2b7cd362-9268-4be2-a63d-88808be9cd89 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-562/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01621-2012-7                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                  1.2.3.1.; 1.2.14.3.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Laimos Garnelienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui, gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, nuteistajam A. S.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:           - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams;          - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A.

S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.             K. I. pripažintas kaltu ir nuteistas BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.             K. I. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .            Apeliacinis skundas dėl K.

I. nuteisimo negautas.  IÅ¡ nuteistųjų A. S. ir K. I. nukentėjusiajai L. G. solidariai priteista 10 320 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.  IÅ¡ nuteistųjų A. S. ir K. I. nukentėjusiajam G. Z. solidariai priteista 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :             A. S. ir K. I. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. gruodžio 26 d. apie 01 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie pėsčiųjų tilto per Å . upę, esančio prie namo Nr. XX, (duomenys neskelbtini) mieste, dėl anksčiau kilusio asmeninio konflikto tarp A.

S. ir A. Z., susitarė už tai nukentėjusįjį A. Z. „pamokyti“, t. y. tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė A. Z. mažiausiai septynis smÅ«gius į galvÄ , taip padarydami poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir raumenyse bei liežuvyje, abiejų virÅ¡utinių žandikaulių, deÅ¡inės akiduobės ir nosies kaulų lūžimus, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, dėl ko, įvykus komplikacijoms – galvos smegenų suspaudimui iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimui, 2013 m. sausio 5 d. 20 val. 05 min., nukentėjusysis A.

Z. ligoninėje mirė.            Taip pat A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį A. Z. ir pasinaudodamas tuo, jog A. Z. dėl panaudoto fizinio smurto prarado sÄ monę, taip atėmus galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, pagrobė A. Z. priklausantį turtÄ , t. y. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 5320“ už 300 Lt.  Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, o nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti Å¡velnesnę bausmę.  Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

   Pasak nuteistojo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtomis aplinkybėmis, t. y. turi bÅ«ti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Be to, teismas neturi remtis vienais įrodymais ir jiems suteikti prioritetÄ , kitų parodymų atžvilgiu.            Tačiau nuteistojo A. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi tik liudytojo L. G. parodymais, kurie kiekvienos apklausos metu buvo skirtingi bei prieÅ¡taringi. Pažymi, kad vienos apklausos metu liudytojas L. G. parodė, jog nematė, kuris iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡traukė nukentėjusiojo telefonÄ , tačiau matė, jog abu kraustė kiÅ¡enes.

Tuo tarpu, kitų parodymų metu tvirtino, kad negali tiksliai įvardinti, kuris bÅ«tent nuteistasis kraustė nukentėjusiojo kiÅ¡enes ir pan. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad galbÅ«t neÅ¡ant A. Z. ant tilto, iÅ¡ jo (nukentėjusiojo) kiÅ¡enės mobilaus ryÅ¡io telefonas tiesiog iÅ¡krito.             Nuteistojo nuomone, tai, kad jis pavogė iÅ¡ nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ neįrodyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme.  Skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis (nuteistasis) nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino, jog smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

Z. bei dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.  Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , reglamentuojantį bendruosiuos bausmės skyrimo pagrindus ir paskyrė per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Pasak nuteistojo, bausmės paskirtis – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).            Atsikirtime į nuteistojo A.

S. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis G. Z. nurodo, kad nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, nes jie nepagrįsti ir praÅ¡o skundÄ atmesti.  Nukentėjusysis atsikirtime teigia, kad Kauno apygardos teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra teisingi, todėl teismas tinkamai pritaikė įstatymÄ , priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje.  Pasak nukentėjusiojo, nėra jokio pagrindo tikėti liudytojų L. G., O. R., A. K. prieÅ¡taringais parodymais, nes Å¡ie liudytojai yra nuteistųjų draugai.

  Atsikirtime nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad O. R., kuris taip pat buvo nusikaltimo vietoje, turėtų bÅ«ti iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Nukentėjusiojo nuomone, O. R. padarė nusikalstamus veiksmus, nes paliko sunkiai sužalotÄ Å¾mogų įvykio vietoje. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam A. S., atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, turėjo bÅ«ti paskirta maksimali, t. y. deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė.           A. S. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.           Prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.            Nuteistojo A.

S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.Kauno apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo A.

S. įvykdytų nusikaltimų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Å ioje baudžiamojoje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta. Nuteistasis A. S. skunde neginčija veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (iÅ¡skyrus bausmę), todėl Å¡i nuosprendžio dalis neperžiÅ«rima. Apeliacinis teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

            Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio1 dalį, nes nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. L. G. parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.           Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo A. S. argumentai nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi bÅ«ti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į bÅ«tinų nusikalstamos veikos požymių ratÄ , kaltininko veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi liudytojo M. L. G. parodymais, kuriuos jis davė apie žinomas bylai svarbias aplinkybes.            IÅ¡ nukentėjusiojo G. Z. parodymų matyti, kad jis sÅ«nui A. Z. padovanojo raudonos spalvos telefonÄ â€žNokia“. IÅ¡ liudytojo M. L. G. parodymų, duotų apygardos teisme, matyti, kad jis matė, kaip A. S. ir K. I. tikrino sumuÅ¡to ir gulinčio ant žemės A. Z. kiÅ¡enes, matė, kaip A.

S. iÅ¡traukė telefonÄ ir jį pasiėmė (5 t., 21-22 b. l.). IÅ¡ liudytojo M. L. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad A. Z. kiÅ¡enes tikrino A. S. ir K. I., matė, kaip A. S. paėmė telefonÄ ir įsidėjo į striukės kiÅ¡enę, bijo akistatos su nuteistuoju A. S., nes jis gali kerÅ¡yti (2 t., 142-145, 147 b. l.).            Šiuos liudytojo M. L. G. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina nuteistojo K. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant gynėjai advokatei S. S. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad po A.

Z. sumuÅ¡imo, jiems einant link K. gatvės, A. S. iÅ¡sitraukė rožinės spalvos telefonÄ â€žNokia“ ir pasakė: „<...>... Turim ragelį... <...>“, tačiau jis nematė, kaip jis atsirado jo (A. S.) rankose (3 t., 85-87 b. l.). Pažymėtina, kad vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme nuteistasis K. I. atsisakė Å¡ių parodymų, tačiau negalėjo logiÅ¡kai ir įtikinamai paaiÅ¡kinti pirmiau paminėtų parodymų pakeitimo priežasčių (5 t., 40-42 b. l.).            Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo M.

L. G. parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jie iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo G. Z., ikiteisminio tyrimo metu duoti kito nuteistojo K. I. parodymai. Kaip matyti iÅ¡ pirmiau paminėtų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo K. I. parodymai dėl telefono „Nokia“ pagrobimo aplinkybių bei jo spalvos iÅ¡ dalies sutapo su nukentėjusiojo G. Z. bei liudytojo M. L. G. parodymais. Akivaizdu, kad nuteistasis K. I. apie pagrobto telefono spalvÄ (rožinę) galėjo žinoti tik betarpiÅ¡kai jį matęs pas A.

S., todėl iÅ¡sigalvoti Å¡ių aplinkybes negalėjo. NatÅ«ralu, kad nuteistasis K. I. tamsoje negalėjo tiksliai įžiÅ«rėti telefono spalvos, nurodė tik panaÅ¡iÄ Ä¯ raudonÄ , tačiau tai nelaikoma prieÅ¡taravimu nustatytoms bylos aplinkybėms. Liudytojo M. L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose esantys nežymus netikslumai, nelaikomi kaip melagingi. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas M. L. G. turėtų tikslÄ apkalbėti nuteistÄ jį A. S. Pirmiau paminėti įrodymai gauti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.

Tai, kad iÅ¡ A. Z. pagrobtas telefonas „Nokia“ nerastas, nei įrodo, nei paneigia nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos padarymÄ . Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad byloje surinkti įrodymai vertinami visumoje, o ne atskirai (selektyviai) nuo visos bylos medžiagos. Pirmiau paminėti nukentėjusiojo, liudytojo M. L. G. ir nuteistojo K. I. parodymai vieni kitus papildo, jie neprieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms, todėl vertinami visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais.            Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas A.

