiams atskleidžiami sistemingai. Nors Administracija skunde teismui akcentavo, kad seniūnaičiai pasirašę pasižadėjimus saugoti asmens duomenų paslaptį, tačiau šie pasižadėjimai neturi juridinės reikšmės ir neturėtų būti vertinami tol, kol Administracija nepateiks įrodymų, kad jie atitinka minėtus reikalavimus, t. y. kad dokumentai užregistruoti taip, kaip numato Kauno rajono savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašas. Kitu atveju neatmestina prielaida, kad šie pasižadėjimai, užpildyti po 2021 m. balandžio 19 d., t. y. po to, kai Administracija gavo VDAI nurodymą pateikti informaciją.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

1. 2021 m. vasario 11 d. Administracijos Akademijos seniūnijoje vyko Akademijos seniūnijos seniūnaičių nuotolinė sueiga, kurioje stebėtojo teisėmis dalyvavo gyventojas V. O..

2. V. O. 2021 m. vasario 11 d. 23 val. 50 min. iš savo elektroninio pašto dėžutės išsiuntė Laišką, kuriame citavo Kauno rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. TS-479 „Dėl Kauno rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“. (toliau ir – Nuostatai) 43, 49 punktus, VSĮ 35 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį.

3. Laiške buvo nurodyta, kad „vietoj dialogo (kompromisų), siekiama užtildyti ir priversti visus, kurie turi kitokią nuomonę“, „Gerb. Seniūne, tai Jūs seniūnijos vadovas. Tai Jūs turėtumėte būti tas šviesulys, kuris negandas ir asmeniškumus palieka nuošalyje, kuris, pagal savo išprusimą, yra visa galva aukščiau už kitus“, „Kritikuojančių visada buvo ir bus – tai dalis demokratijos, jos naikinti nereikėtų“, „Principai, kuriais buvo vadovaujamasi šioje seniūnaičių sueigoje, buvo ne visai demokratiniai“. VO Laiške pakankamai abstrakčiai išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip vyko Akademijos seniūnijos seniūnaičių sueiga, ir pateikė vieną prašymą – atsiųsti sueigos protokolą.

4. Akademijos seniūnijos seniūnas Laišką elektroniniu paštu 2021 m. vasario 12 d. persiuntė Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, parašydamas „Laba diena, Persiunčiu žiniai“.

5. V. O. 2021 m. vasario 13 d. pateikė Administracijai prašymą „Dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo“, kuriame paprašė: 1) patikrinti, ar Administracijos Akademijos seniūnijos darbuotojai atskleidė, perdavė ar kitaip sudarė sąlygas susipažinti su asmens duomenimis, Laišku asmenims, kurie nėra įgalioti tvarkyti duomenų, ar buvo pažeistas susirašinėjimo konfidencialumas, ar kiti teisės aktuose nustatyti reikalavimai; 2) ištrinti V. O. asmens duomenis, laiškus, jei juos, pažeidžiant teisės aktus, gavo patikrinimo metu nustatyti asmenys; 3) patikrinti, kaip Administracijos Akademijos seniūnijoje užtikrinama asmens duomenų apsauga, ar elektroniniai laiškai nėra persiunčiami asmenims, kurie nėra įgalioti tvarkyti duomenų.

6. Administracija, siekdama nustatyti, ar šiuo atveju nebuvo padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas, 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. SD-611 „Dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo“, kreipėsi į Akademijos seniūnijos seniūną dėl informacijos pateikimo, prašydama, be kita ko, pateikti: 1) Laišką; 2) informaciją, ar Laiškas buvo išsiųstas tretiesiems asmenims, jeigu taip, pateikti persiųsto Laiško kopijas, kuriose matytųsi visi adresatai, nurodyti teisinį pagrindą ir aplinkybes, dėl kurių Laiškas buvo persiųstas.

