2021-09-29 Nr. AB-20037-3-62-3-01775-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-635-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01775-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. J. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. M. J. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. birželio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT 2021 m. birželio 4 d. raštas); 3) panaikinti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus (toliau – ir NŽT teritorinis skyrius) 2021 m. kovo 31 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. J.“ (toliau – ir NŽT teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 31 d. raštas); 4) įpareigoti NŽT atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, kas ir kokius konkrečiai pažeidimus galimai padarė, nustatyti priežastis, tikslus ir motyvus, kodėl buvo priimti tokie sprendimai, kodėl buvo sukurta tokia teisinė situacija atkuriant nuosavybės teises, spręsti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės bei apie priimtą sprendimą ją informuoti.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas konstatavo, kad ginčijami NŽT teritorinio skyriaus ir NŽT raštai yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, juose yra siūloma sutikti dėl administracinio akto panaikinimo neteismine tvarka, paaiškinama, kokie veiksmai bus atliekami, jei ji nesutiks. Ginčo raštuose nėra pareiškėjai adresuotų jokių valinio pobūdžio nurodymų, raštai yra informacinio pobūdžio, jų panaikinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja su tapačiais reikalavimais, kuriuos formulavo teismui (atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, kas ir kokius konkrečiai pažeidimus galimai padarė, nustatyti priežastis, tikslus ir motyvus, kodėl buvo priimti tokie sprendimai, kodėl buvo sukurta tokia teisinė situacija atkuriant nuosavybės teises, spręsti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės bei apie priimtą sprendimą ją informuoti) į NŽT ar NŽT teritorinį skyrių nesikreipė. Teismas taip pat pabrėžė, kad tarp pareiškėjos ir NŽT ir (ar) NŽT teritorinio skyriaus nėra kilusio ginčo dėl atsisakymo arba vilkinimo atlikti prašomus veiksmus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo NŽT atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, kas ir kokius konkrečiai pažeidimus padarė, nustatyti priežastis, tikslus ir motyvus, kodėl buvo priimti tokie sprendimai, kodėl buvo sukurta tokia teisinė situacija atkuriant nuosavybės teises, spręsti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės bei apie priimtą sprendimą ją informuoti, negali būti nagrinėjamas teisme.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį; 2) panaikinti NŽT 2021 m. birželio 4 d. raštą; 3) panaikinti NŽT teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 31 d. raštą; 4) įpareigoti NŽT atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, kas ir kokius konkrečiai pažeidimus galimai padarė, nustatyti priežastis, tikslus ir motyvus, kodėl buvo priimti tokie sprendimai, kodėl buvo sukurta tokia teisinė situacija atkuriant nuosavybės teises, spręsti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės bei apie priimtą sprendimą ją informuoti.

Pareiškėja atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos skunde išdėstytas aplinkybes dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ir pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skundžiamuose raštuose nurodyti konkretūs teisiniai padariniai, jeigu pareiškėja neįvykdys nustatytos sąlygos (pareiškėjos teigimu, jai nurodyta, kad jei ji neatsisakys savo turto, bus kreipiamasi į Prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių, kas ir buvo atlikta). Pareiškėja buvo įpareigota nurodyti, ar atsisako savo turto ir ar nori dalyvauti tolesniame proceso dėl pareiškėjai priklausančio turto, todėl skundžiami raštai sukelia teisines pasekmes. Šį teiginį patvirtina aplinkybė, kad NŽT kreipėsi į Prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių, kuris priėmė sprendimą, kuris pareiškėjai nėra žinomas. Skundžiamų raštų panaikinimas įpareigotų NŽT ir NŽT teritorinį skyrių nutraukti jų neteisėtus veiksmus, o atlikti veiksmai netektų teisinės galios.

Pareiškėja nesutinka su teismo teiginiu, kad ji nesikreipė į atsakovą dėl tapačių veiksmų ir pažymi, kad ji 2021 m. balandžio 19 d. kreipėsi į NŽT su skundu, prašydama įvertinti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl NŽT teritorinio skyriaus ar jo darbuotojų atsakomybės, jei jų veiksmuose yra neteisėtų veiksmų požymių tiek vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, tiek priimant sprendimus, nurodytus NŽT teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 31 d. rašte. Pareiškėja prašė įvertinti NŽT teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmus, priimtus teisės aktus, pareiškėjai padarytą žalą. Visą tai sudaro tarnybinio patikrinimo esmę ir tik jo metu galima nustatyti minėtas aplinkybes. Skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas prašymas įpareigoti NŽT atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti kas ir kokius konkrečiai pažeidimus padarė, nustatyti priežastis, tikslus ir motyvus, kodėl buvo priimti tokie sprendimai, kodėl buvo sukurta tokia teisinė situacija, spręsti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės, iš esmės, yra tapatus NŽT pateiktam prašymui, nepaisant stilistikos. Šio pareiškėjos prašymo NŽT nenagrinėjo ir į jį neatsakė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, nes pareiškėjos skundžiami raštai jai nesukelia teisinių padarinių (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja, nesutikdama su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad raštuose išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Be to, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus dėl to, kad dėl tapačių veiksmų ji nesikreipė į atsakovą, kadangi pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d. pateikė skundą NŽT su analogiškais reikalavimais, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausiai primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-474-575/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. kovo 3 d. (įstaigoje gautas 2021 m. kovo 4 d.) kreipėsi į NŽT teritorinį skyrių, prašydama raštu informuoti ją apie situaciją dėl neteisėto žemės grąžinimo, pagrįsti neteisėtumo klausimą bei pateikti visų dokumentų, susijusių su žemės grąžinimo klausimu, patvirtintas dokumentų kopijas. Pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. NŽT teritoriniam skyriui pateikė papildomą prašymą, prašydama atsakyti, ar jai nuosavybės priklausančiai žemei, kuri buvo grąžinta ir kurią pareiškėja paveldėjo iš sutuoktinio, yra taikomi ribojimai arba draudimai ja disponuoti ir ar pareiškėja turi teisę su šia žeme atlikti teisinius sandorius. Nurodė, kad delsimas jai daro žalą, kadangi ji negali disponuoti žeme.

Atsakydamas į šiuos pareiškėjos raštus, NŽT teritorinis skyrius skundžiamu 2021 m. kovo 31 d. raštu nurodė, kad NŽT 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. J.“ L. J. (mirusiam) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybės lygiaverčius turėtajam 1,5626 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Rašte paaiškinta, kad nurodytas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte įtvirtintas normas.

Rašte nurodyta, kad pareiškėja, kaip L. J. įpėdinė, NŽT skyriaus 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės“ 2021 m. kovo 4 d. buvo kviečiama atvykti į NŽT teritoriniame skyriuje organizuotą susirinkimą, kurio metu pareiškėja buvo informuota apie nustatytus teisės aktų nuostatų pažeidimus, priimant NŽT 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui L. J.“ ir pareiškėjai pasiūlyta šį sprendimą panaikinti ne teismine tvarka.

Susirinkimo metu pareiškėja informavo, kad gavusi iš NŽT teritorinio skyriaus atsakymą į pareiškėjos 2021 m. kovo 4 d. pateiktą prašymą bei dokumentų kopijas, pareiškėja praneš apie savo sprendimą dėl minėto 2020 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, NŽT teritorinis skyrius siūlė pareiškėjai iki 2021 m. balandžio 23 d. pranešti apie savo sprendimą dėl NŽT 2020 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo administracine tvarka. Pareiškėjai taip pat nurodyta, kad NŽT teritorinis skyrius jokių procedūrų dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų nevykdė, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 30 d. duomenimis draudimai disponuoti 0,5607 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu nebuvo įregistruoti.

Rašte paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu iki 2021 m. balandžio 23 d. pareiškėja nepraneš savo sprendimo dėl minėto NŽT 2020 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo administracine tvarka arba nurodys, kad nesutinka administracine tvarka panaikinti šio sprendimo, NŽT teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktu, inicijuos NŽT 2020 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimą teismine tvarka, t. y. kreipsis į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl viešojo intereso gynimo.

Pareiškėjai aptariamu raštu taip pat buvo pateikti jos prašomi dokumentai.

Nesutikdama su NŽT teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 31 d. raštu, pareiškėja pateikė skundą NŽT, prašydama: 1) nušalinti visą NŽT teritorinį skyrių nuo bet kokių sprendimų priėmimo ir klausimų nagrinėjimo dėl pareiškėjai priklausančios žemės sklypų; 2) įvertinti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl NŽT teritorinio skyriaus ar jų darbuotojų atsakomybės, jei jų veiksmuose yra neteisėtų veiksmų tiek vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, tiek priimant sprendimus, nurodytus 2021 m. kovo 31 d. rašte; 3) įvertinti NŽT teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmus ir priimtus teisės aktus bei sprendimus, NŽT teritorinio skyriaus ir kitų institucijų veiksmus, taip pat pareiškėjai daromą žalą; 4) informuoti, jei jai priklausantiems žemės sklypams yra taikomi (ar bus taikomi) ribojimai. Pareiškėja nurodė, kad jai nėra suprantama, ko iš jos prašė NŽT teritorinis skyrius, tačiau ji neturi pagrindo atsisakyti jai priklausančio turto.

