Legislator Case Law & Legislation
2b788fd8-0eb7-4e14-afed-0c24e9d07256 AI generated

2b788fd8-0eb7-4e14-afed-0c24e9d07256 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2b788fd8-0eb7-4e14-afed-0c24e9d07256
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1454-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01104-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M. (V. M.), jo įgaliotam atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nukentėjusiajam E. Š., ekspertui H. V., specialistams UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui G.

Legislator headnote

AI generated

2b788fd8-0eb7-4e14-afed-0c24e9d07256 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IÅ¡samaus tyrimo daryta nebuvo, yra užfiksuotos policijos nuotraukos, kur matosi padaryti pažeidimai, o kliento darytose nuotraukose yra matyti ratlankio apgadinimas ir atitinkamai kiti padaryti apgadinimai. Abejonių dėl apgadinimų kilmės jiems nekilo. Ne visais atvejais yra skaičiuojama tas, kas paraÅ¡yta policijos pažymoje. Å iuo atveju nuotraukos sutapo su policijos pažyma, todėl buvo apskaičiuota žala. Padanga skaičiuota nebuvo, nes vizualiai ji neturėjo guzų ar plyÅ¡imų. Jie sulygino nukentėjusiojo ir policijos nuotraukas ir nustatė, kokia žala galėjo bÅ«ti padaryta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1454-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01104-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. liepos 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M. (V. M.), jo įgaliotam atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nukentėjusiajam E. Š., ekspertui H. V., specialistams UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui G.

M., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui I. N. (I. N.), nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. M. 2021 m. balandžio 21 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu padaryta žala neviršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M., apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad važiavo namo, prieÅ¡ jo namÄ stovėjo automobilis su stipriai į deÅ¡inę susuktais ratais, kurį netyčia užkabino. Ratas buvo maksimaliai pasuktas į deÅ¡inę. Važiuodamas Å¡iek tiek užkabino už tos gumos purvasaugiu, maža žymė liko ant tos padangos. Jam užkabinus minėtÄ automobilį, jis galėjo sujudėti. IÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo tÄ automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl pasistatė savo automobilį į garaÅ¾Ä ir išėjo.

ApžiÅ«rėjo tÄ automobilį, ant padangos matėsi žymė, jog užkabino, užkabino tik to kito automobilio padangÄ . Nuotraukose byloje yra jo automobilis, tie įbrėžimai galėjo ant jo automobilio atsirasti seniau, todėl neaiÅ¡ku, kada tie įbrėžimai atsirado. Negerai padarė, kad paliko įvykio vietÄ ir niekam nieko nepranešė. Vairuoja 60 metų, todėl KET žino gerai, nežino, kas jam tuo metu atėjo į galvÄ , reikėjo kviesti policijÄ , pildyti dokumentus. Supranta, kad turėjo likti įvykio vietoje ir kviesti policijÄ .

Ä® draudimÄ nesikreipė, be to, draudimas jo neprašė parodyti automobilį. Jo automobiliui buvo padarytas tik nuotraukoje esantis apgadinimas, bet jis galėjo atsirasti ir ne Å¡ito eismo įvykio metu. Kitų apgadinimų ant jo automobilio nėra. Nukentėjusysis E. Å ., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad V. M. nepažįsta. Jam pranešė, jog jo automobilį užkliudė ir nuvažiavo. Pats įvykio ir kaltininko automobilio nematė. Jis apžiÅ«rėjo savo automobilį ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Atvykę pareigÅ«nai padarė nuotraukas, pradėjo tyrimÄ , todėl neturėjo kviesti serviso atstovo, kad tai padarytų. Po įvykio nuvyko į servisÄ , kad apžiÅ«rėtų automobilį. Nuotraukas darė pareigÅ«nai ir jis, kadangi turėjo jas pateikti draudimui. Buvo apgadintas ratlankis, padanga, sparnas ir važiuoklė. Ratlankis buvo įbrėžtas. 900 Eur yra paskaičiuota suma, o ratlankių yra visokių. Ratlankis buvo nepataisomas, ant jo yra užrašų, kurie yra nebepataisomi. Ratlankis buvo sugadintas.

