2b7fc532-4eef-4c6c-a834-221de5f477bb · Panevėžio apygardos teismas

?Byla Nr Byla Nr. 1S-114-879/2021 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00978-2013-6     Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.12; 2.14.4  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2021 m. gegužės 27 d. Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, Sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, Dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, Š. A. gynėjui advokatui V. S., Asmeniui, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė Š.

A., nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi Å . A., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria Å . A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymo terminas,  n u s t a t ė :              1.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi Å .

A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo bÅ«senoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeistas į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi Å . A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo bÅ«senoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo tęsiama tęsiama ir paskutinį kartÄ pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021m. balandžio 22 d. nutartimi.

2. Å . A. Panevėžio apygardos teismo skundu praÅ¡o nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad gydytojai rekomendavo ambulatorinį gydymÄ , jį prižiÅ«rėtų mama ir pas jÄ gyventų, ambulatorinio gydymo metu vartotų vaistus ir lankytųsi pas gydytojÄ . 3.Gynėjas advokatas V. S. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti, o VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) teikimÄ tenkinti, Å . A. priverčiamÄ medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. 3.1.Gynėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimo matyti, kad jo ginamojo sveikatos bÅ«klė stabiliai pagerėjusi, jis vartoja vaistus, nuo spalio mėn. paÅ«mėjimo nebuvo, jo kritika ligos ir gydymosi atžvilgiu yra formali, o elgesys nekonfliktiÅ¡kas.

Tokia Å . A. sveikata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo stebėjimas galimas ir ambulatorinėmis sÄ lygomis. 3.2.Skundžaimoje nutartyje teismas rėmėsi keliomis aplinkybėmis, t.y. kad pateiktame į bylÄ atsiliepime jis save laiko sveiku, kas rodo labai formaliÄ kritikÄ ligos atžvilgiu, o taip pat tai, kad gydymo ambulatorinėmis sÄ lygomis metu jis patektų į tÄ pačiÄ aplinkÄ ir gyventų Å¡alia kaimynų, kurių atžvilgiu buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos. Gynėjas skunde teigia, kad Å .

A. jam telefonu paaiÅ¡kino, kad jis gyventų ne Å¡alia kaimyno, o (duomenys neskelbtini) mieste, mamos bute, kuris yra laisvas ir neužimtas, kÄ Å . A. mama patvirtino apie Å¡iÄ galimybę gynėjui telefonu. 3.3. Skunde teigiama, kad Å . A. gydomas jau trejus metus, o toks netrumpas gydymas padarė įtakos jo elgesiui, mÄ stymui ir atėjo laikas keisti stebėjimo sÄ lygas.

4. Teismo posėdyje Å . A. ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokuroras atmesti, palikti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytÄ gydymo režimÄ .

5. Å . A. ir jo gynėjo skundai tenkinami. 6.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimÄ dėl Å . A. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje keitimo į stebėjimÄ ir gydymÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis, byloje esančius duomenis vertino formaliai, nurodydamas tik į sÄ lyginai trumpÄ Å . A. sveikatos pagerėjimo laikotarpį, kritikos padarytos veikos atžvilgiu nebuvimÄ , vidutinę pakartotinio smurto rizikÄ ir ribotas jo motinos galimybes užtikrinti gydymo tęstinumÄ . IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį bei teismui pateiktÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių Å . A. negalėtų bÅ«ti taikomas gydymas ambulatorinėmis sÄ lygomis.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumÄ .

Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pakeitimo medicininės apžiÅ«ros 2021 m. kovo 18 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad stebėjimo laikotarpyje Å . A. psichikos bÅ«klė stabiliai pagerėjusi. Skyriuje jis ramaus elgesio, paskutinį kartÄ gydymas koreguotas 2020 m. spalio mėnesį. Padidinus vaisto dozę, jo psichikos bÅ«klė greitai stabilizavosi, nuo spalio mėnesio ligos paÅ«mėjimo nebuvo. Jis vaistus vartoja, gydymÄ toleruoja gerai, skiriami ilgo veikimo neuroleptikai.

