2b740aa4-5b30-4f80-9f3e-b1e3f4e69b86 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti TauragÄs apylinkÄs teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, arba 2) pakeisti TauragÄs apylinkÄs teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ : pakeisti Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo A. B. priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ dukrai T. B. po 200 Eur per mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (2020 m. lapkriÄio 10 d.) iki dukros pilnametystÄs, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti;
Legislator headnote
AI generated2b740aa4-5b30-4f80-9f3e-b1e3f4e69b86 · KlaipÄdos apygardos teismas: kitos iÅ¡laidos / pramogos 110 Eur. IeÅ¡kovÄ Ä¯ Å¡ias iÅ¡laidas neįtraukÄ iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«sto iÅ¡laikymu. Bendra suma vaiko iÅ¡laikymui per mÄnesį reikalinga 870-926 Eur. Tai yra minimali bÅ«tina suma, taÄiau ieÅ¡kovÄ realiai vaiko iÅ¡laikymui skiria didesnÄ sumÄ . IeÅ¡kovÄ, atsižvelgdama į atsakovo turtinÄ padÄtį, į tai, kad jis tikÄtina negalÄs teikti bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui, praÅ¡Ä padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui iki minimalios bÅ«tinos sumos, t. y. 350 Eur iÅ¡ atsakovo.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-544-460/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01748-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.6.1.2: 3.3.1.18.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužÄs 20 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Irmos Äuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡keviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Erikos MisiÅ«nienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo A.
B. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs apylinkÄs teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs K. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dÄl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ civilinÄje byloje ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos KlaipÄdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Å ilutÄs rajono savivaldybÄje.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ TauragÄs apylinkÄs teismui pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, juo praÅ¡Ä pakeisti Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo 2.2 punkte priteisto iÅ¡ atsakovo A. B. iÅ¡laikymo jo nepilnametei dukrai T. B. dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ jo dukrai T. B. po 350 Eur kas mÄnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, pradedant mokÄti nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos ir mokant iki dukros pilnametystÄs, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kiekvienais metais Lietuvos Respublikos vyriausybÄs nustatyta tvarka; ieÅ¡kovÄ K.
A. paskirti vaikui priteisto iÅ¡laikymo lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise. Be to praÅ¡Ä pakeisti Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo 2.4 punkte nustatytÄ atsakovo A. B. bendravimo su dukra T. B. tvarkÄ ir nustatyti, kad atsakovas su savo dukra bendrauja iÅ¡ anksto su ieÅ¡kove suderintu laiku, bendravimo tvarkÄ ir laikÄ aptariant su ieÅ¡kove, o esant bÅ«tinybei ir su institucijų, atsakingų už vaiko teises ieÅ¡kovÄs gyvenamojoje vietoje, atstovais; esant abiejų tÄvų bendram susitarimui telefonu, kitomis ryÅ¡io priemonÄmis ir Å¡alims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.
IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu tarp Å¡alių buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (civilinÄs bylos Nr. 2-783-351/2017). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alys be kita ko susitarÄ dÄl jų nepilnametÄs dukters T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo dydžio ir bendravimo tvarkos. Per visÄ laikotarpį nuo santuokos nutraukimo, atsakovas priteistÄ iÅ¡laikymÄ nors ir mokÄjo, taÄiau jo įmokos buvo nereguliarios.
BÅ«tinas lÄÅ¡as dukrai iÅ¡laikyti privalÄdavo skirti ieÅ¡kovÄ, atsakovas kartÄ â du kartus per metus pervesdavo savo įsiskolinimÄ aiÅ¡kindamas, kad jis neturi lÄšų. Toks nereguliarus pinigų pervedimas trukdydavo tinkamai rÅ«pintis dukra, juo labiau per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį dukros poreikiai žymiai iÅ¡augo. Ji pradÄjo mokytis mokykloje, jai reikalinga daugiau lÄšų tiek popamokinei veiklai, tiek įvairioms mokymosi reikmÄms. Žinant dabartinÄ situacijÄ dÄl pandemijos, ieÅ¡kovÄ turÄjo dukrai pirkti kompiuterį, kad ji galÄtų dalyvauti mokymosi procese nuotoliniu bÅ«du.
Be to dukrai buvo nustatyta diagnozÄ M35.9 â sisteminis jungiamojo audinio pažeidimas, ieÅ¡kovÄ su dukra nuolat bÅ«davo ligoninÄse, o tokias diagnozes nustatyti bei jas gydyti reikalingi specialistai, esantys tik centruose, kelionÄs į ligonines taip pat kainuodavo. Tokiu bÅ«du atsirado pakankamai daug papildomų bÅ«tinų iÅ¡laidų vaiko iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovÄ papraÅ¡Ä atsakovo prisidÄti savanoriÅ¡kai, atsakovas tiek žodžiu, tiek mediacijos metu prisidÄti prie papildomo iÅ¡laikymo atsisakÄ.
Å iuo metu dukros minimaliam iÅ¡laikymui per mÄnesį reikalingos tokios lÄÅ¡os:
1) taksi į / iÅ¡ mokyklos per dienÄ 9 Eur, mÄnesiui 180 Eur;
2) maistas mokykloje per dienÄ 3 Eur mÄnesiui 60 Eur;
3) maistas namuose mÄnesiui 110 Eur; 4)Â kompiuterio kreditas 79 Eur mÄnesiui;
5) drabužiai ir batai mÄnesiui 110-166 Eur; 6) gimnastikos bÅ«relis 30 Eur mÄnesiui;
7) auklÄ arba pomokyklinÄ veikla 15.00 val-18.00 val. į valandÄ 3,40 Eur per mÄnesį, iÅ¡ viso 60 val., t. y. 204 Eur;
8) kitos iÅ¡laidos / pramogos 110 Eur. IeÅ¡kovÄ Ä¯ Å¡ias iÅ¡laidas neįtraukÄ iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«sto iÅ¡laikymu. Bendra suma vaiko iÅ¡laikymui per mÄnesį reikalinga 870-926 Eur. Tai yra minimali bÅ«tina suma, taÄiau ieÅ¡kovÄ realiai vaiko iÅ¡laikymui skiria didesnÄ sumÄ . IeÅ¡kovÄ, atsižvelgdama į atsakovo turtinÄ padÄtį, į tai, kad jis tikÄtina negalÄs teikti bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui, praÅ¡Ä padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui iki minimalios bÅ«tinos sumos, t. y. 350 Eur iÅ¡ atsakovo.
IeÅ¡kovÄ niekada netrukdydavo atsakovui bendrauti su dukra, ji, matydama, kad dukra nori bendrauti su tÄvu, šį bendravimÄ tik skatindavo, taÄiau dÄl netinkamo atsakovo elgesio Å¡is bendravimas tapo apsunkintas. Atsakovas visiÅ¡kai nesilaikÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alių aptartos bendravimo tvarkos. IeÅ¡kovei bÅ«nant Lietuvoje, atsakovas visiÅ¡kai neieÅ¡kojo dukters, nei skambino jai nei bandÄ susitikti, juo labiau tuo metu buvo dukros gimtadienis, ji laukÄ savo tÄvo skambuÄio.
Toks jo elgesys laibai žeidÄ dukrÄ . Atsakovas dukrai anksÄiau skambindavo, taÄiau jis tai darydavo bÅ«damas neblaivus, visokiais netinkamais žodžiais žeidÄ mažametÄs psichikÄ . Be to, vieno susitikimo Å vedijoje metu, susitikime dalyvavusios vaiko teisių specialistÄs iniciatyva susitikimas buvo nutrauktas ir atsakovui buvo uždrausta bendrauti su dukra, nes paaiÅ¡kÄjo, kad jo elgesys buvo netinkamas. Jis susitikimo metu buvo agresyvus, vÄliau paaiÅ¡kÄjo, kad atsakovas vartoja narkotines priemones.
VÄliau, ne vienÄ kartÄ privataus pokalbio metu atsakovas pripažino, kad jis nenustojo vartoti narkotinių priemonių. IeÅ¡kovÄs turima informacija, atsakovo atžvilgiu yra pradÄtas ikiteisminis tyrimas, kuris atliekamas tarptautiniu mastu dÄl atsakovo narkotinių priemonių platinimo, vartojimo. Toks atsakovo elgesys, tai, kad jis nesilaiko teismo sprendime nurodytos tvarkos bendrauti su dukra, daro ypatingÄ Å¾alÄ dukros auklÄjime. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį, į tai, kad jo tiesioginis labai nereguliarus bendravimas su vaiku daro vaikui didelÄ Å¾alÄ , bÅ«tina keisti Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendime nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .
2. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikÄ, į teismo posÄdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 130 straipsnis). PraÅ¡ymo atidÄti bylos nagrinÄjimÄ atsakovas nepateikÄ.
3. IÅ¡vadÄ duodanÄios institucijos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos KlaipÄdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Å ilutÄs rajono savivaldybÄje atstovÄ teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad institucijai ieÅ¡kovÄs Å¡eima nÄra žinoma, paslaugos Å¡eimai nÄra teikiamos. Atsižvelgiant į byloje esanÄius paaiÅ¡kinimus, papildomus dokumentus, iÅ¡laikymo po 350 Eur priteisimas mergaitei yra pagrįstas, jai toks iÅ¡laikymas reikalingas.
Å alių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su mama, jai tenka didesnÄ priežiÅ«ros naÅ¡ta. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitei nustatyti sveikatos sutrikimai, ieÅ¡kinys dÄl iÅ¡laikymo yra pagrįstas. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o pakeisti 2017 m. sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kad atsakovas bendrautų su mergaite suderinus su ieÅ¡kove, esant bÅ«tinybei su vaiko teisių apsaugos atstovais. Su Å¡iuo ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymu institucija nesutinka, nes toks bendravimas neužtikrintų tinkamo dukros bendravimo su tÄvu.
Vaiko teisių tarnyba nÄra sprendimÄ prižiÅ«rinti institucija ir jai negalima tÄvų susitarimu ar teismo sprendimu nustatyti papildomos funkcijos nei nustatyta įstatymu. Tarnybos nuomone, Å¡ioje situacijoje teismas turÄtų įpareigoti ginÄo Å¡alis kreiptis į kvalifikuotÄ Å¡eimos santykių psichologÄ , mažinant tÄvų tarpusavio nesutarimus. Vaiko raidai reikalinga abejų tÄvų parama, rÅ«pestis bei vaiko žinojimas, kad jisai svarbus abiem tÄvams. MergaitÄs tÄtis numatytos bendravimo tvarkos nesilaikÄ.
Tvarkai, kuomet tÄvas susitartų su vaiko mama prieÅ¡ susitikdamas su vaiku neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. TauragÄs apylinkÄs teismo Å ilutÄs rÅ«mų 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendÄ pakeisti Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-783-351/2017 priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. iÅ¡laikymÄ jo dukrai T. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur per mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (2020 m. lapkriÄio 10 d.) iki dukros pilnametystÄs, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .
NepilnametÄs dukros iÅ¡laikymui skirtų piniginių lÄšų tvarkytoja paskyrÄ ieÅ¡kovÄ K. A. Sprendimo dalį dÄl iÅ¡laikymo periodinÄmis iÅ¡mokomis priteisimo nutarÄ vykdyti skubiai. Teismas priteisÄ iÅ¡ atsakovo A. B. 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei K. A., priteisÄ iÅ¡ atsakovo A. B. valstybei 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesÄio. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ. Pagrindiniai argumentai: 4.1. Teismas nustatÄ, kad nuo iÅ¡laikymo vaikams priteisimo praÄjo treji metai, per šį laikotarpį Å¡alių nepilnametÄ dukra pradÄjo lankyti ugdymo įstaigÄ , lavintis užklasinÄs veiklos užsiÄmime, atitinkamai iÅ¡augo poreikiai kultÅ«rinei-socialinei veiklai. 4.2.
PažymÄjo, kad, ieÅ¡kovÄs teigimu, Å¡alių nepilnametei dukrai paÅ«mÄjo nustatytas autoimuninis sindromas, dÄl to daug laiko reikia praleisti ligoninÄse ir tai sÄ lygoja didesnes iÅ¡laidas. 4.3. Teismas, susipažinÄs su ieÅ¡kovÄs nurodytais dukros poreikiais, įvertinÄs jos sveikatos sutrikimus, kurių gydymui reikalingos papildomos iÅ¡laidos, atsižvelgdamas į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimus teismo posÄdžio metu apie Å¡alių dukros poreikius, sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs nurodytos iÅ¡laidos dukros poreikiams patenkinti yra laikomos protingo ir realaus dydžio. 4.4.
Teismas, įvertinÄs Å¡alių turtinÄ padÄtį padarÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmÄs Å¡alių turtinÄ padÄtis yra lygiavertÄ, dÄl to abu tÄvai lygiomis dalimis turi prisidÄti prie savo nepilnametÄs dukros iÅ¡laikymo. 4.5. Teismas nustatÄ, kad atsakovas į bylÄ nepateikÄ Ä¯rodymų apie tai, kad jo darbingumo lygis yra sumažÄjÄs, ar jis turÄtų sveikatos sutrikimų, dÄl kurių jis negali dirbti. Esant nurodytoms aplinkybÄms teismas nusprendÄ, kad nÄra duomenų, jog atsakovo turtinÄ padÄtis yra tiek sunki, kad jis negali teikti dukrai jos poreikių atitinkanÄio iÅ¡laikymo. 4.6.
Teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄs pasiÅ«lyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Jos pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, kai atsakovas su dukra bendrautų tik prieÅ¡ tai susitarÄs su ieÅ¡kove, ribotų atsakovo, kaip tÄvo, galimybÄ auklÄti savo vaikÄ ir bendrauti su juo jam priimtinu bÅ«du. III. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o:
1) panaikinti TauragÄs apylinkÄs teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, arba 2) pakeisti TauragÄs apylinkÄs teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ : pakeisti Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo A. B. priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ dukrai T. B. po 200 Eur per mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (2020 m. lapkriÄio 10 d.) iki dukros pilnametystÄs, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti;
3) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. IeÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ reikalavimus dÄl iÅ¡laikymo nepilnameÄiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo. Bylos duomenys aiÅ¡kiai rodo, kad tiek Å¡alių, tiek jų vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos yra ne Lietuvos Respublikoje. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginÄas susijÄs su kitomis valstybÄmis, todÄl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų teismingumo klausimas teismas turÄjo sprÄsti pagal ES teisÄs aktuose nustatytas taisykles. 5.2.
Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas ar reikalavimo dÄl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo jam teismingas pagal reglamento âBriuselis II bisâ 8 str. 1 d., turÄjo, be kita ko, įvertinti, ar nÄra aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ sprÄsti dÄl Å¡io reikalavimo teismingumo pagal reglamento âBriuselis II bisâ 12 str. 3 d., konkreÄiai â ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarÄ/nepritarÄ visos bylos Å¡alys ir ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija konkreÄiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.
Kadangi su ieÅ¡kiniu teismui nebuvo pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pirmosios instancijos teismas privalÄjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nurodydamas ieÅ¡kovei pateikti atitinkamus įrodymus, o to nepadarÄs -netinkamai taikÄ reglamento âBriuselis II bisâ 12 straipsnio 3 dalį ir CPK 138 straipsnį. 5.3. Atsakovo nuolatinÄ gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje, jam apie pateiktÄ ieÅ¡kinį nieko nebuvo žinoma, todÄl jis savo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir neteikÄ.
Atsakovas niekada nepritarÄ ir nepritaria, kad ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys bÅ«tų nagrinÄjamas Lietuvos teismuose. IeÅ¡kovÄs ir nepilnametÄs dukters nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Å iaurÄs Airijoje, kur ieÅ¡kovÄ ir dirba, o dukra nuo 2018 m. lanko mokyklÄ (į LietuvÄ grįžta tik aplankyti ieÅ¡kovÄs mamÄ ). Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarÄs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, byloje nÄra, tad akivaizdu, kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų pagal reglamento âBriuselis II bisâ 12 str. 3 d.
DÄl to nereikÅ¡mingi ir duomenys apie galimÄ vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika (lietuvių kalbos mokÄjimas, lankymasis Lietuvoje ir pan.). 5.4. NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡to reikalavimo dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali bÅ«ti grindžiamas IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a punktu, nes atsakovo gyvenamoji bei darbo vietos buvo ir yra Norvegijoje. IeÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl teismingumo negali bÅ«ti grindžiamas ir IÅ¡laikymo reglamento 3 str. b punktu, nes IeÅ¡kovÄs ir Å¡alių vaiko įprastinÄ (nuolatinÄ) gyvenamoji vieta iki ieÅ¡kinio pateikimo buvo Å iaurÄs Airija.
Lygiai taip pat nÄra pagrindų taikyti IÅ¡laikymo reglamento 3 str. c ir d punktų, nes Lietuvoje nÄra bylų, kuriose kaip papildomÄ bÅ«tų galima iÅ¡kelti reikalavimÄ dÄl vaikų iÅ¡laikymo (ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo neteismingas Lietuvos teismams). Bylose dÄl vaikų iki 18 m. iÅ¡laikymo pasirinkti jurisdikcijÄ yra griežtai draudžiama (IÅ¡laikymo reglamento 4 str. 3 d.). 5.5. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad, jos žiniomis, atsakovas nuolat gyvena Å vedijoje, yra dirbÄs Norvegijoje, todÄl akivaizdu, jog procesinių dokumentų įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du tokiu atveju negalÄjo sukurti net formalios jų įteikimo proceso dalyviui (atsakovui) iliuzijos, t. y. buvo netinkamas.
Teismas, žinodamas, kad atsakovas negyvena Lietuvoje, nedÄjo pastangų jį tinkamai informuoti apie bylos nagrinÄjimÄ prieÅ¡ pasirinkdamas iÅ¡imtinio pobÅ«džio â vieÅ¡o informavimo â bÅ«dÄ , tuo pažeidÄ CPK 130 straipsnio 1 dalį. Tinkamai neįteikus atsakovui procesinių dokumentų, iÅ¡ jo buvo atimtos teisÄs dalyvauti teismo procese ir bÅ«ti iÅ¡klausytam, teikti atsikirtimus į teisme pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kas galÄjo sÄ lygoti nepagrįsto sprendimo priÄmimÄ . 5.6. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovÄ neįrodÄ ir nepagrindÄ tokių vaiko poreikių didelio augimo bei Å¡iems poreikiams patenkinti reikalingos iÅ¡laidų sumos.
Visuotinai žinoma, kad dÄl Sars-Cov-19 viruso sukeltos pasaulinÄs pandemijos, paskelbto visuotino karantino yra stipriai apribotas judÄjimas, artimi kontaktai, uždarytos ugdymo įstaigos ir kontaktinÄs veiklos užsiÄmimai, todÄl ieÅ¡kovÄs įskaiÄiuotos iÅ¡laidos taksi paslaugoms, gimnastikos bÅ«reliui, auklei arba pomokyklinei veiklai, kitoms iÅ¡laidoms/pramogoms, kurios yra visiÅ¡kai apribotos, kelia pagrįstų abejonių. IÅ¡laidos už taksi iÅ¡vis nesuvokiamos, nes tai nÄra pirmo bÅ«tinumo paslauga, kai galima pasinaudoti kitomis pigesnÄmis transporto formomis. 5.7.
Vertinant, ar priteisto iÅ¡laikymo dydis užtikrina nepilnameÄių vaikų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ , atsižvelgiant į nepilnametÄs dukters poreikiams patenkinti reikalingÄ iÅ¡laikymo sumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 350 Eur dydžio iÅ¡laikymas virÅ¡ija tokio amžiaus Å¡alių nepilnameÄio vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ . 5.8. DÄl COVID-19 žmonÄs apribojo vartojimÄ , Europoje stojo gamyklos, tad sumažÄjus prekių poreikiui, sumažÄjo apelianto darbo apimtys, o tuo paÄiu ir darbo užmokestis, kuris nesiekia 2000 Eur.
Tam, kad sumažinti iÅ¡laidas pragyvenimui, atsakovui tenka nuomotis kambarį darbininkų bendrabutyje, už kurį kas mÄnesį moka po 350 Eur, be to, kas mÄnesį moka po 160 Eur kelių mokestį, po 200 Eur už kurÄ , maistui iÅ¡leidžia po 500 Eur, už telefono ryšį - po 70 Eur, taip pat moka Å vedijoje paimtos paskolos grÄ Å¾inimo įmokas po 250 Eur per mÄnesį. Atsakovas savo pareigos prisidÄti prie dukters iÅ¡laikymo nesikrato ir deda visas pastangas daugiau užsidirbti, taÄiau dÄl objektyviai susiklosÄiusių aplinkybių jo turtinÄ padÄtis yra aiÅ¡kiai pasunkÄjusi, todÄl jis neturÄtų finansinių galimybių kas mÄnesį mokÄti dukrai pirmosios instancijos teismo priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ . 5.9.
Apelianto nuomone, yra pagrindas iÅ¡vadoms, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju teisinga ir protinga padidinti atsakovo mokamo iÅ¡laikymo dydį ne daugiau kaip iki 200 Eur kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 6.1. Nors apeliantas teigia, kad Å¡i byla nÄra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, visiÅ¡kai nepasisako dÄl to, kokios Å¡alies teismui jo nuomone Å¡i byla turÄtų bÅ«ti teisminga. 6.2. IeÅ¡kovvÄ teigia, kad Lietuvoje ji turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , todÄl ji turi teisÄ visus ginÄus sprÄsti toje Å¡alyje, kurios pilietÄ ji yra. 6.3. Atsakovui buvo puikiai žinoma, kad ieÅ¡kovÄ praÅ¡ys didesnio iÅ¡laikymo ir kreipsis bÅ«tent į Lietuvos Respublikos teismÄ pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .
Atsakovas dalyvavo mediacijos procese, kuria vykdÄ Lietuvos Respublikos mediatorius, t. y. atsakovas puikiai žinojo apie ginÄÄ . 6.4. Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovÄs nurodytos iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos pirmo bÅ«tinumo paslauga, neiÅ¡laiko jokios kritikos, yra deklaratyvios ir tai tik parodo atsakovo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį tiek į bendravimÄ su vaiku, tiek ir j jo norÄ vaikÄ tinkamai iÅ¡laikyti. 6.5. IeÅ¡kovÄ plaÄiau nepasisakÄ dÄl atsakovo iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos, susijusios su turtine Å¡alių padÄtimi, nes jo teiginiai yra niekiniai.
SiaurÄs Airijos valstybÄs minimalus valandinis atlyginimas yra £8.72. IeÅ¡kovÄ, prižiÅ«rÄdama savo vaikÄ , negali sau leisti dirbti pilnu etatu. Be to, jai ne visada pavyksta dirbti jos norimu grafiku, kadangi vaiko sveikata dažnai pablogÄja. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinÄjamu atveju absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis). DÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka 8. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklÄ apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).
IÅ¡ paminÄtų teisÄs normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinÄjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo diskrecija sprÄsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). TeisÄjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinÄjimas nÄra bÅ«tinas, nes nagrinÄjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinÄti reikÅ¡mingos faktinÄs ir teisinÄs bylos aplinkybÄs aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dÄstÄ procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tÄvai yra atsakovas A. B. ir ieÅ¡kovÄ K. A. Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu santuoka, 2014 m. sausio 11 d. įregistruota Å ilutÄs rajono savivaldybÄs civilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 6, tarp A. B. ir K. A. buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinÄs bylos Nr. 2-783-351/2017) bei patvirtinta A. B. ir K. A. 2017 m. birželio 27 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alys be kita ko susitarÄ dÄl jų nepilnametÄs dukters gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo dydžio ir bendravimo tvarkos, o bÅ«tent Å¡alys sutartyje susitarÄ: â2.2. Sutuoktiniai susitaria, kad A. B. savo nepilnametÄs dukros T. B., gim. (duomenys neskelbtini). iÅ¡laikymui skirs po 150 eurų, mokamų periodinÄmis iÅ¡mokomis kas mÄnesį, skaiÄiuojam nuo teismo sprendimo priÄmimo iki dukros pilnametystÄs; 2.3. Sutuoktiniai susitaria, kad A. B. savo nepilnametÄs dukros T.
B. iÅ¡laikymui skirtas pinigines lÄÅ¡as sumoka už einamÄ mÄnesį nuo mÄnesio 15 dienos iki sekanÄio mÄnesio 1 dienos; 2.4. Sutuoktiniai susitaria dÄl Å¡ios A. B. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos: A. B., bÅ«damas Lietuvoje su nepilnamete dukra bendrauja porinių savaiÄių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir jį grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ; A. B. su nepilnamete dukra nepertraukiamai bendrauja po 1 savaitÄ per jos rudens, pavasario, žiemos atostogas bei 1 mÄnesį per vaikų vasaros atostogas;
A. B. su nepilnamete dukra bendrauja per Å¡ventines dienas sekanÄia tvarka: neporiniais melais Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 10 val. iki Å v. Velykų antros dienos 19 val., neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val., kiekvienų metų birželio pirmÄ sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., tuo atveju, jei nepilnametÄs dukros gyvenamoji vieta yra kitoje valstybÄje, vaiko pasiÄmimo ir jo grÄ Å¾inimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡alys apmoka lygiomis dalimisâ.
DÄl apeliacinio skundo argumentų 10. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad nagrinÄjamu atveju nuo iÅ¡laikymo vaikams priteisimo praÄjo treji metai, per šį laikotarpį Å¡alių nepilnametÄ dukra pradÄjo lankyti ugdymo įstaigÄ , lavintis užklasinÄs veiklos užsiÄmime, atitinkamai iÅ¡augo poreikiai kultÅ«rinei / socialinei veiklai. Be to, nepilnametei dukrai paÅ«mÄjo nustatytas autoimuninis sindromas, dÄl to padidÄjo gydymo iÅ¡laidos. Teismas, įvertinÄs tÄvų turtinÄ padÄtį, nusprendÄ, kad nuo 2017 m. liepos 4 d. teismo sprendimo priÄmimo Å¡alių nepilnametÄs dukros poreikiai iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ, dÄl to priteistÄ iÅ¡laikymo dydį nuo 150 Eur per mÄnesį padidino iki 350 Eur, konstatavo, jog toks iÅ¡laikymo dydis atitiks pasikeitusius nepilnameÄio vaiko poreikius ir tÄvų turtinÄ padÄtį.
11. Apelianto nuomone, byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ vaiko poreikius, netiksliai įvertino tÄvų turtinÄ padÄtį, be to, atsakovas nebuvo iÅ¡klausytas. DÄl jurisdikcijos 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ reikalavimus dÄl iÅ¡laikymo nepilnameÄiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo. Teigiama, kad bylos duomenys aiÅ¡kiai rodo, kad tiek Å¡alių, tiek jų vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos yra ne Lietuvos Respublikoje.
Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginÄas susijÄs su kitomis valstybÄmis, todÄl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų teismingumo klausimas teismas turÄjo sprÄst pagal ES teisÄs aktuose nustatytas taisykles. Apelianto vertinimu, svarstant jurisdikcijos klausimÄ dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo, duomenų, kad atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄs ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarÄs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, duomenų byloje nÄra, tad akivaizdu, kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų pagal reglamento âBriuselis II bisâ 12 str. 3 d.
Svarstant jurisdikcijos klausimÄ dÄl iÅ¡laikymo pakeitimo, nÄra tenkinami IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio reikalavimai. Apelianto nuomone, dÄl to pirmosios instancijos teismas turÄjo atsisakyti priimti IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį dÄl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo bei iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo, o jau priÄmÄs - palikti jį nenagrinÄtÄ , nes byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.
13. TeisÄjų kolegija pažymi, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todÄl pagal nacionalinÄ teisÄ teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kÄlimo metu. Å i taisyklÄ taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iÅ¡keldamas bylÄ , turi turÄti pakankamÄ pagrindÄ sprÄsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklÄs nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisÄs normas, reglamentuojamas tarptautinÄse sutartyse, Europos SÄ jungos (toliau â ES) teisÄje arba nacionaliniuose teisÄs aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijÄs byloje esantis tarptautinis elementas.
NagrinÄjamoje byloje tarptautinis elementas yra susijÄs su ES valstybe nare (apie tai detaliau žemiau) ir ginÄui yra taikomi ES reglamentai, kurių nustatytos jurisdikcijos taisyklÄs turi virÅ¡enybÄ prieÅ¡ CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).
14. Kaip žinoma, ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ reikalavimus dÄl iÅ¡laikymo nepilnameÄiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek Å¡alių, tiek jų vaiko gyvenamosios vietos bylos nagrinÄjimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. IeÅ¡kovÄ su dukra gyvena JungtinÄje KaralystÄje (Å iaurÄs Airija), apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kÄjo, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, nors deklaruota iÅ¡vykimo Å¡alis â Å vedija.
15. Svarbu pažymÄti, kad nors JungtinÄ KaralystÄ, su kuria Å¡i byla yra susijusi, pasitraukÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos, bet pagal Susitarimo dÄl JungtinÄs Didžiosios Britanijos ir Å iaurÄs Airijos KaralystÄs iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominÄs energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradÄtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieÅ¡kiniams, kurie yra susijÄ su tokiu teismo procesu, JungtinÄje KaralystÄje, taip pat valstybÄse narÄse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais taikomi Å¡ie aktai ar nuostatos:
a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dÄl jurisdikcijos;
b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dÄl jurisdikcijos;
c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dÄl jurisdikcijos;
d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dÄl jurisdikcijos.
16. Atsižvelgdama į nurodomas taisykles, į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kolegija pritaria apeliantui, jog akivaizdu, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginÄas susijÄs su kitomis valstybÄmis, todÄl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo klausimas sprendžiamas pagal ES teisÄs aktuose nustatytas taisykles:
1) dÄl reikalavimo dÄl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklÄjant tvarkos pakeitimo teismingumo sprÄstina remiantis 2003 m. lapkriÄio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tÄvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinanÄiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau â ir Reglamentas âBriuselis II bisâ), 2) dÄl reikalavimo pakeisti iÅ¡laikymo dydį teismingumo sprÄstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau â ir IÅ¡laikymo reglamentas).
17. DÄl reikalavimo pakeisti iÅ¡laikymo dydį teismingumo dera pažymÄti, jog IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikcijÄ nagrinÄti su iÅ¡laikymo prievolÄmis susijusias bylas valstybÄse narÄse turi:
a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinÄ gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinÄ gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybÄs teisÄ turi jurisdikcijÄ nagrinÄti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dÄl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybÄs teisÄ turi jurisdikcijÄ nagrinÄti su tÄvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dÄl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe. Å ie kriterijai yra alternatyvÅ«s, o tai patvirtina jungtuko âarbaâ vartojimas kiekvieno iÅ¡ kriterijų iÅ¡dÄstymo pabaigoje (žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C-184/14, 34 punktÄ ; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019, 25 punktÄ ).
18. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kolegija, sprÄsdama dÄl vaiko iÅ¡laikymo teismingumo turi įvertinti, ar yra pagrindas taikyti nors vienÄ iÅ¡ IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytų alternatyvių jurisdikcijos kriterijų. Atkreiptinas dÄmesys, jog IÅ¡laikymo reglamente vartojama sÄ voka âkreditoriusâ Å¡iuo atveju atitinka ieÅ¡kovÄs statusÄ , kadangi kreditorius â tai fizinis asmuo, kuriam privaloma mokÄti iÅ¡laikymo iÅ¡mokas arba kuris reikalauja, kad jos bÅ«tų jam mokamos (IÅ¡laikymo reglamento 2 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
19. TeisÄs doktrinoje nurodoma, jog sÄ voka įprastinÄ gyvenamoji vieta nÄra tapati sÄ vokai gyvenamoji vieta. Reglamentas nepateikia Å¡ios sÄ vokos apibrÄžimo. Kita vertus, kadangi Å¡i sÄ voka jau vartojama Briuselio IIa reglamente, galima teigti, kad Å¡ios sÄ vokos turÄtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos panaÅ¡iai. Tad pagal Briuselio IIa reglamentÄ , skirtingai nuo gyvenamosios vietos sÄ vokos, įprastinÄ gyvenamoji vieta apibÅ«dina tam tikrÄ faktiÅ¡kai susiklosÄiusiÄ situacijÄ . Ä®prastinÄ sutuoktinio gyvenamoji vieta yra ne toje valstybÄje, į kuriÄ jis yra iÅ¡vykÄs laikinam darbui, bet toje, į kuriÄ planuoja grįžti, iÅ¡skyrus atvejus, kai buvimas toje kitoje valstybÄje jau paliko socialinÄs integracijos pasekmių.
Doktrinoje teigiama, jog esminiai bruožai, apibÅ«dinantys nuolatinÄ asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra tai, kad asmuo jÄ traktuoja kaip centrinÄ savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietÄ (Vytautas NekroÅ¡ius âIÅ¡laikymoâ reglamentas (EB) Nr. 4/2009 â taikymo sritis, pagrindinÄs sÄ vokos ir teismingumo principaiâ (TeisÄs apžvalga Law review No. 2 (18), 2018, p. 250â264).
20. TeisÄjų kolegija, įvertinusi teisinį tarptautinį reglamentavimÄ , teisÄs doktrinos aiÅ¡kinimus, sprendžia, kad IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje vartojama sÄ voka âįprastinÄ gyvenamoji vietaâ vienareikÅ¡miÅ¡kai ir visada negali bÅ«ti tapatinama su sÄ vokomis âgyvenamoji vietaâ ir / ar ânuolatinÄ gyvenamoji vietaâ. DÄl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad apelianto nurodomas faktas, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovÄ su dukra gyvena JungtinÄje KaralystÄje (Å iaurÄs Airijoje) nÄra vienintelis ir lemiamas veiksnys, nustatantis jurisdikcijÄ .
21. PabrÄžtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovÄ 2020 metais iÅ¡ esmÄs daugiau nei pusÄ metų gyveno Lietuvos Respublikoje, nes reikÄjo dukrai lankytis medicinos įstaigose, Lietuvos Respublikoje dukra yra nuolat gydoma. Be to, ieÅ¡kovÄ, gyvendama Lietuvoje dukrai pirko kompiuterį sudariusi iÅ¡perkamosios nuomos sutart, įmokos kas mÄnesį mokamos Lietuvos Respublikos įmonei. Apeliantas ir pats teigia, kad ieÅ¡kovÄ su dukra grįžta aplankyti ieÅ¡kovÄs mamos, Äia jos turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Reikia pastebÄti, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovei ir dukrai JungtinÄ KaralystÄ dar negali bÅ«ti tapatinama su pagrindine socialinių ekonominių interesų buvimo vieta, kolegijos vertinimu.
22. TeisÄjų kolegija, įvertinusi įprastinÄs gyvenamosios vietos kriterijus, konstatuoja, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovÄs įprastinÄ gyvenamoji vieta yra bÅ«tent Lietuvos Respublikoje, Å ilutÄs mieste. Taigi, remiantis IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio b punktu, Lietuvos Respublikos teismai (konkreÄiai â TauragÄs apylinkÄs teismo Å ilutÄs rÅ«mai) turi jurisdikcijÄ nagrinÄti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo.
23. PridÄtina, kad netgi tuo atveju, jeigu nebÅ«tų įmanoma ieÅ¡kovÄs ir jos dukros įprastinÄs gyvenamosios vietos nustatyti, jos galÄtų remtis IÅ¡laikymo reglamento 6 straipsniu. Jame nurodoma, kad jei pagal 3, 4 ir 5 straipsnius jurisdikcijos neturi joks valstybÄs narÄs teismas ir pagal Lugano konvencijÄ jurisdikcijos neturi joks valstybÄs, kuri yra tos konvencijos Å¡alis ir nÄra valstybÄ narÄ, teismas, tai jurisdikcijÄ turi valstybÄs narÄs, kurios pilieÄiai yra abi Å¡alys, teismai.
TeisÄs doktrinoje nurodoma kad IÅ¡laikymo reglamento 6 ir 7 straipsnis iÅ¡ esmÄs suformuoja baigtÄ iÅ¡laikymo bylų teismingumo sistemÄ . Aptariamame straipsnyje Å¡alia įprastinÄs Å¡alių gyvenamosios vietos ir sutartinio teismingumo kriterijų papildomai įtraukiamas abiejų ginÄo Å¡alių pilietybÄs kriterijus; jis yra papildomas lyginant su prieÅ¡ tai minÄtais. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paduodamas valstybÄs narÄs, kurios pilietybÄ (JungtinÄje KaralystÄje ir Airijoje pilietybÄ pakeiÄiama domicilÄs kategorija) turi abi Å¡alys, teismui tik tokiu atveju, jeigu į teismÄ kreiptis yra neįmanoma vadovaujantis įprastinÄs Å¡alių gyvenamosios vietos kriterijumi ir jos nÄra sudariusios sutarties dÄl teismingumo arba Å¡alis neįsitraukia į ginÄo nagrinÄjimÄ (Vytautas NekroÅ¡ius âIÅ¡laikymoâ reglamentas (EB) Nr. 4/2009 â taikymo sritis, pagrindinÄs sÄ vokos ir teismingumo principaiâ (TeisÄs apžvalga Law review No. 2 (18), 2018, p. 250â264).
24. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu vien tai, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovÄ ir Å¡alių dukra gyvena kartu ne Lietuvos Respublikoje, savaime nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai yra neteismingi nagrinÄti Å¡alių dukros iÅ¡laikymo klausimo, juo labiau, kad aptariamu atveju, kaip jau minÄta, Å¡alių santykius ir reguliuoja Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir iÅ¡sprÄsti kiti, tame tarpe su nepilnameÄiu vaiku susijÄ klausimai (nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnameÄio vaiko iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnameÄiu vaiku klausimai), o ieÅ¡kovÄs, su kuria teismo sprendimu nustatyta Å¡alių dukros gyvenamoji vieta, interesai / įprastinÄ gyvenamoji vieta yra susijÄ su Lietuvos Respublika.
25. Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs neanalizavo teismingumo klausimo, taÄiau , vertinant tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡ esmÄs, nustatÄ, jog iÅ¡laikymo priteisimo / padidinimo klausimas teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes teismingumo klausimas iÅ¡nagrinÄjamas ieÅ¡kinio priÄmimo metu.
26. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ iÅ¡ esmÄs ir Å ilutÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo dalis dÄl bendravimo tvarkos palikta nepakeista, teismingumo klausimo svarstymas nebÄra aktualus, jis Å¡alims nesukels jokių teisinių padarinių, dÄl to teismingumo klausimas, vadovaujantis ReglamentuâBriuselis II bisâ dÄl bendravimo tvarkos nebesvarstomas. DÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo 27. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovÄ neįrodÄ ir nepagrindÄ tokio vaiko poreikių didelio augimo bei Å¡iems poreikiams patenkinti reikalingos iÅ¡laidų sumos.
Jo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas 350 Eur dydžio iÅ¡laikymas virÅ¡ija tokio amžiaus Å¡alių nepilnameÄio vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ . Apeliantas teigia, kad dÄl objektyviai susiklosÄiusių aplinkybių jo turtinÄ padÄtis yra aiÅ¡kiai pasunkÄjusi, jis sutinka, padidinti mokamo iÅ¡laikymo dydį ne daugiau kaip iki 200 Eur per mÄnesį.
28. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojanÄio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tÄvo (motinos) arba valstybinÄs vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priÄmimo iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ Å¡alių turtinÄ padÄtis. Remiantis minÄto straipsnio 2 dalimi, priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms.
29. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti peržiÅ«rÄtas (pakeistas) dviem pagrindais:
1) įvykus esminiam tÄvų turtinÄs padÄties pasikeitimui;
2) pasikeitus nepilnameÄio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiÅ«rÄti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, skiriasi faktinÄs aplinkybÄs, sudaranÄios bylos dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nagrinÄjimo dalykÄ . PažymÄtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (pvz., savo turtinÄs padÄties esminiu pablogÄjimu ir nepilnameÄio vaiko poreikių sumažÄjimu (reikalaujant sumažinti iÅ¡laikymo dydį); savo turtinÄs padÄties esminiu pablogÄjimu ir nepilnameÄio vaiko poreikių padidÄjimu (reikalaujant padidinti iÅ¡laikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinÄs aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ tÄ padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
30. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄ Ä¯rodÄ, kad vaiko poreikiai nuo iÅ¡laikymo priteisimo momento, t. y. nuo 2017 m., iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad yra pagrindas padidinti vaiko iÅ¡laikymÄ . Su tokiomis aplinkybÄmis iÅ¡ esmÄs sutinka ir atsakovas, teikdamas, kad sutiktų mokÄti iÅ¡laikymÄ po 200 Eur per mÄnesį.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes, sprendÄ, kad vaiko poreikiams per mÄnesį reikia priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs nurodyt 350 Eur.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dÄmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomÄgiams, lavinami gabumai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužÄs 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebÄjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinÄs sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiÄmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
33. PlÄtodamas nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dÄl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tÄvas (motina) neturÄtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių Äekius), pagrindžianÄius ne didesnes nei minimalioji mÄnesinÄ alga iÅ¡laidas vaikui. TaÄiau tÄvas (motina), įrodinÄjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mÄnesinÄ alga iÅ¡laidų reikalaujanÄius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti.
34. Dera pastebÄti, jog vaikui augant didÄja ir iÅ¡laidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnÄ), lavinimo priemonÄms mokykloje, bÅ«reliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant pleÄiasi jų socialinių interesų sfera, todÄl atsiranda papildomos iÅ¡laidos laisvalaikiui: informacinÄs technologijos, draugų gimtadieniai, įvairesnÄ apranga ir pan. PažymÄtina, kad Å¡alių dukra yra jau 8 metų amžiaus, ji lanko nebe darželį, o mokyklÄ , todÄl atsirado kiti / papildomi poreikiai ugdymo priemonÄms.
35. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovei nereikia įrodinÄti aplinkybių, kad dukros poreikiams patenkinti kiekvienÄ mÄnesį yra reikalingos iÅ¡laidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Å ie poreikiai nÄra susijÄ su prabangos prekių įsigijimu, prieÅ¡ingai, visos iÅ¡laidos yra susietos su sÄ lygomis, kurias bÅ«tina užtikrinti nepilnameÄio vaiko vystymosi, augimo ir tobulÄjimo procese.
36. Kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, dukra turi specifinių poreikių, dÄl kurių jai reikalingas didesnis iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovÄs teigimu, Å¡alių nepilnametei dukrai paÅ«mÄjo nustatytas autoimuninis sindromas, dÄl to tenka tam tikrÄ laikÄ praleisti ligoninÄse ir tai sÄ lygoja didesnes iÅ¡laidas. Bylos duomenys patvirtina, kad VÅ Ä® Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikose Å¡alių dukra dÄl sveikatos sutrikimų buvo gydoma stacionariai nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 12 d. iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 18 d.
37. Nesutiktina su apeliantu, kad iÅ¡laidos mažÄja dÄl COVID 19. MinÄta pandemija reikalauja prisitaikyti prie naujoviÅ¡kos aplinkos ir į tai reaguoti. Nuotolinis mokymas reikalauja investicijų į mokymo priemones, informacines technologijas. Kaip minÄta, ieÅ¡kovÄ iÅ¡ UAB âTopo grupÄâ įsigijo neÅ¡iojamÄ kompiuterį, kuris skirtas Å¡alių dukters nuotoliniam mokymuisi, kiekvienÄ mÄnesį yra mokamos įmokos. Be to, mokymasis nuotoliniu bÅ«du / namuose reikalauja ir papildomų komunalinių (elektra, vanduo), bÅ«sto iÅ¡laikymo, eksploatavimo kaÅ¡tų.
Kita vertus pandemijos suvaržymai yra laikino pobÅ«džio, tai negali iÅ¡ esmÄs varžyti vaiko poreikių tenkinimo ir / ar taupyti iÅ¡laikymÄ ateiÄiai netikÄtoms / reikÅ¡mingoms reikmÄms. PažymÄtina ir tai, jog visos Å¡alys ir verslas (laisvalaikio praleidimas, paslaugų teikimas) bando prisitaikyti prie esamos situacijos, dÄl to kiekvienu konkreÄiu etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti ir tuo bÅ«du pandemija nevaržo laisvÄs turiningai praleisti laisvalaikį ir / ar pramogauti, PridÄtina, jog siektina vaikų tobulÄjimui, auklÄjimui užtikrinti kuo aukÅ¡tesnÄs kokybÄs paslaugas ar prekes.
Suprantama, iÅ¡laikymo dydis turi atitikti tÄvų galimybes teikti iÅ¡laikymÄ (apie tai detaliau žemiau).
38. Dera paminÄti, kad svarstytinas apelianto motyvas dÄl to, ar bÅ«tina / įrodyta taksi paslauga vaikui. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju labiau svarbu tai, kokia suma reikalinga iÅ¡laikymui ir vaiko poreikių patenkinimui apskritai per mÄnesį, o ne iÅ¡sami bei tiksli detalizacija, pagrindžianti bÅ«simus iÅ¡laidas. Manytina, kad ypaÄ sudÄtina iÅ¡ anksto preciziÅ¡kai tiksliai nustatyti bÅ«simas iÅ¡laidas, nes negalima numatyti visų ateityje įvyksianÄių įvykių. TaÄiau svarbiausia tai, kad Å¡iuo atveju teismo nustatyta bendra iÅ¡ atsakovo priteistina 350 Eur suma atitinka vaiko poreikius ir ji bÅ«tina nepilnameÄiam Å¡alių vaikui.
ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad visos abejonÄs dÄl atsakovo turtinÄs padÄties vertintinos vaiko naudai, nes Å¡eimos bylose ginÄo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinÄs vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
39. Atkreiptinas apelianto dÄmesys į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas Å¡iuo metu galiojantis iÅ¡laikymo dydis dukrai, buvo priimtas daugiau kaip prieÅ¡ trejus metus (2017 m. liepos 4 d.). Akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai didÄja. Taigi per šį laikotarpį Å¡alių vaikui paaugus, jam lankant ne darželį, o mokyklÄ , atitinkamai padidÄjo ir jo poreikiai.
40. Kitas bylos aspektas tas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tÄvų turtinei padÄÄiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tÄvų turtinÄ padÄtis, todÄl kiekvienu konkreÄiu atveju nagrinÄdamas bylÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tÄvų turtinÄ padÄtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad tÄvų turtinÄ padÄtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tÄvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaiÄių, taip pat tÄvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tÄvų turtinÄ padÄtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ÄmÄsi, kad gautų atitinkanÄias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
41. SprÄsdamas dÄl atsakovo turtinÄs padÄties ir galimybių teikti iÅ¡laikymÄ , apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs apeliaciniame procese į bylÄ pateiktus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodÄ, jog negali teikti dukrai 350 Eur iÅ¡laikymo per mÄnesį.
42. Visų pirma, pripažintina tai, kad atsakovas neatskleidÄ savo tikrosios turtinÄs padÄties, todÄl visos abejonÄs vertinamos vaiko naudai. Atsakovas skunde nurodÄ, kad Norvegijoje dirba vairuotoju, taÄiau dÄl pandemijos Europoje stojo gamyklos, tad sumažÄjus prekių poreikiui, sumažÄjo jo darbo apimtys, o tuo paÄiu ir darbo užmokestis, kuris nesiekia 2000 Eur. Tam, kad sumažinti iÅ¡laidas pragyvenimui, atsakovui tenka nuomotis kambarį darbininkų bendrabutyje, už kurį per mÄnesį moka po 350 Eur, be to, kas mÄnesį moka po 160 Eur kelių mokestį, po 200 Eur už kurÄ , maistui iÅ¡leidžia po 500 Eur, už telefono ryšį - po 70 Eur, taip pat moka Å vedijoje paimtos paskolos grÄ Å¾inimo įmokas po 250 Eur per mÄnesį.
Nors atsakovas nurodÄ savo pajamas, kai kurias iÅ¡laidas, taÄiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie gaunamas pajamas, iÅ¡laidas, mokamÄ kreditÄ nepateikÄ (CPK 12, 178 straipsniai0, nors tokiÄ pareigÄ ir galimybÄ turÄjo. Jo pateikiama informacija patvirtina, kad atsakovas ne tik Lietuvoje, taÄiau ir Norvegijoje turi transporto priemonÄ, kuriai eksploatuoti reikalinga mokÄti kelių mokestį ir reikalingas kuras. Ä®prastai vairuojant įmonÄs automobilį, Å¡ias iÅ¡laidas sumoka/ kompensuoja darbdavys.
Svarbu ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui suteiktas kreditas parodo ne blogÄ , o gerÄ asmens finansinÄ padÄtį, nes kredito įstaigos, prieÅ¡ suteikdamos kreditÄ , patikrina bei įvertina asmens turtinÄ padÄtį.
43. Antra, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.
TreÄia, byloje nÄra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų nepajÄgus uždirbti lÄÅ¡as, reikalingas dukros iÅ¡laikymui. Jei jo netenkina Å¡iuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinÄ padÄtis, jis privalo dÄti visapusiÅ¡kas pastangas susirasti kuo geriau apmokamÄ darbÄ ir taip garantuoti savo nepilnameÄiam vaikui bÅ«tinÄ aprÅ«pinimÄ . Ketvirta, apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad turtinei padÄÄiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tÄvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susijÄ su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
DÄl teisÄs bÅ«ti iÅ¡klausytam 44. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas sprendimas priimtas, teismui pažeidus procesinÄs teisÄs normas. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad atsakovas negyvena Lietuvoje, nedÄjo pastangų jį tinkamai informuoti apie bylos nagrinÄjimÄ prieÅ¡ pasirinkdamas iÅ¡imtinio pobÅ«džio â vieÅ¡o informavimo â bÅ«dÄ , tuo pažeidÄ CPK 130 straipsnio 1 dalį. Tinkamai neįteikus atsakovui procesinių dokumentų, iÅ¡ jo buvo atimtos teisÄs dalyvauti teismo procese ir bÅ«ti iÅ¡klausytam, teikti atsikirtimus į teisme pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kas galÄjo sÄ lygoti nepagrįsto sprendimo priÄmimÄ .
45. Kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, pažymi, jog atsakovui buvo žinoma, kad ieÅ¡kovÄ praÅ¡ys didesnio iÅ¡laikymo ir kreipsis bÅ«tent į Lietuvos Respublikos teismÄ pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo įvykdyta privaloma iÅ¡ankstinÄ ginÄo nagrinÄjama stadija â atsakovas dalyvavo mediacijos procese, kuria vykdÄ Lietuvos Respublikos mediatorius. Nors atsakovas pats asmeniÅ¡kai į mediacijÄ neatvyko, atsakovas neneigia aplinkybÄs, kad jis žinojo apie ginÄÄ .
46. Aktualu ir tai, jog ieÅ¡kovÄ, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, tikslios atsakovo gyvenamosios vietos nežinojo, manÄ, kad jis gyvena Å vedijoje. Faktas, kad jis deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Å vedijÄ , patvirtina su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai â Gyventojų 2020 m. spalio 30 d. registro iÅ¡raÅ¡as, jame nurodoma, kad atsakovas nuo 2017 m. balandžio 3 d. iÅ¡vyko į Å vedijÄ . Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, ÄmÄsi aktyvių veiksmų, siekdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus: neįteikus jo ankstesnÄje gyvenamoje vietoje Å ilutÄje, teismas 2020 m. gruodžio 1 d. tikrino informacijÄ valstybinio socialinio draudimo fondo registre (SODRA), atsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs pateiktus duomenis, 2021 m. sausio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumus paÅ¡alinti â nurodyti atsakovo A.
B. gyvenamÄ jÄ vietÄ arba informuoti teismÄ kokiu bÅ«du įteikti procesinius dokumentus Å¡iems suinteresuotiems asmenims (apeliantas šį faktÄ nutyli). Taigi, teismas įdÄjo pastangas atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tik to padaryti nepavykus, atsakovui dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.
47. PastebÄtina, kad viena iÅ¡ teisÄs bÅ«ti iÅ¡klausytam formų galima vertinti teisÄ Ä¯ apeliacijÄ . Å iuo atveju apeliantas pateikÄ apeliacinį skundÄ , kartu su juo turÄjo teisÄ / galimybÄ pateikti visus jam svarbius duomenis, kurie turÄtų įtakos teisingam bylos nagrinÄjimui, taÄiau su apeliaciniu skundu apeliantas jokių raÅ¡ytinių įrodymų (apart atstovavimo sutarties ir žyminio mokesÄio kvito) neteikia, tik iÅ¡dÄsto savo samprotavimus dÄl ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumo.
48. Kolegia sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo, siekdamas apsaugos vaiko teisei į materialinį aprÅ«pinimÄ , atliko visus bÅ«tinus veiksmus, kad nebÅ«tų pažeista atsakovo teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų 49. IÅ¡dÄstytų argumentų pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginÄo klausimo sprendimui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau dÄl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmÄ, neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkriÄio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
DÄl bylos procesinÄs baigties 50. Atsižvelgdama į anksÄiau iÅ¡dÄstytus argumentus teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas pažeidÄ materialiosios ir procesinÄs teisÄs normas, nukrypo nuo teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nÄra teisinio pagrindo, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme 51. TeisÄjų kolegijai atmetus esminius apelianto skundo argumentus, sprÄstina, kad apeliantas teisÄs už skundÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinÄs instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). DÄl to jos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324â331 straipsniais, teisÄjų kolegija, n u t a r i a : TauragÄs apylinkÄs teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjos Irma Äuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡keviÄienÄ Erika MisiÅ«nienÄ