Liko tik nepakeistas ratlankis ir nenudažytas sparnas. Jau pradėtas tvarkyti automobilis, todėl jam keista, kad dabar bus pradedama kažkas tirti. Taip pat neaiÅ¡ku, kas daryta tam kitam automobiliui. Mano, kad iÅ¡ jo pusės bÅ«tų nesÄ Å¾ininga kažko ieÅ¡koti, kai praėjo nemažai laiko. Be to, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko 240 Eur kelionės iÅ¡laidas už kelionę Veisiejai-Vilnius ir atgal. Å ios iÅ¡laidos yra už vykimÄ Ä¯ abu posėdžius. Vyko taksi, taupydamas laikÄ . Liudytojas S. T., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad E. Å . yra jo draugas, V.

M. nepažįsta. Jis buvo ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini). Atėjo liudininkė, pasakė, kad apgadino ,,Audi“ automobilį. Ä®vykio tiesiogiai nematė. Suprato, kad tai tikriausiai jo draugo ,,Audi“. Išėjęs į laukÄ pamatė, kad yra ant rato žymė. Jis nebuvo nuėjęs prie ,,Audi“ automobilio, iÅ¡ tolo matė, kad ant padangos yra žymė. Taip pat apgadinimai matėsi ant ,,Audi“ buferio ir ratlankio. Draugas atsuko vaizdo įraÅ¡Ä , pamatė, kad buvo kliudytas automobilis.

Jam tada reikėjo išvažiuoti, jis važiuodamas matė, kad V. M. buvo kieme pasilenkęs prie savo automobilio. Ekspertas H. V., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad ,,VW“ automobilis, sukdamas į dešinę, užkabino ,,Audi“ automobilį, todėl vizualiai matosi, kad jo kėbulas sujuda. Kontaktas gana stiprus. Ratas turėjo įsiremti į ,,Audi“, kadangi yra dėmė ant padangos. Byloje trūksta lyginamosios medžiagos, kadangi iš esmės nėra automobilio ,,VW“ nuotraukų, tik dvi, kurių lyginamajam tyrimui nepakanka.

Norint atsakyti į klausimus, koks įvykio mechanizmas, ar apgadinimai padaryti įvykio metu ir pan., reikia ir kito automobilio ,,VW“ nuotraukų, jų nesant, negalima atsakyti į šiuos klausimus. Apgadinimų palyginimui reikalingos abiejų automobilių nuotraukos. Negali atsakyti, ar kontakto metu buvo apgadinta rato geometrija. Išvada būtų tokia, kad kontaktas buvo, tačiau nustatyti, ar visi ,,Audi“ sugadinimai buvo padaryti kontakto su automobiliu ,,VW“ metu, beveik neįmanoma, todėl ekspertizės skirti netikslinga.

Specialistas I. N., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad į juos kreipėsi nukentėjusysis, eismo įvykio deklaracijos jis nepildė, bet buvo policijos medžiaga. Policijos nuotraukos buvo pateiktos, nukentėjusysis atsiuntė jiems dokumentus bei savo darytas nuotraukas, kurios darytos tÄ pačiÄ dienÄ apie 2-3 valandÄ . Buvo apgadintas ratlankis, sparnas ir bamperis. Pagal atsiųstas nuotraukas buvo apskaičiuota žala. Draudimas rėmėsi kliento nuotraukomis, padarytomis įvykio dienÄ , patys papildomos apžiÅ«ros neatliko.

Išsamaus tyrimo daryta nebuvo, yra užfiksuotos policijos nuotraukos, kur matosi padaryti pažeidimai, o kliento darytose nuotraukose yra matyti ratlankio apgadinimas ir atitinkamai kiti padaryti apgadinimai. Abejonių dėl apgadinimų kilmės jiems nekilo. Ne visais atvejais yra skaičiuojama tas, kas parašyta policijos pažymoje. Šiuo atveju nuotraukos sutapo su policijos pažyma, todėl buvo apskaičiuota žala. Padanga skaičiuota nebuvo, nes vizualiai ji neturėjo guzų ar plyšimų. Jie sulygino nukentėjusiojo ir policijos nuotraukas ir nustatė, kokia žala galėjo būti padaryta.

ŽalÄ skaičiuoja speciali programinė įranga. Buvo užfiksuoti vizualÅ«s apgadinimai, turintys ryšį, todėl yra įtraukti į skaičiavimÄ , kadangi padanga vizualiai pažeidimų neturėjo, todėl nebuvo įtraukta, buvo įtrauktas tik ratlankis. Draudimo kompanijos nustatytas žalos dydis buvo sumokėtas klientui. Žalos dydis skaičiuojamas su programine įranga. Buvo priskaičiuotos bamperio, sparno ir ratlankio žalos dydis. Darbai – nuimant detales ir jas paruoÅ¡iant dažymui, programa nurodo, kurias detales reikia nuimti.

Visas tris automobilio dalis reikėjo dažyti. Buferis ir sparnas buvo dažomas, vėliau yra paruoÅ¡imo laikai dažant detales ir apačioje yra vienos detalės kaina. Sparnas ir bamperis buvo tik dažomi, o ratlankis buvo pakeistas. Toliau sÄ matoje yra darbų sumavimas ir apačioje – galutinė suma. Remonto sÄ mata – tai pasiÅ«lymas, kas bus atliekama ir kokie yra kaÅ¡tai. Ratlankis yra neremontuotina detalė, todėl yra keičiama. ,,Audatex“ programoje yra pasirinkimas arba keisti, arba remontuoti ratlankį, kartais programa neleidžia Å¡io parametro keisti.

Programa pati nurodo, kokiais atvejais ratlankį galima remontuoti, o kada jis keistinas. Ä®vedus automobilio VIN kodÄ , programa rodo, ar ratlankis remontuotinas, ar ne. Klientas nesikreipė dėl transportavimo iÅ¡laidų, jis kaip ir galėjo važiuoti, taip ir važiavo. Draudimas iÅ¡mokėjo žalos dydį. Nuotraukos su masteliu nebuvo darytos. Buvo iÅ¡mokėta 1300 Eur. Fiziniam asmeniui žala atlygina su PVM, o jei nėra iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra, yra atlyginama be PVM. 1300 Eur suma yra be PVM. Serviso ir draudimo įmonių sÄ matose yra skirtingi valandiniai įkainiai, todėl nedidelis skirtumas susidarė dėl valandinio įkainio ir nusidėvėjimo.

Specialistas G. M., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad jie gavo tik vienÄ kaltininko automobilio nuotraukÄ . Jų ir draudimo sÄ mata iÅ¡ esmės yra ta pati. Servisas sudaro sÄ matÄ pagal valandinius įkainius ir darbų apimtį. Dažnai bÅ«na ginčai su draudimu dėl darbo įkainių. Jie manipuliuoti kainomis negali, nes draudimas pagal VIN numerį sistemoje mato tÄ patį, kÄ ir jie. Jie sÄ matÄ sudarė pagal tai, kÄ matė po automobilio apžiÅ«ros. Tai yra darbai iÅ¡renkant, nuimant bamperį ir paruoÅ¡iant dažymui.

Taip pat paruoÅ¡imas nuimti posparnį norint dažyti priekinį sparnÄ ir su tuo susiję darbai, paruoÅ¡iamieji darbai prieÅ¡ dažymÄ . Sparnas ir bamperis turėtų bÅ«ti dažomi. Ratlankis buvo keičiamas, įvedus į sistemÄ , sistema meta keitimÄ , bÅ«tent Å¡itas ratlankis yra neremontuojamas, jis yra keičiamas. Konkrečiu atveju turi ratlankio nuotraukas, nukentėjęs pasakė „įbrėžimas“, tačiau ten nebuvo įbrėžimas, buvo nugramdyta dalis ratlankio. Draudimas pinigais tikrai nesimėtytų, jei ten bÅ«tų įbrėžimas.

Ten buvo nubrozdintas metalas, tai nebuvo įbrėžimas. Jeigu sistema neleidžia ratlankio remonto, tai jis automatiÅ¡kai yra keičiamas. Padanga pažeista nebuvo, bet diskas buvo apgadintas. Ant padangos matėsi, kad buvo patamsėjimas, buvo kabintas ratlankio kampas. Buvo nutarkuotas ratlankio kampas, kuris pagal technologijas nėra remontuojamas. Jie ,,Audi“ automobilį matė realiai, iÅ¡ nuotraukų sÄ matų nesudarinėja. Jie saugo savo reputacijÄ , automobilį apžiÅ«rėjo gyvai servise, draudimas iÅ¡ esmės patvirtino jų sÄ matÄ , skirtumas tarp jų ir draudimo sÄ matos buvo 90,00 Eur.

E. Å . parodė vaizdo medžiagÄ , draudimas su tuo sutinka ir jie pasitiki, kai policija atvyksta ir fiksuoja eismo įvykį, nes iÅ¡ esmės nebesigilina, dėl ko kažkokie įbrėžimai atsirado. Žala matėsi akivaizdžiai. Konkrečiai kiekvieno įbrėžimo iÅ¡tirti neįmanoma. Jie nėra ekspertai, bet žino, kad jų sÄ matÄ gali užginčyti draudimas, Å¡iuo atveju su draudimu problemų nekilo ir klausimų dėl įvykio nekilo. IÅ¡ 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo bÅ«rio vyr. patrulio D.

P. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. apie 10.00 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko automobilio vairuotojas, kuris paaiÅ¡kino, kad paliko automobilį stovėti, kai grįžo jam nurodė žmogus, kurio duomenų nežino, jog jo automobilį kliudė ,,VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 4). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 5). Pridėtos automobilio ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 12-13, 23-25, 65-68, 72-76, 78-79). Iš 2020 m. balandžio 21 d. rašytinio E. Š. paaiškinimo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. vairavo automobilį ,,AUDI A5“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso E. Å .. MinėtÄ automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini) namo. Po to jį surado, žmogus, kurio jis nepažįsta, kad jo automobilį apgadino kaimynas iÅ¡ gretimo namo, kuris vairavo automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sidabrinės spalvos). Kitas liudininkas S. T. nurodė matęs, kad vairuotojas valė automobilį. Taip pat yra nufilmuota vaizdo medžiaga, kurioje matoma, kaip vairuotojas kliudė automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (b. l. 6).

Iš 2021 m. balandžio 4 d. rašytinio V. M. paaiškinimo nustatyta, kad jis 2021 m. balandžio 21 d. suko į dešinę, prie savo namo ir matomai užkabino ratu ant kampo stovintį automobilį. Šioje sankryžoje pažeistas asfaltas. Jo automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant kampo stovinčios transporto priemonės pažeidimų jis nepastebėjo (b. l. 7). Iš 2021 m. balandžio 23 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Rasti techniniai defektai ir sugadinimai – nubrozdintas deÅ¡inės pusės galinis sparnas bei durelių moldingas. Apgadinimo aukÅ¡tis nuo 52 cm iki 56 cm (b. l. 17). Pridėtos automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 8-11). IÅ¡ 2021 m. balandžio 27 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ remonto sÄ matos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina su PVM yra 1685,29 Eur (b. l. 12-16).

IÅ¡ VÄ® ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M. (b. l. 27-28), o automobilis ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. Å . (b. l. 29-30). IÅ¡ 2021 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) žalos sÄ matos Nr. 21/300-104 matyti, kad paskaičiuota žala iki iÅ¡skaitymo – 1340,40 Eur, po iÅ¡skaitymo – 1300,37 Eur (b. l. 58-62). Pateiktas 2021 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokos potvarkis Nr.:21/300-10433/1, iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡mokos mokėjimas E. Å . yra 1300,37 Eur dydžio (b. l. 77).

Dėl V. M. kaltės padarius administracinius nusižengimus ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal KET 9 punktÄ eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Pagal KET 126 punktÄ vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. sukėlė administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å i iÅ¡vada darytina įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. neneigia, jog sukėlė eismo įvykį – jis teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo namo, prieÅ¡ jo namÄ stovėjo automobilis su stipriai į deÅ¡inę susuktais ratais, kurį netyčia užkabino.

IÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo tÄ automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl pasistatė savo automobilį į garaÅ¾Ä ir išėjo. Tai, kad V. M. sukėlė eismo įvykį, patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis, sukdamas į deÅ¡inę gana stipriai kontaktuoja savo deÅ¡inės pusės Å¡onine-galine dalimi su stovinčio ,,Audi“ automobilio priekinės deÅ¡inės pusės dalimi ir ratu, matyti, kad automobilių kontaktas gana stiprus, automobilis ,,Audi“ akivaizdžiai sujuda.

Tai, kad ant ,,Audi“ automobilio atsirado apgadinimo žymės teismo posėdžio metu patvirtino tiek nukentėjusysis E. Š., tiek liudytojas S. T.. Jie parodė, kad patys įvykio tiesiogiai nematė, tačiau po įvykio apžiūrėję automobilį pamatė, kad yra apgadintas ratlankis, padanga, sparnas ir važiuoklė. Šioje byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar visi automobiliui ,,Audi“ padaryti apgadinimai atsirado būtent šio eismo įvykio metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad važiuodamas šiek tiek užkabino savo automobilio purvasaugiu automobilį ,,Audi“, maža žymė liko ant tos automobilio ,,Audi“ padangos.

Ant jo automobilio byloje (b. l. 10-11) esančiose nuotraukose matomas įbrėžimas galėjo atsirasti ir seniau, nežino, ar Å¡is apgadinimas padarytas Å¡io eismo įvykio metu. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o 9-10 s matyti, kad pirmiausia automobilis ,,VW“ liečiasi (braukia) savo deÅ¡ine Å¡onine galine dalimi į automobilio ,,Audi“ priekinę deÅ¡inę Å¡oninę pusę ir tik po to kliudo padangÄ . Matyti, kad kontaktas yra gana stiprus, nukentėjusiojo automobilis akivaizdžiai sujuda.

Teismas kritiškai vertina V. M. parodymus, kad nukentėjusiojo automobilis stovėjo su stipriai į dešinę susuktais ratais, kadangi vaizdo įrašas to nepatvirtina – iš jo matyti, kad nukentėjusiojo automobilio priekinis dešinysis ratas yra tik šiek tiek pasuktas į dešinę pusę. Tai, kad būtent šio eismo įvykio metu buvo padaryti nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai patvirtina byloje esančių automobilių apgadinimų sulyginimas (b. l. 10, 11, 22, 23), taip pat ir paties V.

M. parodymai teismo posėdžio metu, kad jis purvasaugiu lietė nukentėjusiojo automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. teismo posėdžio metu nebuvo visiškai nuoseklus – viena vertus jis nurodė, kad purvasaugiu netyčia užkabino nukentėjusiojo automobilį, kita vertus, jis nurodė, kad jo automobilio purvasaugio apgadinimas galėjo atsirasti ir ne šio įvykio metu, taip pat matyti, kad V. M. parodymai, kad nukentėjusiojo automobilio ratas buvo stipriai susuktas į dešinę, neatitinka byloje esančių įrodymų.

Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat nurodė, kad automobilių kontaktas buvo stiprus, tai matyti iÅ¡ to, kaip sujuda nukentėjusiojo automobilis. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , juos sugretinus tarpusavyje, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiojo automobiliui padaryti automobilio priekinio bamperio ir priekinio deÅ¡inės pusės sparno apgadinimai buvo padaryti bÅ«tent administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. ir bÅ«tent nagrinėjamo įvykio metu. Nors V. M. advokatas teigia, kad automobilių apgadinimų aukÅ¡tis ne visai sutampa, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti, vaizdo įraÅ¡o 10-11 s kontakto metu automobilis ,,Audi“ Å¡iek tiek pakyla ir dėl to darytina iÅ¡vada, kad Å¡io ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio apgadinimai nėra visiÅ¡kai identiÅ¡kame aukÅ¡tyje; tačiau tai nepaneigia fakto, jog nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio ir priekinio deÅ¡inės pusės sparno apgadinimai buvo padaryti bÅ«tent administracinėn atsakomybėn traukiamo V.

M. vairuojamu automobiliu. Dėl to V. M. teiginiai, kad ant jo automobilio purvasaugio atsiradęs įbrėžimas yra atsiradęs ne šio eismo įvykio metu, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys bylos įrodymų. Tačiau teismo nuomone, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, išlieka abejonė dėl nukentėjusiojo automobiliui padaryto ratlankio apgadinimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad tokio eismo įvykio metu, koks užfiksuotas vaizdo įraše, neįmanoma, kad taip būtų apgadintas nukentėjusiojo automobilio ratlankis kaip matyti iš nukentėjusiojo automobilio nuotraukų byloje.

Teismas, siekdamas paÅ¡alinti Å¡ias abejones, į teismo posėdį iÅ¡kvietė ekspertÄ , remonto sÄ matÄ sudariusios įmonės atstovÄ ir nukentėjusiojo automobiliui padarytÄ Å¾alÄ ir žalos iÅ¡mokÄ apskaičiavusios draudimo kompanijos atstovÄ . Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad neįmanoma tiksliai atsakyti, ar ratlankio apgadinimas ir rato geometrijos pažeidimai buvo padaryti Å¡io eismo įvykio metu, kadangi byloje yra tik dvi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio nuotraukos.

Norint iÅ¡samiai ir tiksliai atsakyti, kurie apgadinimai atsirado eismo įvykio metu, bÅ«tina turėti daugiau nuotraukų. Tiek remonto sÄ matÄ , tiek draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiavusių įmonių atstovai nurodė, kad iÅ¡samaus tyrimo dėl kiekvieno nubraukimo, įbrėžimo daryta nebuvo, buvo užfiksuotos policijos nuotraukos, kur matosi padaryti pažeidimai, o kliento darytose nuotraukose yra matyti ratlankio apgadinimas ir atitinkamai kiti padaryti apgadinimai; abejonių dėl apgadinimų kilmės jiems nekilo.

Taigi, kaip matyti iš eksperto paaiškinimų, neabejotinai atsakyti, ar ratlankio apgadinimas atsirado eismo įvykio metu, nėra įmanoma, o specialistai paaiškino, kad išsamaus tyrimo dėl kiekvieno įbrėžimo nedarė. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad praėjus daug laiko nuo eismo įvykio, nebeįmanoma užfiksuoti V. M. automobilio apgadinimų, buvusių būtent eismo įvykio metu, visos abejonės turi būti aiškinamos V. M. naudai, todėl negalima konstatuoti, kad nukentėjusiajam padaryto automobilio ratlankio apgadinimas atsirado būtent šio eismo įvykio metu.

Kaip minėta, ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo traukiamas atsakomybėn, jei padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. IÅ¡ draudimo pateiktos žalos apskaičiavimo sÄ matos matyti, kad nukentėjusiojo automobilio remonto kaina po iÅ¡skaitymo – 1300,37 Eur, ratlankio kaina, kuris buvo pakeistas, 1000,79 Eur. Byloje neįrodžius, kad ratlankis buvo apgadintas bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu, konstatuotina, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobiliui padaryta žala yra 299,58 Eur, t. y. padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur.

Sprendžiant dėl V. M. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ne kartÄ yra konstatavęs, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ), iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

V. M. teigė, kad negerai padarė, jog paliko įvykio vietÄ ir niekam nieko nepranešė. Vairuoja 60 metų, todėl KET žino gerai, nežino, kas jam tuo metu atėjo į galvÄ , reikėjo kviesti policijÄ , pildyti dokumentus. Supranta, kad turėjo likti įvykio vietoje ir kviesti policijÄ . IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilių kontaktas buvo gana stiprus, kurio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nejausti. Be to, jis taip pat nurodė, kad jis jautė automobilių kontaktÄ , iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo tÄ automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl pasistatė savo automobilį į garaÅ¾Ä ir išėjo.

Taigi, jis suprato, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, dėl ko jis privalėjo likti įvykio vietoje ir imtis atitinkamų veiksmų jam įforminti, kaip nustatyta KET 222 punkte. V. M. atsakomybės nepaneigia tai, jog, pasak jo, jis ant nukentėjusiojo automobilio, jokių žymių nematė, todėl niekam nieko nepranešė. Kaip minėta, KET 222 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui kyla pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį ir V. M. subjektyvus aplinkybių vertinimas nepaneigia jo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį.

Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, yra ilgametis vairuotojas, tačiau jÄ ignoruodamas sÄ moningai iÅ¡ jos pasiÅ¡alino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnį nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmuo, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, siekė tikslo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iÅ¡ karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. veiksmai iÅ¡ ANK 426 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, kad V. M. nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, taip pažeidė KET 9, 126 punkte nustatytas vairuotojo pareigas, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Dėl V. M. skirtinų nuobaudų ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. ANK straipsnio 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų. Skirdamas administracinę nuobaudÄ V. M., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo V.

M. asmenybę – administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (b. l. 20), vykdo individualiÄ veiklÄ , yra senatvės pensininkas (b. l. 35-36), duomenų apie jo patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, tai matyti ir iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (b. l. 92). V. M. atsakomybę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors V. M. pripažino pasitraukęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau jis nepripažino, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam automobiliui padarė žalÄ , todėl toks dalinis aplinkybių pripažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo.

Jo atsakomybę dėl abiejų pažeidimų padarymo lengvina tai, kad jis (duomenys neskelbtini) metų sulaukęs asmuo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. M. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Nors teismo posėdžio metu V. M. neprašė paskirtos baudos iÅ¡dėstyti, nes prašė bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, tačiau teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, jo materialinę padėtį, nustato ilgesnį terminÄ baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Dėl administracinio poveikio priemonės ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Taigi Å¡iuo aspektu pažymėtina, jog tokios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors V. M., vairuodamas transporto priemonę, padarė gana Å¡iurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į jo asmenybę. Jis anksčiau nė karto netrauktas administracinėn atsakomybėn už panaÅ¡aus pobÅ«džio ar kitus grubius KET pažeidimus, byloje duomenų apie jo patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn taip pat nėra.

Taigi V. M. iki Å¡iol laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir KET reikalavimų, todėl jo nustatyti Å¡ioje byloje administraciniai nusižengimai laikytini labiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neleidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusysis prašė jam priteisti atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas – 240 Eur iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir atgal bei pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktÄ proceso iÅ¡laidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti.

Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį Å¡ios proceso iÅ¡laidos atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų, o Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo tvarkÄ ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. patvirtintu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos apraÅ¡o 2, 5 punktais, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. spalio 2 d.

įsakymu Nr. V-340 patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, dalyvaujantiems Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame ar civiliniame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje, iÅ¡mokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo tvarkos 6 punktu nukentėjusiesiems kelionės iÅ¡laidos kompensuojamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios tvarkos 7, 8 punktai reglamentuoja, kad nukentėjusysis turi pateikti praÅ¡ymÄ ir pridėti iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, dokumentai, liudijantys kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ iÅ¡laidas yra pagrindas apmokėti kelionės atgal iÅ¡laidas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimÄ Nr. 526 patvirtintų Komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 17.3 p., kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam apmokamos Å¡ios komandiruotės iÅ¡laidos: kelionės į komandiruotės vietÄ (vietas) ir grįžimo iÅ¡ jos į nuolatinę darbo vietÄ visų rūšių transporto priemonėmis, iÅ¡skyrus lengvuosius automobilius taksi. Nukentėjusysis teismui pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad taksi paslauga (duomenys neskelbtini) į du teismo posėdžius kainavo 240 Eur.

Pagal pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas iÅ¡laidos, patirtos vykstant taksi, yra nekompensuojamos. Å iame kontekste taip pat paminėtina ir tai, kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos yra neprotingos ir neproporcingos nei kelionės tikslui, nei pasirinktam kelionės bÅ«dui. Visų pirma, asmenys, vykdami į teismÄ didelį atstumÄ paprastai vengia naudotis taksi paslaugomis, visų antra, Å¡aukimo gavimas į teismÄ ir vykimas į teismÄ nėra ta ekstremali ar kritinė situacija, kad asmeniui bÅ«tų neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė naudotis taksi paslaugomis itin didelį atstumÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis atvyko į du teismo posėdžius, taip pat įvertinęs kelionės atstumÄ Ä¯ priekį ir atgal, įvertinęs rinkoje esančias vieÅ¡ojo transporto kainas, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistina 65 Eur kelionės iÅ¡laidų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašė priteisti 889 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos, jei byla bÅ«tų nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, jog V. M. administracinėn atsakomybėn iÅ¡ esmės buvo patrauktas pagrįstai, praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas, patirtas advokato teisinei pagalbai, atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais, n u t a r i a : V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam deÅ¡imties eurų (10 Eur) dydžio baudÄ .

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų (600 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. M. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų (600 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡dėstyti V.

M. paskirtos Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų dydžio baudos mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmokÄ . Nukentėjusiojo E. Å . praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir apmokėti jam 65 Eur patirtų kelionės iÅ¡laidų. Nutarimo dalį dėl kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo nukentėjusiajam pavesti vykdyti teismo buhalterijai. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs N. B.

AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Teisėja Asta Benetytė