2b7df79f-10ab-41f4-9d7a-841fdc2ff655 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1744-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00190-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Initium verum“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-832-372/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNP“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Initium verum“, K.

V. ir akcinei bendrovei SEB bankui (trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „SNP“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti niekiniais (negaliojančiais) pirkimo–pardavimo sandorius, kuriais UAB „SNP“ perleido, o UAB „Initium verum“ įsigijo 2008-09-09 įkeitimo lakÅ¡te Nr. 13/2/20080001500 nurodytas prekių atsargas, ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ UAB „Initium verum“ parduotų daiktų vertę pinigais (163 198,07 Eur); pripažinti niekiniais (negaliojančiais) pirkimo– pardavimo sandorius, kuriais UAB „SNP“ perleido ir UAB „Initium verum“ įsigijo viensijinį tiltinį kranÄ , o AB SEB bankas įsigijo plastmasės liejimo stakles, taikant restitucijÄ , teismo sprendime nustatyti Å¡io turto vertę (viensijinis tiltinis kranas – 63 404 Lt, plastmasės liejimo staklės – 3630 Lt), jeigu paaiÅ¡kėtų, kad atsakovai turto nebeturi; priteisti iÅ¡ atsakovo K.

V. ieÅ¡kovui BUAB „SNP“ 164 249,39 Eur nuostolių, nustatant, kad atsakovo prievolė yra solidari su atsakovo UAB „Initium verum“ prievole ir atsakovo AB SEB bankas prievole; priteisti iÅ¡ atsakovo K. V. ieÅ¡kovo BUAB „SNP“ naudai 5 procentų, o iÅ¡ atsakovų UAB „Initium verum“ ir AB SEB banko 6 procentų metines procesines palÅ«kanas; priteisti iÅ¡ atsakovų K. V., UAB „Initium verum“ ir AB SEB banko patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ieÅ¡kinio sumai (164 249,39 Eur) areÅ¡tuoti atsakovų UAB „Initium verum“ ir K.

V. turtines teises, pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sÄ skaitose bei pas trečiuosius asmenis, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas K. V. ir Å¡alys UAB „SNP“ bei UAB „Initium verum“ yra susijusios įmonės ir jau sandorių sudarymo metu buvo nesÄ Å¾iningos. Ginčo suma, ieÅ¡kovo vertinimu, yra labai didelė bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, be to, ieÅ¡kovo specifinis statusas įpareigoja jį ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ visų BUAB „SNP“ kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir areÅ¡tavo atsakovų UAB „Initium verum“ ir K. V. kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, bendrai 164 249,39 Eur sumai. Nesant ar neužtekus Å¡io turto, teismas nustatė areÅ¡tuoti atsakovams UAB „Initium verum“ ir K. V. priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, o jų neužtekus pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose bendrai, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o atsakovui UAB „Initium verum“ leidžiant atsiskaityti su bendrovės darbuotojais bei mokėti socialinio draudimo įmokas ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui.Teismas pažymėjo, kad jeigu ieÅ¡kovas atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariÄ jÄ prievolę ieÅ¡kovui bei praÅ¡o areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas vertina atsakovų, kurių turtÄ praÅ¡o areÅ¡tuoti ieÅ¡kovas, bendrÄ turtinę padėtį.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, susipažinęs su ieÅ¡kiniu ir jo priedais, Å¡ioje proceso stadijoje jis neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo reikalavimų tikėtinumu.Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinio suma – 164 249,39 Eur – atsakovams UAB „Initium verum“ ir K.

V., tiek kaip fiziniam, tiek kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, o atsakovų finansinė padėtis teismui nėra žinoma. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu įrodinėja atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant įmonei nenaudingus sandorius, o Å¡i aplinkybė leidžia preziumuoti atitinkamÄ atsakovų elgesį, apsunkinant savo turtÄ ar jį perleidžiant. Teismo nuomone, tikėtina, kad atsakovai turtÄ gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ .Teismas nurodė ir tai, kad siekiant užtikrinti ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovų teisių bei turtinių interesų apsaugÄ , 164 249,39 Eur ribose pirmiausia areÅ¡tuotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis atsakovų turtas.

Tik jo nesant, ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotinos turtinės teisės, o jų neužtekus – piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas UAB „Initium verum“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismo nutartis iš esmės motyvuojama tuo, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, o atsakovų finansinė padėtis teismui nežinoma.

Atsakovas pastoviai turėjo su ieÅ¡kovu santykius (nuo 2010 metų) ir beveik visÄ laikotarpį ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui. Buvo vykdomi dviejų gamybos įmonių pirkimo–pardavimo sandoriai, kadangi abiejų įmonių produkcija buvo panaÅ¡i. Atsakovas negalėjo ir neturėjo jokių galimybių žinoti apie UAB „SNP“ Å«kinės veiklos apribojimus, nes buvo vykdomi tik prekybiniai sandoriai, kurie abiem įmonėms leido gauti pelnÄ . Be to, atsakovo veikla neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovo galimiems apribojimams, atvirkščiai, padėjo gauti ieÅ¡kovui pajamas.

IeÅ¡kovo bankroto administratorius gerai žino, kad UAB „Initium verum“ yra UAB „SNP“ vienas iÅ¡ kreditorių, kurio reikalavimo suma patvirtinta teismo. Tvirtinant kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo pateikti visi sandoriai. Taigi neteisinga teigti, kad ieÅ¡kovas dabar gina visų kreditorių interesÄ . Atsakovas pats yra nukentėjusi Å¡alis.Atsakovo turto areÅ¡tas apsunkintų veiklÄ , nes apima ir atsargas, be kurių gamybos įmonė negalėtų veikti. Sutrikus gamybai, sutriktų ir atsiskaitymai, atsirastų įsiskolinimai.

Be to, atsakovas vykdo Europos SÄ jungos paramos projektÄ , o jei negalėtų vykdyti veiklos, grėstų projekto sustabdymas ir lėšų grÄ Å¾inimas.Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, nenustatinėjant ginčo tarp Å¡alių ieÅ¡kinio pagrįstumo aplinkybių, bÅ«tų nusižengta ekonomiÅ¡kumo principui ir Å¡alių interesų pusiausvyrai. IeÅ¡kovas BUAB „SNP“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo UAB „Initium verum“ atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Vadovaujantis teismų praktika, bÅ«tina įvertinti, ar konkreti ieÅ¡kinio suma konkrečiam atsakovui yra laikytina didele ar ne, ir – ar atsakovo turtinė padėtis nesukels grėsmės bÅ«simo ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu, nors ir turėjo tokiÄ teisę bei pareigÄ , nepateikė jokių savo gerÄ turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima konstatuoti, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui nėra didelė.Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas vertino ir gynė abiejų Å¡alių pozicijas, atsižvelgė į teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, todėl teisingai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemonės. Apeliantas nepagrindė, kad ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka nurodytų principų, bei jog Å¡ios priemonės suvaržo daugiau apelianto teisių ir teisėtų interesų negu bÅ«tina tikslui pasiekti.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, kad turto areÅ¡tas apsunkintų veiklÄ , nes nekilnojamasis turtas apima ir atsargas, be kurių gamybos įmonė negalėtų veikti, o taip pat, jog UAB „Initium verum“ vykdo Europos SÄ jungos paramos projektÄ , pagrįsti. Atskirasis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neįrodytas, paremtas prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Trečiasis asmuo VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apelianto skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad susipažinus su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu ir jo priedais, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo reikalavimų tikėtinumu.IeÅ¡kinio suma atsakovams, tiek UAB „Initium verum“, tiek K. V., yra didelė. Atsakovas UAB „Initium verum“, pateikdamas atskirÄ jį skundÄ , nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo finansines galimybes, t. y. ar ieÅ¡kinio suma jam yra didelė ar ne.

Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iÅ¡ tikrųjų įgyvendina Europos SÄ jungos paramos projektÄ .Teismas skundžiama nutartimi užtikrino ekonomiÅ¡kumo principÄ , nes pirmiau nustatė areÅ¡tuoti nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o tik jo nesant ar esant nepakankamai, už trÅ«kstamÄ sumÄ â€“ turtines tesies, o neužtekus ir jų – ir pinigines lėšas. Taigi teismas parinko tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios kuo mažiaus varžo atsakovų interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui UAB „Initium verum“ (bei atsakovui K. V.) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Pastebėtina, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

Teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Initium verum“ nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad jau šioje proceso stadijoje ieškovo ieškinio nepagrįstumas būtų akivaizdus ir jam palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

Savo ruožtu atsakovo nurodyti argumentai dėl to, kad jis taip pat yra ieÅ¡kovo kreditorius bankroto byloje, vykdė su ieÅ¡kovu sandorius ir padėjo pastarajam gauti pajamas, niekaip nepaneigia ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo ir tuo labiau nei paneigia, nei patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ . Tuo atveju, jei ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje bÅ«tų patenkintas ir ieÅ¡kovui bÅ«tų priteistos jo ieÅ¡kinyje nurodytos sumos iÅ¡ atsakovų, jos (lėšos) bÅ«tų naudojamos visų ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimams tenkinti pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytÄ eilę bei tvarkÄ , o atsakovo UAB „Initium verum“, kaip kreditoriaus ieÅ¡kovo bankroto byloje reikalavimas ir jo kaip skolininko Å¡ioje byloje (jei ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas) įsipareigojimas negalėtų bÅ«ti įskaityti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ .

Taigi, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo iÅ¡spręsti Å¡iuo atveju neturi teisinės ir faktinės reikÅ¡mės tai, kad UAB „Initium verum“ taip pat yra ieÅ¡kovo kreditorius, o bankroto administratorius turi ginti visų kreditorių interesus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinio suma (164 249,39 Eur) yra didelė tiek apeliantui, kaip juridiniam asmeniui, tiek ir kitam atsakovui (fiziniam asmeniui), kuriems pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Teismų praktikoje taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Žinoma, Å¡i prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad jeigu teismas pritaiko areÅ¡tÄ atsakovo turtui atitinkamos sumos ribose, atsakovas, siekdamas areÅ¡to panaikinimo, turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog galbÅ«t ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. turi pateikti teismui jo gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-1118/2014).Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai atsiliepimuose pastebėjo ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, atsakovas UAB „Initium verum“, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdamas areÅ¡to panaikinimo, nepateikė absoliučiai jokių jo finansinę padėtį leidžiančių įvertinti įrodymų (CPK 178 straipsnis), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti tikėtinÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kinio suma nėra Å¡iam atsakovui didelė, taigi ir ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus sprendimo įvykdymas tikėtina nebus apsunkintas ir netaps neįmanomu.

Be to, atsakovas, teigdamas, kad turto areÅ¡tas apsunkintų jo veiklÄ , padidintų įsiskolinimus, o taip pat trukdytų vykdyti Europos SÄ jungos paramos projektÄ , taip pat nepateikė jokių įrodymų Å¡iems savo teiginiams patvirtinti. Å iuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali bÅ«ti keičiama ar naikinama vien tik deklaratyvių samprotavimų pagrindu.Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali nustatinėti ginčo tarp Å¡alių aplinkybių pagrįstumo iÅ¡ esmės, todėl tik preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimas taikant atsakovo turtui areÅ¡tÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistas ekonomiÅ¡kumo principas ir / ar Å¡alių interesų pusiausvyra, tuo labiau, kai atsakovas nepateikia jokių jo pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens argumentais, kad nagrinėjamoje byloje teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, laikydamasis proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principų, kadangi visų pirma areÅ¡tuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ir tik jo nesant ar neužtekus – areÅ¡tuotos turtinės teisės, o neužtekus ir turtinių teisių – atsakovų pinigines lėšas. Be to, teismas, atsižvelgęs į atsakovo UAB „Initium verum“ interesus, leido pastarajam iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti socialinio draudimo įmokas, privalomas įmokas mokesčių administratoriui, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais.

Pastebėtina, kad atsakovui, manančiam, jog tokia jo turto areÅ¡to tvarka (mastas) varžo jo interesus daugiau nei bÅ«tina tikslui pasiekti arba iÅ¡ esmės trikdo atsakovo veiklÄ , suteikta teisė teikti motyvuotÄ (įrodymais pagrįstÄ ) praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias pasaugos priemones ir / ar jų mastÄ (CPK 148 straipsnis). Tačiau Å¡iuo metu, remiantis pirmiau iÅ¡dėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nepriteisia ieÅ¡kovui Å¡ioje proceso stadijoje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato. Be to, ieÅ¡kovas, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaRasa GudžiÅ«nienė