Legislator Case Law & Legislation
2b740aa4-5b30-4f80-9f3e-b1e3f4e69b86 AI generated

2b740aa4-5b30-4f80-9f3e-b1e3f4e69b86 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2b740aa4-5b30-4f80-9f3e-b1e3f4e69b86
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, arba 2) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ : pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo A. B. priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ dukrai T. B. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki dukros pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti;

Legislator headnote

AI generated

2b740aa4-5b30-4f80-9f3e-b1e3f4e69b86 · Klaipėdos apygardos teismas: kitos iÅ¡laidos / pramogos 110 Eur. IeÅ¡kovė į Å¡ias iÅ¡laidas neįtraukė iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«sto iÅ¡laikymu. Bendra suma vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga 870-926 Eur. Tai yra minimali bÅ«tina suma, tačiau ieÅ¡kovė realiai vaiko iÅ¡laikymui skiria didesnę sumÄ . IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis tikėtina negalės teikti bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui, prašė padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui iki minimalios bÅ«tinos sumos, t. y. 350 Eur iÅ¡ atsakovo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-544-460/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01748-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.6.1.2: 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

B. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ civilinėje byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Å ilutės rajono savivaldybėje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Tauragės apylinkės teismui pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, juo prašė pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo 2.2 punkte priteisto iÅ¡ atsakovo A. B. iÅ¡laikymo jo nepilnametei dukrai T. B. dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ jo dukrai T. B. po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, pradedant mokėti nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos ir mokant iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kiekvienais metais Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka; ieÅ¡kovę K.

A. paskirti vaikui priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Be to prašė pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo 2.4 punkte nustatytÄ atsakovo A. B. bendravimo su dukra T. B. tvarkÄ ir nustatyti, kad atsakovas su savo dukra bendrauja iÅ¡ anksto su ieÅ¡kove suderintu laiku, bendravimo tvarkÄ ir laikÄ aptariant su ieÅ¡kove, o esant bÅ«tinybei ir su institucijų, atsakingų už vaiko teises ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje, atstovais; esant abiejų tėvų bendram susitarimui telefonu, kitomis ryÅ¡io priemonėmis ir Å¡alims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu tarp Å¡alių buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (civilinės bylos Nr. 2-783-351/2017). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alys be kita ko susitarė dėl jų nepilnametės dukters T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo dydžio ir bendravimo tvarkos. Per visÄ laikotarpį nuo santuokos nutraukimo, atsakovas priteistÄ iÅ¡laikymÄ nors ir mokėjo, tačiau jo įmokos buvo nereguliarios.

BÅ«tinas lėšas dukrai iÅ¡laikyti privalėdavo skirti ieÅ¡kovė, atsakovas kartÄ â€“ du kartus per metus pervesdavo savo įsiskolinimÄ aiÅ¡kindamas, kad jis neturi lėšų. Toks nereguliarus pinigų pervedimas trukdydavo tinkamai rÅ«pintis dukra, juo labiau per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį dukros poreikiai žymiai iÅ¡augo. Ji pradėjo mokytis mokykloje, jai reikalinga daugiau lėšų tiek popamokinei veiklai, tiek įvairioms mokymosi reikmėms. Žinant dabartinę situacijÄ dėl pandemijos, ieÅ¡kovė turėjo dukrai pirkti kompiuterį, kad ji galėtų dalyvauti mokymosi procese nuotoliniu bÅ«du.

Be to dukrai buvo nustatyta diagnozė M35.9 – sisteminis jungiamojo audinio pažeidimas, ieškovė su dukra nuolat būdavo ligoninėse, o tokias diagnozes nustatyti bei jas gydyti reikalingi specialistai, esantys tik centruose, kelionės į ligonines taip pat kainuodavo. Tokiu būdu atsirado pakankamai daug papildomų būtinų išlaidų vaiko išlaikymui. Ieškovė paprašė atsakovo prisidėti savanoriškai, atsakovas tiek žodžiu, tiek mediacijos metu prisidėti prie papildomo išlaikymo atsisakė.

Šiuo metu dukros minimaliam išlaikymui per mėnesį reikalingos tokios lėšos:

1) taksi į / iÅ¡ mokyklos per dienÄ 9 Eur, mėnesiui 180 Eur;

2) maistas mokykloje per dienÄ 3 Eur mėnesiui 60 Eur;

3) maistas namuose mėnesiui 110 Eur; 4) kompiuterio kreditas 79 Eur mėnesiui;

5) drabužiai ir batai mėnesiui 110-166 Eur; 6) gimnastikos būrelis 30 Eur mėnesiui;

7) auklė arba pomokyklinė veikla 15.00 val-18.00 val. į valandÄ 3,40 Eur per mėnesį, iÅ¡ viso 60 val., t. y. 204 Eur;

8) kitos iÅ¡laidos / pramogos 110 Eur. IeÅ¡kovė į Å¡ias iÅ¡laidas neįtraukė iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«sto iÅ¡laikymu. Bendra suma vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga 870-926 Eur. Tai yra minimali bÅ«tina suma, tačiau ieÅ¡kovė realiai vaiko iÅ¡laikymui skiria didesnę sumÄ . IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis tikėtina negalės teikti bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui, prašė padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui iki minimalios bÅ«tinos sumos, t. y. 350 Eur iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovė niekada netrukdydavo atsakovui bendrauti su dukra, ji, matydama, kad dukra nori bendrauti su tėvu, šį bendravimÄ tik skatindavo, tačiau dėl netinkamo atsakovo elgesio Å¡is bendravimas tapo apsunkintas. Atsakovas visiÅ¡kai nesilaikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje Å¡alių aptartos bendravimo tvarkos. IeÅ¡kovei bÅ«nant Lietuvoje, atsakovas visiÅ¡kai neieÅ¡kojo dukters, nei skambino jai nei bandė susitikti, juo labiau tuo metu buvo dukros gimtadienis, ji laukė savo tėvo skambučio.

Toks jo elgesys laibai žeidė dukrÄ . Atsakovas dukrai anksčiau skambindavo, tačiau jis tai darydavo bÅ«damas neblaivus, visokiais netinkamais žodžiais žeidė mažametės psichikÄ . Be to, vieno susitikimo Å vedijoje metu, susitikime dalyvavusios vaiko teisių specialistės iniciatyva susitikimas buvo nutrauktas ir atsakovui buvo uždrausta bendrauti su dukra, nes paaiÅ¡kėjo, kad jo elgesys buvo netinkamas. Jis susitikimo metu buvo agresyvus, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas vartoja narkotines priemones.

Vėliau, ne vienÄ kartÄ privataus pokalbio metu atsakovas pripažino, kad jis nenustojo vartoti narkotinių priemonių. IeÅ¡kovės turima informacija, atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris atliekamas tarptautiniu mastu dėl atsakovo narkotinių priemonių platinimo, vartojimo. Toks atsakovo elgesys, tai, kad jis nesilaiko teismo sprendime nurodytos tvarkos bendrauti su dukra, daro ypatingÄ Å¾alÄ dukros auklėjime. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį, į tai, kad jo tiesioginis labai nereguliarus bendravimas su vaiku daro vaikui didelę žalÄ , bÅ«tina keisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendime nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

2. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ atsakovas nepateikė.

3. IÅ¡vadÄ duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Å ilutės rajono savivaldybėje atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad institucijai ieÅ¡kovės Å¡eima nėra žinoma, paslaugos Å¡eimai nėra teikiamos. Atsižvelgiant į byloje esančius paaiÅ¡kinimus, papildomus dokumentus, iÅ¡laikymo po 350 Eur priteisimas mergaitei yra pagrįstas, jai toks iÅ¡laikymas reikalingas.

Å alių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su mama, jai tenka didesnė priežiÅ«ros naÅ¡ta. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitei nustatyti sveikatos sutrikimai, ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo yra pagrįstas. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti 2017 m. sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kad atsakovas bendrautų su mergaite suderinus su ieÅ¡kove, esant bÅ«tinybei su vaiko teisių apsaugos atstovais. Su Å¡iuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymu institucija nesutinka, nes toks bendravimas neužtikrintų tinkamo dukros bendravimo su tėvu.

Vaiko teisių tarnyba nėra sprendimÄ prižiÅ«rinti institucija ir jai negalima tėvų susitarimu ar teismo sprendimu nustatyti papildomos funkcijos nei nustatyta įstatymu. Tarnybos nuomone, Å¡ioje situacijoje teismas turėtų įpareigoti ginčo Å¡alis kreiptis į kvalifikuotÄ Å¡eimos santykių psichologÄ , mažinant tėvų tarpusavio nesutarimus. Vaiko raidai reikalinga abejų tėvų parama, rÅ«pestis bei vaiko žinojimas, kad jisai svarbus abiem tėvams. Mergaitės tėtis numatytos bendravimo tvarkos nesilaikė.

Tvarkai, kuomet tėvas susitartų su vaiko mama prieÅ¡ susitikdamas su vaiku neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-783-351/2017 priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. iÅ¡laikymÄ jo dukrai T. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki dukros pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnametės dukros iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę K. A. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo nutarė vykdyti skubiai. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo A. B. 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei K. A., priteisė iÅ¡ atsakovo A. B. valstybei 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pagrindiniai argumentai: 4.1. Teismas nustatė, kad nuo iÅ¡laikymo vaikams priteisimo praėjo treji metai, per šį laikotarpį Å¡alių nepilnametė dukra pradėjo lankyti ugdymo įstaigÄ , lavintis užklasinės veiklos užsiėmime, atitinkamai iÅ¡augo poreikiai kultÅ«rinei-socialinei veiklai. 4.2.

Pažymėjo, kad, ieÅ¡kovės teigimu, Å¡alių nepilnametei dukrai paÅ«mėjo nustatytas autoimuninis sindromas, dėl to daug laiko reikia praleisti ligoninėse ir tai sÄ lygoja didesnes iÅ¡laidas. 4.3. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovės nurodytais dukros poreikiais, įvertinęs jos sveikatos sutrikimus, kurių gydymui reikalingos papildomos iÅ¡laidos, atsižvelgdamas į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu apie Å¡alių dukros poreikius, sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos dukros poreikiams patenkinti yra laikomos protingo ir realaus dydžio. 4.4.

Teismas, įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmės Å¡alių turtinė padėtis yra lygiavertė, dėl to abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnametės dukros iÅ¡laikymo. 4.5. Teismas nustatė, kad atsakovas į bylÄ nepateikė įrodymų apie tai, kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali dirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nusprendė, kad nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negali teikti dukrai jos poreikių atitinkančio iÅ¡laikymo. 4.6.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Jos pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, kai atsakovas su dukra bendrautų tik prieÅ¡ tai susitaręs su ieÅ¡kove, ribotų atsakovo, kaip tėvo, galimybę auklėti savo vaikÄ ir bendrauti su juo jam priimtinu bÅ«du. III. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, arba 2) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ : pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo A. B. priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ dukrai T. B. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki dukros pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 5.1. Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo. Bylos duomenys aiškiai rodo, kad tiek šalių, tiek jų vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos yra ne Lietuvos Respublikoje. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kitomis valstybėmis, todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas teismas turėjo spręsti pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles. 5.2.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar reikalavimo dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo jam teismingas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 str. 1 d., turėjo, be kita ko, įvertinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti dėl Å¡io reikalavimo teismingumo pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 str. 3 d., konkrečiai – ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė/nepritarė visos bylos Å¡alys ir ar Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.

Kadangi su ieÅ¡kiniu teismui nebuvo pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nurodydamas ieÅ¡kovei pateikti atitinkamus įrodymus, o to nepadaręs -netinkamai taikė reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį ir CPK 138 straipsnį. 5.3. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje, jam apie pateiktÄ ieÅ¡kinį nieko nebuvo žinoma, todėl jis savo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir neteikė.

Atsakovas niekada nepritarė ir nepritaria, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bÅ«tų nagrinėjamas Lietuvos teismuose. IeÅ¡kovės ir nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Å iaurės Airijoje, kur ieÅ¡kovė ir dirba, o dukra nuo 2018 m. lanko mokyklÄ (į LietuvÄ grįžta tik aplankyti ieÅ¡kovės mamÄ ). Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritaręs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, byloje nėra, tad akivaizdu, kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 str. 3 d.

Dėl to nereikÅ¡mingi ir duomenys apie galimÄ vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika (lietuvių kalbos mokėjimas, lankymasis Lietuvoje ir pan.). 5.4. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali bÅ«ti grindžiamas IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a punktu, nes atsakovo gyvenamoji bei darbo vietos buvo ir yra Norvegijoje. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl teismingumo negali bÅ«ti grindžiamas ir IÅ¡laikymo reglamento 3 str. b punktu, nes IeÅ¡kovės ir Å¡alių vaiko įprastinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta iki ieÅ¡kinio pateikimo buvo Å iaurės Airija.

Lygiai taip pat nėra pagrindų taikyti IÅ¡laikymo reglamento 3 str. c ir d punktų, nes Lietuvoje nėra bylų, kuriose kaip papildomÄ bÅ«tų galima iÅ¡kelti reikalavimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo (ieÅ¡kovės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo neteismingas Lietuvos teismams). Bylose dėl vaikų iki 18 m. iÅ¡laikymo pasirinkti jurisdikcijÄ yra griežtai draudžiama (IÅ¡laikymo reglamento 4 str. 3 d.). 5.5. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovas nuolat gyvena Å vedijoje, yra dirbęs Norvegijoje, todėl akivaizdu, jog procesinių dokumentų įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du tokiu atveju negalėjo sukurti net formalios jų įteikimo proceso dalyviui (atsakovui) iliuzijos, t. y. buvo netinkamas.

Teismas, žinodamas, kad atsakovas negyvena Lietuvoje, nedėjo pastangų jį tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimÄ prieÅ¡ pasirinkdamas iÅ¡imtinio pobÅ«džio – vieÅ¡o informavimo – bÅ«dÄ , tuo pažeidė CPK 130 straipsnio 1 dalį. Tinkamai neįteikus atsakovui procesinių dokumentų, iÅ¡ jo buvo atimtos teisės dalyvauti teismo procese ir bÅ«ti iÅ¡klausytam, teikti atsikirtimus į teisme pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kas galėjo sÄ lygoti nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . 5.6. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė tokių vaiko poreikių didelio augimo bei Å¡iems poreikiams patenkinti reikalingos iÅ¡laidų sumos.

Visuotinai žinoma, kad dėl Sars-Cov-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos, paskelbto visuotino karantino yra stipriai apribotas judėjimas, artimi kontaktai, uždarytos ugdymo įstaigos ir kontaktinės veiklos užsiėmimai, todėl ieškovės įskaičiuotos išlaidos taksi paslaugoms, gimnastikos būreliui, auklei arba pomokyklinei veiklai, kitoms išlaidoms/pramogoms, kurios yra visiškai apribotos, kelia pagrįstų abejonių. Išlaidos už taksi išvis nesuvokiamos, nes tai nėra pirmo būtinumo paslauga, kai galima pasinaudoti kitomis pigesnėmis transporto formomis. 5.7.

Vertinant, ar priteisto iÅ¡laikymo dydis užtikrina nepilnamečių vaikų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ , atsižvelgiant į nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalingÄ iÅ¡laikymo sumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 350 Eur dydžio iÅ¡laikymas virÅ¡ija tokio amžiaus Å¡alių nepilnamečio vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ . 5.8. Dėl COVID-19 žmonės apribojo vartojimÄ , Europoje stojo gamyklos, tad sumažėjus prekių poreikiui, sumažėjo apelianto darbo apimtys, o tuo pačiu ir darbo užmokestis, kuris nesiekia 2000 Eur.

Tam, kad sumažinti iÅ¡laidas pragyvenimui, atsakovui tenka nuomotis kambarį darbininkų bendrabutyje, už kurį kas mėnesį moka po 350 Eur, be to, kas mėnesį moka po 160 Eur kelių mokestį, po 200 Eur už kurÄ , maistui iÅ¡leidžia po 500 Eur, už telefono ryšį - po 70 Eur, taip pat moka Å vedijoje paimtos paskolos grÄ Å¾inimo įmokas po 250 Eur per mėnesį. Atsakovas savo pareigos prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo nesikrato ir deda visas pastangas daugiau užsidirbti, tačiau dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių jo turtinė padėtis yra aiÅ¡kiai pasunkėjusi, todėl jis neturėtų finansinių galimybių kas mėnesį mokėti dukrai pirmosios instancijos teismo priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ . 5.9.

Apelianto nuomone, yra pagrindas išvadoms, kad šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga padidinti atsakovo mokamo išlaikymo dydį ne daugiau kaip iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 6.1. Nors apeliantas teigia, kad Å¡i byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, visiÅ¡kai nepasisako dėl to, kokios Å¡alies teismui jo nuomone Å¡i byla turėtų bÅ«ti teisminga. 6.2. IeÅ¡kovvė teigia, kad Lietuvoje ji turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl ji turi teisę visus ginčus spręsti toje Å¡alyje, kurios pilietė ji yra. 6.3. Atsakovui buvo puikiai žinoma, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ys didesnio iÅ¡laikymo ir kreipsis bÅ«tent į Lietuvos Respublikos teismÄ pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsakovas dalyvavo mediacijos procese, kuria vykdė Lietuvos Respublikos mediatorius, t. y. atsakovas puikiai žinojo apie ginÄÄ . 6.4. Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos pirmo bÅ«tinumo paslauga, neiÅ¡laiko jokios kritikos, yra deklaratyvios ir tai tik parodo atsakovo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį tiek į bendravimÄ su vaiku, tiek ir j jo norÄ vaikÄ tinkamai iÅ¡laikyti. 6.5. IeÅ¡kovė plačiau nepasisakė dėl atsakovo iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos, susijusios su turtine Å¡alių padėtimi, nes jo teiginiai yra niekiniai.

Siaurės Airijos valstybės minimalus valandinis atlyginimas yra £8.72. IeÅ¡kovė, prižiÅ«rėdama savo vaikÄ , negali sau leisti dirbti pilnu etatu. Be to, jai ne visada pavyksta dirbti jos norimu grafiku, kadangi vaiko sveikata dažnai pablogėja. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 8. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas A. B. ir ieškovė K. A. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu santuoka, 2014 m. sausio 11 d. įregistruota Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 6, tarp A. B. ir K. A. buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinės bylos Nr. 2-783-351/2017) bei patvirtinta A. B. ir K. A. 2017 m. birželio 27 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys be kita ko susitarė dėl jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos, o būtent šalys sutartyje susitarė: „2.2. Sutuoktiniai susitaria, kad A. B. savo nepilnametės dukros T. B., gim. (duomenys neskelbtini). išlaikymui skirs po 150 eurų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojam nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukros pilnametystės; 2.3. Sutuoktiniai susitaria, kad A. B. savo nepilnametės dukros T.

B. iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas sumoka už einamÄ mėnesį nuo mėnesio 15 dienos iki sekančio mėnesio 1 dienos; 2.4. Sutuoktiniai susitaria dėl Å¡ios A. B. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos: A. B., bÅ«damas Lietuvoje su nepilnamete dukra bendrauja porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir jį grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ; A. B. su nepilnamete dukra nepertraukiamai bendrauja po 1 savaitę per jos rudens, pavasario, žiemos atostogas bei 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas;

A. B. su nepilnamete dukra bendrauja per Å¡ventines dienas sekančia tvarka: neporiniais melais Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 10 val. iki Å v. Velykų antros dienos 19 val., neporiniais metais gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., poriniais metais gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki gruodžio 27 d. 19 val., kiekvienų metų birželio pirmÄ sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., tuo atveju, jei nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, vaiko pasiėmimo ir jo grÄ Å¾inimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡alys apmoka lygiomis dalimis“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nuo iÅ¡laikymo vaikams priteisimo praėjo treji metai, per šį laikotarpį Å¡alių nepilnametė dukra pradėjo lankyti ugdymo įstaigÄ , lavintis užklasinės veiklos užsiėmime, atitinkamai iÅ¡augo poreikiai kultÅ«rinei / socialinei veiklai. Be to, nepilnametei dukrai paÅ«mėjo nustatytas autoimuninis sindromas, dėl to padidėjo gydymo iÅ¡laidos. Teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, nusprendė, kad nuo 2017 m. liepos 4 d. teismo sprendimo priėmimo Å¡alių nepilnametės dukros poreikiai iÅ¡ esmės pasikeitė, dėl to priteistÄ iÅ¡laikymo dydį nuo 150 Eur per mėnesį padidino iki 350 Eur, konstatavo, jog toks iÅ¡laikymo dydis atitiks pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

11. Apelianto nuomone, byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, netiksliai įvertino tėvų turtinę padėtį, be to, atsakovas nebuvo išklausytas. Dėl jurisdikcijos 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo. Teigiama, kad bylos duomenys aiškiai rodo, kad tiek šalių, tiek jų vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos yra ne Lietuvos Respublikoje.

Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kitomis valstybėmis, todėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų teismingumo klausimas teismas turėjo spręst pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles. Apelianto vertinimu, svarstant jurisdikcijos klausimÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, duomenų, kad atsakovas bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritaręs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, duomenų byloje nėra, tad akivaizdu, kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 str. 3 d.

Svarstant jurisdikcijos klausimÄ dėl iÅ¡laikymo pakeitimo, nėra tenkinami IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio reikalavimai. Apelianto nuomone, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo bei iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo, o jau priėmęs - palikti jį nenagrinėtÄ , nes byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Å i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iÅ¡keldamas bylÄ , turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

Nagrinėjamoje byloje tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare (apie tai detaliau žemiau) ir ginčui yra taikomi ES reglamentai, kurių nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).

14. Kaip žinoma, ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek šalių, tiek jų vaiko gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu yra ne Lietuvos Respublikoje. Ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airija), apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, nors deklaruota išvykimo šalis – Švedija.

15. Svarbu pažymėti, kad nors Jungtinė Karalystė, su kuria Å¡i byla yra susijusi, pasitraukė iÅ¡ Europos SÄ jungos, bet pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieÅ¡kiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais taikomi Å¡ie aktai ar nuostatos:

a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos;

b) Reglamento (ES) 2017/1001, Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos;

c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos;

d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.

16. Atsižvelgdama į nurodomas taisykles, į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, kolegija pritaria apeliantui, jog akivaizdu, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kitomis valstybėmis, todėl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo klausimas sprendžiamas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles:

1) dėl reikalavimo dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir Reglamentas „Briuselis II bis“), 2) dėl reikalavimo pakeisti iÅ¡laikymo dydį teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – ir IÅ¡laikymo reglamentas).

17. Dėl reikalavimo pakeisti iÅ¡laikymo dydį teismingumo dera pažymėti, jog IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe. Å ie kriterijai yra alternatyvÅ«s, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iÅ¡ kriterijų iÅ¡dėstymo pabaigoje (žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C-184/14, 34 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019, 25 punktÄ ).

18. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kolegija, spręsdama dėl vaiko iÅ¡laikymo teismingumo turi įvertinti, ar yra pagrindas taikyti nors vienÄ iÅ¡ IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytų alternatyvių jurisdikcijos kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, jog IÅ¡laikymo reglamente vartojama sÄ voka „kreditorius“ Å¡iuo atveju atitinka ieÅ¡kovės statusÄ , kadangi kreditorius – tai fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti iÅ¡laikymo iÅ¡mokas arba kuris reikalauja, kad jos bÅ«tų jam mokamos (IÅ¡laikymo reglamento 2 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

19. Teisės doktrinoje nurodoma, jog sÄ voka įprastinė gyvenamoji vieta nėra tapati sÄ vokai gyvenamoji vieta. Reglamentas nepateikia Å¡ios sÄ vokos apibrėžimo. Kita vertus, kadangi Å¡i sÄ voka jau vartojama Briuselio IIa reglamente, galima teigti, kad Å¡ios sÄ vokos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos panaÅ¡iai. Tad pagal Briuselio IIa reglamentÄ , skirtingai nuo gyvenamosios vietos sÄ vokos, įprastinė gyvenamoji vieta apibÅ«dina tam tikrÄ faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ . Ä®prastinė sutuoktinio gyvenamoji vieta yra ne toje valstybėje, į kuriÄ jis yra iÅ¡vykęs laikinam darbui, bet toje, į kuriÄ planuoja grįžti, iÅ¡skyrus atvejus, kai buvimas toje kitoje valstybėje jau paliko socialinės integracijos pasekmių.

Doktrinoje teigiama, jog esminiai bruožai, apibÅ«dinantys nuolatinę asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra tai, kad asmuo jÄ traktuoja kaip centrinę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietÄ (Vytautas NekroÅ¡ius „IÅ¡laikymo“ reglamentas (EB) Nr. 4/2009 – taikymo sritis, pagrindinės sÄ vokos ir teismingumo principai“ (Teisės apžvalga Law review No. 2 (18), 2018, p. 250–264).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį tarptautinį reglamentavimÄ , teisės doktrinos aiÅ¡kinimus, sprendžia, kad IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje vartojama sÄ voka „įprastinė gyvenamoji vieta“ vienareikÅ¡miÅ¡kai ir visada negali bÅ«ti tapatinama su sÄ vokomis „gyvenamoji vieta“ ir / ar „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad apelianto nurodomas faktas, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje (Å iaurės Airijoje) nėra vienintelis ir lemiamas veiksnys, nustatantis jurisdikcijÄ .

21. Pabrėžtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 metais iÅ¡ esmės daugiau nei pusę metų gyveno Lietuvos Respublikoje, nes reikėjo dukrai lankytis medicinos įstaigose, Lietuvos Respublikoje dukra yra nuolat gydoma. Be to, ieÅ¡kovė, gyvendama Lietuvoje dukrai pirko kompiuterį sudariusi iÅ¡perkamosios nuomos sutart, įmokos kas mėnesį mokamos Lietuvos Respublikos įmonei. Apeliantas ir pats teigia, kad ieÅ¡kovė su dukra grįžta aplankyti ieÅ¡kovės mamos, čia jos turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Reikia pastebėti, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei ir dukrai Jungtinė Karalystė dar negali bÅ«ti tapatinama su pagrindine socialinių ekonominių interesų buvimo vieta, kolegijos vertinimu.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi įprastinės gyvenamosios vietos kriterijus, konstatuoja, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės įprastinė gyvenamoji vieta yra bÅ«tent Lietuvos Respublikoje, Å ilutės mieste. Taigi, remiantis IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio b punktu, Lietuvos Respublikos teismai (konkrečiai – Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai) turi jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

23. Pridėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu nebÅ«tų įmanoma ieÅ¡kovės ir jos dukros įprastinės gyvenamosios vietos nustatyti, jos galėtų remtis IÅ¡laikymo reglamento 6 straipsniu. Jame nurodoma, kad jei pagal 3, 4 ir 5 straipsnius jurisdikcijos neturi joks valstybės narės teismas ir pagal Lugano konvencijÄ jurisdikcijos neturi joks valstybės, kuri yra tos konvencijos Å¡alis ir nėra valstybė narė, teismas, tai jurisdikcijÄ turi valstybės narės, kurios piliečiai yra abi Å¡alys, teismai.

Teisės doktrinoje nurodoma kad IÅ¡laikymo reglamento 6 ir 7 straipsnis iÅ¡ esmės suformuoja baigtÄ iÅ¡laikymo bylų teismingumo sistemÄ . Aptariamame straipsnyje Å¡alia įprastinės Å¡alių gyvenamosios vietos ir sutartinio teismingumo kriterijų papildomai įtraukiamas abiejų ginčo Å¡alių pilietybės kriterijus; jis yra papildomas lyginant su prieÅ¡ tai minėtais. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paduodamas valstybės narės, kurios pilietybę (Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje pilietybė pakeičiama domicilės kategorija) turi abi Å¡alys, teismui tik tokiu atveju, jeigu į teismÄ kreiptis yra neįmanoma vadovaujantis įprastinės Å¡alių gyvenamosios vietos kriterijumi ir jos nėra sudariusios sutarties dėl teismingumo arba Å¡alis neįsitraukia į ginčo nagrinėjimÄ (Vytautas NekroÅ¡ius „IÅ¡laikymo“ reglamentas (EB) Nr. 4/2009 – taikymo sritis, pagrindinės sÄ vokos ir teismingumo principai“ (Teisės apžvalga Law review No. 2 (18), 2018, p. 250–264).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien tai, kad šiuo metu ieškovė ir šalių dukra gyvena kartu ne Lietuvos Respublikoje, savaime nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai yra neteismingi nagrinėti šalių dukros išlaikymo klausimo, juo labiau, kad aptariamu atveju, kaip jau minėta, šalių santykius ir reguliuoja Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir išspręsti kiti, tame tarpe su nepilnamečiu vaiku susiję klausimai (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimai), o ieškovės, su kuria teismo sprendimu nustatyta šalių dukros gyvenamoji vieta, interesai / įprastinė gyvenamoji vieta yra susiję su Lietuvos Respublika.

25. Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neanalizavo teismingumo klausimo, tačiau , vertinant tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, nustatė, jog iÅ¡laikymo priteisimo / padidinimo klausimas teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes teismingumo klausimas iÅ¡nagrinėjamas ieÅ¡kinio priėmimo metu.

26. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos palikta nepakeista, teismingumo klausimo svarstymas nebėra aktualus, jis Å¡alims nesukels jokių teisinių padarinių, dėl to teismingumo klausimas, vadovaujantis Reglamentu„Briuselis II bis“ dėl bendravimo tvarkos nebesvarstomas. Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo 27. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovė neįrodė ir nepagrindė tokio vaiko poreikių didelio augimo bei Å¡iems poreikiams patenkinti reikalingos iÅ¡laidų sumos.

Jo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas 350 Eur dydžio iÅ¡laikymas virÅ¡ija tokio amžiaus Å¡alių nepilnamečio vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ . Apeliantas teigia, kad dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių jo turtinė padėtis yra aiÅ¡kiai pasunkėjusi, jis sutinka, padidinti mokamo iÅ¡laikymo dydį ne daugiau kaip iki 200 Eur per mėnesį.

28. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms.

29. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui;

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiÅ«rėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalykÄ . Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti iÅ¡laikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti iÅ¡laikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tÄ padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įrodė, kad vaiko poreikiai nuo iÅ¡laikymo priteisimo momento, t. y. nuo 2017 m., iÅ¡ esmės pasikeitė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti vaiko iÅ¡laikymÄ . Su tokiomis aplinkybėmis iÅ¡ esmės sutinka ir atsakovas, teikdamas, kad sutiktų mokėti iÅ¡laikymÄ po 200 Eur per mėnesį.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia priteisti iš atsakovo ieškovės nurodyt 350 Eur.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

33. Plėtodamas nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti.

34. Dera pastebėti, jog vaikui augant didėja ir iÅ¡laidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, bÅ«reliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos iÅ¡laidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, įvairesnė apranga ir pan. Pažymėtina, kad Å¡alių dukra yra jau 8 metų amžiaus, ji lanko nebe darželį, o mokyklÄ , todėl atsirado kiti / papildomi poreikiai ugdymo priemonėms.

35. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad dukros poreikiams patenkinti kiekvienÄ mėnesį yra reikalingos iÅ¡laidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Å ie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, prieÅ¡ingai, visos iÅ¡laidos yra susietos su sÄ lygomis, kurias bÅ«tina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

36. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dukra turi specifinių poreikių, dėl kurių jai reikalingas didesnis iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alių nepilnametei dukrai paÅ«mėjo nustatytas autoimuninis sindromas, dėl to tenka tam tikrÄ laikÄ praleisti ligoninėse ir tai sÄ lygoja didesnes iÅ¡laidas. Bylos duomenys patvirtina, kad VÅ Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Å¡alių dukra dėl sveikatos sutrikimų buvo gydoma stacionariai nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d.

37. Nesutiktina su apeliantu, kad iÅ¡laidos mažėja dėl COVID 19. Minėta pandemija reikalauja prisitaikyti prie naujoviÅ¡kos aplinkos ir į tai reaguoti. Nuotolinis mokymas reikalauja investicijų į mokymo priemones, informacines technologijas. Kaip minėta, ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Topo grupė“ įsigijo neÅ¡iojamÄ kompiuterį, kuris skirtas Å¡alių dukters nuotoliniam mokymuisi, kiekvienÄ mėnesį yra mokamos įmokos. Be to, mokymasis nuotoliniu bÅ«du / namuose reikalauja ir papildomų komunalinių (elektra, vanduo), bÅ«sto iÅ¡laikymo, eksploatavimo kaÅ¡tų.

Kita vertus pandemijos suvaržymai yra laikino pobÅ«džio, tai negali iÅ¡ esmės varžyti vaiko poreikių tenkinimo ir / ar taupyti iÅ¡laikymÄ ateičiai netikėtoms / reikÅ¡mingoms reikmėms. Pažymėtina ir tai, jog visos Å¡alys ir verslas (laisvalaikio praleidimas, paslaugų teikimas) bando prisitaikyti prie esamos situacijos, dėl to kiekvienu konkrečiu etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti ir tuo bÅ«du pandemija nevaržo laisvės turiningai praleisti laisvalaikį ir / ar pramogauti, Pridėtina, jog siektina vaikų tobulėjimui, auklėjimui užtikrinti kuo aukÅ¡tesnės kokybės paslaugas ar prekes.

Suprantama, iÅ¡laikymo dydis turi atitikti tėvų galimybes teikti iÅ¡laikymÄ (apie tai detaliau žemiau).

38. Dera paminėti, kad svarstytinas apelianto motyvas dėl to, ar būtina / įrodyta taksi paslauga vaikui. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju labiau svarbu tai, kokia suma reikalinga išlaikymui ir vaiko poreikių patenkinimui apskritai per mėnesį, o ne išsami bei tiksli detalizacija, pagrindžianti būsimus išlaidas. Manytina, kad ypač sudėtina iš anksto preciziškai tiksliai nustatyti būsimas išlaidas, nes negalima numatyti visų ateityje įvyksiančių įvykių. Tačiau svarbiausia tai, kad šiuo atveju teismo nustatyta bendra iš atsakovo priteistina 350 Eur suma atitinka vaiko poreikius ir ji būtina nepilnamečiam šalių vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

39. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas Å¡iuo metu galiojantis iÅ¡laikymo dydis dukrai, buvo priimtas daugiau kaip prieÅ¡ trejus metus (2017 m. liepos 4 d.). Akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja. Taigi per šį laikotarpį Å¡alių vaikui paaugus, jam lankant ne darželį, o mokyklÄ , atitinkamai padidėjo ir jo poreikiai.

40. Kitas bylos aspektas tas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

41. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti iÅ¡laikymÄ , apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame procese į bylÄ pateiktus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog negali teikti dukrai 350 Eur iÅ¡laikymo per mėnesį.

42. Visų pirma, pripažintina tai, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės vertinamos vaiko naudai. Atsakovas skunde nurodė, kad Norvegijoje dirba vairuotoju, tačiau dėl pandemijos Europoje stojo gamyklos, tad sumažėjus prekių poreikiui, sumažėjo jo darbo apimtys, o tuo pačiu ir darbo užmokestis, kuris nesiekia 2000 Eur. Tam, kad sumažinti iÅ¡laidas pragyvenimui, atsakovui tenka nuomotis kambarį darbininkų bendrabutyje, už kurį per mėnesį moka po 350 Eur, be to, kas mėnesį moka po 160 Eur kelių mokestį, po 200 Eur už kurÄ , maistui iÅ¡leidžia po 500 Eur, už telefono ryšį - po 70 Eur, taip pat moka Å vedijoje paimtos paskolos grÄ Å¾inimo įmokas po 250 Eur per mėnesį.

Nors atsakovas nurodė savo pajamas, kai kurias iÅ¡laidas, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie gaunamas pajamas, iÅ¡laidas, mokamÄ kreditÄ nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai0, nors tokiÄ pareigÄ ir galimybę turėjo. Jo pateikiama informacija patvirtina, kad atsakovas ne tik Lietuvoje, tačiau ir Norvegijoje turi transporto priemonę, kuriai eksploatuoti reikalinga mokėti kelių mokestį ir reikalingas kuras. Ä®prastai vairuojant įmonės automobilį, Å¡ias iÅ¡laidas sumoka/ kompensuoja darbdavys.

Svarbu ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui suteiktas kreditas parodo ne blogÄ , o gerÄ asmens finansinę padėtį, nes kredito įstaigos, prieÅ¡ suteikdamos kreditÄ , patikrina bei įvertina asmens turtinę padėtį.

43. Antra, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Trečia, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas dukros iÅ¡laikymui. Jei jo netenkina Å¡iuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiÅ¡kas pastangas susirasti kuo geriau apmokamÄ darbÄ ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui bÅ«tinÄ aprÅ«pinimÄ . Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam 44. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas sprendimas priimtas, teismui pažeidus procesinės teisės normas. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad atsakovas negyvena Lietuvoje, nedėjo pastangų jį tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimÄ prieÅ¡ pasirinkdamas iÅ¡imtinio pobÅ«džio – vieÅ¡o informavimo – bÅ«dÄ , tuo pažeidė CPK 130 straipsnio 1 dalį. Tinkamai neįteikus atsakovui procesinių dokumentų, iÅ¡ jo buvo atimtos teisės dalyvauti teismo procese ir bÅ«ti iÅ¡klausytam, teikti atsikirtimus į teisme pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kas galėjo sÄ lygoti nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

45. Kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, pažymi, jog atsakovui buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ys didesnio iÅ¡laikymo ir kreipsis bÅ«tent į Lietuvos Respublikos teismÄ pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo įvykdyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčo nagrinėjama stadija – atsakovas dalyvavo mediacijos procese, kuria vykdė Lietuvos Respublikos mediatorius. Nors atsakovas pats asmeniÅ¡kai į mediacijÄ neatvyko, atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis žinojo apie ginÄÄ .

46. Aktualu ir tai, jog ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, tikslios atsakovo gyvenamosios vietos nežinojo, manė, kad jis gyvena Å vedijoje. Faktas, kad jis deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Å vedijÄ , patvirtina su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai – Gyventojų 2020 m. spalio 30 d. registro iÅ¡raÅ¡as, jame nurodoma, kad atsakovas nuo 2017 m. balandžio 3 d. iÅ¡vyko į Å vedijÄ . Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus: neįteikus jo ankstesnėje gyvenamoje vietoje Å ilutėje, teismas 2020 m. gruodžio 1 d. tikrino informacijÄ valstybinio socialinio draudimo fondo registre (SODRA), atsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, 2021 m. sausio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumus paÅ¡alinti – nurodyti atsakovo A.

B. gyvenamÄ jÄ vietÄ arba informuoti teismÄ kokiu bÅ«du įteikti procesinius dokumentus Å¡iems suinteresuotiems asmenims (apeliantas šį faktÄ nutyli). Taigi, teismas įdėjo pastangas atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tik to padaryti nepavykus, atsakovui dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

47. Pastebėtina, kad viena iÅ¡ teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam formų galima vertinti teisę į apeliacijÄ . Å iuo atveju apeliantas pateikė apeliacinį skundÄ , kartu su juo turėjo teisę / galimybę pateikti visus jam svarbius duomenis, kurie turėtų įtakos teisingam bylos nagrinėjimui, tačiau su apeliaciniu skundu apeliantas jokių raÅ¡ytinių įrodymų (apart atstovavimo sutarties ir žyminio mokesčio kvito) neteikia, tik iÅ¡dėsto savo samprotavimus dėl ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumo.

48. Kolegia sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo, siekdamas apsaugos vaiko teisei į materialinį aprÅ«pinimÄ , atliko visus bÅ«tinus veiksmus, kad nebÅ«tų pažeista atsakovo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 49. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 50. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 51. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apelianto skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundÄ Ä¯ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė Erika Misiūnienė