S. nusikalstamÄ veikÄ dėl minėto telefono „Nokia“ pagrobimo iÅ¡ A. Z. teisingai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.                 Bausmės paskyrimas ir civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti                 teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ Â Â Â Â Â Â Â Â sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.         IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnamečiu.           Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be Å¡io kodekso 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, atsižvelgia į: nepilnamečio auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos įvertinęs visas                  bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam A.

S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė teisingas bausmes bei teisingai paskyrė subendrintÄ bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnis), jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kauno apygardos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ netiesioginę tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (jaunÄ amžių, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnamečiu, neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojamas neigiamai (4 t., 8-9, 14 b. l.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. iki nusikalstamų veikų padarymo gyveno kartu su motina L. G., socialiai subrendęs, nedirbo, duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje nėra. Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nuteistieji A. S. ir K. I. po nukentėjusiojo sumušimo, jį paliko, jokios pagalbos nesuteikė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo nepilnamečiui, BK 90, 91 straipsnių reikalavimų nepažeidė ir A.

S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra žymiai mažesnės, nei bausmės vidurkiai. Å ios bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisingos ar per griežtos, ir jų Å¡velninti nėra jokio pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas A. S. pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir Å¡iÄ aplinkybę įvertino skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę vertinti kitaip.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl priteistos neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems L.

G. ir G. Z. nenurodo. Teisėjų kolegija nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai L. G. neperžiÅ«ri (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo A. S. ir K. I. solidariai priteisė nukentėjusiajai L. G. ir G. Z. po 200 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas atsižvelgė į: kilusius padarinius, nuteistųjų kaltę, turtinę padėtį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertino ekonominį aspektÄ , t. y. pragyvenimo lygį valstybėje bei teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Teisėjų kolegija su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka visiÅ¡kai, tačiau mano, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiam tokio pobÅ«džio bylose, pagal konkrečias bylos aplinkybes Å¡i suma yra žymiai mažesnė (Kasacinės nutartys                                Nr. 2K-521/2013; 2K-575/2013; 2K-94/2014). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė analogiÅ¡kus argumentus ir pažymėjo, kad tokio pobÅ«džio bylose priteisiamas neturtinės žalos dydis sudaro vidutiniÅ¡kai 100 000 Lt.

Kaip matyti iš tolesnių pirmosios instancijos teismo išvadų, nukentėjusiesiems L. G. ir G. Z. priteisė po 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nužudytas A. Z. jiems buvo vienintelis sūnus.            Svarbu pažymėti, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymÄ tik teismas, vertindamas bylos              aplinkybes, žalos dydžio nustatymo kriterijus pagal CK 6.250 straipsnį, nustato žalos dydį ir jos kompensavimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje   pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko neadekvatų žalos atlyginimo dydį.

Pažymėtina, kad     neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio           teisingumo atkÅ«rimas, kai priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto    konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nagrinėjamojoje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems L. G. ir G. Z. padaryta tyčiniais A. S. ir K.

I. nusikalstamais veiksmais, dėl ko buvo nužudytas jų sÅ«nus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiųjų ir sÅ«naus A. Z. santykiai buvo labai geri, draugiÅ¡ki, žuvusysis charakterizuojamas tik teigiamai (aktyvus visuomenininkas, sportininkas). Teismo nuomone, be abejonės, kad nukentėjusieji L. G. ir G. Z. dėl sÅ«naus tragiÅ¡kos netekties patyrė didelius dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , kas neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamÄ Ä¯takÄ jų gyvenimui. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamÄ reikÅ¡mę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, t. y.

į nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį ir pan. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji yra labai jauno amžiaus, abu nedirba, nekilnojamo ar kitokio turto į kurį bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas neturi, todėl pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės neturėtų realių galimybių atlyginti. Todėl siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistųjų teisinės padėties bei atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis sumažinamas iki 125 000 Lt.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ nuteistųjų toks priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumažinimas neprieÅ¡tarauja neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams. Tik tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiųjų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistųjų teisinės padėties bei teisėtÄ jos prioritetÄ .             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

          Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti:IÅ¡ nuteistųjų A. S. ir K. I. solidariai nukentėjusiajai L. G. ir G. Z. priteistÄ po 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 125 000 Lt (po 36 202,50 eurų) kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų.           Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                      Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                   Laima Garnelienė                                                                                   Linas Žukauskas