NŽT 2021 m. birželio 4 d. raštu pareiškėjai išaiškino, kad NŽT teritorinis skyrius 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko A. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rajone valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,5626 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nors L. J. 2015 m. vasario 25 d. prašymu buvo išreiškęs valią už likusią neatkurtą buvusio savininko valdytą žemę gauti lygiavertį miško plotą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tokiu būdu 2020 m. vasario 12 d. sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 3 punkte įtvirtintas normas. Pareiškėjai paaiškinta, kad jeigu nustatoma, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. NŽT nurodė, kad NŽT teritorinis skyrius 2021 m. kovo 31 d. raštu pasiūlė iki 2021 m. balandžio 23 d. pranešti apie savo apsisprendimą dėl NŽT teritorinio skyriaus 2020 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo administracine tvarka. Kadangi pareiškėja nesutiko su šiuo siūlymu, NŽT teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl viešojo intereso gynimo.

Pakartotinai įvertinusi pareiškėjos ginčijamų raštų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai, nesukeliantys pareiškėjai teisinių pasekmių. Jais pareiškėjai buvo pateikta jos prašyta informacija (dėl galimo neteisėto žemės grąžinimo), juose apibūdinta L. J. (kurio įpėdine yra pareiškėja) nuosavybės teisų atkūrimo proceso eiga ir jos metu nustatyti pažeidimai. Pareiškėjai ginčijamais raštais buvo išaiškinta, kad NŽT teritorinio skyriaus 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rajone valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybės lygiaverčius turėtajam 1,5626 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nors L. J. 2015 m. vasario 25 d. buvo išreiškęs valią už likusią neatkurtą buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę gauti lygiavertį miško plotą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta jos teisė panaikinti minėtą sprendimą ne teismine tvarka ir nurodyta, kad, kadangi sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, pareiškėjai nesutikus jo naikinti, bus inicijuotas sprendimo panaikinimas (kreipiantis į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių). Skundžiamais raštais pareiškėjai nenustatomos jokios teisės ar pareigos. Raštais pareiškėja tik informuojama apie siūlomus veiksmus (dėl administracinio akto panaikinimo), paaiškinama, kokie veiksmai bus atlikti, jei ji nesutiks, tačiau jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jos atžvilgiu raštais nebuvo priimti.

Atitinkamai teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami NŽT 2021 m. birželio 4 d. raštas ir NŽT teritorinio skyriaus 2021 m. kovo 31 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentai ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjos skundo dalį.

Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti NŽT atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, kas ir kokius konkrečiai pažeidimus galimai padarė, nustatyti priežastis, tikslus ir motyvus, kodėl buvo priimti tokie sprendimai, kodėl buvo sukurta tokia teisinė situacija atkuriant nuosavybės teises, spręsti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės bei apie priimtą sprendimą ją informuoti. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį reikalavimą, konstatavęs, kad tarp pareiškėjos ir NŽT ir (ar) NŽT teritorinio skyriaus nėra kilusio ginčo dėl atsisakymo arba vilkinimo atlikti prašomus veiksmus. Pareiškėja atskirajame skunde su tokiu argumentu nesutinka ir pažymi, kad savo 2021 m. balandžio 19 d. skunde NŽT ji reiškė analogiškus reikalavimus.

Pabrėžtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo reikalavimą įpareigoti NŽT atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, kas ir kokius konkrečiai pažeidimus padarė, nustatyti, kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai, spręsti klausimą dėl šių asmenų atsakomybės bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d. skunde NŽT prašė įvertinti NŽT teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmus, jų priimtus teisės aktus ir (ar) sprendimus, „darbo ir laiko sąnaudas, kiek tai yra proporcinga, kaip suprantu biurokratiniams Skyriaus pažeidimams, bei man daromai žalai. <...>“. Matyti, kad pareiškėja neteisėtus veiksmus iš esmės grindė jai pateiktais raštais, nors, kaip minėta, byloje nebuvo skundžiamas NŽT ar jo teritorinio skyriaus priimtas teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas. Atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti skundo dalį dėl raštų panaikinimo, pripažintina, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ir skundo dalį dėl išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. skundo NŽT, pareiškėjos formuluojamas reikalavimas skiriasi – vienu atveju (skunde NŽT) ji prašė įvertinti darbuotojų veiksmus ir priimtus teisės aktus bei priimti teisės aktus ir principus atitinkantį sprendimą (sprendimus) (reikalavimą grįsdama, jos manymu, neteisėtais skundžiamais raštais), o kitu (skunde teismui) prašė atlikti tarnybinį patikrinimą. Šiuo atveju apie NŽT 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (jo neteisėtumą) informavo pati įstaiga.

Pabrėžtina, kad atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent įstaigos, kurioje asmuo dirba, diskrecija (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013). Joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2483-629/2020).

Vadinasi, nagrinėjamu atveju įstaiga turėjo teisę nuspręsti, ar turi būti atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jos žinioje esančių veiksmų (sprendimų), todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjos inicijuojamas ginčas nebūtų priskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Kadangi šiuo atveju buvo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų reikalavimų panaikinti skundžiamus raštus ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, remiantis pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais pirmosios instancijos nutarties nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė