2020-11-18 Nr. AB-21608-3-62-3-00147-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-11-18 Nr. AB-21608-3-62-3-00147-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2016-525/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00147-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 17 d.) buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 6 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 2018 m. birželio mėn. 6 paras jam nebuvo išduotas gydytojo dėl ligos ((duomenys neskelbtini)) paskirtas dietinis maitinimas, todėl pareiškėjas negalėjo valgyti ir kentė alkį. Dėl neišduoto dietinio maitinimo pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, tačiau jam buvo pasiūlyta kreiptis į maisto tiekėją. Tvirtino, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu 6 būryje nustatė pažeidimus dėl nelygių sienų, drėgmės ir pelėsio (patalpos buvo užlietos vandeniu), taip pat dėl netvarkingos elektros instaliacijos virtuvėje bei prausykloje, nepakankamo apšvietimo, netinkamai įrengtos patalpos rūkymui (nuteistieji rūkė bendro naudojimo patalpose). Pažymėjo, kad 6 būrio prausykloje neįrengti veidrodžiai, būryje taip pat nėra drabužių džiovyklų, šaldytuvo, kaitlentės (elektrinės viryklės). Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, nemigą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 6 būrį nuo 2018 m. gegužės 29 d. Pareiškėjui maistas buvo patiektas laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintų valgiaraščių. Nuteistiesiems maitinimą tiekia VŠĮ „Bruneros“. Jei būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis ar laikytis drėgmė. Rūkymo vietos yra įrengtos lokalinių sektorių lauke. Elektros instaliacija ir patalpų apšvietimas Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose yra tvarkingas. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pareiškėjas atlikdamas bausmę l-e sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo nulemti netinkamos kalinimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga padarė nuteistajam žalą.
II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui E. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su dietiniu maitinimu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 ir 8 dalimis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7, 65 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu. Iš šių nuostatų teismas padarė išvadą, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas.
7. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas pareiškėjui dėl ligos ginčo laikotarpiu skyrė dietinį maitinimą. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą nuteistųjų, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.
8. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių nurodydamas, kad 2018 m. birželio 8, 10 d. vakarinio maitinimo metu jam buvo išduotas ne dietinis maistas. Pareiškėjas nurodė, kad birželio 8 d. jam buvo išduota manų košė, sūris, sviestas, o birželio 10 d. – apkepas, kefyras, sviestas. Pravieniškių PN-AK atsakydama į pareiškėjo skundą 2018 m. liepos 17 d. rašte Nr. 7-1781 „Dėl atsakymo į skundą“ nurodė, kad pareiškėjui yra paskirtas dietinis maistas ir jis yra įrašytas į nuteistųjų, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, sąrašus.
9. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintu dietinio maitinimo valgiaraščiu, kiekvieno mėnesio 8 dieną vakarienei nuteistiesiems, be kita ko, išduodama manų košė, sūris ir sviestas, kiekvieno mėnesio 10 dieną – varškės ir ryžių apkepas, sviestas. Kefyras taip pat patenka į dietinio maitinimo valgiaraštį. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo atmesti.
10. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kitų kalinimo sąlygų teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 17 d. – 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje.
11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. spalio 24 d. patikrinimo metu 6 būrio gyvenamosiose patalpose nustatė pažeidimus dėl nelygių sienų, susikaupusios drėgmės ir pelėsio (patalpos buvo užlietos vandeniu), tačiau iš 2018 m. spalio 26 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PA-7353 teismas nustatė, kad minėti pažeidimai 2018 m. spalio 24 d. buvo nustatyti 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, t. y. patalpoje, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas, todėl jo argumentai dėl nelygių sienų, susikaupusios drėgmės ir pelėsio (patalpos buvo užlietos vandeniu) gyvenamosiose patalpose atmesti kaip nepagrįsti. Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje patikrinimo metu atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
12. Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio ir drėgmės plitimą teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti 6 būrio gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų per atveriamus langus taip išvengiant drėgmės kaupimosi. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
13. Pareiškėjo argumentus dėl netvarkingos elektros instaliacijos 6 būrio virtuvėje bei prausykloje patvirtino 2018 m. spalio 26 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PA-7353. Minėtais duomenimis nustatyta, kad 6 būrio virtuvėlėje buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija, prausykloje – netvarkingas vandens šildytuvas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nedelsiant buvo šalinami. Kita vertus, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas atsakovui būtų reiškęs skundus dėl minėtų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad dėl netvarkingos elektros instaliacijos pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
14. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių nurodydamas, kad nuteistieji 6 būrio bendro naudojimo patalpose rūko, todėl jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktas Nr. PA-7353 patvirtino pareiškėjo argumentus, kad kiti nuteistieji rūkė 6 būrio bendro naudojimo patalpose. Iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. rašto matyti, kad rūkymo patalpa 6 būryje nebuvo įrengta, ją tik planuojama įrengti. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
15. Teismas pažymėjo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, elektrinės viryklės įrengimas būrio virtuvėlėje nėra privalomas. Pareiškėjas neneigia, kad vienas šaldytuvas būrio virtuvėlėje buvo įrengtas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl minėtų aplinkybių nekonstatuoti. Tačiau iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. atsakymo pareiškėjui į jo 2018 m. rugsėjo 25 d. skundą matyti, kad būrio prausykloje veidrodžiai buvo sudaužyti, todėl numatyta juos pakeisti, o džiovyklos nebuvo įrengtos, dėl ko konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK CK 6.271 straipsnio prasme.
16. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bendro naudojimo patalpose, taip pat neaprūpino prausyklos veidrodžiais ir neįrengė drabužių džiovyklos, todėl konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
17. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, sveikatos pablogėjimu, nemiga. Tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, teismas padarė išvadą dėl būtinumo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos pablogėjimas ar išgyvenimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), darė išvadą, jog pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma – 200 Eur.
III. 19. Pareiškėjas E. L. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti arba pakeisti ir priteisti pareiškėjui 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose, nedetalizavo konkretaus laikotarpio, kurį pareiškėjas buvo prirūkytose patalpose, nebandė nustatyti, koks žalingas poveikis buvo padarytas. Pareiškėjo teigimu, 200 Eur nekompensavo to, ką jam teko iškęsti prirūkytose patalpose.
21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas 6 paras visiškai negavo jam paskirto dietinio maitinimo, jam buvo tiekiamas paprastas maitinimas, o tai yra grubus pažeidimas, kuris daro žalingą poveikį sveikatai.
22. Dėl higienos pažeidimų pareiškėjas pažymi, kad jam skirtomis dienomis jis palaikė švarą ir jis negali būti atsakingas, jei kiti asmenys nesusitvarko. Atsakovas turėjo tikrinti, ar asmenys atlieka jiems paskirtus darbus, o jei ne – juos drausminti. Pareiškėjas pažymi, kad net ir nuvalius pelėsį, jis vėl atsiranda.
23. Teismo argumentą, kad apšvietimas buvo tinkamas, paneigia įrodymai, pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo rezultatai.
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti.
25. Atsakovas prašo atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl rūkymo patalpose, neatsižvelgė į aplinkybę, jog pats pareiškėjas yra rūkantis.
26. Atsakovas nesutinka su nustatytu pažeidimu dėl sudaužytų veidrodžių, kadangi nuteistieji patys nuolat gadina inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja.
27. Dėl džiovyklos įrengimo atsakovas nurodo, kad teismui pateiktoje 2019 m. vasario 22 d. pažymoje Nr. 77-260, kurioje nurodyta, kad įstaigos Pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti asmeninius viršutinius ir apatinius drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme, padaryta techninė klaida, nurodant trečią sektorių. Šioje dalyje negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.
28. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Taip pat dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėtų lemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė į medikus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.
29. Pareiškėjas E. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
30. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, nepateikė jokių įrodymų, rėmėsi vien abstrakčiais samprotavimais.
31. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovo teiginys, kad pareiškėjas yra rūkantis, yra melagingas.
32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog jis negavo dietinio maitinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
34. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d., atlyginimo priteisimo.
36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bendro naudojimo patalpose, taip pat neaprūpino prausyklos veidrodžiais ir neįrengė drabužių džiovyklos, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 200 Eur kompensaciją.
37. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priteista suma yra nepakankama neturtinei žalai atlyginti, akcentuoja aplinkybes dėl, jo teigimu, neskirto dietinio maitinimo, pelėsio ir netinkamo apšvietimo patalpose. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas yra rūkantis, veidrodžius gadina patys nuteistieji, taip pat teikiant paaiškinimus pirmosios instancijos teismui dėl džiovyklos įrengimo buvo įsivėlusi techninė klaida.
38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl nusiskundimų, susijusių su laikymu kartu su rūkančiais, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų (HN 37:2009 6, 13 punkto) nuostatas, iš esmės įtvirtinančias nerūkančių asmenų teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Šiuo atveju, nors pareiškėjo medicininėje pažymoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis, tačiau byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjo skundas Pravieniškių PN-AK direktoriui patvirtina, kad pareiškėjas buvo nurodęs administracijai, kad yra nerūkantis ir skundėsi dėl jo laikymo kartu su rūkančiais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nereagavo į pareiškėjo prašymą nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimą šiuo aspektu.
40. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis 6 dienas negavo dietinio maitinimo, šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. skunde Pravieniškių PN-AK direktoriui nurodytų jam tiektų patiekalų, pareiškėjui tiekiamas maistas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį.
41. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl pelėsio, netinkamo apšvietimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik bendro pobūdžio teiginiais skundžiasi dėl vis atsinaujinančio pelėsio, apšvietimo pažeidimų, kuriuos nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tačiau iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog minėti pažeidimai buvo nustatyti tik patalpose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris šiuos pareiškėjo deklaratyvius teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
43. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, be kita ko, nurodyta, kad prausykloje turi būti sieninis veidrodis (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės), džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys. Šiuo atveju atsakovas neneigia, kad ginčui aktualaus būrio prausykloje veidrodžio nebuvo. Atsakovo nurodyti apibendrinti teiginiai, jog veidrodžius gadina patys nuteistieji, nepaneigia fakto, kad atsakovas, neužtikrindamas veidrodžio įrengimo prausykloje, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų. Taip pat nors atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytu pažeidimu dėl džiovyklos nebuvimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytą pažeidimą. Pažymėtina, jog byloje pateiktame Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. rašte Nr. 7-2910, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. skundą, buvo nurodyta tik tai, kad pareiškėjo būriui skalbinių džiovyklos bus išduotos kitą savaitę. Taigi pats atsakovas šiame rašte patvirtino, jog iki šio rašto parengimo džiovyklų pareiškėjo būryje nebuvo, o realų džiovyklų išdavimą po šio rašto parengimo patvirtinančių duomenų atsakovas taip pat nepateikė. Todėl šiuo atveju buvo pagrindas konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.
44. Vertindama atsakovo atstovo ir pareiškėjo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
45. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
46. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 17 d., buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bendro naudojimo patalpose, taip pat atsakovas neaprūpino prausyklos veidrodžiais ir neįrengė drabužių džiovyklos), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė