Legislator Case Law & Legislation
2b7ae2c9-e5a3-44f1-b7c6-015890af1682 AI generated

2b7ae2c9-e5a3-44f1-b7c6-015890af1682 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2b7ae2c9-e5a3-44f1-b7c6-015890af1682
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-64-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19972-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2.;2.6.16.8.;3.1.7.6.;3.3.1.20(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Mindaugo Å imonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D.

Legislator headnote

AI generated

2b7ae2c9-e5a3-44f1-b7c6-015890af1682 · Kauno apygardos teismas: priimtÄ 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymÄ Nr. 8VJ-917-(14,8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105" yra pagrindinis, o likę reikalavimai ieÅ¡kinyje yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio ir jie galėtų bÅ«ti tenkinami tik patenkinus šį reikalavimÄ . Kadangi ieÅ¡kovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ nesilaikydami Žemės reformas įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-64-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19972-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2.;2.6.16.8.;3.1.7.6.;3.3.1.20(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Mindaugo Å imonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D.

T. ir R. J. T. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z. I., uždaroji akcinė bendrovė „Judesio magija“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimtÄ 2016 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymÄ Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su R. J. T. ir D. T. susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) Å¡alis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įraÅ¡ant R.

J. T. ir D. T. IeÅ¡kovai nurodė, kad su Z. I. 2016 m. gegužės 6 d. sudarė Boilerinės pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį (toliau – pirkimo – pardavimo sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovai už 88 000,00 Eur sumÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pastatÄ - boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Pastatas stovi ant 0,0232 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, bei kuris 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (toliau – nuomos sutartis) ir 2014 m. birželio 17 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-178 pagrindu iÅ¡nuomotas Z.

I. Pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alys, atsižvelgdamos į tai, kad pastato ir žemės sklypo savininkas nėra tas pats asmuo, ir todėl kartu su pastatu Z. I. negali ieÅ¡kovams perleisti ir žemės sklypo nuosavybės teisės, pirkimo – pardavimo sutarties III skyriuje „Žemės sklypas“ aptarė ieÅ¡kovų teisę į žemės sklypo nuomÄ , t. y.: pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. punkte nustatyta, kad Z. I. neatlygintinai perduoda žemės sklypo nuomos teisę ieÅ¡kovams, o ieÅ¡kovai perima visas teises ir pareigas į žemės sklypÄ ; pirkimo - pardavimo sutarties 3.3. p. nurodyta, kad Žemės sklypo nuomos teisės perleidimui yra gautas Žemės sklypo patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sutikimas Nr. 8ST-519-(14.8.5.) „Perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę" (toliau – Sutikimas), kuriuo Žemės sklypo patikėtinis pareiÅ¡kė sutinkantis, kad Z.

I. perleistų Žemės sklypo, reikalingo Pastatui eksploatuoti, nuomos teisę naujiesiems Pastato savininkams. Taigi, pirkimo — pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovai tapo teisėtais Pastato savininkais ir tuo pačiu tapo žemės sklypo nuomininkais. Sutikimo 2 punkte nurodyta, kad naujasis pastato savininkas (t. y. ieÅ¡kovai) per vienÄ mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių su praÅ¡ymu pakeisti Nuomos sutartį.

IeÅ¡kovai 2016 m. gegužės 10 d. įregistravę nuosavybės teisę į pastatÄ 2016 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių, praÅ¡ydami pakeisti nuomos sutartį, pakeičiant žemės sklypo nuomininkÄ iÅ¡ Z. I. į ieÅ¡kovus. Žemės sklypo patikėtiniui nepateikus jokio atsakymo į ieÅ¡kovų pateiktÄ praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovai 2016 m. rugpjūčio 12 dar kartÄ kreipėsi į atsakovę, pakartotinai praÅ¡ydami pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymÄ Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“ (toliau – įsakymas), kuriuo galiausiai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo. Žemės sklypo patikėtinio atsisakymÄ pakeisti nuomos sutartį, ieÅ¡kovai vertina kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , kadangi pastato nuosavybės teisei perėjus ieÅ¡kovams, tuo pačiu ieÅ¡kovams perėjo žemės sklypo, reikalingo Å¡iam pastatui eksploatuoti, nuomos teisė.

Todėl atitinkamai ieÅ¡kovai įgijo teisę reikalauti pakeisti nuomos sutartį. IeÅ¡kovai valstybiniame Žemės sklype turėdami nekilnojamojo turto objektÄ , kartu turi įstatymo jiems garantuojamÄ teisę į Å¡io Žemės sklypo nuomÄ ne aukciono tvarka. IeÅ¡kovų vertinimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius, atsisakydamas pakeisti Nuomos sutartį pažeidė teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, o tuo pačiu ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama ir LR žemės įstatymo straipsnio 6 dalyje bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 28 punkte.

Valstybinės žemės sklypus nuomoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Atsakovė pažymi, jog Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Tam, kad atsirastų reali galimybė žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), iÅ¡sinuomoti be aukciono, turėtų bÅ«ti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas reikalingas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

Remiantis Taisyklių 28 punktu, darytina iÅ¡vada, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti statinius. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 19-105. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A.

M. priimtÄ 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymÄ Nr. 8VJ-917-(14,8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105" yra pagrindinis, o likę reikalavimai ieÅ¡kinyje yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio ir jie galėtų bÅ«ti tenkinami tik patenkinus šį reikalavimÄ . Kadangi ieÅ¡kovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ nesilaikydami Žemės reformas įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.

Be to, atsakovės nuomone, ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su ieÅ¡kovais susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) Å¡alis, reikÅ¡tų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos administracinių funkcijų perėmimÄ , todėl Å¡ioje dalyje prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“, kuriuo atsisakė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ir įpareigojo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieÅ¡kovu R.

J. T. ir ieÅ¡kove D. T. sudaryti susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) Å¡alis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įraÅ¡ant R. J. T. ir D. T.; priteisė iÅ¡ atsakovės 1 735,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams ir 12,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkÄ (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija, galiojanti Å¡iuo metu), nuostatų taikymu susiję aspektai yra iÅ¡aiÅ¡kinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai nėra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, o tai reiÅ¡kia, kad nuo tokio sprendimo priėmimo momento visi susiję ginčai nagrinėjami teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013, 2016 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. A-1120-492/2016).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovų prašymas dėl nuomos sutarties sudarymo nebuvo tenkintas, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad toks atsisakymas, kaip nurodyta ir pačiame įsakyme, kurį ieškovai prašo panaikinti, turi būti nagrinėjamas išankstine ginčų sprendimo tvarka. Kadangi ieškovai ieškiniu reiškia ir kitus reikalavimus, prašydami pakeisti nuomos sutartį, kurie nagrinėtini tiesiogiai teisme, todėl vadovaudamasis bylos nagrinėjimo teisme prioriteto, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad neskaidant ginčo, visi reikalavimai nagrinėtini teisme.Teismas nustatė, kad ieškovams 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu nuosavybės teise ginčo žemės sklype priklauso pastatas – boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis:

„kita“, ginčo sklypo naudojimo paskirtis taip pat „kita“. Boilerinės pirminė paskirtis buvo eksploatuoti Å¡ilumos mazgus, kai boilerinę nustojo naudoti pagal paskirtį, AB „Kauno energija“ 2006 m. rugpjūčio 22 d. jÄ pardavė ir nuo to laiko pagal pradinę paskirtį naudojama nebuvo. Teismas nurodė, kad atsakovė, sudarydama 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria iÅ¡nuomotas ginčo sklypas trečiajam asmeniui penkiasdeÅ¡imt ketveriems metams, ir 2014 m. birželio 17 d. susitarimÄ Dėl 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 pakeitimo, nekėlė klausimo dėl pastato ar nuomojamos žemės atitikimo LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 45 punktui.

Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 24 d. raÅ¡ytiniu pritarimu pritarė boilerinės projektui dėl kapitalinio remonto ir dalies patalpų (iki 49 proc.) paskirties keitimo į gamybos/pramonės paskirtį. 2014 m. balandžio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties keitimÄ , patvirtina, kad kapitalinis remontas ir dalies patalpų (iki 49 proc.) keitimas iÅ¡ „Kita“ į „Gamybos/pramonės paskirtį“ baigtas (1 t., b. l. 114, 173-175). 2016 m. birželio 23 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad ginčo sklypas naudojamas pagal paskirtį (1 t., b. l. 75-76).Iš 2014 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos teismas nustatė, kad konstruktyvo, patalpų išplanavimo (dvi pagrindinės patalpos – salės su pagalbinėmis patalpomis) ir naudojimo paskirties atžvilgiu boilerinės pastatas universalus, galima administracinė, prekybos, paslaugų, sporto, medicinos, švarios gamybos, sandėliavimo veikla (1 t., b. l. 86).

IeÅ¡kovai pastatÄ nuomoja trečiajam asmeniui UAB „Judesio magija“, kuri vykdo fizinės gerovės užtikrinimo veiklÄ . Teismas pažymėjo ir tai, kad iÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo ribų plano matyti, kad pastatas boilerinė (171,46 kv. m.) užima beveik 2/3 žemės sklypo (0,0232 ha ploto), tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypas niekam kitam naudojamas ir negali bÅ«ti kaip tik statinio eksploatavimui (1 t., b. l. 100). Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad pastatas yra laikinas statinys ar neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, kas neatitinka Taisyklių 28 punkto reikalavimų.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ trečiojo asmens Z.

I. įsigijus pastatÄ - boilerinę, tai yra pasikeitus tik Å¡io pastato savininkui, laikytina, kad pastatas ir toliau atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 45 punktÄ . 2016 m. gegužės 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas sutikimu Nr. 8ST-519-(14.8.5) sutiko, kad trečiasis asmuo Z. I. perleistų 0,0232 ha valstybinės ginčo sklypo nuomos teisę, reikalingÄ boilerinei eksploatuoti (1 t. b. l. 29). Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis.

Pažymėjo, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis, kokias pats turėjo. Pabrėžė, kad taisyklių 45 punkte nurodyta, kad perleidus žemės nuomos teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , nuomos sutartis yra pakeičiama nuomos sutartyje įraÅ¡ant naujus nuomininkus, tuo tarpu kitos Nuomos sutarties sÄ lygos nėra keičiamos.

Atsakovė 2016 m. gegužės 6 d. sutikime perleisti valstybinės žemės nuomos sklypo teisę, nurodė, kad naujasis pastato – boilerinės savininkas per vienÄ mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos su praÅ¡ymu pakeisti žemės nuomos sutartį (1 t., b. l. 29).Teismas sutiko su ieÅ¡kovų argumentu, kad atsakovės veiksmai, kai atsakovė iÅ¡ pradžių sutinka perleisti nuomos teisę į ginčo sklypÄ naujam pastato savininkui, o paskui dėl nepagrįstų priežasčių atsisako tai padaryti, pažeidžia ieÅ¡kovų teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, teismas ieÅ¡kovų reikalavimus panaikinti atsakovės įsakymÄ dėl atsisakymo pakeisti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis, reikalingas ieÅ¡kovų pastatui – boilerinei eksploatuoti, pakeisti Å¡iÄ sutartį ir įpareigoti jÄ sudaryti su ieÅ¡kove, laikė pagrįstais, dėl ko ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl administracinių funkcijų perėmimo. Nurodė, kad valstybė, kaip vieÅ¡asis asmuo, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas.

Be tam tikrų valdžios, t. y. vieÅ¡ojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek valstybinės institucijos vykdo ir Å«kinę komercinę veiklÄ , taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. VieÅ¡ojo administravimo institucijų veikla Å¡ioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra vieÅ¡asis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos, nuomodama socialinį bÅ«stÄ , veikia ne kaip vieÅ¡ojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Nuomos santykius reguliuoja privatinės, bet ne vieÅ¡osios teisės normos.IeÅ¡kinį patenkinęs visiÅ¡kai, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priteisė jų sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 82,00 Eur žyminis mokestis ir 1 653,50 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1 735,50 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl valstybinės žemės sklypų nuomos, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas netyrė aplinkybės, jog Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal jo paskirtį, t. y. pagal Statybos technino reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.2.2. papunktį priskirtinas energijos perdavimui ar skirstymui, negali būti eksploatuojamas. Tai patvirtino ir ieškovas, nurodydamas, jog šiame statinyje buvusių įrenginių nebėra. CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais.

Å i įstatymo nuostata detalizuojama ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybes 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punkte. Å iose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sÄ lygomis, iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Toks žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡sinuomojamas tik esant konkrečiai sÄ lygai, t. y., kai toks žemės sklypas yra bÅ«tinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tam, kad atsirastų reali galimybė žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡sinuomoti be aukciono, turėtų bÅ«ti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 19-105 ir priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“.Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teismas paprastai negali perimti vieÅ¡ojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiÅ¡kai atlikti administracinę procedÅ«rÄ , priimti sprendimÄ , priskirtÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančiÄ situacijÄ , nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principÄ (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012).

Ä®statymai dažniausiai teismui nesuteikia vieÅ¡ojo administravimo įgalinimų (LVAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieÅ¡kovu R. J. T. ir ieÅ¡kove D. T. sudaryti susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) Å¡alis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įraÅ¡ant R.

J. T. ir D. T. reikÅ¡tų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos administracinių funkcijų perėmimÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovų turėtas 1 653,50 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovai į bylÄ pateikė praÅ¡ymus, kuriuose sudėjus reikalaujamas priteisti sumas (2017-06-06 praÅ¡ymas, 2017-02-21 praÅ¡ymas) iÅ¡ viso priteistina suma – 1 633,50 Eur.

Todėl Å¡ioje dalyje sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas sumažinant priteistinas ieÅ¡kovų turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti 300 Eur iÅ¡laidas už atstovavimÄ teismo posėdžiuose bei nurodo, jog atstovauta 3 valandas. Tačiau Rekomendacijos nėra numatyta priteisti tokio dydžio iÅ¡laidas, nustatytas 0,1 dydžio koeficientas, o tai yra žymiai mažesnė suma, negu ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti. Taip pat ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti 181,50 Eur iÅ¡laidas už 2017 m. birželio 5 d. atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės procesinį praÅ¡ymÄ , tačiau Rekomendacijose nėra numatyta rengiant tokio pobÅ«džio procesinius dokumentus priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai R.

J. T. ir D. T. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 544,50 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovės pozicija, kad pastatas neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ir dėl to negali bÅ«ti sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo. Å iuo atveju nėra ginčo, kad ieÅ¡kovai teisėtai valdo žemės sklype esantį pastatÄ .

Todėl pagrindinė žemės sklypo nuomos sÄ lyga - teisėtas žemės sklype esančių statinių buvimas ir valdymas - yra tenkinama. Žemės sklypo, kuriame yra pastatas, NTR iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“. LR Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytÄ Å¾emės naudojimo bÅ«dÄ skirstomi į: <..> komercinės paskirties teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; <...>." Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡e, patvirtintame LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40 įsakymu, nustatyta, kad komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo bÅ«do turinys apima žemės sklypus, be kita ko, skirtus prekybos paskirties pastatams, paslaugų paskirties pastatams ir kt., o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo bÅ«do turinys apima žemės sklypus, be kita ko, skirtus inžinerinių tinklų maitinimo Å¡altinių (skirstyklų) statiniams ir įrenginiams.

Tai reiÅ¡kia, kad ginčo pastato naudojimas, tiek kaip boilerinės (koks jis realiai buvo anksčiau), tiek kaip komercinės paskirties statinio (koks jis realiai yra dabar) neprieÅ¡tarauja nustatytai žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir jos bÅ«do turiniui.Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-10-20 raÅ¡ytinį pritarimÄ pastatas dar 2014 m. buvo baigtas pertvarkyti į komercinei veiklai vykdyti tinkamas patalpas turintį pastatÄ . IeÅ¡kovai pastatÄ nuomoja trečiajam asmeniui UAB „Judesio magija", pastarasis pastate esančiose patalpose vykdo fizinės gerovės užtikrinimo veiklÄ .

Taigi, akivaizdu, kad pastatas ir žemės sklypas yra naudojamas. Be to, atsakovė 2016-06-23 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, ir pažymėjo, kad pažeidimų žemės sklype nenustatyta. Tai rodo, kad atsakovė atliko faktinį žemės sklypo bei pastato patikrinimÄ ir nenustatė jokių naudojimo pažeidimų. Todėl nesuprantama atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovai žemės sklypÄ ir pastatÄ naudoja ne pagal paskirtį.Pastatas negali bÅ«ti priskirtas laikinojo statinio kategorijai, nes pastatui nėra nustatytas ribotas naudojimo terminas (LR Statybos įstatymo 2 str. 24 d.).

Pastatas taip pat negali būti priskirtas neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinio kategorijai. Ieškovų vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas", kadangi atsakovės 2016-08-25 įsakymo Nr. 8VĮ-917- (14.8.2) priėmimo metu šis reglamentas nebuvo įsigaliojęs. Pagal 2014-10-11 - 2016-12-31 metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatas, pastatas negalėtų būti priskiriamas neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinio kategorijai, kadangi šiai kategorijai priskiriami tik tam tikri kitos paskirties inžineriniai statiniai (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

Pastatas turėtų bÅ«ti priskiriamas gamybos ir pramonės paskirties pastatų kategorijai (8.8. p., 13 p.). Nuo 2017-01-01 galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" statinių klasifikavimas iÅ¡ esmės nesiskiria nuo iki tol galiojusiame reglamente apibrėžto statinių klasifikavimo, todėl ir nuo 2017-01-01 pastatas formaliai yra priskirtinas tai pačiai - gamybos, pramonės paskirties pastatų kategorijai. Kadangi duomenų apie nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡vieÅ¡inimas nenulemia daikto paskirties, todėl nagrinėjamu atveju reikėtų vertinti realiÄ pastato naudojimo situacijÄ .

Tai, kad lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013.Atsakovei buvo žinoma, jog pastatas nebus naudojamas Å¡ilumos perdavimui ar skirstymui dar 2009 m., kai atsakovė sudarė nuomos sutartį su ankstesne pastato savininke R. S.. Be to, kad pastatui naudoti reikalingas žemės sklypas, atsakovė patvirtino sudarydama 2014-06-17 susitarimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo, pagal kurį žemės sklypo nuomininke tapo naujoji pastato savininkė Z.

I.. Sudarant šį susitarimÄ pastatas jau buvo pertvarkytas į komercinei veiklai vykdyti tinkamas patalpas, t. y. pastatas jau tuomet turėjo tokias pačias panaudojimo savybes kaip ir 2016-05-06 ieÅ¡kovams įsigyjant pastatÄ . Atsakovė nereiÅ¡kė jokių pastabų dėl pastato paskirties ar galimybės toliau nuomoti žemės sklypÄ net ir tada, kai sužinojo, kad pastatÄ ketina įsigyti ieÅ¡kovai. Atsakovės 2016-05-06 sutikimas (1 t., b. l.

29) patvirtina, kad ji sutiko, jog ankstesnė pastato savininkė Z. I. perleistų žemės sklypo nuomos teisę. Å iame sutikime atsakovė taip pat patvirtino, kad tokia nuomos teisė yra reikalinga pastatui eksploatuoti. Todėl, ieÅ¡kovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai po tokių atsakovės veiksmų sekusį jos atsisakymÄ perleisti žemės sklypo nuomos teisę laikė ieÅ¡kovų teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimu. Svarbu tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis nėra pasibaigusi, kitaip tariant, ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui Z.

I. sudarius 2016-05-06 Boilerinės pirkimo - pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį, Z. I. turima žemės sklypo nuomos teisė nepasibaigė, o įstatymo pagrindu perėjo ieÅ¡kovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016; 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai yra perėmę žemės sklypo nuomos teisę, tik toks veiksmas nėra įformintas nuomos sutarties pakeitimu. O atsakovės atsisakymas su ieÅ¡kovais sudaryti susitarimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo laikytinas imperatyvių CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimu.Ä®pareigodamas atsakovę sudaryti susitarimÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo, pirmosios instancijos teismas neperėmė atsakovės administracinių funkcijų.

Å iuo atvejui ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu neprašė, kad teismas perimtų atsakovės administracines funkcijas, o prašė įpareigoti atsakovę vykdyti teisėtas jos civilines pareigas, kurias vykdyti atsakovė nepagrįstai vengia. Å iuo atveju atsakovė vengia vykdyti iÅ¡ civilinių teisinių santykių teisėtai (CK 6.394 str. 3 d. imperatyvas) kylančiÄ pareigÄ (įforminti pasikeitusį nuomininkÄ ), o ne administracinę funkcijÄ . Vadinasi, ginčas, kylantis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių, yra reguliuojamas privatinės teisės normų, o įpareigojimas atlikti nuomos sutarties pakeitimÄ negali bÅ«ti laikomas administracinių funkcijų perėmimu.IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bendrÄ 1 633,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ ir 82 Eur žyminį mokestį.

Sprendime įraÅ¡yta priteistina 1 735,50 Eur suma. IeÅ¡kovų vertinimu, 20 Eur skirtumas susidarė grynai dėl techninės teksto surinkimo klaidos, todėl nesudaro pagrindo mažinti ieÅ¡kovams priteistinÄ 1 715,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . IeÅ¡kovams buvo teikiamos teisinės konsultacijos, rengiami procesiniai dokumentai (2016-09-30 ieÅ¡kinys; 2016-11-04 atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ ; 2017-06-05 atsiliepimas į 2017-04-11 praÅ¡ymÄ ), raÅ¡tai atsakovei (2016-09-30, 2017-01-18, 2017-05-26) ir kitiems asmenims (2017-03-06), atstovaujama teismo posėdžiuose.

Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už ieÅ¡kinio parengimÄ galėtų bÅ«ti 1 870 Eur (2,5 x 748), už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ arba į reikalavimÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu maksimalÅ«s dydžiai galėtų bÅ«ti atitinkamai 308,76 Eur (0,4 x 771,9) ir 329,12 Eur (0,4 x 822,8). Bylos nagrinėjimas teisme bendrai užtruko ilgiau nei 3 valandas. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovams priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra protingas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobÅ«dis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos iÅ¡sprendimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės, reikalingos ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantiems pastatams tinkamai eksploatuoti, nuomos sutarčių pakeitimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė Å¡ias svarbias aplinkybes byloje: 0,0232 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos (1 t. b. l. 27-28). 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19-105 0,0232 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), valstybė penkiasdeÅ¡imt ketveriems metams iÅ¡nuomojo R.

S., kuri minėtame sklype nuo 2008 m. gruodžio 31 d. asmeninės nuosavybės teise turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ PastatÄ â€“ Boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23, 24, 117). 2014 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartimi PastatÄ â€“ Boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijus Z. I., valstybė atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Z. I. 2014 m. birželio 14 d. sudarė susitarimÄ Nr. 8SŽN-178, kuriuo 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-105 buvo pakeista, žemės sklypo nuomininke įvardijant Z.

I. ir papildomai įraÅ¡ant sutartyje nuostatÄ , kad iÅ¡nuomotame žemės sklype gali bÅ«ti statomi ir rekonstruojami statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemės sklypas (1 t. b. l. 25-28). 2016 m. gegužės 6 d. ginčo žemės sklypo valdytoja Nacionalinė žemės tarnyba surašė SutikimÄ perleisti valstybinės žemės nuomos teisę Nr.8ST-519, kuriame sutiko, jog Z. I. perleistų 0,0232 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę kuri reikalinga Pastato – Boilerinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui (1 t. b. l. 29). 2016 m. gegužės 6 d.

Z. I. pirkimo pardavimo sutartimi perleido PastatÄ â€“ Boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovams R. J. T. ir D. T. (1 t. b. l. 10-22). IeÅ¡kovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105, žemės sklypo nuomininkais įraÅ¡ant J. T. ir D. T.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“ atsisakė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (1 t., b. l. 30).IeÅ¡kovai kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ Nacionalinei žemės tarnybai, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A.

M. priimtÄ 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su R. J. T. ir D. T. susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) Å¡alis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įraÅ¡ant R.

J. T. ir D. T.. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“, kuriuo atsisakė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ir įpareigojo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieÅ¡kovu R.

J. T. ir ieÅ¡kove D. T. sudaryti susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) Å¡alis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įraÅ¡ant R. J. T. ir D. T.; priteisė iÅ¡ atsakovės 1 735,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams ir 12,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tam, kad atsirastų reali galimybė žemės sklypÄ iÅ¡sinuomoti be aukciono, todėl turėtų bÅ«ti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį; teismas negali perimti vieÅ¡ojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiÅ¡kai atlikti administracinę procedÅ«rÄ , priimti sprendimÄ , priskirtÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijos kompetencijai, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105, įraÅ¡ant nuomininkais ieÅ¡kovus, turėjo bÅ«ti atmestas Å¡iuo pagrindu; teismas neteisingai paskirstė Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Dėl valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis santykių teisinio reglamentavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais ir yra imperatyvus.

Jis riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/421/2017, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-349-313/2016, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais.

Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ , valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomis instituto paskirtis – sudaryti sÄ lygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamÄ jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatacijÄ (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra bÅ«tina tokios valstybinės žemės nuomos sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-640/2015). Ä®vertinus Å¡ios nutarties 19-21 pastraipose nurodomÄ valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, matyti, jog lengvatinėmis sÄ lygomis nuomoti valstybinę žemę asmeniui galima turint žemės sklype pastatus, atitinkančius Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomus kvalifikacinius reikalavimus, Å¡ie pastatai turi bÅ«ti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas yra bÅ«tinas pastatų eksploatacijai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, LR Vyriausybes 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003).

            Dėl valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sÄ lygomisByloje tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovams nuo 2016 m. gegužės 6 d. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21, 22, 117). Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (1 t. b. l. 113-119), 2013 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui (1 t. b. l. 114), 2014 m. balandžio 15 d. suraÅ¡ytos ir įgaliotų institucijų įsakymais patvirtintos Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ (1 t. b. l. 173-175) nustatė, kad 2013 metais įstatymų nustatyta tvarka buvo atlikta Pastato – Boilerinės rekonstrukcija.

IÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (1 t. b. l. 113-119) matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktas apie atliktÄ Â ginčo pastatų kapitalinį remontÄ . Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o 2.1 punkte pažymėta, jog pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (1 t. b. l. 113). IÅ¡ 2016 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akto turinio (1 t. b. l. 75-77) matyti, kad atsakovė patikrino ginčo žemės sklypo naudojimo sÄ lygas ir faktinę sklypo naudojimo paskirtį.

Šiame akte konstatuojama, jog žemės sklype yra ieškovams priklausantis Pastatas – Boilerinė, akte yra išvada, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, pažeidimų žemės sklype nenustatyta. 2014 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad pastato konstruktyvo, patalpų išplanavimo (dvi pagrindinės patalpos – salės su pagalbinėmis patalpomis) ir naudojimo paskirties atžvilgiu boilerinės pastatas universalus, jame galima administracinė, prekybos, paslaugų, sporto, medicinos, švarios gamybos, sandėliavimo veikla (1 t., b. l. 86).

Å ios nustatytos aplinkybės byloje leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovams priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra atskiras, tinkamai įrengtas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys, turintis apibrėžtÄ panaudojimo paskirtį statinys, atitinkantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatas. Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančio Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o nustatė, jog 2016 metais įkurta UAB „Judesio magija“ (1 t. b. l. 135), kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), t. y. yra ieÅ¡kovams priklausančiame Pastate.

IÅ¡ byloje pateiktos 2016 m. birželio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (1 t. b. l. 137-140) matyti, kad bendrovė nuomoja ieÅ¡kovams priklausančias patalpas, jas naudoja įregistruotai veiklai vykdyti – asmenų fizinės gerovės paslaugoms teikti (1 t. b. l. 135). Be to, minėta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t. b. l. 177). Å is faktas patvirtina, kad ieÅ¡kovams priklausantis ginčo Pastatas yra naudojamas pagal įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre jo paskirtį.

Å ios nutarties 22 ir 23 pastraipose apraÅ¡ytos faktinės aplinkybės sudaro faktinį pagrindÄ Â Å½emės įstatymo 9 straipsnio ir CK 6.551 straipsnio 2 dalies tvarka iÅ¡nuomoti valstybinį žemės sklypÄ be aukciono turimam nekilnojamam turtui eksploatuoti.Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybiniai žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte nustatyta, kad ne aukciono tvarka išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Byloje nustatyta, kad pastatas boilerinė (171,46 kv. m.) užima beveik 2/3 žemės sklypo dalis (0,0232 ha ploto). Likusi neužstatyta žemės sklypo dalis yra 0,006 ha (arba 60 kv. m, 1 t. b. l. 103).

Å i likusi neužstatyto ginčo žemės sklypo dalis yra reikalinga priėjimams prie Pastato – Boilerinės įrengti ir negali bÅ«ti formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas niekam kitam naudojamas negali bÅ«ti, kaip tik ieÅ¡kovams priklausančio statinio eksploatavimui. Be to, CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovams įgyjant PasatÄ â€“ Boilerinę iÅ¡ Z. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 6 d. Sutikimu Nr. 8ST-519-(14.8.5) iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad turto savininkė Z.

I. perleistų 0,0232 ha valstybinės ginčo sklypo nuomos teisę, reikalingÄ boilerinei eksploatuoti (1 t. b. l. 29). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad atsakovės atsisakymas pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nuomininkais įraÅ¡ant ieÅ¡kovus yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja nustatytam teisiniam reglamentavimui ir iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovų teisę be aukciono nuomoti žemės sklypÄ , kuriame yra jiems priklausantis nekilnojamasis turtas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, 6.394 straipsnio 3 dalis).

Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“ ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su R.

J. T. ir D. T. susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) Å¡alis, 0,0232 ha žemės sklypo nuomininkais įraÅ¡ant R. J. T. ir D. T.. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė teisę ieÅ¡kovams be aukciono nuomoti valstybinės žemės sklypÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka nepasitvirtino (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).         Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliantė įrodinėjo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kovais R.u J.

T. ir D. T. sudaryti susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, įraÅ¡ant 0,0232 ha žemės sklypo nuomininkais R. J. T. ir D. T., perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos administracines funkcijas. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs civilinio proceso nuostatÄ â€“ ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant bylas ir priimant sprendimas, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini. Nagrinėjamoje byloje nustačius ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ , kai atsakovė be faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė pakeisti žemės nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kovais R.

J. T. ir D. T. sudaryti susitarimÄ , kuriuo bÅ«tų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, įraÅ¡ant 0,0232 ha žemės sklypo nuomininkais R. J. T. ir D. T.. Toks teismo parinktas ieÅ¡kovų teisių gynimo bÅ«das atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintus teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, teisingumo civilinėse bylose vykdymo ir proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 5, 6 ir 7 straipsniai, CK 1.138 straipsnis). Å iais motyvais atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neįvardintų atsakovės administracinių funkcijų perėmimo atmestini, kaip nepagrįsti.Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims.

Teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovai sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 32), sumokėjo 1633,50 Eur už advokato paslaugas byloje (1 t., b. l. 147-150, 2 t., 11-12). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidÄ sprendimo motyvuojamojoje dalyje įrašęs, jog iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sudaro iÅ¡ viso 1653,50 Eur sumÄ . Todėl teisėjų kolegija, nekeisdama sprendimo esmės, iÅ¡taiso padarytÄ aritmetinę klaidÄ , sumažina ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistÄ turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 1735,50 Eur sumos iki 1715,50 Eur sumos.

Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė D. T. turėjo 544,50 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 60, 61). Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnis).Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 10 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b. l. 64). Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ apeliantės (CPK 92 str.) Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovams R. J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j. a. k. 188704927) 1 735,50 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 1 715,50 Eur sumos.Priteisti D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j. a. k. 188704927) 544,50 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j. a. k. 188704927) 10 Eur iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Marius Bartninkas                                                                                                                                  Mindaugas Šimonis Arvydas Žibas