2b839d2e-65eb-465e-8b46-98be2ae39bc4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1146-480/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16364-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.5; 2.6.9.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-336-475/2023 pagal ieÅ¡kovių J. K. ir K. V. ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl nuostolių atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės J. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovėms J. K. ir K. V. dėl kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovės J. K. ir K. V. (toliau - ir ieÅ¡kovės) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) (toliau - butas) ir negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) (toliau - garažo), tokiÄ naudojimosi tvarkÄ :

- paskirti ieÅ¡kovėms naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-6 (10,95 kv. m) ir negyvenamÄ ja patalpa – garažu; atsakovei J. B. (toliau - atsakovė) paskirti atskirai naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-7 (16,83 kv. m); Å¡alims paskirti bendrai naudotis virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 14-2, koridoriumi 14-1, tualetu, vonia, ir sandėliuku, pažymėtais indeksais 14-3,14-4; 14-5;

arba atvirkščiai:

- įpareigoti atsakovę perduoti ieÅ¡kovėms raktus nuo buto ir garažo per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei netrukdyti ieÅ¡kovėms patekti į butÄ ir garaÅ¾Ä ir jais naudotis; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovių naudai lygiomis dalimis 7 600 Eur nuostolių atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, bei po 200 Eur mėnesinių nuostolių nuo 2021 m. spalio 1 d. iki atsakovė atlaisvins buto ir garažo ½ dalis bei netrukdys ieÅ¡kovėms patekti į butÄ ir garaÅ¾Ä , leis jomis naudotis.

2. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kino, kad joms asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2018 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos - garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini). paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra ieÅ¡kovių tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. IeÅ¡kovių tėvas, atsakovės sutuoktinis, sudarydamas testamentÄ , jame nustatė testamentinę iÅ¡skirtinę - teisę ir galimybę atsakovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis jam priklausančio buto bei negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) dalimis. Å ios patalpos turi bÅ«ti valdomos, jomis naudojamasi ir disponuojama ieÅ¡kovių ir atsakovės sutarimu pagal įstatymo analogijÄ . Tačiau su atsakove susitarti neiÅ¡eina, ji nuo 2018 metų be jokio pagrindo trukdo ieÅ¡kovėms naudotis teisėtai įgytu nekilnojamuoju turtu ir tai daro dabar. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės patiria nuostolių, negautos pajamos kas mėnesį sudaro 200 Eur, už 3 metus bÅ«tų 7 200 Eur. Skaičiuojant 5 procentų palÅ«kanas nuo turto vertės (nuo 50 000 Eur), nuostoliai nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. sudarytų 7 916 Eur .

3. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje negali reikalauti nuostolių atlyginimo, nes suėjęs 3 metų senaties terminas. Atsakovė nepateikė jokių jos patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų už laikotarpį nuo 2005–2018 metų. Buto einamieji darbai vykdyti paties ieÅ¡kovių tėčio, atsakovės nurodyti paprastieji einamieji remonto darbai nelaikytini esminiu turto pagerinimu, o skirti tik jos pačios gerbÅ«vio gerinimui. IeÅ¡kovės tariamais atsakovės pagerinimais negalėjo naudotis, nes nuo 2018 metų neįleidžiamos į butÄ . Didžiausias veiksnys, nelemiantis buto rinkos kainÄ , yra jo vieta. IeÅ¡kovės nepraturtėjo dėl atsakovės veiksmų, kaip ji teigia prieÅ¡ieÅ¡kinyje. VisiÅ¡kai nepagrįsta iÅ¡ ieÅ¡kovių reikalauti iÅ¡laidų nuo 2005 metų, nes nei ieÅ¡kovės, nei jų mama ginčo bute nebegyveno, buto valdymas perduotas tėvui V. B., kuris iÅ¡ savo lėšų mokėjo mokesčius.

4. Atsakovė prašė ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovės po 3 397,42 Eur nepagrįsto praturtėjimo, po 1 698,71 Eur piniginę kompensacijÄ , po 1 253,64 Eur turto iÅ¡laikymo mokesčių, iÅ¡ kiekvienos 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Nurodė, kad gyvendama su V. B. santuokoje asmeninėmis lėšomis iÅ¡ esmės pagerino butÄ . Atliktų buto pagerinimo darbų vertė 12 141,58 Eur, tai patvirtina atliktų darbų sÄ naudų nustatymo sÄ mata bei prie jos esančios nuotraukos. Pagerinimams atlikti atsakovė pardavė jai priklausiusiÄ nuosavybę. IÅ¡ bendrų santuokinių lėšų ir asmeninių lėšų sumokėjo už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra butas, fasado remonto darbus 1 448,10 Eur. Atsakovės, paveldėdamos didesnės vertės butÄ nei priklausė jų motinai, nepagrįstai praturtėjo 6 070,79 Eur suma. Jos nepagrįstai įgijo turtÄ su pagerinimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės priešieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ sekančiai:

7.1. Paskyrė ieÅ¡kovėms K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-6 (10,95 kv. m) ir negyvenamÄ ja patalpa – garažu (boksu);

7.2. Atsakovei, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskyrė atskirai naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-7 (16,83 kv. m);

7.3. Atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskyrė bendrai naudotis virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 14-2, koridoriumi 14-1, tualetu, vonia, ir sandėliuku, pažymėtais indeksais 14-3,14-4; 14-5.

7.4. Ä®pareigojo atsakovę J. B. perduoti K. V. ir J. K. raktus nuo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei netrukdyti K. V. ir J. K. patekti į butÄ , Kaunas, (duomenys neskelbtini) ir garaÅ¾Ä (bokso), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis.

7.5. Priteisė iÅ¡ atsakovės J. B. ieÅ¡kovėms K. V. ir J. K. naudai lygiomis dalimis 9 692 Eur nuostolių atlyginimÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 9 d., ir po 200 Eur mėnesinių nuostolių nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki atsakovė atlaisvins ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ - garaÅ¾Ä (bokso), esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei netrukdys ieÅ¡kovėms patekti ir leis naudotis butu ir garažu.

7.6. Priteisė iš atsakovės J. B. ieškovei K. V., 5 (penkių) procentų dydžio palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos (4 846 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 453,66 bylinėjimosi išlaidas.

7.7. Priteisė iš atsakovės J. B. ieškovei J. K. 5 (penkių) procentų dydžio palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos (4 846 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 453,66 bylinėjimosi išlaidas.

7.8. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7.9. Priteisė iš atsakovo atsakovės J. B. valstybei 6,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. iÅ¡aiÅ¡kinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 yra padarytas tos konkrečios bylos kontekste, ginčijant piniginės sumos kaip testamentinės iÅ¡skirtinės iÅ¡mokėjimo tvarkÄ , kai Å¡iuo atveju testamentinė iÅ¡skirtinė vykdytina paveldėto turto apimtyje.

9. Teismas laikė, kad ginčas kilęs iÅ¡ miÅ¡rių daiktinės teisės ir prievolinės teisės santykių. Nors atsakovė nėra turto bendraturtė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi teisę naudotis ½ dalimi buto ir garažo pagal testamentinę iÅ¡skirtinę, darė iÅ¡vadÄ , jog ginčo atveju taikytina įstatymo analogija ir ginčas spręstinas nustatant buto ir garažo naudojimosi tvarkÄ . Esant faktinei situacijai, kai atsakovė nesutinka, kad bÅ«tų nustatyta naudojimosi tvarka, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu siÅ«lo alternatyvius naudojimosi tvarkos variantus, nustatė ieÅ¡kovių ieÅ¡kinyje nurodytÄ naudojimosi tvarkÄ . Teismas pažymėjo, kad nustatyti visiÅ¡kai izoliuotos naudojimosi tvarkos nėra galimybių, o kiti naudojimosi butu tvarkos bÅ«dai bylos nagrinėjimo metu pasiÅ«lyti nebuvo. Atsakovei priklauso testamentinė iÅ¡skirtinė naudotis ne visu butu, o ½ jo dalimi, todėl sprendė, kad ji privalo ieÅ¡kovėms perduoti raktus, raktų neperdavimas nuo buto ir garažo varžo ieÅ¡kovių, kaip savininkių, teises. Teismas sprendė, kad yra įrodytos visos negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos (CK 4.98 str.). Taip pat nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

10. Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl nuostolių atlyginimo. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės apie savo pažeidimÄ sužinojo nuo 2018 m. liepos 25 d., ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės pateikė 2021 m. spalio 11 d., todėl ieÅ¡kovės yra praleidusios CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytÄ terminÄ reikalavimo dėl negautų pajamų daliai nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Teismas, remdamasis profesionalaus turto vertintojo konsultacija, kurio atsakovė nepaneigė, sprendė, kad vieno kambario nuomos kaina 2018 m. galėjo bÅ«ti 108 Eur, o 2019 m. - 182,50 Eur. IÅ¡ viso nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. (teismo sprendimo paskelbimo) susidaro 9 692 Eur nuostolių. Nuo sprendimo priėmimo iki atsakovė atlaisvins buto ir garažo ½ dalį ir netrukdys ieÅ¡kovėms patekti į butÄ ir garaÅ¾Ä , teismas priteisė po 200 Eur per mėnesį.

11. Teismas, vertindamas argumentus dėl kompensacijos priteisimo už ieÅ¡kovių paveldėto turto pagerinimus, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra praleidusi 3 (trijų) mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti I. B. ir V. B. įpėdinėms, nes su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2018 m. spalio 11 d., po Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutarties praėjus 4 (keturiems) mėnesiams.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė, siekdama iÅ¡laidų už 2009 metais atliktus namo fasado remonto darbus atlyginimo, neįrodė jų dydžio. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų apie tai, kiek konkrečiai buvo nustatyta mokėti ginčo buto savininkui įvertinus proporcingumÄ turimos nuosavybės name atžvilgiu ir kokiais terminais. V. B. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina aplinkybes, kad V. B. mokėjo UAB „Žaidas“ tam tikro dydžio sumas, tačiau jame nėra duomenų, už kÄ bÅ«tent buvo mokama.

13. Nors atsakovė nurodė, kad ji darė buto remontÄ , tačiau nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pvz:. medžiagų pirkimo kvitų, sÄ skaitų, darbų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovė prisidėjo prie buto pagerinimo.

14. UAB „Skena“ aktas yra parengtas tik pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų pagrindu. Buto pagerinimai atlikti apie 2016 metus, Å¡iai dienai yra praėję 7 (septyni) metai, todėl natÅ«ralu, kad buto bÅ«klė bei remonto kokybė 2019 m. yra vidutiniÅ¡ka, o atliktas remontas esminės reikÅ¡mės buto vertei neturi. SÄ mata patvirtina tik darbų atlikimo vertę 2021 metų kainomis, tačiau ne pačio buto vertės padidėjimÄ . Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė atliktų pagerinimų vertės, dėl ko nėra pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovių nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sÄ skaita.

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės reikalavimas dėl 2 507,28 Eur mokesčių sumokėjimo už Å¡ilumos energijÄ . FaktiÅ¡kai butas nuo 2005 metų buvo valdomas V. B., todėl jis ir privalėjo mokėti mokesčius už butui teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ . 2018 m. sausio 24 d. sudarydamas taikos sutartį, kuria sutarties Å¡alys susitarė, jog butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė V. B. bei I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienai iÅ¡ ieÅ¡kovių priklauso nuosavybės teise po ½ dalį buto, jokių pretenzijų dėl sumokėtų mokesčių nereiÅ¡kė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. gegužės 9 d. sprendimÄ , kuriuo tenkintas ieÅ¡kovių K. V. ir J. K. ieÅ¡kinys ir atmestas atsakovės J. B. prieÅ¡ieÅ¡kinis ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

16.1. Teismas pažeidė CK 5.23 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties Nr. 3K-3-39-916/2018 iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad testamentinė iÅ¡skirtinė nebÅ«tinai turi bÅ«ti susieta su konkrečiu paveldimu turtu. Teismas pažeidė CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, spręsdamas, kad ieÅ¡kovės 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo tik ½ dalį buto ir ½ dalį negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), todėl atsakovės naudai nustatyta testamentinė iÅ¡skirtinė vykdytina bÅ«tent paveldėto turto apimtyje (ne į visÄ turtÄ , o į ½ dalį). Teismas nevertino, kad atsakovė yra įpareigota mokėti mokesčius už visÄ butÄ , tame tarpe ir už ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį.

16.2. Teismas nepagrįstai dėl ginčo objekto naudojimo ir disponavimo ieÅ¡kovių ir atsakovės sutarimu taikė įstatymo analogijÄ . Ä®pėdinio ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjo santykius reglamentuoja prievolinės teisės normos. Prievoliniai teisiniai santykiai nėra panaÅ¡Å«s su nuosavybės teisiniais santykiais, todėl teismo iÅ¡vada, kad taikytina analogija padaryta pažeidžiant CK 1.8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16.3. Teismas pažeidė materialines teisės normas, kadangi netinkamai taikė CK 4.75 straipsnį bei CK 4.98 straipsnį, be pagrindo nepritaikė CK 4.39 straipsnio. Teismas nepagrįstai suabsoliutino CK 4.98 straipsnyje suteiktÄ savininkui teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Savininko teisės nėra absoliučios, CK 4.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad savininko nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

16.4. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, CPK 177-178 straipsniuose. Teismas nevertino ieškovės J. K. faktų pripažinimo ir policijos pažymos, kad ji yra bausta administracine tvarka dėl netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu.

16.5. Sprendimo dalis - įpareigoti perduoti raktus - yra priimta pažeidžiant CK 2.23 straipsnio 1 dalį. Atsakovei suteikta teisė naudotis visu butu ir garažu, todėl tokiu įpareigojimu pažeidžiama atsakovės teisė į privatų gyvenimÄ .

