2b855da5-eb20-4d1a-9687-79211cbf4043 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-601-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01882-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, sekretoriaujant Irenai Mialdunienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

R., jo atstovui advokatui Zigmui Burbai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimÄ Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ â€œ bei įpareigoti DepartamentÄ priimti kitÄ Å¾mogaus teises, teisinės ir demokratinės valstybės principus, humaniÅ¡kumÄ (žmogiÅ¡kumÄ ) atitinkantį nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų grÄ Å¾intas atgal į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) arba perkeltas į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN) ar kitÄ pataisos įstaigÄ , ne taip nutolusiÄ nuo pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 1-7).

PaaiÅ¡kina, jog Departamentas priėmė NutarimÄ , kurio pagrindu jis buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių tardymo izoliatorių (toliau – Å iaulių TI) tęsti bausmės atlikimo (1 t., b. l. 9). PareiÅ¡kėjas nesutinka su priimtu Nutarimu. NesutikimÄ grindžia tuo, kad dėl jo perkėlimo į Å iaulių TI nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima. Teigia, jog Å iaulių TI yra tolimiausia laisvės atėmimo vieta nuo pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjo artimieji negali jo aplankyti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo motina yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos bÅ«klės bei materialinės padėties, neturinti automobilio, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad negalės jo lankyti Å iaulių TI. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam yra itin svarbu palaikyti artimus ryÅ¡ius su artimaisiais, nes jis yra įkalintas iki gyvos galvos, o bausmę atlieka jau nuo 2001 metų. Socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais nutraukimas neigiamai paveiktų pareiÅ¡kėjÄ bei turėtų tiesioginės įtakos kalinimo tikslams pasiekti.

Pasisakydamas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad apie savo perkėlimÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ jis sužinojo už kelių dienų (tiksli data nenurodoma), kai pareiÅ¡kėjas atvyko į Å iaulių TI. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam įteiktas Nutarimas nepasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog abejoja Nutarimo teisėtumu ir dėl to, kad jis priimtas 2019 m. gegužės 6 d., o apie perkėlimÄ jis esÄ sužinojo 2019 m. gegužės 5 d. iÅ¡vakarėse.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma, kuria pareiÅ¡kėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu, nurodo, kad dar neįteikus Departamento direktoriaus nutarimo dėl jo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ , jis jau buvo perkeltas. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, jis ginčijamu Nutarimu galėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, tačiau ginčijamame Nutarime Å¡ios aplinkybės neįvardijamos. Kadangi pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalėjo ganėtinai ilgÄ laikotarpį, t.y. nuo 2001 metų iki 2019 metų, mano, kad tik Å¡i įstaiga galėjo tinkamai nuspręsti dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į atitinkamÄ kalinimo įstaigÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimo sÄ lygos Å iaulių TI yra ženkliai prastesnės nei LukiÅ¡kių TI-K. Detalizuodamas netinkamas sÄ lygas, pareiÅ¡kėjas tvirtina, jog Å iaulių TI kamerose ir bendro naudojimo patalpose nevykdomi kapitaliniai remonto darbai, patalpos senos ir nusidėvėjusios, drėgnos, sanitariniai mazgai tik iÅ¡ dalies atskirti nuo kameros bendro ploto, neÅ¡varÅ«s. Å iaulių TI trÅ«ksta užimtumo, socialinės reabilitacijos, laisvalaikio programų, nėra oro Å¡alinimo sistemos, netinkamas apÅ¡vietimas.

Nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelių sienos bei stogo konstrukcijose naudojama sveikatai kenksminga medžiaga (asbestas), neužtikrinama sveikatos priežiÅ«ra, neiÅ¡duodamos higienos ir valymo priemonės, maistas nekokybiÅ¡kas. Pažymi, jog nesuteikiamos galimybės dirbti apmokamÄ darbÄ Å iaulių TI, dėl ko eliminuojama pareiÅ¡kėjo galimybė vykdyti baudžiamojoje byloje civiliniu ieÅ¡kiniu nustatytus įsipareigojimus. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å iaulių TI nėra įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

PareiÅ¡kėjas, be kita ko, nurodo, jog tarp jo ir Å iaulių TI personalo darbuotojų santykiai yra ganėtinai įtempti. Teigia, kad nuo pat atvykimo į Å¡iÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ momento per ganėtinai trumpÄ laikotarpį jam buvo paskirtos kelios nuobaudos. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, Å iaulių TI personalas prieÅ¡ jį turi iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ , todėl toks laisvės atėmimo vietos mikroklimatas yra prieÅ¡iÅ¡kas pareiÅ¡kėjui ir neigiamai paveiks jo sveikatos bÅ«klę. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas palaikydami skundo argumentus prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.

PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog priimtas Nutarimas turėtų bÅ«ti naikintinas tuo pagrindu, kad neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Taip pat pareiÅ¡kėjo atstovui ir pareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais remiantis pareiÅ¡kėjas pateko bÅ«tent į Departamento Grafiko 1.2 punkte nurodytų 21 asmenų grupės kategorijÄ , kurie buvo perkelti į Å iaulių TI, o ne į Teisingumo ministro patvirtinto Plano 1 punkte nurodytų 92 nuteistųjų kategorijÄ , kurie buvo perkelti į PravieniÅ¡kių PN-AK, Marijampolės PN ir Panevėžio PN.

Atsakovas Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Departamentas nurodo, kad BVK 69 straipsnyje numatyta nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Departamento direktorius. Perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Departamento direktorius. Nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Departamento iniciatyva, kai yra Departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas (toliau – Planas), kuriuo Departamentui pavesta užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimÄ Ä¯ kitas laisvės atėmimo įstaigas. Atsakovo teigimu, nuteistieji, tokie kaip pareiÅ¡kėjas (nuteisti kalėti iki gyvos galvos) galėjo bÅ«ti perkeliami į pataisos namus.

PaaiÅ¡kina, jog atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , kuomet perkeliant nuteistuosius iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 nurodytas pataisos įstaigas, nuteistiesiems kalėti iki gyvos galvos, neužteko kamerų tipo patalų, todėl Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimas“ patvirtino LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafikÄ (toliau – Grafikas).

Teigia, jog Å¡io Grafiko 1.2 punkte numatyta perkelti 21 nuteistÄ jį iki gyvos galvos iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Å iaulių TI. Å io Grafiko pagrindu Departamento direktorius priėmė ginčijamÄ nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjÄ perkėlė iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI tęsti bausmės atlikimo. Tvirtina, jog Nutarimas priimtas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų, todėl neturėtų bÅ«ti naikintinas. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas pageidauja bÅ«ti perkeliamas iÅ¡ Å iaulių TI į PravieniÅ¡kių PN-AK ar Alytaus PN, nesudaro pagrindo laikyti Nutarimo neteisėtu, nes Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės perkelti nuteistojo į jo pageidaujamÄ laisvės atėmimo vietÄ .

Cituodamas Å iaulių TI nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 7 punktÄ , atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI veiklos tikslas vykdyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmė paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose ar atvirojoje kolonijoje. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI yra užtikrinamos kalėjimo režimo sÄ lygos ir jis tolimesnį bausmės atlikimo laikÄ gali tęsti Å¡ioje įkalinimo įstaigoje.

Pasisakydamas dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, Departamentas nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių TI administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodomi galimi nepatogumai bei su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai dėl kalinimo Å iaulių TI sÄ lygų, yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Atsakovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į jį vienintelį kartÄ , t.y. 2019 m. birželio 5 d. skundu dėl Å iaulių TI jam paskirtos nuobaudos, tačiau kalinimo sÄ lygomis Å iaulių TI nesiskundė. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, teikdamas įvairioms valstybės institucijoms skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI sudarymo, todėl jo skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teismui pateikdamas atsikirtimÄ Ä¯ atsakovo atsiliepimÄ , jame nurodo, kad atsakovo argumentÄ , jog pareiÅ¡kėjas į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ buvo perkeltas dėl to, kad pritrÅ«ko kamerų tipo patalpų, laiko nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, visÄ bylai reikÅ¡mingÄ laikotarpį jis buvo laikomas su kitu nuteistuoju, todėl akivaizdu, jog bÅ«damas perkeltu į PravieniÅ¡kių PN-AK neužimtų daug vietos. Taip pat pareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistuosius perkeliant iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI, ten liko nuteistųjų iki gyvos galvos, kurie pageidavo bÅ«ti laikomi po vienÄ . PareiÅ¡kėjas, be kita ko, nurodė, kad jam nėra aiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent jis, o ne kitas nuteistasis iki gyvos galvos buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI, nes dalis nuteistųjų priklauso tai pačiai kategorijai, kuriems yra taikomi vienodi kalėjimo režimo reikalavimai.

Tačiau paskirstant nuteistuosius iki gyvos galvos į skirtingas laisvės atėmimo įstaigas gavosi taip, kad vieni nuteistieji buvo perkelti į PravieniÅ¡kių PN-AK, o kiti į Å iaulių TI. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI tęsti bausmės atlikimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo DepartamentÄ priimti nutarimÄ dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į PravieniÅ¡kių PN-AK arba Marijampolės PN, ar kitÄ pataisos įstaigÄ , ne taip nutolusiÄ nuo pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 9).

Remiantis byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo areÅ¡tuoto anketos Nr. 8594 duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 1998 m. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalimi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 175-176). DidžiÄ jÄ dalį paskirtos jam bausmės pareiÅ¡kėjas atliko LukiÅ¡kių TI-K. Teisingumo ministras, inicijuodamas LukiÅ¡kių TI-K reorganizavimÄ ir siekdamas optimizuoti laisvės atėmimo vietų įstaigų valdymÄ ir užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimÄ , 2018 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtino LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planÄ (toliau – Planas) (1 t., b. l. 26-28). Å iuo įsakymu, Teisingumo ministras pavedė Departamentui užtikrinti Plane nurodytų priemonių įgyvendinimÄ . Plano 1 punktu Teisingumo ministras numatė perkelti 92 nuteistuosius iki gyvos galvos, iÅ¡ jų 21 nuteistÄ jį į PravieniÅ¡kių PN-AK.

Vykdydamas Teisingumo ministro pavedimÄ , Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ patvirtino LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafikÄ (toliau – Grafikas) (1 t., b. l. 35-41). Grafiko 1.2 punktu Departamentas numatė perkelti 21 nuteistÄ jį iki gyvos galvos iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Å iaulių TI.

Vadovaudamasis BVK 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) 12 punktu, Teisingumo ministro patvirtintu planu ir Departamento patvirtinto Grafiko 1.2 punktu, Departamento direktorius 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. NN-444 nutarė pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Å iaulių TI, tęsti bausmės atlikimo (1 t., b. l. 9).

PareiÅ¡kėjas, be kita ko, teismui nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. spalio 5 d. sistemingai teikė praÅ¡ymus, kuriais prašė teismo atsižvelgti į jo praÅ¡ymuose dėstomus argumentus ir įvertinti tai, jog priimtas Nutarimas yra nesuderinamas su BVK 69 straipsniu, nes jame nėra nurodyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ vienos laisvės atėmimo vietos į kitÄ . Taip pat teigė, kad Nutarimas neatitinka ir individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų.

Prašymuose pareiškėjas taip pat nurodė pastebėjęs, jog Teisingumo ministro ir Departamento direktoriaus priimti aktai yra nesuderinami ir prieštaraujantys. Pareiškėjo manymu, abu aktai yra tarpusavyje susiję, o Departamento direktoriaus patvirtintas Grafikas yra skirtas Teisingumo ministro patvirtinto Plano įgyvendinimui. Pabrėžė, jog žemesnės juridinės galios teisės aktas ar jo dalis (šiuo atveju Grafikas) negali prieštarauti aukštesnės juridinės galios teisės aktui (šiuo atveju Planui) ar jo daliai, o jeigu prieštarauja, vadinasi toks teisės aktas ar jo prieštaraujanti dalis negali būti teisėti (1 t., 82, 97-106, 122-124, 144-146,159-162, 164-165, 171-174; 2 t., b. l. 1-7, 15-17, 71-73, 81-84, 103-106, 109, 113, 118-121, 124-125, 149, 151-152, 155-156, 160-161).

Teismas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų pagrindu kreipėsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – LVAT), praÅ¡ydamas iÅ¡tirti norminių administracinių aktų teisėtumo klausimÄ individualioje byloje (1 t., b. l. 116-118), tačiau LVAT 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti teismo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nustatys, kad norminis administracinis aktas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės teisinės galios poįstatyminiams aktams, neturi tokiu aktu vadovautis ir turi iÅ¡spręsti bylÄ , remdamasis teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklėmis.

Remiantis Å¡iomis taisyklėmis teismas iÅ¡sprendžia ir hierarchinio lygmens norminių administracinių aktų tarpusavio prieÅ¡taravimÄ bei priima sprendimÄ byloje. LVAT taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl nurodomų teisės aktų paskelbimo, kadangi duomenų apie Å¡ių teisės aktų paskelbimÄ Teisės aktų registre teismas nenustatė. Tais atvejais, kai nustatoma, kad norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas įstatyme nustatyta tvarka, jis negali bÅ«ti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu (1 t., b. l. 148-150).

PareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas BVK 183 straipsnyje suteikta teise apskųsti Departamento direktoriaus nutarimÄ , jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. BVK 65 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ siunčiamas atsižvelgiant į asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ . BVK 69 straipsnyje reglamentuojama nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis).

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – ApraÅ¡as) 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.

Kaip jau minėta, Teisingumo ministras 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtino PlanÄ , kuriuo LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys perkeliami į kitas laisvės atėmimo įstaigas, tuo tarpu Departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V – 116 patvirtino LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡kėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigos plano įgyvendinimo veiksmų grafikÄ . IÅ¡ byloje pateikto Plano matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kalintys 92 nuteistieji iki gyvos galvos turėjo bÅ«ti perkelti į kitus pataisos namus, iÅ¡ kurių 21 nuteistasis iki gyvos galvos perkeliamas į PravieniÅ¡kių PN-AK (1 t., b. l. 27-28).

Tuo tarpu iÅ¡ pateikto Grafiko 1.2 punkto matyti, kad 21 nuteistÄ jį iki gyvos galvos nutarta perkelti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Å iaulių TI (1 t., b. l. 36). Primintina, kad pareiÅ¡kėjas Departamento nutarimu buvo perkeltas bausmei atlikti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI. Ginčijamame Nutarime Departamento direktorius nurodė, kad vadovaudamasis BVK 69 straipsniu, ApraÅ¡o 12 punktu, Planu bei Grafiko 1.2 punktu nutarė perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI tęsti bausmės atlikimo (1 t., b. l. 9).

PareiÅ¡kėjas savo skunde ir papildomai teismui pateiktuose praÅ¡ymuose teigia, jog apie ginčijamo Nutarimo priėmimÄ jis sužinojo tik Å¡io Nutarimo priėmimo iÅ¡vakarėse. Pasisakydama dėl Nutarimo įteikimo pareiÅ¡kėjui ir supažindinimo su juo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-321, kuriuo patvirtintas ApraÅ¡as, 7, 10 punktais, Departamento direktoriaus pasiraÅ¡yto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo kopijos iÅ¡siunčiamos vykdyti perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai.

Perkeliančioji įstaiga pasiraÅ¡ytinai supažindina nuteistÄ jį su nutarimu ir įteikia jam Å¡io dokumento kopijÄ . Ä®sakymo 9 punkte numatyta, kad nutarimo kopija saugoma nuteistojo asmens byloje (kuri yra perduodama priimančiajai įstaigai). IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas su Nutarimu turėjo bÅ«ti supažindintas perkeliančiosios įstaigos, t.y. PravieniÅ¡kių PN-AK. Atkreiptinas dėmesys, jog proceso Å¡alys nėra byloje pateikusios duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių Nutarimo įteikimo (gavimo) dienÄ , tačiau aplinkybė, jog Nutarimas pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas jo perkėlimo iÅ¡vakarėse nenuginčijamai patvirtinama Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1 5 punkte ir Å¡io punkto papunkčiuose.

