Legislator Case Law & Legislation
2b73cb63-c08e-46b0-9dc3-58f66368fdbc AI generated

2b73cb63-c08e-46b0-9dc3-58f66368fdbc · Kauno apygardos teismas

Case Number 2b73cb63-c08e-46b0-9dc3-58f66368fdbc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e; kada paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ ; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio senatį kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Legislator headnote

AI generated

2b73cb63-c08e-46b0-9dc3-58f66368fdbc · Kauno apygardos teismas: Per tÄ laikÄ dėl darbo pobÅ«džio ieÅ¡kovas vaikÄ matė tik kelis kartus. Vaikas per tÄ trumpÄ bendravimo laikÄ nespėjo prie ieÅ¡kovo priprasti kaip prie tėvo, užmegzti artimesnio emocinio ryÅ¡io. Vaiko ryÅ¡ys tarp jo ir ieÅ¡kovo nesusiformavo. IeÅ¡kovas bendravo su vaiku iki tol, kol buvo teigiama, kad jis yra vaiko tėvas. Nuo 2019 m. rudens ieÅ¡kovas su vaiku nebendrauja, jo neiÅ¡laiko, o gavęs DNR tyrimo atsakymÄ , nejaučia jokio emocinio ryÅ¡io vaikui. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias aplinkybes, kai per ilgÄ bylos nagrinėjimo laikÄ ieÅ¡kovo buvusio emocinio ir socialinio ryÅ¡io su vaiku nebeliko; 9.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1654-273/2020 (Proceso Nr. 2-22-3-02060-2019-9) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

A. (J. A.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2283-986/2020 pagal ieÅ¡kovo J. A. (J. A.) ieÅ¡kinį atsakovei R. A., dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. A. (J. A.) ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei R. A. prašė nustatyti, kad jis nėra A.

A. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus gimimo įraše Nr. 302 (2018 m. spalio 15 d. papildymo įrašas Nr. 140) įrašytus duomenis, kad A. A. tėvas yra J. A. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka sudaryta 2014 m. gruodžio 19 d., o (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukra A. A.. IeÅ¡kovui atlikus DNR tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, kad jis nėra biologinis A. A. tėvas. Nurodė, kad dar prieÅ¡ dukros gimimÄ atsakovė pradėjo kalbėti apie skyrybas. BÅ«tent tuo metu jis sužinojo, kad atsakovė nėščia. Kadangi jis buvo tolimųjų reisų vairuotojas, retai grįždavo namo, atsakovės nėštumo nepastebėjo. Atsakovės paklausus, kodėl ji slėpė nėštumÄ , to paaiÅ¡kinti ji negalėjo. IeÅ¡kovas tuo metu net neįtarė, kad vaikas ne jo. Ä®tarimai dėl to, kad vaikas yra ne jo, kilo tik atsakovei apkaltinus ieÅ¡kovÄ smurtu 2019 m. rugsėjo 23 d. IeÅ¡kovo nuomone, jo tėvystės nuginčijimas nepažeistų A. A. teisių, nes ji yra vienerių metų amžiaus ir mažai suvokia aplinkÄ .

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad jis yra vaiko tėvas. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ Å¾inojo apie jos nėštumÄ , aplinkybės apie tai, kad atsakovė slėpė nėštumÄ , yra melagingos. Å iuo metu atsakovė su ieÅ¡kovu kartu negyvena, o 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 200,00 Eur atsakovei ir 21,78 Eur valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 100 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad Å¡alių santuoka sudaryta 2014 m. gruodžio 19 d. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 19 d. gimimo įraÅ¡e Nr. 302 tėvais įraÅ¡yti ieÅ¡kovas ir atsakovė. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovo ginčijami duomenys neatitinka tikrovės, ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo tik 2019 m. rugsėjo mėn., todėl nedelsiant (per 7 dienas) kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. 2020 m. sausio 3 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. 0403/19 patvirtino, kad ieÅ¡kovas nėra biologinis A. A. tėvas. IeÅ¡kovas, gyvendamas santuokoje su atsakove, vaikÄ augino iki 2019 m. gegužės mėn., o iÅ¡laikymÄ vaikui teikė iki 2019 rugsėjo mėn. Å iuo metu ieÅ¡kovas gyvena atskirai, vaiku visiÅ¡kai nesirÅ«pina ir iÅ¡laikymo jam neteikia.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl susiklosčiusios situacijos Å¡eimoje Å¡iuo metu emocinio ir socialinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nebėra, o pats ieÅ¡kovas iÅ¡saugoti tėvystės Å¡iuo metu nebepageidauja, vaikas dėl savo amžiaus (1 metai ir 10 mėnesių), ieÅ¡kovui gyvenant kartu vaikui buvo 8 mėnesiai, ieÅ¡kovo nelaiko ir nepažįsta kaip savo tėvo, vaiko ir ieÅ¡kovo ir socialinis ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs daugiau nei metai laiko. Teismas nesutiko su institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovės paaiÅ¡kinimais, kad socialinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra.

7. Teismas nustatė, kad galimas A. A. biologinis tėvas nėra žinomas ir galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ nėra aiÅ¡ki, nes atsakovė biologinio vaiko tėvo nenurodė ir tvirtino, kad ieÅ¡kovas yra vaiko tėvas. Teismas svarbia aplinkybe byloje laikė tai, kad ieÅ¡kovas procesÄ dėl tėvystės nuginčijimo iniciavo dėl tarp jo ir atsakovės kilusio konflikto (galimai panaudoto smurto 2019 m. rugsėjo mėn.), t. y. pats kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu niekaip nesusijęs su tarp jo ir dukros tuo metu egzistavusiais santykiais. IeÅ¡kovas iki 2019 m. gegužės mėn. materialiai rÅ«pinosi A. A. ir laikė jÄ savo dukra, t. y. įgyvendino tėvo valdžiÄ .

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tėvystės nuginčijimas Å¡ioje situacijoje neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, susiklosčiusio (nors Å¡iuo metu ir nutrÅ«kusio, tačiau galimo atstatyti) emocinio ir socialinio ieÅ¡kovo ir vaiko ryÅ¡io, dėl ko vaikas patirtų psichologinius iÅ¡gyvenimus, ir tuo pačiu nesant galimybės nustatyti tikrÄ jį biologinį tėvÄ , kuris toliau galėtų pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ bei materialiai iÅ¡laikyti. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus: 9.1. Teismo padarytos iÅ¡vados dėl vaiko ir ieÅ¡kovo ryÅ¡io prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms; 9.2. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad procesÄ dėl tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kovas iniciavo dėl tarp Å¡alių kilusio konflikto. Ä® teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo kreiptasi dėl to, kad atsakovė melavo apie panaudotÄ smurtÄ .

Kilo įtarimas, kad atsakovės tvirtinimai, jog vaikas gimė neiÅ¡neÅ¡iotas, tik 6 mėnesių (nors tam prieÅ¡taravo kÅ«dikio iÅ¡vaizda, t. y. vaikas buvo visiÅ¡kai iÅ¡sivystęs, normalaus Å«gio ir svorio) irgi yra melas. Kaimynų užuominos, kad ieÅ¡kovui iÅ¡vykus namuose lankosi svetimi žmonės ir vyksta iÅ¡gertuvės, ieÅ¡kovÄ paskatino abejoti tuo, kad A. A. yra jo biologinis vaikas. Ir Å¡ias abejones patvirtino DNR ekspertizė; 9.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad galima atstatyti tarp ieÅ¡kovo ir A.

A. nutrukusį emocinį ir socialinį ryšį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Å iuo metu A. A. yra 1 metai ir 11 mėnesių. Paskutinį kartÄ ieÅ¡kovas bendravo su vaiku 2019 m. gegužės mėnesį, t. y. prieÅ¡ vienerius metus ir du mėnesius, kai vaikui buvo vos daugiau kaip 8 mėnesiai.

Per tÄ laikÄ dėl darbo pobÅ«džio ieÅ¡kovas vaikÄ matė tik kelis kartus. Vaikas per tÄ trumpÄ bendravimo laikÄ nespėjo prie ieÅ¡kovo priprasti kaip prie tėvo, užmegzti artimesnio emocinio ryÅ¡io. Vaiko ryÅ¡ys tarp jo ir ieÅ¡kovo nesusiformavo. IeÅ¡kovas bendravo su vaiku iki tol, kol buvo teigiama, kad jis yra vaiko tėvas. Nuo 2019 m. rudens ieÅ¡kovas su vaiku nebendrauja, jo neiÅ¡laiko, o gavęs DNR tyrimo atsakymÄ , nejaučia jokio emocinio ryÅ¡io vaikui. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias aplinkybes, kai per ilgÄ bylos nagrinėjimo laikÄ ieÅ¡kovo buvusio emocinio ir socialinio ryÅ¡io su vaiku nebeliko; 9.4.

Teismas neįvertino, kad tarp ieÅ¡kovo ir vaiko egzistuojančio socialinio ryÅ¡io neįžvelgė ir institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, kuri nurodė, kad tėvystės nuginčijimas neturėtų sukelti psichologines pasekmes, nes vaikas yra mažo amžiaus; 9.5. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo ir vaiko motinos R. A. santykiai yra blogi ir nėra vilčių, kad jie pagerėtų. Å iuo metu teismui pateiktas R. A. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo. Ateityje vaikui neteks gyventi Å¡eimoje kartu su ieÅ¡kovu.

Tai, kad vaiko motina neketina suteikti ieÅ¡kovui galimybės bendrauti su vaiku, laiko, kad tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra emocinio ryÅ¡io, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji neketina tęsti bendro gyvenimo. Laikui bėgant ir ieÅ¡kovui su vaiku nebendraujant, juo nesirÅ«pinant, nelieka jokių galimybių atstatyti nutrÅ«kusio emocinio ir socialinio ryÅ¡io; 9.6. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, nesiekė užtikrinti vaiko teisės žinoti savo kilmę ir biologinį tėvÄ , nesiekė apginti jo intereso pažinti savo biologinį tėvÄ , bÅ«ti jo globojamu.

IeÅ¡kovas nemano, kad atsakovė nežino kas yra biologinis A. A. tėvas; 9.7. Priimtas teismo sprendimas yra dviprasmiÅ¡kas. TÄ Ä¯rodo aplinkybė, kad teismas nebuvo visiÅ¡kai apsisprendęs kokiÄ pozicijÄ Å¡ioje byloje užimti. Sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kinys visiÅ¡kai tenkintinas, dėstomi motyvai taip, lyg ketinta ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau vėliau ieÅ¡kinys atmestas, nepateikiant tam svarių argumentų. Be to, nuolat yra painiojamos Å¡alių procesinės padėtys.

Net ir rezoliucinėje dalyje ieškovas įvardijamas kaip atsakovas.

10. Atsiliepimo į apeliacinius skundÄ atsakovė nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo J. A. ieškinio pareiškimas dėl tėvystės nuginčijimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys susituokė 2014 m. gruodžio 19 d. Atsakovė R. A. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrÄ A. A.. IeÅ¡kovas J. A., bÅ«damas atsakovės sutuoktinis, 2018 m. rugsėjo 19 d. vaiko gimimo akto įraÅ¡e buvo įraÅ¡ytas vaiko tėvu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodė, kad atsakovė ilgÄ laikÄ slėpė nėštumÄ , o kadangi jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir retai grįždavo namo, atsakovės nėštumo nepastebėjo. Atsakovė dar prieÅ¡ dukros gimimÄ pradėjo kalbėti apie skyrybas, dėl ko kreipėsi teisinės pagalbos.

Ä®tarimai, kad vaikas ne jo kilo 2019 m. rugsėjo 23 d. po to, kai buvo atsakovės nepagrįstai apkaltintas smurtu bei Å¡eimos dokumentų aplanke rado dokumentus, liudijančius atsakovės siekį dar iki vaiko gimimo nutraukti santuokÄ . Nuo Å¡io momento gyvena atskirai, o 2019 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovas su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje paskyrus DNR ekspertizę, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje 2019-12-04 – 2019-12-23 Nr. 0403/19 nurodoma, kad J.

A. nėra biologinis A. A. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Dėl tėvystės nuginčijimo 14. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu.

15. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia gali bÅ«ti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais:

1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;

2) kada paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ ; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio senatį kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

16. IeÅ¡kovas nurodęs, kad jam kilo įtarimai, jog vaikas ne jo 2019 m. rugsėjo 23 d. po tarp Å¡alių įvykusio konflikto, o ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidęs.

17. Apeliantas J. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nurodo, kad teismas netinkamai vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ prieÅ¡taraujančiÄ faktinėms aplinkybėms dėl vaiko ir ieÅ¡kovo ryÅ¡io. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad galima atstatyti tarp ieÅ¡kovo ir A. A. nutrÅ«kusį emocinį ir socialinį ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažas, apelianto nuomone, tėvystės nuginčijimas neturėtų sukelti jam jokių psichologinių pasekmių.

18. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

19. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo BirÅ¡tono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylos Nr. 3K-3-169/2010).

Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir, nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos ir visuomenės interesų, tačiau visada bÅ«tina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007).

20. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje 2019-12-04 – 2019-12-23 Nr. 0403/19 nurodoma, kad J. A. nėra biologinis A. A. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Byloje nustatyta, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., t.y. nuo to momento, kuomet tarp Å¡alių kilo konfliktas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra ne tik biologinio santykio, bet ir socialinio ryÅ¡io.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra emocinio ir socialinio ryÅ¡io, A. A. ieÅ¡kovo J. A. nelaiko ir nepažįsta savo tėvu, nes Å¡alys daugiau kaip metai laiko gyvena atskirai, be to, atsakovas vaiku nesirÅ«pina ir jam iÅ¡laikymo neteikia. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. A. 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu dėl santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. e2-2493-1116/2020).

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi byla sustabdyta kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2283-986/2020. Ieškovas nurodęs, kad jo ir atsakovės R. A. santykiai yra blogi ir nėra vilčių, kad jie pagerėtų, todėl ir ateityje vaikui neteks gyventi šeimoje kartu su ieškovu.

21. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir vaiko socialiniai ryÅ¡iai buvo susiformavę, atsakovė tvirtindama, kad ieÅ¡kovas yra jos vaiko tėvas, kito, galimai biologinio tėvo nenurodė, todėl teismo nuomone, tėvystės nuginčijamas Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti ginamas, nes neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaikas patirtų psichologinius iÅ¡gyvenimus ir nėra galimybės nustatyti tikrÄ jį biologinį tėvÄ , kuris galėtų pasirÅ«pinti vaiku.

22. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, nes ieÅ¡kovas nėra A. A. biologinis tėvas, tarp ieÅ¡kovo ir vaiko socialiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę ir ieÅ¡kovas neketina Å¡io ryÅ¡io atkurti, be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažo amžiaus ir tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: nustatyti, kad ieÅ¡kovas nėra A. A. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus gimimo įraÅ¡e Nr. 302 (2018 m. spalio 15 d. papildymo įraÅ¡as Nr. 140) įraÅ¡ytus duomenis, kad A. A. tėvas yra J. A..

23. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti ginčijama tėvystė dėl to, kad nėra galimybės nustatyti tikrÄ jį biologinį vaiko tėvÄ . Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas Å¡iuo atveju maksimaliai galėtų pasireikÅ¡ti tik iÅ¡laikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieÅ¡tarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraiÅ¡umu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieÅ¡kovo ir vaiko santykis praktiÅ¡kai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas bÅ«tų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali bÅ«ti tapatinama vien su vaiko iÅ¡laikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į Å¡eiminius ryÅ¡ius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o apeliacine tvarka vertinamu atveju tokios iÅ¡vados padaryti negalima.

24. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos vertinimu, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, Å¡iuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. LogiÅ¡ka manyti, kad vaikas turi biologinį tėvÄ ir tik pati atsakovė, jei laikytųsi sÄ Å¾iningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimÄ bei tėvystės nustatymo inicijavimÄ , kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo iÅ¡laikymo. Å iuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principÄ labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiÅ¡kus tikrojo tėvo ir vaiko ryÅ¡ius, nei socialinės tėvystės nustatymas.

Dėl procesinės bylos baigties 25. Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ bei materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimÄ . Apeliacinį skundÄ pripažinus pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose 26.

Ieškinį patenkinus, ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

27. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 10), už ekspertizę - 377 Eur (b. l. 65), už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymÄ patyrė 570 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, o už atstovavimÄ teisme – 250 Eur ( t. 1, b. l. 73, 74). IÅ¡ viso ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1477 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

28. Pateikdamas apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 5, 6).

29. IeÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

30. Be to, iš atsakovės priteisiamos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

31. Kadangi ieÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį be pagrindo antrÄ kartÄ apmokėjo 100 Eur žyminiu mokesčiu (b. l. 66), todėl permokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nustatyti, kad J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A.

A. a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus gimimo įraÅ¡e Nr. 302 (2018 m. spalio 15 d. papildymo įraÅ¡as Nr. 140) įraÅ¡ytus duomenis, kad A. A. tėvas yra J. A.. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 1477 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 21,78 Eur iÅ¡laidų valstybei, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme ir 5,19 Eur iÅ¡laidų valstybei, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Å ias iÅ¡laidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

GrÄ Å¾inti J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 14 d. sumokėtÄ 100 Eur ( vieno Å¡imto eurų) žyminį mokestį. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Virginija Gudynienė Gintautas Koriaginas Izolda Nėnienė