Komisijos metu jis formalaus kontakto, jo emocijos blankios, mÄ stymas paralogiÅ¡kas. Buvusi aktyvi psichopatologija nublanko, elgesio neįtakoja. Klinikoje dominuoja negatyvi Å¡izofrenijos simptomatika. Skyriuje jis hipobuliÅ¡kas, nebendraujantis, uždaras. Jo kritika ligos ir gydymosi atžvilgiu formali. AmbulatoriÅ¡kai lankys (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrÄ ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), rÅ«pinasi motina. Rekomenduojama keisti priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis į ambulatorinį priverstinį gydymÄ . 9.Apylinkės teismas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimÄ tenkino iÅ¡ dalies: pratęsė priverstinį gydymÄ , tačiau atsisakė Å¡velninti jo režimÄ , t. y. nesutiko, kad Å .

A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis bÅ«tų pakeistas į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Tokį sprendimÄ teismas priėmė, konstatavęs, kad Å . A. sveikatos bÅ«klė nėra tiek pagerėjusi, kad jo priverstinį stebėjimÄ ir gydymÄ galima bÅ«tų užtikrinti ambulatorinėmis sÄ lygomis ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui. 10.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumÄ , sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimÄ ir motyvacijÄ tęsti gydymÄ .

Vertindamas asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį socialinį pavojingumÄ , skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstÄ sprendimÄ , nes teikimÄ dėl Å¡alyje tebesitęsiančios ekstremalios situacijos dėl Covid-19 pandemijos nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, neiÅ¡klausė Å . A., nors gydytojų komisijos iÅ¡vadoje nurodyta kad jis gali dalyvauti teismo posėdyje, neiÅ¡klausė jį gydančių gydytojų pozicijos, nors tokias galimybes suteikia Å¡iuo metu teismuose naudojama ZOOM programa ir tokiu bÅ«du netinkamai taikė BPK 405 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Skundžiamoje nutartyje byloje esančių duomenų visuma įvertinta pernelyg daug dėmesio skiriant ankstesnių teismo priimtų procesinių dokumentų analizei, nevertinta Å . A. galimybė gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo asmens, o analizuojant Å . A. smurto rizikos įvertinimo pažymÄ pernelyg akcentuoti veiksniai, kurie gali didinti rizikÄ nusikalsti, tačiau nevertinti apsauginiai veiksniai. SprendimÄ priėmusiam teismui viena iÅ¡ esminę reikÅ¡mę turėjusių aplinkybių sprendžiant tolesnio Å .

A. gydymo režimÄ , visų pirma turėjo bÅ«ti Š. A. psichinės bÅ«klės bei jo pavojingumo įvertinimas.

11. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å . A. patvirtino, kad jis Å¡iuo metu gydomas ilgo veikimo vaistais, t.y. jam į mėnesį kas dvi savaitės suleidžiama injekcija į raumenis, kas dienÄ vartoja vienÄ medikamentÄ tabletės pavidalu. IÅ¡ 2021-03-19 gydytojų psichiatrų komisijos iÅ¡vados matyti, kad toks gydymas koreguotas nuo 2020 m. spalio mėn., o paciento bÅ«klė po tokio gydymo stabilizavosi, nuo to laiko ligos paÅ«mėjimo nebuvo, pacientas vaistus vartoja ir jam skiriamus ilgo veikimo neuroleptikus toleruoja gerai.

Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nekeliama sÄ lyga kokiu nors bÅ«du užtikrinti toliau taikytinÄ ambulatorinį stebėjimÄ , nes nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir reguliariai vartoti medikamentus visų pirma yra paties besigydančio asmens pareiga, o iÅ¡klausius Å . A. matyti, kad jis Å¡iÄ pareigÄ supranta ir prisižada jos laikytis. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å . A. grįžus į namus, jis ambulatoriÅ¡kai lankytųsi (duomenys neskelbtini) psichikos centre, kur esant poreikiui, jam galėtų bÅ«ti organizuotas ir socialinės pagalbos teikimas. 12.Apygardos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad Å .

A. nedalyvavimas užimtumo, sporto veiklose ir psichologinėse intervencijose, rodo jo nepakankamas pastangas integruotis visuomenėje ir laikytis nustatyto gydymo režimo bei vartoti vaistus. Iš byloje esančio Smurto rizikos įvertinimo (duomenys neskelbtini) matyti priešingai, t.y. Š. A. atžvilgiu stebimu laikotarpiu negatyvių nuostatų, impulsyvių reakcijų, aktyvių psichotinių simptomų, priešiškumo ir agresijos pasireiškimų nestebima. Pacientas laikosi gydymo įstaigos taisyklių ir vykdo personalo nurodymus.

Kritika ligai ir padarytam nusikaltimui yra formali. ( b.l.20). Å iuo atveju paciento nedalyvavimas užimtumo ar sporto veiklose jokių bÅ«du negali bÅ«ti siejamas su nepakankamomis pastangomis integruotis visuomenėje ar laikytis nustatyto gydymo režimo, nes dalyvavimas papildomose veiklose ir užsiėmimuose nėra privalomas net ir sveikiems asmenims. 13.Å . A. teismo posėdžio metu apygardos teisme nurodė, kad turi galimybę gyventi ne tik pas savo motinÄ V. A. M. II , (duomenys neskelbtini), tačiau gali gyventi motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtino ir jo gynėjas, telefonu pabendravęs su Å .

A. motina V. A.. Apygardos teismo vertinimu, Å . A. sudarant galimybę gyventi be kontakto su buvusiais kaimynais, kurių atžvilgiu jis įvykdė nusikalstamas veikas, bÅ«tų sumažinti arba visai eliminuoti skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti jo smurto rizikÄ didinantys veiksniai, t.y. grįžimas į tÄ pačiÄ aplinkÄ ir gyvenimas Å¡alia kaimynų, kurių atžvilgiu buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, o tokios galimybės yra nustatytos. Kita vertus nors Å . A. smurto rizika Å¡iuo metu yra vidutinė ir gali didėti esant psichiniam ligos paÅ«mėjimui ar nesilaikant ambulatorinio gydymo sÄ lygų, tačiau kartu nurodyti ir apsauginiai veiksniai, t.y. kad Å¡iuo metu nėra impulsyvumo, negatyvių ir aktyvių psichotinių simptomų, o jo paties ateities planai yra pakankamai realÅ«s: ieÅ¡kos darbo, laikysis gydymo sÄ lygų, vengs kontakto su kaimynais, gyvens bute, kuriame juo rÅ«pinsis mama.

14. SkundÄ nagrinėjantis teismas dar kartÄ pažymi, kad įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ sieja su asmens sveikatos bÅ«klės pagerėjimu ir pavojingumo iÅ¡nykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Ä®statymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos bÅ«klė pagerėjo, kad jis galėtų suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Taigi priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti taikoma tik tol, kol neiÅ¡nyksta reikalas jÄ taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamÄ kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo. 15.Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog Å . A. psichinė bÅ«sena yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima, pacientas vaistus vartoja noriai, palaiko ryÅ¡ius su motina, kuri planuoja juo rÅ«pintis ir suteikti gyvenamÄ jį plotÄ tai, kad bÅ«tų eliminuotas rizikÄ didinantis veiksmas jam pakartotinai nusikalsti.

 Be to, iÅ¡ gydytojų psichiatrų komisijos iÅ¡vados matyti, kad Å . A. psichinė sveikatos bÅ«klė yra stabiliai pagerėjusi, vaistus jis vartoja ir gerai toleruoja, jo kritika ligos atžvilgiu yra formali. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad Å . A. sveikata stabilizavosi, pacientas suvokia ir atsakingai žiÅ«ri į gydymo tęstinumÄ , atsakomybę už tinkamÄ gydymÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis prisiima ir jo motina, todėl Å . A. psichinė sveikata yra pagerėjusi, o nuo sveikatos bÅ«klės priklausantis jo socialinis pavojingumas yra minimalus, todėl toliau jį laikyti izoliuotÄ nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos bÅ«klės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. 16.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , įvertinus Å . A. psichinės sveikatos bÅ«klę bei jo pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymÄ namų sÄ lygomis, skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å . A. pagrįstai pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sÄ lygomis.

Å iuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. AukÅ¡tesnysis teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį funkcionavimÄ visose gyvenimo srityse, stiprinti socialinius ryÅ¡ius su motina. Tokiu bÅ«du skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Å . A. ir jo gynėjo advokato V. S. skundus tenkinti. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : Å . A. taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Nutartis neskundžiama.

Teisėja D. V.