Seimo kontrolierių įstaiga atlikusi tyrimÄ nustatė, jog nuteistieji apie jų atžvilgiu priimtus nutarimus dėl jų perkėlimo į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ buvo informuoti likus mažiau nei parai iki numatyto perkėlimo. Konkretizuodama faktines aplinkybes, Seimo kontrolierių įstaiga ataskaitoje akcentavo, jog nuteistieji, kurie buvo nutarimų pagrindu perkeliami į Å iaulių TI su nutarimais buvo supažindinami tik kitÄ darbo dienÄ , prieÅ¡ konvojuojant juos į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ (1 t., b. l. 180-182).

Pažymėtina, kad nors byloje pateikta Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita yra rekomendacinio pobÅ«džio ir nesaisto teismo priimant galutinį sprendimÄ byloje, tačiau teisėjų kolegija vadovaujasi ja Å¡ioje byloje kaip vienu iÅ¡ įrodymu pagrindžiančiu teismo procesinį sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ tuo, kad perkėlus jį atlikti bausmę iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK į Å iaulių TI (į tolimiausiÄ laisvės atėmimo vietÄ nuo pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos laisvėje), jo negalės lankyti artimiausi giminaičiai.

Dėl Å¡ios priežasties, pareiÅ¡kėjo teigimu, nutrÅ«ks tarp jo ir artimų giminaičių susiklostę socialiniai ryÅ¡iai. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo argumento, susijusio su laisvės atėmimo vietos tęsti bausmės atlikimÄ parinkimu atsižvelgiant į nuteistųjų artimųjų giminaičių gyvenamÄ jÄ vietÄ pažymi, jog pagal Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose.

Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . BVK 63 straipsnyje nustatyta, jog tai, kokios rÅ«Å¡ies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 straipsniu. Pagal BVK 65 straipsnį, į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , į kuriÄ paskiria Departamentas, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ ir kt.

Europos komiteto 2002 m. prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ standartuose laikomasi pozicijos, jog ilgalaikes bausmes atliekantiems nuteistiesiems paskirtus režimus reikėtų sudaryti taip, kad Å¡is poveikis bÅ«tų kompensuotas taikant pozityvias ir iniciatyvias priemones. Galimybė efektyviai palaikyti kontaktus su iÅ¡oriniu pasauliu ir yra viena pagrindinių tokių pozityvių priemonių. Europos kalinimo taisyklių 17.1 punkte ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų „Dėl kalėjimų administracijos prižiÅ«rimų kalinių, nuteistų iki gyvos galvos ir ilgam terminui“ 22 punkte nustatyta, kad kaliniai turėtų bÅ«ti skiriami atlikti laisvės atėmimo bausmę, kiek tai įmanoma, įstaigose, esančiose arčiau jų Å¡eimų ar artimų giminaičių.

IÅ¡ Seimo kontrolierių įstaigos atlikto patikrinimo rezultatų aptariamu aspektu nustatyta, kad apklausti artimuosius turintys nuteistieji vieningai nurodė, kad pageidautų bÅ«ti perkelti arčiau savo artimųjų gyvenamosios vietos. Taip pat nuteistieji teigė, jog į jų lÅ«kesčius bausmės atlikimÄ tęsti pataisos įstaigose, parinktose pagal jų artimųjų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebuvo atsižvelgta. Seimo kontrolierių įstaigos vertinimu, tik trečdalis į kitas laisvės atėmimo vietas perkelti nuteistieji yra patenkinti socialiniais ryÅ¡iais su artimaisiais.

