2b788a8b-e5a8-458b-9426-4ef8f07ae323 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1414-258/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32985-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniÅ¡kai raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. V. įmonės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

V. įmonės ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamo filialo Lietuvoje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Autotentas“. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1801,99 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2017-01-18 tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Autotentas“ buvo sudaryta autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. 2017/01/18, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo laikinai, ketveriems metamas, perduoti trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis nuomos teise ieÅ¡kovui priklausančiÄ autotransporto priemonę – sunkiasvorį krovininį automobilį DAF FT XF105.410 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeistas į valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė)). Trečiasis asmuo įsipareigojo nuomos laikotarpiu, nuomojamÄ transporto priemonę apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės ir Kasko draudimais, o pasibaigus sutarties terminui, grÄ Å¾inti tos bÅ«klės, kuri buvo gauta, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ . Trečiasis asmuo transporto priemonę apdraudė pas atsakovÄ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, sudarydamas sausumos transporto priemonių parko draudimo sutartį Nr. TPDP0126444.

Naudos gavėju buvo nurodytas ieÅ¡kovas. 2017-11-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė. IeÅ¡kovas kaip transporto priemonės savininkas ir draudimo iÅ¡mokos naudos gavėjas su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje suderino Å¡ios autotransporto priemonės remonto darbų sÄ matÄ , kurios suma buvo 5219,50 Eur. Tačiau atsakovas iÅ¡ karto Å¡ios draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovui nesumokėjo nurodydamas, kad draudimo iÅ¡moka bus sumokėta kai bus atliktas transporto priemonės remontas ir bus pateiktos nuotraukos iÅ¡ remonto eigos.

Transporto priemonę ieÅ¡kovas remontavo savo įmonėje, atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 2009,75 Eur sumÄ . Atsakovas perskaičiavo ir nustatė naujÄ Å¾alos dydį – 4411,64 Eur, su kuriuo ieÅ¡kovas sutiko. Atsakovui neiÅ¡mokėtos žalos dydis yra 1801,89 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas neteisėtai atliko trečiojo asmens draudimo įmokų įskaitymÄ , t. y. draudimo iÅ¡mokos sumai (1801,89 Eur) padengė trečiojo asmens UAB „Autotentas“ skolas. Kadangi ieÅ¡kovas yra naudos gavėjas, todėl atsakovas negalėjo draudimo iÅ¡mokos suma užskaityti trečiojo asmens skolų, nes jis buvo tik transporto priemonės valdytojas, bet ne savininkas.

2. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog pagal 2017-09-21 tarp trečiojo asmens UAB „Autotentas“ ir atsakovo sudarytÄ draudimo sutartį buvo apskaičiuota draudimo iÅ¡moka, kuriÄ sudaro 4411,64 Eur dydžio žala be PVM. IÅ¡ Å¡ios sumos buvo minusuota 600 Eur dydžio besÄ lyginė iÅ¡skaita bei 1801,89 Eur nesumokėta draudimo įmoka už draudimo polisÄ Nr. TPDP 0126444. Pažymėjo, jog atsakovas nesumokėtÄ draudimo įmokÄ užskaitė mokėtina draudimo iÅ¡moka teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovas pranešė trečiajam asmeniui kaip draudėjui, jog nesumokėjus draudimo įmokos ji bus užskaityta draudimo iÅ¡mokos sÄ skaita ir trečiasis asmuo su tuo sutiko. Pažymėjo, jog teisė užskaityti skolÄ už draudimo įmokÄ mokėtinos draudimo iÅ¡mokos sÄ skaita yra numatyta draudimo taisyklėse. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 017.1 atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, jog draudikui mokant draudimo iÅ¡mokÄ , įskaitomos visos draudimo įmokos (už einamuosius draudimo metus), kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dienai (taisyklių bendrųjų sÄ lygų 9.4. punktas, e. b. l. 55). Trečiasis asmuo pagal draudimo sutartyje numatytÄ grafikÄ buvo įsipareigojęs atlikti draudimo įmokas, kurių kiekvienos dydis 4375 Eur, o bendra mokėtina suma 52500 Eur (e. b. l. 5).

Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.1 specialiųjų sÄ lygų 14.4 punkte nurodoma, jog draudikas mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ turi teisę užskaityti įmokos dalį už draudimo sutartį, kurios mokėjimo terminas jau suėjęs (e. b. l. 60). Atsakovas informavo draudėjÄ UAB „Autotentas“ elektroniniu paÅ¡tu apie tai, jog mokant draudimo iÅ¡mokÄ transporto priemonei bus užskaitytos visos nesumokėtos poliso įmokos, iÅ¡mokos mokėjimo dienai. Atsakovas parengė 2019-09-17 praneÅ¡imÄ trečiajam asmeniui, kuriame nurodoma, jog buvo apskaičiuota 1801,89 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka, kuri kaip užskaita pritaikyta draudimo įmokoms, kurių mokėjimo terminai suėję draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dienai (e. b. l. 34).

5. Teismas nurodė, kad CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui, t. y. ieÅ¡kovui, kartu įgyvendindamas teisę įskaityti draudimo įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dienai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis, Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017.1 bendrųjų sÄ lygų 9.4 punktas, specialiųjų sÄ lygų 14.4 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, jog mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas teisėtai užskaitė nesumokėtÄ draudimo įmokų sumÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 1801,89 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokos priteisimo teismas laikė nepagrįstu, todėl ieÅ¡kinį atmetė (CPK 185 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 6.1. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2017-09-21 sausumo transporto priemonių draudimo sutartis, kuri yra grupinė draudimo sutartis. Ja buvo apdraustos trečiojo asmens naudojamos 67 transporto priemonės, iÅ¡ kurių 7 transporto priemonės priklausė ieÅ¡kovui. Esant grupinei transporto priemonių draudimo sutarčiai, kur nurodytas ne vienas, o keli naudos gavėjai, pagal CK 6.1007 straipsnio 2 dalies prasmę naudos gavėjas, pareiÅ¡kęs draudikui reikalavimÄ sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , turi prievolę įvykdyti tik tÄ draudimo sutarties dalį, kurioje Å¡is asmuo yra naudos gavėjas.

Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atsakovui iÅ¡mokėti jai priklausančiÄ 1801,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , turėjo prievolę sumokėti nesumokėtas draudimo įmokas, tik už savo transporto priemones. Tačiau atsakovas savavaliÅ¡kai padarė įskaitymÄ ne už ieÅ¡kovo, bet už kitas trečiojo asmens apdraustas transporto priemones. 6.2. Teismas tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylos aplinkybių ir įrodymų. Kadangi trečiojo asmens draudimo įmokų skola buvo ne už ieÅ¡kovo iÅ¡nuomotas transporto priemones, todėl atsakovas negalėjo įskaityti ieÅ¡kovui priklausančios iÅ¡mokos už ne už jo automobiliams tenkančias nesumokėtas draudimo sumas.

7. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto (ieÅ¡kovo) G. V. įmonės apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo tokius argumentus: 7.1. Informacija apie G. V. įmonei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių skaičių į bylÄ yra pateikta naujai, nurodant jÄ apeliaciniame skunde, be to, kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikti įrodymai (pvz., transporto priemonių reg. liudijimai), patvirtinantys šį apelianto teiginį (įrodymai apie apeliantui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių skaičių nebuvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme). 7.2.

BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ieÅ¡kovas G. V. įmonė ginčijo draudiko teisę įskaityti nesumokėtÄ draudimo įmokos sumÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , t.y. draudiko teisę kaipo tokiÄ apskritai, tuo tarpu apeliaciniame skunde, pateikdamas naujÄ informacijÄ (be jÄ patvirtinančių įrodymų), iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, patvirtinančiomis tokios draudiko teisės teisėtumÄ , tačiau patikslina, nurodydamas, kad „draudikas turėjo teisę į ieÅ¡kovui mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯skaityti tik tas nesumokėtas draudimo įmokas, kurios turėjo bÅ«ti sumokėtos už ieÅ¡kovui priklausančias 7 transporto priemones.“ Nepaisant to, kas nurodyta, apeliantas, nesilaikydamas savo loginės argumentacijos sekos, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-18 sprendimÄ , priimtÄ civ. byloje Nr. e2-2393-465/2020, ir ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. 7.3.

Atsakovas su draudėjais sudarydamas Sausumos transporto priemonių parko draudimo sutartis, kuriomis neretai draudžiama keliolika ar keliasdeÅ¡imt transporto priemonių, iÅ¡ draudėjų praÅ¡o pateikti tik tokiÄ informacijÄ , kuri reikalinga draudimo rizikai įvertinti ir draudimo įmokai apskaičiuoti. Tokiais atvejais, kaip ir Å¡iuo, iÅ¡ draudėjo buvo praÅ¡oma pateikti draudžiamų transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä , nurodant transporto priemonės markę, modelį, valstybinį Nr. kėbulo Nr. ir pagaminimo metus.

Įtraukiant naujus draudimo objektus į sutartį jos galiojimo metu – pateikiama analogiška informacija. Draudikas, nustatęs transporto priemonės vertę, apskaičiuoja įmokos dydį dėl kiekvienos transporto priemonės. Draudikui nėra žinoma, kas yra draudžiamų transporto priemonių savininkai (tai matyti ir iš draudimo poliso Nr. TPDP 012644 priedo Nr. 1, kuriame abstrakčiai įvardijama, kad naudos gavėjas - transporto priemonės savininkas). Naudos gavėjas – savininkas nustatomas įvykus įvykiui, žalos bylos administravimo metu.

Draudikas nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei jos vykdymo metu neturi duomenų, kas yra draudimo sutartimi apdraustos konkrečios transporto priemonės savininkas. 7.4. Byloje ginčas yra kilęs iÅ¡ draudimo sutarties, kurios Å¡alimi apeliantas nėra. Naudos gavėjas su draudimo sutartimi yra susijęs tik tiek, kad jis turi draudimo interesÄ , t.y. draudimo objektu yra jam nuosavybės teise priklausantis daiktas, ir dėl Å¡ios priežasties jis turi teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims - Å¡iuo atveju draudikui ir UAB „Autotentas - turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (LR CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

Tiek LR CK, tiek draudimo Taisyklių Bendrųjų sÄ lygų 9.4. p., Specialiųjų sÄ lygų 14.4 p. suteikia teisę draudikui iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ užskaityti įmokos dalį, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs. Taisyklėse, kurios yra neatskiriama dviÅ¡alės draudimo sutarties dalis nėra numatyta, kad draudikas turi teisę įskaityti nepadengtas įmokas tik dėl tam pačiam naudos gavėjui priklausančių transporto priemonių ar pan. Akivaizdu, kad apeliantas prieÅ¡tarauti draudimo sutarties sÄ lygų, dėl kurių susitarė su juo nesusiję juridiniai asmenys (UAB „Autotentas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje), neturi teisės. Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).

9. Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Å ia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimÄ . Draudimo įmoka (premija) – pinigų suma, kuriÄ draudėjas moka draudikui už draudiminę apsaugÄ , taigi tai yra mokestis draudikui už jo prisiimtÄ rizikÄ . CK 6.1004 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo įmokÄ , nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugÄ privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumÄ ar sumas (draudimo įmokÄ (premijÄ ).

Bet tai nekliudo į vienÄ draudimo sutartį apjungti draudimo santykius, kuriuos galima atriboti pagal naudos gavėjÄ , įvertinus, kad draudimo įmonių veikla yra susijusi su pinigų, gautų draudimo įmokų (premijų) forma, kaupimu ir panaudojimu atsiradusiems nuostoliams padengti, įvertinus tai, kad draudimo įmonė turi galimybę įskaityti nesumokėtÄ draudimo įmokÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , tenkančiÄ naudos gavėjui.

10. Ä®vykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtÄ draudimo įmokos sumÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo iÅ¡mokÄ teisę (CK 6.1004 straipsnio 3 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje draudikui priklausanti įskaitymo teisė buvo realizuota tokiu bÅ«du, kad atsakovas atliko trečiojo asmens draudimo įmokų įskaitymÄ , t. y. draudimo iÅ¡mokos sumai (1801,89 Eur) padengė trečiojo asmens UAB „Autotentas“ skolas. Apeliantas, kuris yra naudos gavėjos pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ sutartį, nesutinka su tokiu atsakovo atliktu įskaitymu.

12. Apeliantas nurodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2017-09-21 sausumos transporto priemonių draudimo sutartis yra grupinė draudimo sutartis. Ja buvo apdraustos trečiojo asmens naudojamos 67 transporto priemonės, iÅ¡ kurių 7 transporto priemonės priklausė ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atsakovui iÅ¡mokėti jai priklausančiÄ 1801,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , turėjo prievolę sumokėti nesumokėtas draudimo įmokas, tik už savo transporto priemones. Tačiau, apelianto teigimu, atsakovas savavaliÅ¡kai padarė įskaitymÄ ne už ieÅ¡kovo, bet už kitas trečiojo asmens apdraustas transporto priemones.

13. Pažymėtina, kad sudaryta grupinė draudimo sutartis yra dali pagal naudos gavėjus ir kiekvieno naudos gavėjo prievolė draudėjui, turinčiam teisę, iÅ¡mokant kiekvienam naudos gavėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal grupinę draudimo sutartį, iÅ¡skaityti ne visÄ pagal Å¡iÄ sutartį draudikui nesumokėtÄ draudimo įmokÄ , atsižvelgiant į skirtingiems naudos gavėjams tenkančių draudimo objektų vertę. Atliktas įskaitymas, iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos pagal sutartį nesumokėtÄ draudimo įmokÄ naudos gavėjui tenkančių draudimo objektų vertei, laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Draudikas, realizuodamas savo teisę į dalį draudimo įmokos, ir atlikdamas įskaitymÄ , iÅ¡mokant naudos gavėjui draudimo iÅ¡mokÄ , turi elgtis sÄ Å¾iningai ir negali už kitam juridiniam asmeniui priklausančias transporto priemones tenkančias nesumokėtas draudimo įmokos dalis atlikti įskaitymÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir sÄ Å¾iningai dalykinei draudimo verslo praktikai.

14. Atsakovas nurodo, kad informacija apie G. V. įmonei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių skaičių į bylÄ yra pateikta naujai. Todėl atsakovo nuomone, G. V. įmonė (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodydama, kad iÅ¡ visų draudimo sutartimi apdraustų transporto priemonių apeliantui priklauso septynios, pakeitė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , atitinkamai faktiÅ¡kai pakeitė ir ieÅ¡kinio reikalavimo dydį (pripažindama, kad atsakovas įskaitymo teisę turėjo, tik galimai ne tokios apimties kaip nurodė pirmos instancijos teismas). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

15. Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, kad pagal Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties Nr. TPDP0126444 priedÄ Nr. 1 autotransporto priemonės sunkiasvorio krovinio automobilio naudos gavėjas yra apeliantas, todėl įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta bÅ«tent jam. Taip pat ieÅ¡kinyje nurodyta, kad apeliantas neturėjo jokių sutartinių santykių su atsakovu dėl krovinio Å¡io ar kito draudimo ir todėl negali atsakyti už trečiojo asmens įsiskolinimus draudimo bendrovei pagal jo kitas draudimo sutartis su atsakovu.

Taigi, iÅ¡ esmės apeliantas ieÅ¡kiniu siekė, kad draudimo įmoka bÅ«tų sumokėta tiesiogiai jam kaip naudos gavėjui ir nesutiko su tuo, kad atsakovas įskaitytų draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui pagal trečiojo asmens sudarytÄ draudimo sutartį. Nurodžius tokias ieÅ¡kinyje aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar atsakovas pagrįstai naudojosi įstatyme įtvirtintu pagrindu atsakovui atlikti įskaitymÄ . Pažymėtina, kad bÅ«tent dėl atsakovo atlikto įskaitymo, apeliantas negavo draudimo iÅ¡mokos.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys (Sausumo transporto priemonių parko draudimo sutartis), iÅ¡ kurios matyti, kad draudžiama ne viena transporto priemonė. Ä®statymas, kaip minėta, numato, kad draudimo įmonė turi galimybę įskaityti nesumokėtÄ draudimo įmokÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , tenkančiÄ naudos gavėjui. Todėl Å¡i nuostata galėjo bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei bÅ«tų žinoma, kad yra trečiojo asmens skola už apelianto naudai apdraustas transporto priemones.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, ar įsiskolinimas pagal draudimo sutartį susidarė dėl apelianto naudai apdraustų transporto priemonių draudimo įmokų nemokėjimo ar už kitų asmenų naudai apdraustas transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti laikoma pagrįstu dėl neiÅ¡tirtų byloje raÅ¡ytinių įrodymų ir neatskleistos bylos esmės, t. y. nėra duomenų apie tai, kad atsakovui buvo teisėtas pagrindas atlikti įskaitymÄ .

16. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti dėl nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėto ieÅ¡kinio, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui(CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad apeliantas prieÅ¡tarauti draudimo sutarties sÄ lygų, dėl kurių susitarė su juo nesusiję juridiniai asmenys (UAB „Autotentas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje), neturi teisės. Pažymėtina, kad apeliantas sutarties sÄ lygų Å¡ioje byloje neginčijo, o pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

18. Kasacinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokia draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. Sutarties trečiojo asmens naudai atveju, t. y. kai sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis).

Taigi ir draudimo sutarties, kurioje nurodytas naudos gavėjas, atveju draudėjas turi teisę reikalauti, kad kita sutarties Å¡alis – draudikas vykdytų sutartines prievoles. Draudėjo teisė draudžiamojo įvykio atveju reikalauti, kad draudikas nustatyta tvarka iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ , įtvirtinta Draudimo įstatymo 81 straipsnyje, nagrinėjamu atveju – ir AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, patvirtintų bendrovės valdybos 2007 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 2, 2.5.4 punkte.

Naudos gavėjo paskyrimas draudimo sutartyje neatima draudėjo teisės reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir, esant draudžiamajam įvykiui, iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ draudėjo paskirtam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-248/2016).

19. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja Rita Kisielienė