16.6. Teismas nevertino, ar ieÅ¡kovės turėtų galimybę iÅ¡nuomoti butÄ . Nepagrįstai vertino ieÅ¡kovių pateiktus skelbimus, kurie nepatvirtina tariamų nuostolių sumos. Negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas, kuris gaunamas atskaičius visas sÄ naudas bei iÅ¡laidas, tačiau teismas priteisdamas nuostolius neatskaitė nurodytos ½ dalies buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Pasisakydamas, kad atsakovė nepasinaudojo rungtyniÅ¡kumo principu ir neteikė įrodymų apie mažesnę nuomos kainÄ , teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovei.

16.7. Teismas nepagrįstai remiasi UAB ,,Lituka ir Ko“ vadybininkės N. D. išduota konsultacija dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos, kadangi minėtas asmuo neturi reikiamos kvalifikacijos tokiai konsultacijai bei išvadai duoti. Dar daugiau N. D. yra panaikintas turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas, todėl konsultacija yra teisės aktų reikalavimų neatitinkantis įrodymas.

16.8. Teismas nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir priteisė daugiau ieÅ¡kovėms nei jos prašė, nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nebuvo tikslinusios. Pagal dispozityvumo principÄ keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ gali patys ieÅ¡kovai.

16.9. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra praleidusi 3 (trijų) mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti. Tokia iÅ¡vada padaryta nukrypstant nuo CK 5.3 str. 1 d. iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl palikėjo mirties momento ir palikimo priėmimo teisinių padarinių retrospektyvaus atsiradimo, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. PrieÅ¡ieÅ¡kinis reiÅ¡kiamas nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.

16.10. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė patirtų iÅ¡laidų už atliktus namo fasado remonto darbus atlyginimo dydžio. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 4 412 Lt buvo mokėtas užstatas už fasado darbus, o ne mėnesinis mokesčių mokėjimas. Mėnesinės įmokos buvo mokamos Namų priežiÅ«ros įmonei. Teismas Å¡iuo aspektu pažeidė CPK 15 straipsnio nuostatas.

16.11. Teismas neįvertino atsakovės raÅ¡ytinių įrodymų ir nuotraukų, patvirtinančių atsakovės atliktus remonto darbus ir jų darbų vertę. 2019 m. vasario mėn. ekspertizės akte Nr. RE19-006 nurodyta, kad atlikti remonto darbai pagal UAB ,,Skena“ sÄ matÄ 11 procentų padidina buto vertę, kas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad buto rinkos vertė dėl atsakovės ir jos sutuoktinio V. B. veiksmų nepadidėjo.

16.12. Teismas pažeidė civiliniame procese įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Atmesdamas reikalavimÄ dėl mokesčių už Å¡ilumÄ priteisimo pažeidė CK 4.76 straipsnio nuostatas, kadangi atleido bendraturtį nuo įstatyme nustatytos pareigos mokėti su daiktu susijusius mokesčius. PalikimÄ priėmusiems paveldėtojams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties, tiek po to atsiradusias prievoles.

17. IeÅ¡kovės atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Prašė priteisti ieÅ¡kovių naudai iÅ¡ atsakovės patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:

17.1. Atsakovė pateikia netinkamÄ CK 5.23 ir 5.50 straipsnių aiÅ¡kinimÄ . Palikimo atsiradimo metu V. B. priklausė ½ dalis ginčo turto, todėl jis negalėjo nustatyti testamentinės iÅ¡skirtinės, suteikiančios teisę atsakovei iki gyvos galvos naudotis visu ginčo turtu. Testamento galiojimui neturi reikÅ¡mės aplinkybės, jog V. B. nepakeitė testamento teksto ir turinio, pasikeitus jo nuosavybės teisių apimčiai ir nepatikslino testamentinės iÅ¡skirtinės apimties, kai iÅ¡ testamento turinio aiÅ¡ki testatoriaus valia.

17.2. Teismas pagrįstai nesirėmė atsakovės nurodyta civ. byla Nr. 3K-3-39-916/2018, nes nagrinėjamos bylos ir atsakovės nurodytos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi. Skiriasi ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos.

17.3. Atsakovė, turėdama tik naudojimosi iki gyvos galvos teisę į ½ buto, įžūliai piktnaudžiauja teise, neleidžia ieÅ¡kovėms patekti į butÄ , 5 (penkis) metus negrÄ Å¾ina raktų ir tiek laiko apriboja ieÅ¡kovių teises. Posėdžio metu atsakovė ne kartÄ tvirtino, kad ji į butÄ ir garaÅ¾Ä neįsileis, nors nuosavybės teisių į butÄ ji niekada neturėjo.

17.4. Teismas pagrįstai taikė įstatymo analogijÄ . Tarp Å¡alių susiklostė miÅ¡rÅ«s daiktinės teisės ir prievolinės teisės teisiniai santykiai, todėl reali galimybė apginti ieÅ¡kovų pažeidžiamas nuosavybės teises - taikyti savininko nuosavybės teises ginančias teisės normas pagal analogijÄ . Atsakovė nėra buto bendraturtė, tačiau ji turi neabejotinÄ teisę naudotis ½ dalimi buto ir garažo.

17.5. Teismas neprivalėjo taikyti CK 4.39 straipsnio. Å io straipsnio taikymÄ atsakovė motyvuoja netinkamu testamentinės iÅ¡skirtinės aiÅ¡kinimu, praplečiant jai suteiktÄ teisę gyventi ne dalyje, o visame ginčo bute. Be to, nors atsakovė nurodo, kad ginčo santykiams daiktinės teisės normos netaikytinos, pati sau prieÅ¡taraudama teigia, kad teismas turėjo vadovautis CK ketvirtos knygos norma.

17.6. Nepagrįsti argumentai, kad ieÅ¡kovės nepatyrė nuostolių. Žalos faktas (negautų pajamų forma) buvo neabejotinai įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais ir atitiko suformuotÄ teismų praktikÄ . Butas yra Kauno centre, nuomos kainÄ ir realumÄ Ä¯rodo nuomos skelbimai bei 2022 m. gegužės 19 d. UAB ,,Lituka ir Ko“ parengta iÅ¡vada. IeÅ¡kovėms pakako įrodyti tikėtinÄ galimybę iÅ¡nuomoti kambarį Kauno centre. IeÅ¡kovės realaus skelbimo dėl kambario nuomos negalėjo pateikti, nes atsakovė jų neįleidžia į patalpas.

17.7. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nuostolių dydis neteisingas, nes nuo jų turėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos sÄ naudos ir iÅ¡laidos. Tokių argumentų atsakovė nenurodė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. NelogiÅ¡ka, kad teismas turėjo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ buto nuomos dydžio ½ buto dalies mokesčius, kadangi visÄ laikÄ ginčo butu naudojosi iÅ¡imtinai atsakovė.

17.8. Konsultacija parengta akredituotos nekilnojamojo turto vertinimo įmonės UAB ,,Lituka ir Ko“. Koks įmonėje dirbantis asmuo rengė konsultacijÄ nėra esmė, kadangi už duomenų teisingumÄ ir teisėtumÄ atsako įmonė. Atsakovė nesutikimÄ su konsultacijoje nurodyta iÅ¡vada turėjo grįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau tokių įrodymų, kad Kauno miesto centre vienas kambarys bÅ«tų iÅ¡nuomotas už mažesnę nei 200 Eur kainÄ , nepateikė.

17.9. Teismas neišėjo už ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovės prašė lygiomis dalimis priteisti 7 600 Eur nuotolių atlyginimÄ , posėdžio metu pažymėjo, kad nuostoliai padidėję iki 11 200 Eur, tačiau teismas, prieÅ¡ingai, sumažino nuostolių dydį. Teismo sprendimo dalis dėl nuotolių atlyginimo visiÅ¡kai atitinka aktualiÄ teismų praktikÄ . Atsakovei toliau veikiant neteisėtai didėja patiriamų nuostolių dydis.

17.10. Atsakovė yra praleidusi 3 (trijų) mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti I. B. ir V. B. įpėdinėms, nes su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi praėjus 4 (keturiems) mėnesiams po Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo. Nors atsakovė laiko, kad nepraleido termino, nes 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr. 2A-327-454/2018, tačiau Å¡ioje byloje ji nereiÅ¡kė turtinių reikalavimų kaip ieÅ¡kovių kreditorė.

17.11. Atsakovė turėjo įrodyti ne tik darbų atlikimo faktÄ , bet ir tai, kad prisidėjo prie jų apmokėjimo. Atsakovės buto nuotraukos, susiraÅ¡inėjimas su dukra ir UAB ,,Skena“ sÄ mata nepatvirtina atsakovės prisidėjimo prie buto pagerinimo. Posėdžio metu atsakovė negalėjo atsakyti, kokius tariamus buto pagerinimo darbus atliko, kokias medžiagas pirko ir kiek mokėjo. Tai, kad velionis nustatė atsakovei testamentinę iÅ¡skirtinę rodo, jog jis laikė, kad turtas yra asmeninis ir nepripažino jokių atsakovės pagerinimų bute.

17.12. UAB ,,Skena“ ataskaita vertintina kritiÅ¡kai, nes paremta iÅ¡imtinai atsakovės paaiÅ¡kinimų pagrindu, aktas parengtas ir sÄ mata sudaryta 2016 metų kainomis, sÄ matoje nurodyti darbai, kurie faktiÅ¡kai nebuvo atlikti, arba atlikti iki 2005 metų dar ieÅ¡kovių mamos lėšomis. Ä® UAB ,,Skena“ ataskaitÄ Ä¯traukti tariami remonto darbai su PVM mokesčiu, tačiau tokių įrodymų nėra pateikta. Ataskaitos nepagrįstumÄ rodo tai, kad į jį įtraukti įsigyti buities daiktai, kurie nieko bendro neturi su remonto iÅ¡laidomis.

17.13. Atsakovė neturėjo ieškovių mamos I. B. sutikimo dėl kokių nors nebūtinų darbų vykdymo. Tai, kad ieškovių tėtis atliko darbus bute, nesudaro pagrindo išvadai apie atsakovės patirtas išlaidas. Jei atsakovė ir būtų atlikusi einamuosius remonto darbus, šiai dienai toks remontas yra visiškai nusidėvėjęs ir reikalaujantis naujo remonto, o atsakovė neįrodė ginčo buto vertės padidėjimo dėl atliktų remonto darbų.

17.14. Atsakovė neįrodė jos patirtų iÅ¡laidų už daugiabučio namo fasado darbus. Fasado remonto darbai atlikti 2009 metais, todėl yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. V. B. banko sÄ skaitos patvirtina, kad 2009-2011 metais UAB ,,Žaidas“ pervesta 4 688,66 Lt, tačiau nepagrįsta, kad pinigai skirti už fasado darbus. 4 688,66 Lt sumÄ sudarė ne tik einamosios mėnesio iÅ¡laidos, bet ir papildomos gyvenamojo namo priežiÅ«ros iÅ¡laidos.

17.15. Atsakovė nepagrįstai reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovių atlyginti buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, kadangi ji ne tik kad neįleidžia ieÅ¡kovių į joms priklausantį butÄ , bet ir pati nemokėjo mokesčių, nors butu eilę metų neatlygintinai naudojosi iÅ¡imtinai tik ji viena. Butui buvo susidariusi komunalinių mokesčių skola, todėl ieÅ¡kovės - buto savininkės, buvo gavusios teismo įsakymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės patiria didelius nuostolius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų ir įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

22. Byloje nustatyta, kad V. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini) . 2000 m. rugpjūčio 31 d. V. B. ir I. B. santuokÄ nutraukė. I. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovė J. B. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) su V. B. susituokė 2002 m. birželio 27 d. 2017 m. gruodžio 5 d. V. B. sudarė testamentÄ , kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir butas), garažo boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir garažas) paliko dukroms K.

V. ir J. K. (toliau abi kartu – ir ieÅ¡kovės). Testatorius sutuoktinei J. B. paliko visus kitus savo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitÄ turtÄ , bei turtines ir neturtines teises, kurios jam priklausys, kur jie bus, iÅ¡ ko susidės, kada neatsiras. Testatorius V. B. pagal testamentinę iÅ¡skirtinę įpareigojo įpėdines pagal testamentÄ â€“ ieÅ¡koves leisti atsakovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu, garažu. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino pareiÅ¡kėjų – ieÅ¡kovių ir V.

B. 2018 m. sausio 24 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria sutarties Å¡alys, be kita ko, susitarė, jog butas yra bendroji jungtinė V. B. bei I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienai iÅ¡ jų priklauso nuosavybės teise po 1/2 dalį buto. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovių, V. B. taikos sutartį, kuria be kita ko, susitarė, jog garažas yra bendroji jungtinė V. B. bei I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienam iÅ¡ jų priklauso nuosavybės teise po ½ dalį.

V. B. mirė (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centro duomenimis ieÅ¡kovėms asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rÅ«siu ir garažo, kurie įgyti 2 pagrindais: ½ dalį buto ir garažo ieÅ¡kovės įgijo po mamos I. B. mirties pagal 2018 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 24 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitÄ Â½ dalį buto ir garažo įgijo po tėvo V.

B. mirties pagal 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamos nustatyti buto ir garažo naudojimosi tvarkÄ , įpareigoti atsakovę perduoti ieÅ¡kovėms raktus nuo buto ir garažo per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei netrukdyti joms patekti į butÄ , garaÅ¾Ä ir jais naudotis; taip pat priteisti ieÅ¡kovėms iÅ¡ atsakovės lygiomis dalimis nuostolių atlyginimÄ . Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovėms dėl nepagrįsto praturtėjimo, piniginės kompensacijos, turto iÅ¡laikymo mokesčio priteisimo (Kauno apylinkės teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė ir teikia apeliacinį skundÄ .

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde iÅ¡vardyta daugybė CK normų, reglamentuojančių paveldėjimÄ , nuosavybę, tačiau daugumos jų pažeidimai tik deklaruojami, nes nenurodoma, kuo konkrečiai jie pasireiÅ¡kia, ir nenurodomi iÅ¡vardytų normų pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai. Dėl to teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinį skundÄ tiek, kiek jame iÅ¡dėstyti teiginiai yra sukonkretinti, susieti su byla ir esminiais CK normų pažeidimais bei įstatymo taikymu teismo nustatytiems faktams.

24. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 5.23 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties Nr. 3K-3-39-916/2018 iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad testamentinė iÅ¡skirtinė nebÅ«tinai turi bÅ«ti susieta su konkrečiu paveldimu turtu. Atsakovės vertinimu, teismas pažeidė CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, spręsdamas, kad jai nustatyta testamentinė iÅ¡skirtinė vykdytina ne į visÄ turtÄ , o paveldėto turto apimtyje.

25. Pagal CK 5.23 straipsnio 1 dalį testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentÄ Ä¯vykdyti kokiÄ nors prievolę (testamentinę iÅ¡skirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai. Testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas turi teisę testamentinę iÅ¡skirtinę priimti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę iÅ¡skirtinę (CK 5.24 straipsnio 1 dalis), ir apie testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimÄ turi praneÅ¡ti testamento vykdytojui, įpėdiniui, priėmusiam palikimÄ ir įpareigotam vykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę, arba palikimo atsiradimo vietos notarui. Jeigu testamentinė iÅ¡skirtinė yra susijusi su teise į nekilnojamÄ jį daiktÄ , praÅ¡ymas visais atvejais paduodamas notarui (CK 5.24 straipsnio 2 dalis).

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad testamentinė iÅ¡skirtinė (lot. legatas) – tai įpėdinio pagal testamentÄ Ä¯pareigojimas atlikti kokiÄ nors prievolę vienam ar keliems asmenims (testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjams), kai Å¡ie įgyja teisę reikalauti, kad toks įpareigojimas bÅ«tų įvykdytas. Testamentinė iÅ¡skirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė. Tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimÄ , ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjo atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai. Kitaip tariant, įpėdinis, priimdamas palikimÄ , prisiima ir testatoriaus įpareigojimÄ Ä¯vykdyti iÅ¡skirtinę. Å io įpareigojimo nepageidaujantis vykdyti įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimÄ . Tokiu atveju prievolė įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems atsisakiusio palikimo įpėdinio dalį. Jeigu palikimÄ priėmęs įpėdinis nevykdo testamente nustatyto įpareigojimo, iÅ¡skirtinės gavėjas savo teisę į jÄ gali įgyvendinti priverstinai, nes įpėdinis, priėmęs palikimÄ , tampa iÅ¡skirtinės gavėjo skolininku, o testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas – kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-219/2018, 15 punktas).

27. Taigi tam, kad tarp testamentinio įpėdinio ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjo atsirastų prievoliniai teisiniai santykiai, yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: pirma, testatoriaus sudarytas galiojantis testamentas, sukuriantis prielaidas prievolei atsirasti; antra, įpėdinio valia, sutikimas vykdyti testamentu jam nustatytÄ pareigÄ (CK 1.63 straipsnio 4 dalis), kai įpėdinis pagal testamentÄ priima palikimÄ ; trečia, testamentinės iÅ¡skirtinės priėmimas, nes testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjas turi teisę, bet ne pareigÄ priimti testamentinę iÅ¡skirtinę (CK 5.24 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-219/2018, 16 pastraipa).Â

28. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra įpėdinė ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėja pagal 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ V. B. (toliau – ir V. B.) testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Testatorius minėtu testamentu jam nuosavybės teise priklausantį butÄ ir garaÅ¾Ä paliko lygiomis dalimis po ½ dalį dukroms, t. y. ieÅ¡kovėms; įpareigojo ieÅ¡koves leisti atsakovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu ir garažu, įpareigojo atsakovę sumokėti visas iÅ¡laidas už butÄ ir garaÅ¾Ä pagal apskaitos skaitiklių rodmenis bei pateiktas sÄ skaitas; visus kitus savo nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitÄ turtÄ bei turtines ir neturtines teises, kurie jam priklausys, kur jie bus ir iÅ¡ ko susidės, kada beatsiras, paliko savo sutuoktinei, t. y. atsakovei. 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutarčių, kuriomis buvo patvirtintos taikos sutartys, pagrindu, V. B. nuosavybės teisių apimtis į butÄ ir garaÅ¾Ä perpus sumažėjo, t. y. jam liko tik ½ dalis buto ir ½ dalis garažo. Taigi, palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) V. B. priklausė tik ½ dalis buto ir ½ dalis garažo. IeÅ¡kovės po tėvo V. B. mirties pagal 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)paveldėjo ½ dalį buto ir ½ dalį garažo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ai rodo, kad Nekilnojamojo turto registre 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovės vardu yra įregistruotas kitas juridinis faktas, kurio registravimÄ numato įstatymai, į ½ dalį buto ir ½ dalį garažo.

29. IÅ¡ byloje esančių duomenų, reikÅ¡mingų Å¡alių ginčui spręsti, matyti, kad testatorius V. B. sutuoktinei (t. y. atsakovei) paliko ne tik visus kitus savo nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitÄ turtÄ bei turtines ir neturtines teises, bet ir pagal testamentinę iÅ¡skirtinę įpareigojo įpėdines (t. y. ieÅ¡koves) leisti atsakovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu ir garažu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimÄ (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente iÅ¡reikÅ¡tos testatoriaus valios turinio, Å¡is turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiÅ¡kinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės (mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

PasiraÅ¡ydamas taikos sutartis, kurias teismas patvirtino 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis (2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo ir taikos sutarties netvirtinimo, atmetė), testatorius V. B. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto ir ½ dalis garažo.

Nors po taikos sutarčių pasiraÅ¡ymo V. B. 2017 m. gruodžio 5 d. sudaryto testamento ir nepakeitė, tačiau jo nuosavybės teisių apimtis į butÄ ir garaÅ¾Ä perpus sumažėjo. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį, savininkas negali perleisti daugiau nuosavybės teisių į daiktÄ (turtÄ ), negu jis pats turi. O palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jau minėta, ieÅ¡kovės po tėvo V. B. mirties pagal paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ paveldėjo ½ dalį buto ir ½ dalį garažo (po ¼ dalį kiekviena iÅ¡ jų), taigi ieÅ¡kovės priėmė visÄ palikimÄ po tėvo mirties pagal 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ testamentÄ , įskaitant ir jame numatytÄ testamentinę iÅ¡skirtinę atsakovės naudai (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Å is juridinis faktas atsakovės vardu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra teisingas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio prasme. Å ių reikÅ¡mingų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad velionis V. B. turėdamas nuosavybės teises tik į ½ dalį buto ir ½ dalį garažo, negalėjo nustatyti testamentinės iÅ¡skirtinės, suteikiančios teisę sutuoktinei (t. y. atsakovei) iki gyvos galvos naudotis visu butu ir garažu.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino CK 5.23 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės naudai nustatyta testamentinė iÅ¡skirtinė vykdytina bÅ«tent paveldėto turto apimtyje, t. y. į ½ dalį buto ir į ½ dalį garažo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

31. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali bÅ«ti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymÄ , yra tapačios arba iÅ¡ esmės panaÅ¡ios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, kad visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų (tik) tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-39-916/2018 aplinkybės, kurių pagrindu pastarojoje byloje kasacinio teismo 2018 m. vasario 14 d. priimtoje nutartyje dėl testamento nuginčijimo kaip sudaryto iÅ¡ esmės suklydus, nėra tapačios ir neturi esminių panaÅ¡umų, o yra skirtingos, jų skirtingumas turi reikÅ¡mės formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę. IÅ¡nagrinėtoje byloje testamentinė iÅ¡skirtinė nesusieta su jokiu nekilnojamuoju turtu, jo apimtimi, sudėtimi ar verte. Nutartyje konstatuota (minėtos nutarties 35 pastraipa), kad sudarydamas ginčijamÄ testamentÄ , testatorius pakeitė anksčiau sudarytÄ testamentÄ , taip jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nenurodyti bÅ«do, kaip testamentinis įpėdinis turėtų sumokėti atsakovei paskirtÄ testamentinėje iÅ¡skirtinėje nurodytÄ sumÄ . Nagrinėjamu atveju testamentinė iÅ¡skirtinė yra susieta su konkrečiu nekilnojamuoju turtu ir vykdytina Å¡io ieÅ¡kovių paveldėto turto apimtyje. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, jog testamentinė iÅ¡skirtinė nebÅ«tinai turi bÅ«ti susieta su paveldimu turtu.

33. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panaÅ¡ius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sÄ lygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panaÅ¡umas, kuris leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieÅ¡taraus santykio esmei ir pobÅ«džiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 40 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovėms asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto ir garažo, kurie įgyti 2 pagrindais: ½ dalį buto ir garažo ieÅ¡kovės įgijo po mamos I. B. mirties pagal 2018 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitÄ Â½ dalį buto ir garažo įgijo po tėvo V. B. mirties pagal 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta bylos duomenimis, nors atsakovė nėra buto, garažo bendraturtė, tačiau ji turi teisę naudotis ½ dalimi buto ir garažo pagal testamentinę iÅ¡skirtinę. Jau minėta, testamentinė iÅ¡skirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė ir kad tarp testamentinio įpėdinio ir testamentinės iÅ¡skirtinės gavėjo susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai (nutarties 26, 27 pastraipos). Kitos ½ dalies buto ir garažo savininkės yra ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pagal CK 4 knygos normas dėl naudojimosi tvarkos butu ir garažu nustatymo, nes atsakovės naudai nustatyta testamentinė iÅ¡skirtinė vykdytina tik paveldėto turto pagal testamentÄ apimtyje (ne į visÄ turtÄ ). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė miÅ¡rÅ«s teisiniai santykiai, o reali galimybė apginti ieÅ¡kovių pažeidžiamas nuosavybės teises yra savininko nuosavybės teises ginančių teisės normų pagal analogijÄ taikymas. Pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai iÅ¡plečia testamentine iÅ¡skirtine numatytų teisių ribas, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė naudojimosi butu, garažu tvarkÄ , taikydamas CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , nuostatas pagal analogijÄ . Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.8, 4.75 straipsnių nuostatas yra nepagrįsti ir todėl atmestini.

35. Taip pat atmesti ir kiti apeliantės skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį, be pagrindo netaikė CK 4.39 straipsnio. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai suabsoliutino CK 4.98 straipsnyje suteiktÄ savininkui teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus.

36. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

37. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

38. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-83-695/2019, 38 pastraipa). IÅ¡vadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 pastraipos).

39. Nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ negatorinį ieÅ¡kinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusiÄ situacijÄ , ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi bÅ«ti patenkinti, siekiant paÅ¡alinti savininko teisių pažeidimÄ . Tenkindamas ieÅ¡kinį teismas turi teisę patenkinti jį visÄ ar iÅ¡ dalies. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju tai reikÅ¡tų, kad teismas sprendžia, ar visi ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra bÅ«tini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimÄ atitinkantys praÅ¡ymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 pastraipos).

40. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustačius, kad atsakovė po testatoriaus mirties, nuo 2018 m. liepos mėnesio naudojasi visu butu ir garažu, ieÅ¡kovėms neleidžia patekti į buto ir garažo patalpas, joms neperduoda raktų nuo Å¡ių patalpų, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovių, kaip buto ir garažo savininkių, teisės yra varžomos, nes dėl atsakovės veiksmų jos negali savo nuožiÅ«ra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu (CK 4.37 straipsnis). Neabejotina, kad minėti atsakovės veiksmai yra neteisėti. IeÅ¡kovių reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę perduoti raktus nuo buto ir garažo atitinka pažeidžiamų jų teisių paÅ¡alinimo bÅ«dÄ ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino. Toks įpareigojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pažeidžiantis atsakovės privataus gyvenimo neliečiamumÄ CK 2.23 straipsnio prasme, kaip bando įtikinti atsakovė, nes jai nėra suteikta teisė naudotis visu butu, garažu. Kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 4.39 straipsnio nuostatas ir apriboti savininko (t. y. ieÅ¡kovių) nuosavybės teises, teisinių argumentų apeliaciniame skunde nėra pateikta.

41. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kuriai Å¡aliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp Å¡alių paskirsto įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Ä®rodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas sudaro sÄ lygas rasti iÅ¡eitį iÅ¡ procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

42. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tenkinant ieÅ¡kovių reikalavimÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ turtu bei įpareigojant perduoti raktus, o taip pat ir dėl kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, cituodama daugybę CK normų bei nuolat – V. B. testamentÄ , kuriame nurodytas įpareigojimas ieÅ¡kovėms leisti atsakovei naudotis butu, siekdama, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

43. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 pastraipos; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 pastraipa). Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino policijos pažymos, patvirtinančios, jog ieÅ¡kovė yra bausta administracine tvarka dėl netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu, nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl neanalizuojami.

44. Bylos aplinkybės paneigia atsakovės skundo teiginius, kad sprendimo dalis dėl nuostolių negautų pajamų priteisimo yra priimta pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas.

45. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

46. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 pastraipa).

47. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neleidžia ieÅ¡kovėms naudotis ½ dalimi buto ir garažo, ieÅ¡kovės negali nuomoti testamentine iÅ¡skirtine neapsunkintos ½ dalies buto ir gauti pajamų, tenkino ieÅ¡kovių reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovių negautas pajamas (CK 6.246 straipsnio1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Ir nagrinėjamu aspektu, kaip ir dėl kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, esminis apeliantės skundo argumentas yra tai, kad pagal V. B. testamentinę iÅ¡skirtinę ji turėjo ir tebeturi teisę iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu, dėl ko jos nėra neteisėtų veiksmų ir negalėjo kilti žala. Kadangi dėl atsakovės teisių apimties į naudojimÄ si butu ir garažu jau pasisakyta, su tuo susiję apeliantės skundo argumentai atmestini jau nurodytų motyvų pagrindu jų nekartojant (Å¡ios nutarties 25 – 29 pastraipos).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovių reikalaujami atlyginti nuostoliai atitinka nuostolių negautų pajamų forma kriterijus. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovėms priklausantis butas yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Kauno centre net ir vieno kambario bute nuoma yra paklausi (CPK 182 straipsnio 1 punktas). VisiÅ¡kai įtikinama nuosekli ieÅ¡kovių pozicija byloje, kad jeigu nebÅ«tų neteisėtų atsakovės veiksmų jai užvaldant ½ dalį, kuri nėra apsunkinta testamentine iÅ¡skirtine, ieÅ¡kovėms priklausančio buto ir garažo, jos nuomodamos ½ dalį buto kiekvienÄ mėnesį mažiausiai gautų 200 Eur sumÄ , tačiau atsakovei neįsileidžiant ieÅ¡kovių į butÄ , jos neturi objektyvios galimybės aprodyti nuomojamo ½ dalies buto, net jei ir bÅ«tų potencialus nuomininkas. Pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai paaiÅ¡kino priteisiamų nuostolių dydį, detaliai nurodė jų apskaičiavimo tvarkÄ , ir, argumentuotai mažindamas ieÅ¡kovių praÅ¡omų nuostolių dydį, padarė teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės turi teisę į 9 692,00 Eur nuostolių nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 9 d., ir po 200 Eur mėnesinių nuostolių nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki atsakovė atlaisvins ½ dalį buto ir garaÅ¾Ä bei netrukdys ieÅ¡kovėms patekti ir leis naudotis butu ir garažu, negautų pajamų forma atlyginimÄ (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

49. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama 2022 m. gegužės 19 d. UAB „Lituka ir ko“ parengtos konsultacijos dėl buto nuomos kainos, kuria ieÅ¡kovės įrodinėjo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį, neteisėtumui. Å i konsultacija parengta atlikus turimų nuomos sandorių analizę ir joje pateikta iÅ¡vada apie vidutinę buto mėnesio nuomos kaina 442,00 Eur/mėn. Pačioje konsultacijoje yra pažymėta, kad Å¡i buto nuomos kaina nėra nekintama ir galutinė, už kuriÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡nuomotas butas; nuomos kainos analizė buvo atlikta neapžiÅ«rėjus buto, jo įrengimo.

Pažymėtina, kad konsultacijai nėra taikomi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimai: konsultacija nėra turto vertinimo dokumentas, konsultacijoje nurodyta kaina yra rekomenduojama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė kritikavo pateiktÄ konsultacijÄ , bet rungtyniÅ¡kumo principu nesinaudojo bei savo įrodymų, pagrindžiančių mažesnę nuomos kainÄ ir ieÅ¡kovių patirtų nuostolių dydį, teismui nepateikė.

Tokia teismo iÅ¡vada nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ apie mažesnę nuomos kainÄ perkėlė atsakovei. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiÅ¡kia, jog pačios Å¡alys turi pareigÄ Ä¯rodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12,178 straipsniai). Atsakovei nesutikus su ieÅ¡kovių pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais buto nuomos kainÄ , ji turėjo galimybę teikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovių pateiktus duomenis, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patikimų skaičiavimų, paneigiančių konsultacinę iÅ¡vadÄ ir patvirtinančių dar žemesnę buto nuomos kainÄ .

Esant nuodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė, kad nuostolių, negautų pajamų forma išnuomojant dalį buto, dydis yra neteisingas. Vien atsakovės subjektyviu įsitikinimu pagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo laikyti jos nurodytų aplinkybių įrodytomis.

50. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir priteisė daugiau ieÅ¡kovėms nei jos prašė, atmestini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kovių teiktų procesinių dokumentų ir skundžiamo sprendimo turinio analizė rodo, kad ieÅ¡kovės prašė teismo priteisti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡skirdamos du laikotarpius: nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos – 2021 m. spalio 1 d. ir nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iki tol, kol atsakovė atlaisvins buto dalį ir leis naudotis turtu, už pirmÄ laikotarpį apskaičiavo konkrečiÄ sumÄ â€“ 7 600,00 Eur (56 mėn. x 200 Eur), už antrÄ laikotarpį prašė priteisti periodines sumas, skaičiuojant po 200,00 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2018 m. vidutinė buto nuomos kaina bÅ«tų 108 Eur, kad vieno kambario nuoma ginčo bute nuo 2019 m. iki teismo sprendimo priėmimo galėjo sudaryti 180 Eur/mėn., apskaičiavo, kad ieÅ¡kovių negautų pajamų suma nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. (teismo sprendimo paskelbimo data) viso yra 9 692,00 Eur ir Å¡iÄ sumÄ priteisė, o nuo sprendimo priėmimo dienos iki kol ieÅ¡kovių teisės pažeidimas bus paÅ¡alintas – priteisė po 200,00 Eur mėnesinių nuostolių. Toks nuostolių apskaičiavimas ir priteisimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo iÅ¡eita už ieÅ¡kinio ribų. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė teisinio pagrindo, kuriam esant bÅ«tų galima pripažinti, jog teismas nagrinėjamu aspektu neturėjo teisės priimti tokio sprendimo.

51. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra praleidusi 3 (trijų) mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti. Mano, kad tokia iÅ¡vada padaryta nukrypstant nuo CK 5.63 straipsnio 1 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl palikėjo mirties momento ir palikimo priėmimo teisinių padarinių retrospektyvaus atsiradimo, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. PrieÅ¡ieÅ¡kinis reiÅ¡kiamas nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.

52. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, reiÅ¡kia kreditorių teisių ribojimÄ . Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , įpėdiniai turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytÄ Ä¯pėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslÄ (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiÅ¡kiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų Å¡io tikslo pasiekimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visÄ skolininko prievolių dydį ir pagrindÄ , kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palÅ«kanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiÅ¡kiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokiÄ prievolės dalį ir perima (2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 29 pastraipa).

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini) V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Po testatoriaus mirties ieÅ¡kovės pagal 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį buto ir garažo. ½ dalį buto ir garažo ieÅ¡kovės buvo įgijusios po mamos I. B. mirties pagal 2018 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis ir vyko teisminiai ginčai iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021 priėmimo. Po to, atsakovė 2021 m. spalio 11 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį I. B. ir V. B. įpėdinėms dėl turto pagerinimo, nepagrįsto praturtėjimo, kompensacijos ir turto iÅ¡laikymo mokesčių priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė dienÄ , nuo kurios skaičiuojamas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, ir nurodė jÄ palankiausiai atsakovei (2021 m. birželio 9 d.), teismo iÅ¡vada, kad atsakovė yra praleidusi 3 mėnesių terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti I. B. ir V. B. įpėdinėms, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tačiau tokio praÅ¡ymo atsakovė byloje nepareiÅ¡kė, nors byloje buvo atstovaujama kvalifikuotos teisininkės – advokatės.

55. Apeliantė ginčija ir tas sprendimo dalis, kuriomis pirmosios instancijos teismas atmetė jos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl priteisimo jai iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovės po 3 397,42 Eur nepagrįsto praturtėjimo, po 1 698,71 Eur piniginę kompensacijÄ , po 1 253,64 Eur turto iÅ¡laikymo mokesčių, kaip neįrodytus. Teigia, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog 4 412 Lt buvo mokėtas užstatas už fasado darbus, o ne mėnesinis mokesčių mokėjimas; raÅ¡ytiniai įrodymai, UAB „Skena“ sÄ mata ir nuotraukos patvirtina atsakovės atliktus remonto darbus ir jų vertę; atmesdamas reikalavimÄ dėl mokesčių už Å¡ilumÄ priteisimo teismas pažeidė CK 4.76 straipsnio nuostatas, kadangi atleido bendraturtį nuo įstatyme nustatytos pareigos mokėti su daiktu susijusius mokesčius.

56. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 straipsnis).

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2005 m. spalio mėnesio, nei ieÅ¡kovės, nei jų mama I. B. bute negyveno ir buto valdymas buvo perduotas V. B.. Notariniame pareiÅ¡kime, kurį pasirašė I. B. ir V. B., nurodyta, kad 2000 m. rugpjūčio 31 d. jie nutraukė santuokÄ , bendrÄ turtÄ pasidalino geruoju, vienas kitam finansinių ir turtinių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. 2018 m. sausio 24 d. sudarydamas taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė, kad butas yra bendroji V. B. ir I. B. nuosavybė, V. B. jokių pretenzijų dėl sumokėtų mokesčių nereiÅ¡kė. Primintina, kad po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) bute gyvena atsakovė. Kadangi byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kiek konkrečiai atsakovė patyrė iÅ¡laidų bÅ«tent dėl AB „Kauno energija“ sumokėtų mokesčių, be to, bute gyvenant atsakovei ir V. B., I. B. Å¡iuo butu nesinaudojus, atsakovės reikalavimas priteisti ½ sumokėtų mokesčių (po 1 253,64 Eur iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovės) AB „Kauno energija“ už buto Å¡ildymÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki (duomenys neskelbtini), laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ patenkinti atsakovės reikalavimÄ dėl sumokėtų mokesčių priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovių.

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ dėl proceso atnaujinimo taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje, 2021 m. birželio 9 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad patvirtinta taikos sutartis neužkerta kelio J. B. savo galimai pažeistas teises dėl ginčo bute atliktų pagerinimų ginti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, pavyzdžiui, kiek tai susiję su jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusia buto dalimi, reikÅ¡ti reikalavimus sutuoktinio testamentinėms įpėdinėms – teisių ir pareigų paveldėjimo bÅ«du perėmėjoms (pareiÅ¡kėjoms), ginčo teisena įrodinėti CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sÄ lygas (buto esminį pagerinimÄ gyvenant santuokoje sutuoktinių bendromis lėšomis) bei reikalauti atitinkamos kompensacijos priteisimo (CK 3.98 straipsnis). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jai iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovės priteisti po 3 397,42 Eur nepagrįsto praturtėjimo. Teigia, kad ieÅ¡kovės, paveldėdamos didesnės vertės butÄ negu priklausė jų motinai I. B., praturtėjo 6 070,79 Eur suma už buto pagerinimÄ ir 2 500,00 Lt (724,05 Eur) už namo modernizavimÄ , todėl iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovės priteistina po 3 397,42 Eur ((6 070,79 + 724,05) : 2 = 3 397,42), savo reikalavimus grindžia CK 3.98 straipsnio 1 dalies ir CK 6.242 straipsnio nuostatomis.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju yra aktualios ne CK 6.242 straipsnio, reglamentuojančio nepagrįstÄ praturtėjimÄ , nuostatos, o sutuoktinių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 3. 90, 3.98 straipsniai), kaip yra nurodyta kasacinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartyje ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika. Nagrinėjamu atveju, reikalaudama kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovių, atsakovė turėjo įrodyti ne tik tai, jog jos nurodytiems buto pagerinimams atlikti ji turėjo pajamų, bet ir tai, jog Å¡ias iÅ¡laidas ji faktiÅ¡kai patyrė sumokėdama už pagerinimus (CPK 12, 178 straipsniai).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, kad iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų ir asmeninių lėšų buvo sumokėta 1 448,10 Eur (5 000,00 Eur) už namo fasado remonto darbus, kurių dalį privalo atlyginti ieÅ¡kovės. Nors UAB „Namo bÅ«stas“ pažyma rodo, kad 2009 m. UAB „Staterma“ atliko namo fasado darbus, o V. B. sÄ skaitos, esančios „Swedbank“, AB iÅ¡raÅ¡as liudija, kad 2009 – 2011 m. laikotarpiu UAB „Žaidas“ buvo pervesta 4 688,66 Lt, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, už kÄ konkrečiai buvo atliekami mokėjimai. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, siekdama iÅ¡laidų už atliktus namo fasado remonto darbus atlyginimo, neįrodė jų dydžio. Byloje nėra duomenų apie tai, kiek konkrečiai kiekvienam buto savininkui teko sumokėti už namo fasado remontÄ ir kokiu terminu priklausanti suma turėjo bÅ«ti sumokėta. Minėti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad namo fasado remonto darbai pagerino buto naudingÄ sias savybes. Be to, ir dėl nutarties 57 pastraipoje iÅ¡dėstytų motyvų (buto valdymas buvo perduotas V. B., bute gyvenant atsakovei ir V. B., I. B. Å¡iuo butu nesinaudojo, pasiraÅ¡ant taikos sutartį V. B. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė), nagrinėjamu aspektu atsakovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

61. Teisėjų kolegija teisiÅ¡kai nepagrįstais pripažįsta ir apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir nuotraukų, patvirtinančių atsakovės atliktus remonto darbus ir tų darbų vertę bute. Kaip jau minėta, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, buvo įvertinti jos pateikti įrodymai: fotonuotraukos, atsakovės ir jos dukros el. susiraÅ¡inėjimas, UAB „Skena“ parengta ataskaita, Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Ä®vertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad butas buvo remontuotas, tačiau atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų – medžiagų pirkimo kvitų, sÄ skaitų, darbų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovė prisidėjo prie buto pagerinimo. Tokia iÅ¡vada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Kreipdamasi į UAB „Skena“ dėl atliktų pagerinimo darbų sÄ naudų nustatymo pati atsakovė užsakyme nurodė, kad darbai atlikti Å«kio bÅ«du. Tokia atsakovės nurodyta aplinkybė iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovių aiÅ¡kinimÄ , kad einamojo remonto darbai buvo vykdomi paties ieÅ¡kovių tėčio palaipsniui. IeÅ¡kovių tėvo V. B. darbo faktas nevertintinas kaip aplinkybė, sukurianti pagrindÄ reikalauti kompensacijos priteisimo už buto pagerinimÄ , nes nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡minga atsakovės darbo gerinant šį turtÄ aplinkybė. UAB „Skena“ parengta ataskaita, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nėra paremta objektyviais įrodymais apie atliktų darbų apimtį ir laikotarpį, jų kainas, taip pat neatitinka ir pačios atsakovės nurodyto fakto apie darbų atlikimÄ Å«kio bÅ«du.

62. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

63. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisę į testamentinę iÅ¡skirtinę, analogijos taikymÄ , bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , nuostolių atlyginimÄ , dėl ko tarp Å¡alių kilęs ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo motyvavimu ir teismo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. IÅ¡ apeliantės kiekvienai ieÅ¡kovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , – po 1 210,00 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma galėtų bÅ«ti 2 600,13 Eur), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas

Algimantas Kukalis

Albina Rimdeikaitė