Todėl, priėjo iÅ¡vados, kad skirstant nuteistuosius į kitas pataisos įstaigas nebuvo atsižvelgta į nuteistųjų ir jų artimų giminaičių gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip sudarant kliÅ«tis nuteistiesiems efektyviai palaikyti socialinius ryÅ¡ius su iÅ¡oriniu pasauliu (1 t., b. l. 182-183). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Seimo kontrolierių įstaigos atlikto patikrinimo rezultatų teisingumu ir pagrįstumu, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į glaudžius, socialinius ryÅ¡ių su artimaisiais nebuvo užtikrinta.

Pareiškėjas teigia, jog Teisingumo ministro ir Departamento direktoriaus įsakymais, patvirtinti Planas ir Grafikas yra tarpusavyje nesuderinami ir prieštaraujantys. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Teisingumo ministro ir Departamento direktoriaus įsakymais, kuriais patvirtinti Planas ir Grafikas, nustatė, kad iš tikrųjų žemesnės teisinės galios aktas (Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Grafikas) prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktui (Teisingumo ministro patvirtintam Planui).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių aktų turinio, Grafiko 1.2 punktu numatyta perkelti 21 nuteistÄ jį, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , į Å iaulių TI, tačiau Teisingumo ministro patvirtinto Plano 1 punkte numatyta, jog 92 nuteistieji iki gyvos galvos perkeliami į skirtingas laisvės atėmimo vietas tęsti bausmės atlikimo, t.y. PravieniÅ¡kių PN-AK, Marijampolės PN ir Panevėžio PN, tarp kurių nėra įvardytas Å iaulių TI. Pagal Plano 3 punktÄ , į Å iaulių TI perkeliami tik suimtieji, laukiantys apeliacijos iÅ¡nagrinėjimo.

Departamento direktorius, nepaisydamas Plano 3 punkto ir to fakto, kad pareiÅ¡kėjas yra priskiriamas ne suimtųjų, o asmenų, kalinčių iki gyvos galvos kategorijai, priėmė NutarimÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Å iaulių TI. IÅ¡ byloje surinktų duomenų teismas taip pat nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sutikęs dėl jo perkėlimo į Å iaulių TI, prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė konkrečius argumentus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (skundai dėl netinkamų sÄ lygų ir kt.), kodėl jis neturėjo bÅ«ti perkeliamu į Å iaulių TI.

Pareiškėjas teigia, kad priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1-3 dalis, individualus administracinis aktas, pirmiausia, turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno arba valstybės tarnautojo, viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010).

IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, byloje surinktus įrodymus, ginčijamo Nutarimo turinį bei teisinį reglamentavimÄ , kuriuo remiantis ir buvo priimtas ginčijamas Nutarimas, konstatuotina, jog Grafiko 1.2 punktas, kuris patvirtintas Departamento direktoriaus siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintÄ planÄ (1 punktÄ ), prieÅ¡tarauja Plano 1 punktui. Jau vien esant Å¡iai aplinkybei yra akivaizdu, jog priimtas Nutarimas yra neteisėtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi bÅ«ti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Įvertinusi Nutarimo turinį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Nutarime nėra išdėstyti pareiškėjo perkėlimo motyvai, nenurodytos jokios konkrečios tokio sprendimo faktinės aplinkybės, pats Nutarimas neargumentuotas, o aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas nesuderinami ir prieštaraujantys. Akcentuotina, jog pagal VAĮ 8 straipsnį, administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Å iuo atveju, teisėjų kolegija nenustatė, kad Nutarimas atitiktų individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl jis laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo skunde dėstomų argumentų, susijusių su netinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu Å iaulių TI pažymi, jog nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Departamento direktoriaus Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Å iaulių TI.

Todėl, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad dėl Å iaulių TI administracijos veiksmų, jeigu pareiÅ¡kėjas mano, kad jo teisės pažeidžiamos minėtoje laisvės atėmimo įstaigoje jo laikymo ten metu, jis gali kreiptis į apygardos administracinį teismÄ , prieÅ¡ tai Å iaulių TI administracijos veiksmus skųsdamas privaloma ikiteismine tvarka Kalėjimų departamentui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ â€œ, yra prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ patvirtinto Plano 1 punktui, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ patenkinti. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimÄ Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ â€œ. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Saulius Jakaitis Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė