AS-552-670-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-670/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02204-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2012 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2012/2-5688 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-51-006“ 1 ir 2 punktus ir įpareigoti VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą perskaičiuoti šiuose punktuose nurodytų netinkamų finansuoti išlaidų sumas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas , įvertinęs Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), XI skyriaus normas, reglamentuojančias skundų nagrinėjimą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1-4 dalių, 32 ir 33 straipsnių nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai, nesutinkantys su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos veiksmais arba neveikimu, sprendimais dėl finansavimo arba nefinansavimo ir projekto įgyvendinimu, turi teisę juos skųsti: 1) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuri nėra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; 2) ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi veikla, susijusi su Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimu, yra viešasis administravimas – tokiu atveju skundas dėl įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos veiksmų gali būti paduodamas administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Teismo manymu, šiuo atveju pareiškėjas ginčijamą atsakovės CPVA sprendimą tiesiogiai teismui galėjo apskųsti per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos arba, pasinaudojęs neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, per 20 dienų nuo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos. Kadangi ginčijamas atsakovo CPVA sprendimas priimtas 2012 m. birželio 11 d., jis pareiškėjui, kaip matyti iš skundo Finansų ministerijai, tikrai buvo įteiktas iki 2012 m. birželio 21 d., skundas teismui pašto įstaigai įteiktas 2012 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio atnaujinti nėra prašoma, todėl skundą priimti atsisakė.

III. Pareiškėjas Panevėžio rajono savivaldybės administracija dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio rajono savivaldybė įgyvendina projektą Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-51-006 „Panevėžio rajono Ramygalos ir Velžio vaikų lopšelių-darželių patalpų ir įrangos atnaujinimas“. CPVA projekte nustatė pažeidimą ir apie tai pareiškėją informavo 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr.2012/2-5688 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-51-006“. Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA sprendimu ir vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, 2012 m. birželio 21 d. jį apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija). 2012 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas gavo Finansų ministerijos 2012 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1213467)-6K-1206631, kuriuo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundas dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-51-006 pripažintas nepagrįstu. Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA sprendimu, vadovaudamasis Taisyklėmis, gynė savo pažeistas teises apskųsdamas sprendimą, t. y. pasinaudodamas išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pažymėjo, kad teismui nurodė skundžiamus aktus (tiek CPVA 2012 m. birželio 11 d. raštą, tiek Finansų ministerijos 2012 m. liepos 31 d. raštą), o būtent Finansų ministerijos sprendimo pagrindu buvo kreiptasi į teismą, todėl priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto termino skundui paduoti nepraleido.

Pareiškėjo nuomone, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos, kadangi analogiškoje administracinėje byloje Nr. AS8-424/2007 teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo panaikinimo, kuris taip pat buvo apskųstas ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir atskirai nebuvo prašoma panaikinti šios institucijos sprendimo. Teismas šioje situacijoje laikė, kad ginčą sprendus ikiteisminėje institucijoje ir kreipusis į teismą dėl agentūros sprendimo panaikinimo, nebuvo praleistas terminas skundui paduoti dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009, 2009 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Pareiškėjas teismui skundė 2012 m. birželio 11 d. CPVA sprendimą. Skundą pirmosios instancijos teismui dėl šio sprendimo pareiškėjas pateikė 2012 m. rugpjūčio 21 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 76). Iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų, galima spręsti, kad pareiškėjas mano, jog termino skundui dėl 2012 m. birželio 11 d. CPVA sprendimo paduoti jis nepraleido, kadangi iš pradžių pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra jį apskųsdamas Finansų ministerijai pagal Taisyklių 211 straipsnį, ir kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. liepos 31 d. Finansų ministerijos sprendimo Nr. (24.16-03)-5K-1213467)-6K-1206631 gavimo dienos.

Pagrindinė išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutą apibūdinanti teisės norma įtvirtinta ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m., 460 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punktas numato, kad pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. Pagal Taisyklių 212 punktą, pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimais, gali juos apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas jo netenkinusį institucijos (CPVA) sprendimą skundė Taisyklių 211 punkte numatyta neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka –2012 m. birželio 11 d. CPVA sprendimą apskundė Finansų ministerijai, o 2012 m. rugpjūčio 2 d. gavęs 2012 m. liepos 31 d. Finansų ministerijos sprendimą, kuriame buvo nurodyta kad jį pareiškėjas gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos, kreipėsi į teismą ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais. Viešojo administravimo įstatymas ir jį papildantys teisės aktai ( įskaitant ir Taisykles) nereikalauja, kad asmuo, naudodamasis neprivaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, viešojo administravimo subjektų sprendimus privalėtų apskųsti ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Asmuo turi teisę tiesiogiai apskųsti teismui bet kurį iš aukščiau minėtų viešojo administravimo subjektų sprendimų, jei tik jis sukelia teisines pasekmes. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesilaikė jo paties pasirinktos neprivalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kadangi nesikreipė į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, yra nepagrįsta.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis naikintina ir šio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui aiškiai nurodė, jog nesutinka ne tik su atsakovo 2012 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 2012/2-5688, bet ir su ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 2012 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (24.16-03)-5K-1213467)-6K-1206631 – priimtu ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą dėl minėto atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu paduotu skundu pareiškėjas teismo prašė panaikinti tik atsakovo sprendimo dalį. Pažymėtina, kad teisė suformuluoti skundo reikalavimus priklauso pareiškėjui. Tačiau, jei spręsdamas klausimą dėl skundo priėmimo teismas manytų, kad pareiškėjo galimai pažeista teisė ar teisėtas interesas gali būti apgintas tik suformulavus atitinkamus reikalavimus, turi pareigą pareiškėjui tai išaiškinti (ABTĮ 10 straipsnis).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan