2b7aa2ec-9d85-494d-a876-4c05c19ba893 · Panevėžio apygardos teismas

CivPirmosios instancijos teismo teisėja                                    Civilinė byla Nr. 2S-438-227/2015Birutė Mėlinauskienė                                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08067-2014-1                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 128.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gegužės 27 d.Vilnius          Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-363-223/2015 pagal pareiÅ¡kėjos V. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J. J., J. P., E. T. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. G. pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po senolio J. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti priėmė palikimÄ Ä¯ J.

T. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1,28 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį valdo. Nurodė, kad ji ir jos mama Z. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po senelio J. T. mirties pasiėmė jo asmeninius daiktus ir jos mama formaliai valdė visÄ senelio turtÄ , rÅ«pinosi žemės sklypu, kurį pareiÅ¡kėja su mama iÅ¡nuomojo žemės Å«kio bendrovei. PareiÅ¡kėja po mamos mirties pradėjo valdyti J. T. priklausiusį turtÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi bylÄ nutraukė.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybės naudai priteisė 8,64 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos senolis J. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6) , į teismÄ su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja V. G. kreipėsi 2014 m. lapkričio 13 d. Vadovavosi 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 d., 38 str., kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu (1994-04-27) , taip pat 2000 m.

CK 1.5 str., kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymas. Ä®vertino, kad nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 1994 m. birželio 10 d. galiojusio 1964 m. CK 573 str. numatė dvi įstatyminių įpėdinių eiles pirmosios eilės –mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; antrosios eilės–mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iÅ¡ tėvo pusės, tiek ir iÅ¡ motinos pusės. Pažymėjo, kad CK 573 str. 4 d. numatė, jog palikėjo vaikaičių paveldėjimo teisė buvo reglamentuota nustatant, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai) paveldint pagal įstatymÄ .

Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu buvo įtvirtintas paveldėjimas atstovavimo teise. Kadangi pareiškėjos senolis J. T. mirė (duomenys neskelbtini), pripažino, kad palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. CK 573 str. redakcija, kuri nesuteikė teisės vaikaičiams paveldėti po senolio mirties, jei palikimo atsiradimo metu buvo gyvi palikėjo vaikai (vaikaičio tėvai), tuo tarpu pareiškėjos V. G. motina (palikėjo J. T. dukra) Z. G. mirė po palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) ir ji palikimo atsiradimo metu (1994-04-27) turėjo teisę paveldėti po J.

T. mirties (b.l. 9). Pripažino, kad esant gyvai palikėjo dukrai Z. G., jo anÅ«kė pareiÅ¡kėja V. G. palikimo atsiradimo metu nebuvo palikėjo J. T. įstatyminė įpėdinė ir pretenduoti į jo palikimÄ negalėjo, palikimo atsiradimo metu neturėjo subjektyvinės teisės paveldėti po J. T. mirties, todėl bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių.

Konstatavo, kad teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių. Pripažino, kad pareiÅ¡kėja V. G. nėra įstatyminė įpėdinė po senolio J. T. mirties, todėl ji neturėjo teisės kreiptis nei dėl palikimo priėmimo pas notarÄ ir neturi teisės kreiptis dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Civilinę bylÄ nutraukė CPK 293 str. 1 p. numatytu pagrindu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.).

PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ jÄ nutartį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 1994 m. birželio 10 d. galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio nuostatas. Teismas nesprendė fakto, kad po J. T. mirties jo palikimÄ priėmė ir pradėjo valdyti jo dukra Z. G., pareiÅ¡kėjos mama pagal aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjos mama faktiÅ¡kai atliko palikimo priėmimo veiksmus.

Po mamos mirties pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė pagal faktinį valdymÄ pasiimdama mamos ir senelio asmeninius daiktus, susitarė su žemės Å«kio bendrove dėl žemės sklypo apdirbimo. Nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai valdo J. T. nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėja galėtų notariÅ¡kai įteisinti nuosavybę į 1,28 ha žemės sklypÄ . Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡o skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad iki 2001-06-30 galiojusi 1964 m. CK 573 str. redakcija antrosios eilės įpėdiniai Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos mama Z. G. priėmė po J. T. mirties palikimÄ , tačiau nepraÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto.          Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali bÅ«ti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti iÅ¡ esmės taip pat taikomos Å¡ios reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.). Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos senolis J.

T. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Tuo tarpu palikėjo J. T. dukra, pareiÅ¡kėjos mama Z. G. mirė jau po palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja V. G. pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po senolio J. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti priėmė palikimÄ Ä¯ J. T. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1,28 ha žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį valdo.

Paveldėjimo ir įregistravimo registre tikslu apeliantė kreipėsi į teismÄ siekdama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po senelio mirties, ji priėmė palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Atskiruoju skundu keliamas Å¡ios bylos nutraukimo dėl aplinkybės, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių, pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako Å¡iuo aspektu.Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Byloje nustatyta, kad J. T. mirė galiojant 1964 m. CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ â€œ 13 punkte yra nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, Å¡ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Taigi, sprendžiant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Palikimo atsiradimo metu (1994-04-27) galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės– mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai– mirusiojo broliai, seserys, jo seneliai tiek iÅ¡ tėvo, tiek ir iÅ¡ motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymus, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jei Å¡ie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).

Taigi, palikėjo vaikaičiai (Å¡iuo atveju - apeliantė) nebuvo priskiriami nei prie pirmos, nei prie antros eilės įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalį palikėjo vaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iÅ¡ jo tėvų, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis, jie lygiomis dalimis paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai) paveldint pagal įstatymÄ .

Å i norma galiojo iki 1994 m. birželio 9 d. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459, Valstybės žin. Nr. 1994, Nr. 44-805). Tik nuo tada, pakeitus 1964 m. CK 573 straipsnio redakcijÄ , į antros eilės įpėdinių ratÄ buvo įtraukti vaikaičiai. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismai, aiÅ¡kindami ir taikydami nurodytÄ teisės normÄ , savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimÄ , sÄ raÅ¡o (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).  Taigi, darytina iÅ¡vada, jog palikimo atsiradimo metu apeliantė nė jokiu palikimo priėmimu bÅ«du negalėjo paveldėti pagal įstatymÄ palikėjo turto, nes ji negalėjo bÅ«ti įpėdine apskritai, iÅ¡skyrus 1964 m.

CK 573 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ atvejį. Tačiau Å¡iuo atveju reikÅ¡minga, kad palikimo atsiradimo metu buvo gyva pareiÅ¡kėjos mama- pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, todėl pareiÅ¡kėja negalėjo paveldėti atstovavimo teise. Todėl net ir tokiu atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad apeliantė po senelio mirties jo turtÄ faktiÅ¡kai priėmė valdyti, ji negalėtų tapti įpėdine įstatymine prasme, paveldėjimo teisės liudijimas jai taip pat negalėtų bÅ«ti iÅ¡duotas dėl tos priežasties, kad jis gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik įpėdiniams.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju tokio fakto nustatymas apeliantei nesukeltų teisinių pasekmių.        Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė skunde nurodo, jog palikimÄ po senelio mirties priėmė jos mama Z. G.. Apeliantė teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas Å¡io fakto nenustatė, tačiau pareiÅ¡kėja ir nebuvo pareiÅ¡kusi tokio reikalavimo teismui, t.y. neprašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos mama Z. G. faktiniu valdymu priėmė po savo tėvo mirties atsiradusį palikimÄ , o po pastarosios mirties- ji.

Pastebėtina, kad tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjai siekiant paveldėti po senelio mirties atsiradusį palikimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas Å¡iuo atveju negali sukurti teisinių pasekmių ir dėl to byla turi bÅ«ti nutraukta. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                    Margarita Dzelzienė