7. Akademijos seniūnijos seniūnas 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. AKSD-50 „Dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo“ pateikė paaiškinimą Administracijai, kuriame paaiškino, kad Laiškas per „klaidą, nenuasmeninus, buvo išsiųstas Akademijos seniūnijos seniūnaičiams dėl tolimesnės diskusijos po 2021-02-11 įvykusios seniūnaičių nuotolinės sueigos“; kad, susipažinus su Laiško turiniu, kuriame „cituojami kai kurie Kauno rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių nuostatų punktai dėl seniūnaičių protokolų rengimo ir viešinimo procedūrų bei kartoti Vietos savivaldos įstatymo aspektai, kaip ir sueigos metu, papildant, kad sueigoje priimti sprendimai labiau sietini su piktnaudžiavimu tarnyba, įgaliojimų viršijimu, žodžio laisvės ribojimu, sueigoje vadovautasi ne visais demokratiniais principais, betarpiškai susiejau tai su vykusia sueiga ir nusprendžiau laišką persiųsti seniūnaičiams siekdamas juos supažindinti su pareikštomis pastabomis ir, prieš rengiant seniūnaičių sueigos protokolą ir atsakymą gyventojui, sužinoti bendruomenės atstovų nuomonę“; kad „nepastebėjo, jog Laiško adresas yra privatus, nes „gyventojas yra vienos (duomenys neskelbtini) ir anksčiau korespondenciją seniūnija gaudavo bendrijos paštu, kuris yra viešas“.

8. Administracija 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. SD-719 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė V. O. atsakymą į jo 2021 m. vasario 13 d. prašymą „Dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo“. Administracija rėmėsi Nuostatų 8 punktu, 48 punktu, VSĮ 3 straipsnio 14 dalimi, 34 straipsniu, 35 straipsnio 1 dalimi ir paaiškino, kad seniūnaičiai tvarko asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytu pagrindu; kad įvertinus, jog Laiške buvo aptarti galimi seniūnaičių sueigos pažeidimai, Akademijos seniūnas Laišką elektroniniu paštu persiuntė Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, turėdamas tikslą supažindinti juos su V. O. pareikštomis pastabomis ir sužinoti seniūnaičių nuomonę; kad Laiške nebuvo nurodyta, jog pateikta informacija konfidenciali. Administracija nurodė, kad nemano, jog, persiunčiant Laišką seniūnaičiams, buvo padarytas V. O. asmens duomenų saugumo pažeidimas.

9. VO, nesutikdamas su Administracijos 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. SD-719 „Dėl informacijos pateikimo“, 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į VDAI su skundu, kuriame, be kita ko, prašė: supažindinti jį su informacija – kuriems asmenims ir kokia informacija apie jo asmens duomenis buvo atskleista; ištrinti jo asmens duomenis, kuriuos, pažeidžiant teisės aktus, gavo nustatyti asmenys; tyrimo metu nustatytiems asmenims, kurie netvarkingai tvarkė, atskleidė, gavo jo asmens duomenis, teikti rekomendacijas ar nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos; nustačius administracinių nusižengimų požymių, spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo įstatymų nustatyta tvarka.

10. VDAI, susipažinusi su V. O. skundu, 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2R-1957(2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atsakomybės principą“, paprašė Administracijos pateikti paaiškinimus dėl V. O. skunde VDAI nurodytų aplinkybių.

11. Administracija 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. SD-1710 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į VDAI 2021 m. balandžio 19 d. raštą, paaiškindama, kad 2021 m. vasario 15 d. Administracijoje buvo gautas V. O. prašymas dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo. Atlikus patikrinimą pagal V. O. prašymą, buvo nustatyta, jog Administracijos Akademijos seniūnijos seniūnas V. O., dalyvavusio seniūnaičių sueigoje, Laišką persiuntė Administracijos Akademijos seniūnijos seniūnaičiams. Laiškas buvo persiųstas, kadangi Laiške buvo aptariami galimi seniūnaičių sueigos pažeidimai, Akademijos seniūnas siekė supažindinti seniūnaičius su pareikštomis pastabomis ir sužinoti seniūnaičių nuomonę; V. O. Laiške nebuvo nurodęs, kad pateikta informacija yra konfidenciali.

12. Byloje yra Pasižadėjimai dėl asmens apsaugos, pasirašyti 2019 m. gruodžio 11 d. Administracijos Akademijos seniūnijos seniūnaičių.

13. VDAI, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi V. O. skundą, atsižvelgdama į tai, kad Laiško persiuntimas neatitinka nė vienos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytos teisėto tvarkymo sąlygos bei pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose numatytus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus, sprendė, kad V. O. skundas yra pagrįstas.

12. Teismas apžvelgė Sprendimo turinį, BDAR nuostatas (preambulės 45 punktą, 4 straipsnio 7 punktą, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnį, 17 straipsnį, 58 straipsnio 2 dalį), VSĮ nuostatas (1 str., 3 str. 14 d., 33 str. 1 d., 2 d., 34 str. 2 d., 35 str. 1 d.), Taisyklių nuostatas (42 p.), Nuostatus (8 p., 43 p., 46 p., 47 p., 48 p., 49 p.).

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Akademijos seniūnas Laišką elektroniniu paštu pagrįstai persiuntė Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, be kita ko, siekdamas sužinoti seniūnaičių nuomonę, nes iš Akademijos seniūno 2021 m. vasario 12 d. laiško turinio teismas nustatė, kad jame nebuvo prašoma seniūnaičių pateikti nuomonę.

14. Teismas pažymėjo, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog tam, kad supažindinti seniūnaičius su Laiške pateiktomis pastabomis, buvo galima pateikti tik V. O. keliamus klausimus, tačiau nebuvo būtina pateikti V. O. asmens duomenų. Teismas pabrėžė, kad Administracija atsiliepime teismui nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl reikėjo persiųsti Laišką su jo asmens duomenimis. Teismas pažymėjo, kad tai, jog, Administracijos teigimu, seniūnaičiai yra pasirašę pasižadėjimus saugoti asmens duomenų paslaptį, nesudaro pagrindo seniūnaičiams tvarkyti tuos asmens duomenis, kurių jiems nereikia įgyvendinant jiems teisės aktais priskirtas funkcijas.

15. Teismas padarė išvadą, kad VDAI Sprendime pagrįstai konstatavo, jog Administracija nepagrindė asmens duomenų tvarkymo teisėtumo BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte ar kituose BDAR 6 straipsnio 1 dalies punktuose įtvirtinta teisėto tvarkymo sąlyga. Administracija nenurodė pagrįsto teisėto tikslo, kurio siekiant Laiškas (V. O. asmens duomenys) buvo persiųstas visiems Administracijos Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, kokią konkrečia užduotį, vykdomą viešojo intereso labui ar kokias viešosios valdžios funkcijas vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, buvo siekiama atlikti.

16. Atsižvelgęs į BDAR 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, į tai, kad V. O. raštu pateikė Administracijai prašymą ištrinti jo asmens duomenis, o Administracija nepateikė V. O. į šį jo prašymą jokio atsakymo, teismas padarė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, kad V. O. skundo dalis dėl to, kad Administracija pažeidė jo teisę reikalauti, kad Administracija ištrintų jo asmens duomenis (teisę „būti pamirštam“), buvo pažeisti BDAR 12 ir 17 straipsniai, taip pat VDAI Sprendime pagrįstai teikė Administracijai nurodymą – pakartotinai įvertinti V. O. prašymą ištrinti jo asmens duomenis, įvertinti bei atitinkamai priimti sprendimus dėl asmens duomenų ištrynimo bei pateikti atsakymą V. O., kurie asmens duomenys yra ištrinti, o kurie asmens duomenys negali būti ištrinti ir pagrįsti priežastis.

17. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą poveikio priemonių, kurias gali taikyti VDAI tais atvejais, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, sąrašą, konstatavo, kad Sprendimu Administracijai pritaikyta poveikio priemonė – papeikimas, yra proporcinga ir jos naikinti remiantis Administracijos skunde teismui pateiktais argumentais nėra pagrindo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, VSĮ nuostatomis ir Nuostatais, Akademijos seniūnijos seniūnas Laišką elektroniniu paštu pagrįstai ir nepažeisdamas BDAR nustatytų reikalavimų persiuntė Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, kadangi būtent jie, o ne seniūnas, buvo atsakingi už sueigos protokolo surašymą ir turėjo VSĮ bei Nuostatuose jiems nustatytą pareigą teikti Akademijos seniūnijos seniūnui, o tuo pačiu ir V. O. atsakymą į Laiške prašomą pateikti informaciją.

2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Savivaldybės darbo specifikos, prašymų nagrinėjimą ir informacijos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nevertino seniūnaičių, kaip gyventojų atstovų, statuso, jų ir seniūno funkcijų. Pagal VDAI vertinimą, persiunčiant susipažinti ir nagrinėti prašymus atsakingiems asmenims, juos reikėtų nuasmeninti, taip įgyvendinant asmens duomenų kiekio mažinimo principą. Savivaldybės vertinimu tai visiškai iškreipia gero viešojo administravimo principo bei teisės aktų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose, įgyvendinimą ir taikymą. Reikia įvertinti, jog tokiu būdu kiekvienas Savivaldybėje gautas prašymas, kuris, pvz. yra adresuotas atitinkamam administracijos skyriui, turėtų būti nuasmenintas ir informaciją apie asmens vardą ir pavardę galėtų matyti tik prašymą užregistravęs asmuo. Tokiu būdu visos viešojo administravimo institucijos turėtų keisti savo darbo specifiką ir nagrinėti tik nuasmenintus prašymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui aplinkybių, šis sprendimas yra priimtas tik formaliai įvertinus BDAR reikalavimus, tačiau visiškai nevertinant ginčo turinio ir esminių faktinių aplinkybių.

3. Administracija atsakymo į V. O. prašymą „ištrinti“ asmens duomenis nepateikė dėl to, kad jis pats savo prašyme Administracijai prašė jo duomenis ir laiškus ištrinti tik tuo atveju, jei juos, pažeidžiant teisės aktus, gavo patikrinimo metu nustatyti asmenys. Administracija patikrinimo metu nenustačiusi jokių asmens duomenų saugumo pažeidimų neturėjo jokio pagrindo teikti V. O. atsakymą į jo prašymą dėl asmens duomenų ištrynimo.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad VDAI Sprendimu Administracijai pritaikyta poveikio priemonė – papeikimas, yra proporcinga, nėra pagrįsta, kadangi Administracija jokių pažeidimų nepadarė dėl ko ir nebuvo pagrindo jai taikyti poveikio priemonių.

20. Atsakovas VDAI, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Administracijai skirtas papeikimas ir pateiktas nurodymas pakartotinai įvertinti Prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VDAI Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Administracija, dėl Laiško su V. O. asmens duomenimis persiuntimo, nepagrindė asmens duomenų tvarkymo teisėtumo (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte ar kituose BDAR 6 straipsnio 1 dalies punktuose įtvirtinta teisėto tvarkymo sąlyga). Administracija nenurodė pagrįsto teisėto tikslo, kurio siekiant VO Laiškas (VO asmens duomenys) buvo persiųstas visiems Administracijos Akademijos seniūnijos seniūnaičiams, kokią konkrečią užduotį, vykdomą viešojo intereso labui ar kokias viešosios valdžios funkcijas vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, buvo siekiama atlikti, taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracija pažeidė V. O. teisę reikalauti, kad Administracija ištrintų jo asmens duomenis (teisę „būti pamirštam“), buvo pažeisti BDAR 12 ir 17 straipsniai, Inspekcija Sprendime pagrįstai teikė Administracijai nurodymą – pakartotinai įvertinti VO prašymą ištrinti jo asmens duomenis, įvertinti bei atitinkamai priimti sprendimus dėl asmens duomenų ištrynimo bei pateikti atsakymą VO, kurie asmens duomenys yra ištrinti, o kurie asmens duomenys negali būti ištrinti ir pagrįsti priežastis. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Laiškas pagrįstai ir nepažeidžiant BDAR nustatytų reikalavimų buvo persiųstas seniūnijos seniūnaičiams, kadangi būtent jie, o ne seniūnas, buvo atsakingi už sueigos protokolo surašymą ir turėjo teisės aktais jiems nustatytą pareigą teikti Akademijos seniūnijos seniūnui, o tuo pačiu ir V. O. atsakymą į Laiške prašomą pateikti informaciją, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino Savivaldybės darbo specifikos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad atsakymo į V. O. prašymą „ištrinti“ asmens duomenis nepateikė dėl to, kad jis pats savo prašyme Administracijai prašė jo duomenis ir laiškus ištrinti tik tuo atveju, jei juos, pažeidžiant teisės aktus, gavo patikrinimo metu nustatyti asmenys, o Administracija pažeidimo nenustatė.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendimu pripažinta, jog Laiško persiuntimas neatitinka nė vienos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytos teisėto tvarkymo sąlygos ir pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose numatytus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl Administracija V. O. duomenis tvarkė neteisėtai. Sprendimu taip pat pripažinta, kad Administracija nepateikė pareiškėjui atsakymo dėl jo „teisės būti pamirštam“ įgyvendinimo, todėl Administracija pažeidė BDAR 12 ir 17 straipsnio nuostatas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad Laiško persiuntimas atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą pagrindą – asmens duomenų tvarkymas būtinas siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Šį teiginį pareiškėjas grindžia Nuostatais (8 p., 48 p.) ir VSĮ (3 str. 14 d., 34 str.).

27. Pagal Nuostatų 8 punktą seniūnaičiai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Nuostatais, BDAR bei kitais teisės aktais.

28. Pagal Nuostatų 48 punktą seniūnaitijos gyventojams apie sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtus sprendimus informaciją teikia seniūnaičiai. Seniūnijos privalo sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuasmenintus protokolus viešinti seniūnijos skelbimų lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.

29. Pagal VSĮ 3 straipsnio 14 dalį seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. VSĮ 34 straipsnis nustato seniūnaičio teises ir pareigas.

30. Vadovaudamasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies b bei c punktais, kuriuose nurodyta, jog asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas), teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomos teisės aktų nuostatos nepagrindžia būtinumo tvarkyti V. O. asmens duomenis vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytu pagrindu. Akcentuotina, kad iš Laiško turinio (V. O. buvo nepatenkintas seniūnaičių sueigos eiga ir pateikė prašymą pateikti sueigos protokolą) matyti, jog nurodyti V. O. asmens duomenų, sprendžiant Laiške pateiktą prašymą (pateikti sueigos protokolą) nebuvo būtina, todėl Laiško persiuntimas akivaizdžiai neatitinka BDAR 1 dalies b ir c punktuose nurodytų principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, siekiant pranešti seniūnaičiams apie Laiško turinį, V. O. asmens duomenų skelbti jiems nebuvo jokio pagrindo.

31. Pasisakydama dėl V. O. „teisės būti pamirštam“ įgyvendinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nėra ginčo dėl to, kad į Prašymo dalį dėl „teisės būti pamirštam“ Administracija neatsakė, tačiau grindė tai tuo, kad nebuvo nustatyta, jog V. O. asmens duomenis buvo teikiami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

32. Pagal BDAR 12 straipsnį duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius.

33. Pagal BDAR 17 straipsnio 1 dalį duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių: a) asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi; b) asmens duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba 9 straipsnio 2 dalies a punktą grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis; c) asmens duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 1 dalį ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis arba duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 2 dalį; d) asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai; e) asmens duomenys turi būti ištrinti laikantis Europos Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės; f) asmens duomenys buvo surinkti 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacinės visuomenės paslaugų siūlymo kontekste.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų BDAR nuostatų analizė leidžia teigti, kad atsakymas į prašymą dėl „teisės būti pamirštam“ įgyvendinimo turi būti teikiamas bet kuriuo atveju, net ir nenustačius pagrindo tokį prašymą tenkinti, todėl Inspekcija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 12 ir 17 straipsnių nuostatas.

35. Pareiškėjas nurodo, kad neatliko neteisėtų veiksmų, todėl papeikimas skirtas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Inspekcijos Sprendimo dalys dėl Administracijos padarytų pažeidimų yra pagrįstos, įvertinus tai, kad paskirta nuobauda (papeikimas) nėra akivaizdžiai neproporcinga ir atitinka ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei BDAR 58 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo naikinti Sprendimo dalį dėl papeikimo Administracijai skyrimo.

36. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė